Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-160-1072/2020

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-01-15
Bylos Nr.: 1-160-1072/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38774-2018-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Venckienė
Kaltinamasis: E. M.
Nukentėjusysis: P. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone, T. M.

Kategorijos

1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
1.1.4.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.20.5.3Kvalifikuoti melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 3 d.)
1.2.20.6.1Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str. 1 d.)
2.1.15.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-160-1072/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38774-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.3.1; 1.1.4.4.4; 1.2.20.5.3; 1.2.20.6.1; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.2. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 15 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui V. J.,kaltinamajam E. M., jo gynėjai advokatei V. L.,

nukentėjusiajam P. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone specialistėms Audronei Jasionienei, E. P., veikiančioms pagal įgaliojimą,

nukentėjusiajam T. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs išvykimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), reali gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 235 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. pagrobė svetimą turtą panaudodamas smurtą, o būtent:

jis, 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 17 val. 40 min., vilkėdamas kaukę, pilkos spalvos automobiliu VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko prie T. M. priklausančio prekybos kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), dešinėje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje, priėjo prie kioske prekiaujančio P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), liepė pastarajam atiduoti pinigus, po ko jis (E. M.) pastūmė P. B. į šoną, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, po ko jis (E. M.) iš ledų dėžutės pagrobė T. M. priklausančius 75 eurus.

Be to E. M. sukurstė kitą asmenį žinomai melagingai įskųsti pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko pastarasis buvo pradėtas persekioti ir taip pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent:

jis, laikotarpyje nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įkalbinėdamas sukurstė nepilnametę K. S., gim. (duomenys neskelbtini), įskųsti policijos pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį – T. M., neva tai pastarasis ją 2018 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) išžagino ir taip pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 149 straipsnio 3 dalyje ir K. S., vykdydama jo nusikalstamą sumanymą 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad T. M. 2018 m. rugpjūčio 13 d., panaudodamas fizinį smurtą automobilyje (duomenys neskelbtini) ją išžagino, tokiu būdu pastarąjį žinomai melagingai įskųsdama bei pranešdama apie žinomai nebūtą nusikaltimą, dėl ko T. M. buvo pradėtas persekioti – 2018 m. lapkričio 12 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, paskirta kardomoji priemonė.

Be to E. M. sukurstė kitą asmenį apklausos metu duoti žinomai melagingus parodymus, o būtent:

jis, laikotarpyje nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), įkalbinėdamas sukurstė nepilnametę K. S., gim. (duomenys neskelbtini), kad ji apklausiama kaip liudytoja duotų žinomai melagingus parodymus, kad ją neva tai išžagino T. M. ir K. S., vykdydama jo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį bei 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, (duomenys neskelbtini), davusi priesaiką sakyti tiesą ir nieko nenutylėti ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama kaip liudytoja, tyčia melagingai parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) automobilyje, grasindamas pavartoti fizinį smurtą ir jį pavartodamas, ją išžagino T. M., tokiu būdu apkaltindama pastarąjį, neva šis padarė sunkų, BK 149 straipsnio 3 dalį numatytą nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

Be to E. M. davė žinomai melagingus parodymus, o būtent:

jis, 2018 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiamas kaip liudytojas, tyčia melagingai parodė, neva tai iš K. S. žino, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) automobilyje, grasindamas pavartoti fizinį smurtą ir jį pavartodamas, ją išžagino T. M. ir tokiu būdu apkaltino pastarąjį, neva šis padarė sunkų, BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Byloje surinkti duomenys

