Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) konstruktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-09-06 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, remiantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, bausmę atlikęs;

2) 2014-07-15 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. 2015 m. rugsėjo 20 d. apie 4.20 val. Alytaus mieste, Jotvingių g. 8, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vengdamas sulaikymo, spyrė 3-4 kartus jį bandančiam sulaikyti nukentėjusiajam Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniajam specialistui D. B. į kojas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.

Kaltinamasis A. B. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad konfliktas su policijos pareigūnais įvyko dieną anksčiau, nei nurodyta jam pareikštame kaltinime, t. y. 2015-09-19, ir tą dieną policijos pareigūnai, kurie dalyvauja procese kaip nukentėjusieji, savo tiesioginių pareigų nevykdė. Kai naktį apie 4 val. jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, pareigūnai, kurių nepažįsta, norėjo uždėti jam antrankius, stvarstė už rankų, pargriovė ant grindų, o jis tam priešinosi ir tuo momentu galėjo netyčia įspirti kuriam nors pareigūnui. Prieš tai jis buvo pažįstamos D. K. bute, kur gėrė degtinę, vėliau susipyko su D. K. ir ši atsuktuvu perdūrė jam ranką, iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas. D. K. paskambino į policiją. Atvažiavo du uniformuoti policijos pareigūnai. Kaltinamasis rodė jiems savo sužeistą ranką ir prašė apžiūrėti įvykio vietą, paimti įkaltį - atsuktuvą, bet pareigūnai į tai nekreipė jokio dėmesio, todėl susiginčijo su jais ir buvo pristatytas į policijos komisariatą. Ten kaltinamasis toliau bandė aiškinti, kad D. K. jam perdūrė ranką, dėl to jaučia didelį fizinį skausmą, prašė pareigūnų, kad jam būtų suteikta med. pagalba, bet jokios reakcijos nesulaukė, vietoje to pareigūnai liepė jam pūsti į alkotesterį. Kaltinamasis supyko dėl tokio atsainaus policijos pareigūnų požiūrio į jo problemą ir todėl nesivaldydamas galėjo išvadinti pareigūnus negražiais žodžiais. Taip pat galėjo netyčia su koja įspirti policijos pareigūnui tuo momentu, kai dedant antrankius buvo keturių policininkų tampomas už rankų, tačiau tai nebuvo jo tyčinis pasipriešinimas, tyčia jis fizinio smurto prieš pareigūnus nevartojo. Vėliau buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, iš ten paleistas tik po dviejų parų.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu A. B., apklaustas po pranešimo apie įtarimą padarius BK 286 str., 290 str. numatytas nusikalstamas veikas, įteikimo, pradžioje kaltės nepripažino, nurodydamas, kad visiškai nieko neprisimena ir nežino, kaip atsidūrė policijoje, o vėliau jis kaltę pripažino ir parodė, kad 2015-09-19 draugės D. K. bute adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį, draugė be priežasties dūrė atsuktuvu jam į ranką ir taip jį sužalojo, o po to pati iškvietė policiją. Jis supyko ant D. K., jam labai skaudėjo perdurtą ranką. Atvažiavę policijos pareigūnai išvedė jį iš buto į lauką, o kas įvyko toliau jis neprisimena, atsibudo areštinėje. Kategoriškai neneigė, kad priešinosi policijos pareigūnams, taip galėjo būti, nes buvo išgėręs ir labai supykęs (1 t., b. 1. 61-62, 66-67).