Dėl nusikalstamos veikos 2018 m. rugpjūčio 12 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, tai yra, pripažino, jog įvykdė plėšimą, bet nesutiko, kad pargriovė nukentėjusįjį, siekdamas pagrobti pinigus, nesutiko dėl pagrobtų pinigų sumos. Taip pat nesutiko, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Atsiprašė nukentėjusių asmenų, gailėjosi, kad išgąsdino nepilnametį nukentėjusįjį P. B.. Teismo posėdžio metu kaltinamsis parodė, jog 2018 m. rugpjūčio 12 d. po pietų paprašęs pasivažinėti paėmė tėvo P. M. automobilį VW GOLF. Pavežė brolį V. M. iki (duomenys neskelbtini), toliau važiavo vienas į degalinę užsipilti degalų. Prie (duomenys neskelbtini) apsisuko, nes pastebėjo, kad pamiršo piniginę. Važiuodamas link degalinės ties (duomenys neskelbtini) matė pavėsinę, kur prekiauja arbūzais, kas ten prekiavo, nematė. Kai važiavo link namų piniginės, sugalvojo sustoti prie to kiosko, žinojo, kad jis priklauso T. M., norėjo jį sunervuoti, bet neprisimena kodėl. Nuvažiavęs netoli kioskelio, gal 150 metrų nuo jo, užsidėjo akinius nuo saulės, kaukę-kaklamautę, juodą su žaliais ornamentais, užsidėjo megztinio kapišoną – gobtuvą. Priėjęs prie kiosko, atpažino, kad prekiauja arbūzais P. B.. „Tikrai buvau vienas <...> Nežinau kodėl B. sako, kad buvau ne vienas“. P. B. pažinojo, nes draugavo su jo giminaite K. S.. Jam pasakė „duok pinigus“, ir pats pasiėmė iš dėžutės 75 eurus. Su P. B. jokio fizinio kontakto nebuvo. Nepamena, ar P. B. padavė dėžutę su pinigais, ar jis pats pasiėmė. Monetų gal ir buvo dėžutėje, nepamena. Dėžutė su pinigais buvo viena. Pinigų buvo 75 eurai, po 50 ir dar 20 ir 5, pinigus gal įsidėjo į kišenę ir nuėjo į mašiną, dar kažkur pasivažinėjęs, grįžo namo. Kodėl nevažiavo iškart namo, nepamena. Grįžęs persirengė, kuo nepamena, išėjo pasivaikščioti prie upės, išmetė akinius, sudegino kaklamautę, kodėl taip padarė, nepamena. Vaikščiojo, kol paskambino tėvas ir pasakė, kad atvažiavo policija. Gal iki tol buvo nuėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini), ar ką pirko, nepamena. Pinigus paslėpė slėptuvėjė (duomenys neskelbtini), kur ji yra, neįvardins. Grįžusį namo išsivežė pareigūnai. Supranta, kad blogai pasielgė, atsiprašo nukentėjusių, padarė didelę klaidą. Pinigus iš slėptuvės paėmė, kai buvo paleistas iš policijos. 75 eurus, tai yra tiek, kiek pagrobė, grąžino T. M..

Kaltinamasis E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 16 val. 00 min., pasiėmė iš savo tėvo P. M. jam priklausantį automobilį VW Golf. Jis norėjo užsipilti degalų, todėl nutarė nuvažiuoti iki degalinės (duomenys neskelbtini), esančios prie (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu buvo blaivus. Prieš jam išvažiuojant, jaunesnis brolis V. M., paprašė, kad jį pavežtų į (duomenys neskelbtini), pas jo panelę. Pasiekęs (duomenys neskelbtini), jį išleido ties pirmu posūkiu nuo greičio matuoklio. Tada vienas važiavo link degalinės, kaip ir minėjo anksčiau. Važiuodamas link degalinės po kaire kelio puse ties (duomenys neskelbtini) pamatė pavėsinę, kur prekiauja arbūzais. Ta pavėsinė priklauso lyg tais T. M.. Tuo metu pavėsinėje matė vaiką, kaip jau dabar žino, tai buvo P. B.. Jie pažįstami, nes jis draugavo su P. B. giminaite. T. M. toje pavėsinėje nebuvo matyti. Važiuojant ties (duomenys neskelbtini), prisiminė, kad pamiršo piniginę, todėl apsisuko atgal. Važiuodamas atgal sugalvojau paerzinti T. M., kadangi prieš keletą metų turėjo nemalonių reikalų. Tėvo automobiliu pasuko į keliuką link pavėsinės, tačiau nesustojo prie pavėsinės, o keliuku pavažiavo toliau link namų (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko maždaug kokių 150-200 metrų nuo pavėsinės. Eidamas link pavėsinės, užsidėjo akinius nuo saulės ir kaklamautę, kurią nuolat nešioja, tik tą kaklamautę užsitraukė ant nosies, kad prisidengtų veidą. Jis jokios kepurės tikrai nebuvo užsidėjęs, tik kapišoną, vilkėjo mėlynos spalvos kelnes, kurios yra panašios į džinsą, palaidinę su žalios spalvos ilgomis rankovėmis, ir tamsiai pilkos spalvos užsegamu megztiniu su kapišonu. Jis tikrai buvo vienas, su juo daugiau niekas nėjo. Priėjęs prie pavėsinės vaikui pasakė tik vieną žodį ,,faniera“. Vaikas išsigando jo ir pats atidavė pinigus. Jis padavė plastmasinę dėžutę, kurioje buvo tik popierinės kupiūros, jis tuo metu neskaičiavo, kiek ten buvo pinigų, tik paėmė visas ten buvusias. Matė, kad kitoje dėžutėje buvo ir metaliniai pinigai, tačiau jų neėmė, jų neišbarstė. Nuėjęs link automobilio, atsisėdęs suskaičiavo pinigus. Pinigų buvo tokiomis kupiūromis: 50 ir 5, tik negali pasakyti ar tiksliai buvo 20 eurų kupiūra viena ar dvi kupiūros po 10 eurų. Iš viso paėmė 75 eurus. Tikrai nepaėmė 200 eurų, kaip nurodo T. M.. Užvedęs automobilį nuvažiavo atgal keliuku pro pavėsinę ir įvažiavo į pagrindinį kelią ir nusuko (duomenys neskelbtini). Tiesiai iš ten nuvažiavo iki savo namų (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kokiu metu tiksliai grįžo namo, gal už kokios valandos. Kai jau išvažinėjo nuo tos pavėsinės, jau tada nusprendė atsikratyti kaklamautės ir akinių, todėl grįžęs namo, įsidėjo kaklamautę į kišenę, o akinius pasikabino ant kaklo. Nusirengė savo žalią palaidinę ir megztuką ir užsivilko raudonus marškinėlius. Kelnių nepasikeitė. Užsidėjo savo salotinės spalvos kepurę ir taip išėjo į (duomenys neskelbtini). Nuėjęs prie upės į nuošalesnę vietą netoli kempingo, kur nebuvo žmonių, pasiėmęs žiebtuvėlį ir rankose laikydamas kaklamautę, ją uždegė. Jai bedegant ir likus nedideliam jos gabaliukui, išmetė jį į upę ir srovė jį nusinešė. Tada akinius taip pat įmetė į upę, kuriuos taip pat nusinešė vandens srovė. Atsikratęs šių daiktų, ėjo į parduotuvę nusipirkti valgyti, nusipirko sumuštinį. Dar būdamas parduotuvėje, turėjo pavogtus 75 eurus su savimi. Išėjus iš parduotuvės, paskambino tėvas ir pasakė, kad kieme yra policija, tėvas klausė: ,,ką prisidirbai?“ Jis tada greitai nuėjo iki savo slėptuvės, kurioje paliko tuos pinigus. Ir tada nuėjo iki savo namų, kur jo laukė pareigūnai. Jis iš karto suprato, dėl ko jie jo ieško, bet nesutiko su jų įtarimais. Bet jie vis tiek jį sulaikė ir išvežė į komisariatą, po ko buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Jis gailisi, kad taip pasielgė, tai buvo kvailas sprendimas. Jis tikrai buvo vienas, daugiau su juo nieko nebuvo. Vaikio tikrai nestūmė, jis pats atidavė pinigus, o pinigų suma buvo tik 75 eurai (t. 3., b. l. 121,122).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, E. M. parodė, kad L. R. pažįsta, jie gyvena tame pačiame kaime. Bendrauja retai, vasarą galėjo skambinti, kai reikėjo skysčio elektroninei cigaretei. L. R. daugiau su V. M. bendrauja. Neatsimena, kad būtų vežęs L. R. į mokyklą, gal porą kartų. Su L. R. broliu K. R. pabendrauja. L. R. nebuvo jo bendrininkas, jis buvo vienas (t. 3., b. l. 130).