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamasis A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais duomenimis.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. B., įvykio metu dirbęs Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus I-o būrio vyriausiuoju patruliu, parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. policijos budėtojo nurodymu su patruliu E. V. nuvyko į daugiabutį (duomenys neskelbtini), nes paskambinusi moteris pranešė, kad iš jos buto neišeina pašalinis asmuo, todėl prašė pagalbos. Ten nuvykus, užėjo į pirmame aukšte esantį butą, kur pamatė kaltinamąjį A. B.. Moteris, buto savininkė, skundėsi, kad A. B. geruoju neišeina iš buto. A. B. buvo girtas, jis nerišliai aiškino apie įvykusį konfliktą, kad jam kažkas įdūrė į ranką, bet iš jo pasakojimo buvo sunku suprasti, kas įvyko, o plaštakoje, kurią jis rodė, buvo tik nedidelė žaizdelė. Pasakė A. B., kad jis turi išeiti iš buto, nes yra nepageidaujamas, o grįžęs namo ir išsiblaivęs galės parašyti policijai pareiškimą. A. B. pakluso ir išėjo, bet lauke pareiškė, kad jis namo neis, o važiuos kartu su pareigūnais į policijos komisariatą. Kadangi A. B. buvo girtas, nesutiko eiti namo, galėjo vėl grįžti į butą, iš kurio prieš tai nenorėjo išeiti, nutarė vežti A. B. į policijos komisariatą ir spręsti dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn už girto pasirodymą viešoje vietoje. Policijos tarnybiniame automobilyje A. B. elgėsi paklusniai, netriukšmavo. Jiems įėjus į policijos komisariatą, prie budinčiojo patalpos, A. B. pabandė atidaryti užrakintas duris, stipriai patraukdamas durų rankeną į save, ir taip vos neišlaužė durų, nes jų spyna koduota, durys atidaromos tik su magnetinės kortelės pagalba. Įspėjo A. B., kad nelaužytų durų ir pasitrauktų nuo jų, nes reikia specialios kortelės, bet kaltinamasis neklausė ir vis tiek tas duris lupo, dar pradėjo keikti policijos pareigūnus necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais „mentai, pederastai, gaidžiai, eikit n...“. Tada D. B. su E. V. suėmė kaltinamajam už rankų, norėdami atitraukti jį nuo durų, bet kaltinamasis priešinosi, muistėsi, stūmė pareigūnus nuo savęs. Kai jiems pavyko kaltinamąjį atitraukti nuo durų, jas iš vidaus atidarė policijos budėtojas D. B. su padėjėju T. L. ir tada jie keturiese besipriešinantį kaltinamąjį įstūmė į koridorių, ten norėjo uždėti antrankius, nes jis elgėsi agresyviai, keikėsi, grasino susidoroti. Kaltinamasis visa jėga priešinosi ir neleido užlaužti jam rankų. Net ir paguldytas ant grindų jis spardėsi, bandė su koja pataikyti E. V.. Vėliau, kai A. B. jau buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, policijos budėtojas D. B. skundėsi, kad A. B. jam įspyrė į koją.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. B. A. apskrities VPK patalpose parodė duris su koduota spyna, pro kurias patenkama į tarnybines patalpas, ir paaiškino, kad būtent šias duris A. B. bandė atidaryti, o įspėtas durų nelaužyti, vadino policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, stūmė ranka D. B. nuo savęs; taip pat nukentėjusysis D. B. parodė vietą koridoriuje kitoje durų pusėje, kur A. B. buvo dedami antrankiai, o jis tam priešinosi ir spardėsi (1 t., b. l. 34-39).