Nukentėjusysis T. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d., buvo su P. B. palapinėje – kioske, kur prekiauja arbūzais, panorėjo valgyti, todėl jis nuvažiavo į degalinę submarinų ir kavos, o P. B. liko kioske. Apsiperkant degalinėje, jam paskambino P. B. ir pasakė, kad apiplėšė. Jis (T. M.) nepatikėjo, bet iš P. B. balso suprato, kad tiesą sako, nes buvo susijaudinęs, balsas drebėjo. Atvykęs į kioską paskambino policijai. Kol laukė pareigūnų, P. B. pasakojo, kad jis buvo palapinės viduje, atėjo dviese su kaukėmis, vieną atpažino kaip E. M., sakė, kad jis P. B. pastūmė, paėmė pinigus ir išėjo. Socialiniame tinkle Facebook susirado E. M., kur nuotraukoje jis buvo su tokia kaklamaute, kaip pasakojo P. B.. Iš karto negalėjo pasakyti, kokia žala padaryta, nes neturi kasos aparato, jokios apskaitos kioske neveda. Buvo dienos pabaiga, kupiūrų buvo daugiau, ne 75 eurai. Vakare veždamas arbūzus namo, juos suskaičiavo, žinojo, kiek ryte buvo atvežęs, žinojo, kiek maždaug gauna pinigų už arbūzą, todėl apytiksliai nurodė, jog jam žala padaryta 200 eurų. Kitą dieną namie tiksliai susvėrė parsivežtus arbūzus ir patikslino, jog žala 189 eurai. Kai jis nuperka arbūzus pardavimui, žino tikslų svorį, pvz., tona, kiekvieno pirkimo arbūzus laiko atskiruose garduose, ar tą dieną vežė arbūzus į kioską iš naujai užpirkto gardo, negali pasakyti, apskaitos neveda, nepamena, kaip apskaičiavo, daug laiko praėjo. Negali pasakyti, ar nukritusius metalinius pinigus jis „išminusavo“ iš ieškiny nurodytos sumos. Parduodant arbūzus pirkėjams nuolaidas daro, jei arbūzas sudūžta, ir patys suvalgo. Sutinka, kad jo nurodyta ieškiny suma popierinėmis kupiūromis negalima, bet kadangi buvo kioske pribarstyta po apiplėšimo metalinių monetų, gali būti, kad mažą dalį trūkstamos sumos sudaro nukritusios ir nuriedėjusios, tai yra, dingusios monetos. P. B. jis pasitiki, daugiau pašalinių asmenų nebuvo po apiplėšimo. Savo 189 eurų ieškinį palaiko, pripažįsta, jog 75 eurus E. M. jam atlygino – grąžino 2019 m. rugsėjo 25 d. prie tyrėjos.

Nukentėjusysis T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja vaisiais ir daržovėmis. Turi prekybos kioską (duomenys neskelbtini), dešinėje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje. Jame prekiauja arbūzais ir melionais. Kioskas yra pagamintas iš medžio drožlių plokštės, iš priekio atviras, neturi langų ir durų. Kioske jam padeda prekiauti nepilnametis P. B., gim. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 17 val. 30 min. jis paliko kioske vieną P. B. ir išvažiavo iki degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nusipirkti maisto produktų. Grįžo į kioską 18 val. 05 min. rado P. B. susijaudinusį. Paklausė jo, kas nutiko. Jis papasakojo, kad apie 17 val. 40 min. į kioską buvo atvykę du jaunuoliai, vienas aukštas, liesas, kitas žemesnio ūgio. Jie ant veidų dėvėjo medžiagines kaukes, kurios dengė apatinę veido dalį iki akių, buvo užsidėję slidininko akinius ir užsimaukšlinę kepures su snapeliu. Vienas jų buvo aukštas, lieso kūno sudėjimo, o kitas žemesnis. Abu užėjo į kiosko vidų. Aukštesnis jaunuolis liepė atiduoti pinigus ir nustūmė berniuką nuo dėžutės su pinigais. P. B. pargriuvus ant žemės, tas pats jaunuolis paėmė popierines kupiūras, o dėžutę nuo ledų, kurioje buvo pinigai, numetė ant žemės. Dėžutėje buvę pinigai monetomis išbiro ant žemės. Vėliau perskaičiavo, kad trūksta 200 eurų. Antras, žemesnio ūgio jaunuolis stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė ir nesakė. P. B. nukentėjusiajam pasakė, kad tą, aukštesnį jaunuolį, jis atpažino iš balso ir išvaizdos. Tai yra E. M., apie 20 m. amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jį pažįsta, nes E. M. anksčiau draugavo su jo pussesere. Kai tik aukštesnis jaunuolis paėmė pinigus, abu jaunuoliai pasišalino. Berniukas pastebėjo, kad jie išvažiavo su pilkos spalvos automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Pasiteiravo P. B., ar jam neskaudėjo, ar jis nepatyrė, kokių nors sužalojimų. Jis atsakė, kad visiškai ne. Abu kartu su P. B. pažiūrėjo į Facebook ir pamatė, kad E. M. yra įkėlęs nuotraukų su tokia pačia medžiagine kauke, šviesios spalvos, ant kurios yra nupiešti, lyg tai, kaukolės dantys, nosies anga. Tada jie paskambino P. B. pusseserei K. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė, su kokiu automobiliu važinėja E. M.. Ji papasakojo, kad su Toyota, mėlynos spalvos arba su tėvo VW Golf, pilkos spalvos. Tada jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, ką sužinojo iš P. B. ir ką jiems abiems pavyko išsiaiškinti. P. B. mama šiuo metu yra išvykusi ir berniukas būna pas jį. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo apie įvykį berniuko mamą R. C.. Dėl pagrobtų pinigų jam padaryta žala 200 eurų. E. M. galėtų atpažinti, nes pažįsta jį iš matymo. Kioske esantis turtas nuo vagystės neapdraustas. Kioske nėra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų, nėra apsaugos signalizacijos (t. 1., b.l. 33, 34).

Nukentėjusysis T. M. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam padaryta 189 eurų turtinė žala, todėl nori pareikšti civilinį ieškinį dėl padarytos 189 eurų žalos (t. 1., b. l. 45), 2018 m. rugsėjo 25 d. E. M. jam atlygino ieškinio dalį 75 eurus (t. 1., b. l. 52).

Nukentėjusysis P. B., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. nuo 10 val. 00 min. ryto prekiavo su T. M. kioske arbūzais. Iš klientų pinigų neimdavo, tik padėdavo T. M. su arbūzais. Kasos aparato kioske nėra, apskaitos neveda. Už kokią sumą tą dieną suprekiavo, nežino, kiek kokių popierinių kupiūrų ar monetų buvo, nepamena, popierinių kupiūrų buvo ne viena, ne dvi, o daugiau. Kai T. M. popietėje nuvažiavo nupirkti valgyti, jis liko vienas. Tuo metu atėjo du asmenys su kaukėmis, jų išsigando, nes baisiai atrodė. Atėjo iš kiosko šono pusės. Kioskas yra kaip pavėsinė, jos galas uždaras, yra šonai ir stogas, stovi prekystalis, įeiti į kioską įmanoma pro prekystalio šonus iš abiejų pusių. Vienas iš atėjusių kaukėtų asmenų stovėjo, nieko nedarė ir nesakė, o kitas, aukštesnis, pasakė „duok pinigus“, jį tada atpažino iš balso ir ūgio kaip E. M., kurį pažinojo kaip sesės dukros K. S. draugą. Tuomet jis (P. B.) pasakė „dink iš čia“, tačiau E. M. užėjęs už prekystalio jį stūmė, dėl ko jis pargriuvo, bet neužsigavo. E. M. praėjo pro jį gulintį į kitą pavėsinės šoną, kur ant paletės dviejose plastikinėse dėžutėse nuo ledų buvo pinigai. Viršutinėje dėžutėje buvo monetos, o apatinėje buvo sudėti popieriniai pinigai. E. M. dėžutes numetė, išbiro pinigai, jis paėmė tik popierines kupiūras ir tada jie išvažiavo automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VW GOLF ketvirtas, sidabrinės spalvos. P. B. parodė tuomet paskambinęs T. M., jis greit atvažiavo, paskambino policijai. Kai įvykio vietą apžiūrėjo pareigūnai, tik tada jis su T. M. surinko metalinius pinigus nuo žemės. Pinigų buvo apie 200 eurų, T. M. skaičiavo, kiek iš viso pagrobta.