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis E. V. patvirtino, kad naktį apie 3-4 val. policijos budėtojo nurodymu nuvažiavo su vyr. patruliu D. B. į butą (duomenys neskelbtini) name, nes į policiją paskambinusi moteris pranešė, kad iš jos buto neišeina pašalinis asmuo. Kai nuvyko, pamatė girtą vyriškį, kuris aiškino apie kažkokį konfliktą, rodė ranką, sakydamas, kad ji perdurta atsuktuvu, nors žaizdos jokios nesimatė, tik įdrėskimas. Vyriškis buvo stipriai girtas, dėl to kalbėjo nerišliai, buvo sunku jį suprasti. Jis nesutiko prisistatyti, atsisakė medikų pagalbos. Liudytojas apžiūrėjo bute vyriškio nurodytą įvykio vietą, bet ant stalo nerado jokio atsuktuvo, nesimatė kraujo pėdsakų. Pasiūlė vyriškiui eiti namo, tačiau šis nesutiko, pareiškė, kad nori važiuoti į policijos komisariatą ir pats įlipo į policijos tarnybinį automobilį. Kai nuvažiavo į policijos komisariatą, tas vyriškis įėjo pro pirmas duris ir iš karto nuėjęs prie antrų durų, kurios yra su koduota spyna, bandė jas atidaryti, stipriai patraukdamas durų rankeną į save. E. V. kartu su D. B. jį įspėjo, kad nelaužytų durų, nes jos neatsidarys, bet vyriškis nekreipė į tai dėmesio ir agresyviai nusiteikęs bandė atidaryti duris. Kilo pavojus, kad durys gali būti sugadintos, nes vyriškiui stipriai traukiant duris į save, jos viršuje net prasivėrė, todėl kad sustabdyti tokius jo veiksmus ir neleisti jam išlaužti durų, griebė vyriškiui už rankų, bet šis priešinosi, stūmė pareigūnus nuo savęs. E. V. drauge su D. B. pavyko atitraukti vyriškį nuo durų, tada jiems į pagalbą atskubėjo iš budėtojų patalpų pareigūnai D. B. ir T. L. ir tik jiems keturiems pavyko įveikti besipriešinantį vyriškį ir uždėti jam antrankius. Visą tą laiką kaltinamasis garsiai rėkė, vadindamas policijos pareigūnus „mentais, gaidžiais, pederastais“. Jau gulėdamas ant žemės, kaltinamasis bandė įspirti E. V., bet nepataikė. Vėliau D. B. pasakė, kad kaltinamasis jam įspyrė į kojas.

Nukentėjusysis D. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną dirbo budėtoju Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje. Naktį buvo gautas pranešimas apie triukšmaujantį vyriškį, todėl išsiuntė ekipažą, kuriame dirbo patruliai D. B. ir E. V.. Šie pareigūnai pristatė į policijos komisariatą vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. B.. Nukentėjusysis nurodė nematęs, kaip A. B. ir patruliai įėjo į komisariatą pro įėjimo duris, tačiau jo dėmesį atkreipė pasigirdę duslūs garsai. Suprato, kad koridoriuje kažkas vyksta. Su vyresn. postiniu T. L. nubėgo prie durų ir pamatė, kad D. B. ir E. V. grumiasi su pristatytu A. B., kuris buvo basas, pusnuogis, tik su šortais. A. B. rėkė, keikėsi, mojavo rankomis, stūmė pareigūnus nuo savęs, neleisdamas prie jo prieiti. Kai D. B. ir E. V. pavyko suimti jam už rankų, D. B. iš vidaus atidarė koduotas duris, kad D. B. ir E. V. vestų A. B. į koridorių link laikino sulaikymo kamerų, bet trys vyrai pro duris netilpo praeiti, be to, A. B. visą laiką aktyviai priešinosi, bandė ištrūkti. Tada D. B., norėdamas perimti iš patrulių A. B., suėmė jam už dešinės rankos, o šis, sėsdamas ant žemės, 3-4 kartus spyrė tiesiai į D. B., pataikė jam į kojas žemiau kelių, smūgiai kojomis sukėlė jam fizinį skausmą. Galiausiai jiems pavyko įveikti besipriešinantį A. B. ir uždėti jam antrankius. Visą tą laiką A. B. keikė policijos pareigūnus, vadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, grasino juos pasigauti po vieną ir iššaudyti, rėkė, kad jis yra tarnavęs spec. padalinyje ir jo lengvai nepaims. Jis atsisakė prisistatyti, nesutiko pasitikrinti alkotesteriu. Nukentėjusysis nurodė matęs sukrešėjusį kraują A. B. rankos plaštakos nugariniame paviršiuje, bet dėl to medikų pagalba nebuvo reikalinga ir pats A. B. nereikalavo, kad jam būtų iškviesti medikai.