Nepilnametis liudytojas P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad vasarą jis padėdavo prekiauti arbūzais. Jis dirbo prie Vidiškių, (duomenys neskelbtini) kioskelyje, kuriame prekiavo arbūzais ir melionais. 2018 m. rugpjūčio 19 d., tiksliai nepamena, jam pasiūlė T. M. palaikyti kompaniją. Jis pasakė, kad nori valgyti. T. M. nuvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis buvo apiplėštas dviejų asmenų. Vienas jų buvo E. M.. Jį atpažino iš jo ūgio ir balso. Jis buvo su kauke. E. M. anksčiau draugavo su jo pussesere. Jis atėjo ir pasakė duok pinigus. Liudytojas pasakė: „dink iš čia“. Jie tuo metu stovėjo vienas priešais kitą ir E. M. abejomis rankomis jį pastūmė į krūtinę, ir pasakė: „atiduok pinigus“. Liudytojas pargriuvo pusiau sėdomis, galva, nugara, pakaušis, atsitrenkė į medinę sieną, pagamintą iš USB plokštės. Tuo metu išbyrėjo ant paletės buvę pinigai. Tada E. M. tuos pinigus pamatė ir pasiėmė. Pinigai buvo 20 ir 50 ir 5 ir 10 eurų kupiūromis. Kiek ir kokių kupiūrų buvo, nežino. E. M. buvo su juodos spalvos pirštinėmis. Tada jie išvažiavo automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VW GOLF ketvirtas, sidabrinės spalvos. Tas kitas su E. M. buvęs asmuo nieko nedarė. Kaukės buvo tokios kaip per filmus. E. M. kaukė buvo juodos spalvos, iki pusės, iki nosies nuo kaklo dengianti veidą, su baltos spalvos ornamentais. Jis buvo su tamsiais akiniais ir su kapišonu. Kito asmens kaukės neįsidėmėjo, nes labiau žiūrėjo į E. M.. Po įvykio iš karto paskambino T. M.. T. M. atvažiavo po penkių minučių. Kai jį pastūmė, jis užsigavo galvą, skaudėjo, bet žaizdos ir mėlynės nebuvo. Po įvykio, kitą dieną, T. M. suskaičiavo, kad E. M. pagrobė 189 eurus. Kai atvažiavo policija jis iš karto pasakė, kad važiuotų į (duomenys neskelbtini). Jis galvoja, kad ten su E. M. buvo L. R., nes jie geri draugai, visada būna kartu, o ir to su kauke asmens ūgis panašus kaip L. R.. Jis vis dar prisimena tą įvykį, pagalvojęs susigraudina. Tie pinigai, kuriuos paėmė E. M. buvo ant paletės dėžutėse nuo ledų. Apatinėje dėžutėje buvo sudėti pinigai popierinėmis kupiūromis, o ant jos viršaus uždėtoje kitoje dėžutėje nuo ledų buvo sudėti pinigai monetomis. Kai pinigai išbyrėjo E. M. susirinko tik popierines kupiūras, metalinių monetų jis nerinko. Po šio įvykio jam niekas negrasino. Tuo metu buvo diena, po pietų, gal į pavakarę, buvo 17 val. 55 min., nes jis iš karto skambino T. M.. Jis dažnai T. M. šią vasarą padėdavo prekiauti arbūzus. Jis nematė, kad ta mašina pravažiuotų pro šalį ir tie asmenys iš mašinos pirktų arbūzus (t. 1., b. l. 62, 63).