Nukentėjusysis T. L., apklaustas teisme, patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir D. B.. Papildomai nurodė matęs, kaip A. B. pirmas įėjo į policijos komisariato patalpas, o patruliai D. B. ir E. V. atėjo paskui jį. Jiems įėjus, A. B. pradėjo rankomis lupti koduotas duris, tada D. B. ir E. V. bandė jį sulaikyti ir prasidėjo grumtynės. A. B. nesileido suimamas už rankų, aktyviai priešinosi, rėkė „manęs nepaimsit“. T. L. patvirtino, kad tuo momentu, kai koridoriuje pareigūnai bandė užlaužti rankas A. B., kad galėtų uždėti antrankius, A. B., sėsdamas ant grindų, įspyrė D. B. į koją.

Iš Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio ir patrulio pareigybės aprašymų, patvirtintų Alytaus apskrities VPK viršininko 2015-01-30 įsakymu Nr. 52-V-32, matyti, kad Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis ir patrulis yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių funkcijos yra užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, užkardyti ir atskleisti teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute ar poste, pristatyti į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis (1 t., b. l. 8-10, 13-15).

Iš Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto ir vyresniojo postinio pareigybių aprašymų, patvirtintų Alytaus apskrities VPK viršininko 2014-02-28 įsakymu Nr. 52-V-88, matyti, kad Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis specialistas ir vyresnysis postinis yra statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems pavesta užtikrinti viešąjį saugumą, ir į jų funkcijas, be kita ko, įeina pristatytų į operatyvaus valdymo padalinį asmenų apsaugos užtikrinimas, pristatytų asmenų anketinių duomenų informacinėse sistemose ir registruose tikrinimas, policijos įstaigos pastato apsauga (1 t., b. l. 17-19, 21-22).

Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2015 m. rugsėjo mėn. darbo grafikas, patvirtintas Alytaus apskrities VPK viršininko 2015-09-17 įsakymu, patvirtina, kad nukentėjusieji D. B. ir T. L. dirbo 2015-09-19 nuo 9.00 val. iki 2015-09-20 9.00 val. (1 t., b. l. 23-26).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokolu fiksuota, kad A. B. buvo laikinai sulaikytas 2015-09-20 04.35 val., sulaikymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyti jį sulaikę asmenys – vyr. patrulis D. B. ir patrulis E. V. (1 t., b. l. 55-56).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenys patvirtina, kad 2015-09-20 03.03 val. policija gavo K. telefoninį pranešimą apie triukšmą viešoje vietoje Alytuje, Žiburio g., išsiųstas policijos patrulių ekipažas Punia 284; 2015-09-20 04.00 val. K. dar kartą skambino į policiją ir pranešė, kad iš namų neišeina pašalinis asmuo, išsiųstas policijos patrulių ekipažas Punia 980; informaciją abiem atvejais registravo vyresn. postinis T. L. (2 t., b. l. 27-33).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Fizinis smurtas BK 286 str. prasme yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

Teismas, vertindamas kaltinimo pagrįstumą, vadovaujasi Policijos veiklos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis. Pagal Įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. ir 4 p. pagrindiniai policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, taip pat nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija. Pagal Įstatymo 16 str. 1 d. ir 2 d. policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą; įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiųjų policijos pareigūnų D. B., E. V., D. B., T. L. parodymais, jų tarnybiniais pranešimais, D. B. parodymų patikrinimo protokolu nustatyta, kad kaltinamasis A. B. pasipriešino savo pareigas vykdžiusiam policijos pareigūnui D. B., panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. 3-4 kartus įspyrė D. B. į kojas, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamasis A. B. kategoriškai neneigė, kad spyrė policijos pareigūnui, tačiau jis aiškina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasipriešinti, jis galėjo su koja netyčia pataikyti arčiausiai jo buvusiam pareigūnui, kuomet jam buvo dedami antrankiai, o jis nesileido būti surakintas. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, kaltinamasis taip siekia išvengti atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir aiškūs, atitinkantys pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu kaltinamasis, aiškindamas įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, jis kaltės neneigė, aiškino dėl girtumo neprisimenantis savo veiksmų policijos komisariate, o teisme A. B. teigė, kad jis viską gerai prisimena ir kad tikrai ginčijosi su policijos pareigūnais, nes buvo supykęs, kad pareigūnai nereagavo į jo prašymą suteikti pagalbą dėl durtinės žaizdos plaštakoje ir dar tampė jį už rankų. Kaltinamasis pateikė teismui 2015-09-30 specialisto išvadą (2 t., b. l. 2-3), kuri patvirtina, kad A. B. buvo nustatyta durtinė žaizda dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje (0,3x0,4 cm įdubęs randelis, padngtas tamsiai rudu šašu), kuri galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje smailiu, strypo pavidalo žalojančiu daiktu mažiausiai vieną savaitę laiko iki apžiūros, tačiau pažymėtina, kad med. pagalbos dėl šios žaizdos A. B. kreipėsi tik 2015-09-22 ir chirurgui nurodė, kad prieš dvi dienas buityje vinimi perdūrė dešinę plaštaką. Taigi, A. B. nuo pat pradžių nenuosekliai aiškino apie jam padarytą durtinę žaizdą, ir tai tik patvirtina policijos pareigūnų D. B. ir E. V. parodymus, kad stipriai apsvaigęs nuo alkoholio A. B. negebėjo suprantamai paaiškinti apie konfliktą ir kad žaizdelė rankos plaštakoje nebuvo toks rimtas sužalojimas, dėl kurio A. B. būtų reikalinga skubi med. pagalba. Iš D. B. ir E. V. parodymų seka, kad A. B. pakluso jų reikalavimui išeiti iš svetimo buto, tačiau išėjus į lauką jis nesutiko eiti namo, todėl pareigūnai, veikdami jiems suteiktų įgaliojimų ribose, t. y. siekdami užkardyti galimą naują teisės pažeidimą (nes A. B. galėjo vėl brautis pas D. K. į butą, o policija dėl to buvo kviečiama jau antrą kartą), priėmė teisingą sprendimą pristatyti neblaivų ir vengiantį prisistatyti asmenį į policijos komisariatą spręsti dėl jo administracinės atsakomybės. Policijos komisariato patalpose A. B. pradėjo elgtis neadekvačiai, nevykdė policijos pareigūnų D. B. ir E. V. teisėtų reikalavimų nelaužyti durų, keikė pareigūnus necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, kas sudarė pagrindą pagal Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 p., 24 str. 1 d. 2 p., 3 p. taikyti A. B. spec. priemones – antrankius. Tuo tarpu A. B. tramdomas priešinosi ir jo pasipriešinimas policijos pareigūnams pasireiškė fizinio smurto panaudojimu. Teismas atmeta kaltinamojo A. B. paaiškinimus, kad jis tyčia nesipriešino, nes kaltinamojo veiksmai – pareigūnų stumdymas, mojavimas rankomis, neprisileidžiant pareigūnų artyn, spardymasis kojomis, šių veiksmų intensyvumas ir trukmė rodo, kad kaltinamasis veikė tyčia. Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė yra įrodyta, jo padaryti veiksmai atitinka BK 286 str. numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis teisme iškėlė versiją, kad įvykis buvo 2015-09-19 apie 4 val., o ne 2015-09-20, kaip nurodyta kaltinime, ir 2015-09-19 naktį nukentėjusieji nevykdė policijos pareigūnams pavestų funkcijų. Teismas atmeta šiuos kaltinamojo paaiškinimus, nes juos paneigia į bylą pateikti objektyvūs duomenys – Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, policijos pareigūnų darbo grafikas. Teismas nesutinka ir su kaltinamojo gynėjo argumentais, kad byloje surinkti įrodymai yra niekiniai, netikri, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir tyrimą kontroliavusi prokurorė nepateikė policijos komisariato patalpose įrengtų stebėjimo kamerų vaizdo įrašo, kuris vienintelis galėtų būti objektyvus ir patikimas įrodymas, galintis patvirtinti ar paneigti A. B. kaltę. Atsakant į tokius argumentus, teismas pažymi, kad pagal BPK 20 str. nuostatas visi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys yra laikomi įrodymais baudžiamajame procese ir visų jų reikšmė yra vienoda, nėra absoliučiai patikimų ar nepatikimų įrodymų; kiekvienu atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais. Nagrinėjamoje byloje iš tikrųjų nepateiktas vaizdo įrašas, kuriame galėjo būti užfiksuoti 2015-09-20 nakties įvykiai, bet kaip matyti iš Alytaus apskrities VPK 2016-04-04 pranešimo vaizdo įrašai yra saugomi tik 30 dienų (2 t., b. l. 41), taigi, gauti vaizdo įrašą nebėra galimybės. Pažymėtina, kad prašymą gauti šį įrodymą A. B. pareiškė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, tuo tarpu atliekant ikiteisminį tyrimą jis jokių prašymų neturėjo ir, kaip jau minėta, kaltės tada neneigė, todėl visiškai nepagrįstas kaltinamojo gynėjo priekaištas tyrėjams ir tyrimą kontroliavusiam prokurorui, kad vaizdo įrašas buvo sąmoningai nepridėtas prie bylos. Antra vertus, vien tai, kad byloje nėra vaizdo įrašo, nereiškia, kad kiti duomenys, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka, neturi įrodomosios reikšmės. Teismas betarpiškai ištyrė visus byloje surinktus duomenis, gautus laikantis baudžiamajame procese nustatytos tvarkos, ir juos įvertinęs padarė išvadą, kad jie yra patikimi ir pakankami kaltinamojo A. B. kaltei pagrįsti.

A. B. dar buvo kaltinamas, kad jis 2015 m. rugsėjo 20 d. apie 4.20 val. Alytaus apskrities VPK koridoriuje, vengdamas sulaikymo, plūdo necenzūriniais ir kitokiais nepadoriais žodžiais, vartojo įžeidžiančius, garbę ir orumą žeminančius žodžius jį sulaikančių policijos pareigūnų D. B., E. V., D. B. bei T. L. atžvilgiu, tuo įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str. Tačiau 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2016-04-01, BK 290 straipsnis pripažintas netekusiu galios, taigi, šiame straipsnyje numatyta veika dekriminalizuota. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 str. 2 d.), todėl kaltinamasis A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str., išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Šiuo atveju, kai veika prarado pavojingumą, nėra prasmės analizuoti kaltinimo pagal BK 290 str. pagrįstumą, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, vadovaujamasi BK 54 str. nuostatomis, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. BK 286 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, šią veiką padaręs asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi, A. B. padarė nesunkų nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista normali policijos pareigūnų veikla. Kaltinamasis veikė tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio, kas teismo vertinimu turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, A. B. padarė tyčinį nusikaltimą būdamas pirmiau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme ir ši aplinkybė taip pat sunkina atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius teisės pažeidimus, tame tarpe ir už policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą, jų garbės ir orumo įžeidimą. Įvertinus visas aplinkybes, skirtina BK 286 str. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Naują nusikaltimą A. B. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl paskirta bausmė, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, subendrintina su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-15 nuosprendžiu paskirta bausme. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. B. padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, kaltinamasis turi teigiamus socialinius ryšius, jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 99). Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant kaltinamajam įpareigojimus, todėl remiantis BK 75 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304-307 str.,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir skirti jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Remiantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šią bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-15 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, t. y. prie 2014-07-15 nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.