Liudytojas P. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. sūnus E. pasiskolino automobilį nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pasakė, kad nori nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Automobilis WV GOLF, pilkos spalvos. Kada jis išvažiavo nestebėjo. Kito sūnaus – V. M., tą dieną nematė, gal sūnus buvo pas draugus. Kai prašė automobilio, E. M. buvo vienas. „Grįžo namo vienas. Sūnus išvažiavo irgi vienas, Vytauto nebuvo <...> E. išvažiavo vienas, aš daviau raktus ir daugiau nežiūrėjau, vienas išvažiavo, ar ne vienas <...> tuo metu nemačiau, tik manau, kad jis buvo mašinoje vienas“.

Liudytojas P. M., apklaustas ikiteisminio tyimo metu, parodė, kad jis ir jo du sūnūs V. M. ir E. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Vyresnysis sūnus tik šiais metais, birželio mėnesį gavo vairuotojo pažymėjimą. Jis pats turi du automobilius: TOYOTA AVENSIS, valstybinis nuemris (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, kuris yra sugedęs ir nevažiuojantis, ir VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 16 val. 30 min. E. M. paprašė, kad duotų VW GOLF nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. 00 min. E. M. parvažiavo su automobiliu, pastatė jį kieme ir atidavė užvedimo raktelį. Neklausė jo, kur jis ir su kuo buvo, ką veikė. Tik pasakė, kad eina pasivaikščioti. Apie 18 val. 40 min. į namus atvyko policijos pareigūnai. Paklausė, kam priklauso VW GOLF, kas jį ką tik vairavo, ar ne sūnus. Atsakė, kad taip, šį automobilį nuo 16 val. 30 min. iki 18 val. 00 min. vairavo sūnus E. M.. Policijos pareigūnai paklausė, ar yra namuose sūnus. Atsakė, kad išėjęs pasivaikščioti. Tada jie paprašė, kad jam paskambintų. Paskambino ir jis 18 val. 50 min. parėjo į namus. Policijos pareigūnai jo sūnų E. M. sulaikė, pranešę, kad jis įtariamas padaręs nusikaltimą. Jo paprašė, kad su automobiliu VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiuotų į Ukmergės rajono policijos komisariatą. Taip ir padarė. Apie nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas sūnus E. M., nieko nežino ir papasakoti nieko negali (t. 1., b. l. 77, 78).

Liudytojas V. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. namie paprašė brolio E. M. pavežti jį iki (duomenys neskelbtini) pas draugę. E. M. jį pavežė, paleido ir nuvažiavo, o kur, jis nežino. Kur ketino važiuoti, taip pat nežino. Kada sužinojo apie įvykdytą plėšimą, nepamena.

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, ką veikė 2018 m. rugpjūčio 12 d. neprisimena, su E. M. nebuvo, jo ūgis yra 187 cm (t. 1., b. l. 155).

Liudytoja R. C., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra P. B. mama. 2018 m. rugpjūčio 12 d. P. B. pasakojo, kad kai T. M. nebuvo kioske, atėjo su kaukėmis asmenys į palapinę. P. B. atpažino E. M.. Ji pati prekiauja kitame T. M. priklausančiame kioske, (duomenys neskelbtini). Apskaita nevedama, kasos aparato nėra. Suskaičiuoja ryte, kiek atveža arbūzų, vakare paima pinigus.

Liudytojas K. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad gyvena kartu su broliu L. R.. Su E. M. yra tik pažįstami, jei reikėdavo, prašydavo jo pavežti iki miesto už pinigus. Apie arbūzų kiosko apiplėšimą, apie tai, kad kaltinamas E. M. žino tik iš (duomenys neskelbtini) žmonių kalbų.

Liudytojas K. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl ko tiksliai yra pareikštas įtarimas jo broliui L. R. nieko nežino. Apie tai, kad 2018 m. vasaros pabaigoje buvo apiplėštas netoli (duomenys neskelbtini), esantis kioskas yra girdėjęs iš žmonių (duomenys neskelbtini), parduotuvėje. Kas pirmas apie tai užsiminė tikrai neprisimena. Brolis L. R. nesakė, kad jis dėl to kiosko apiplėšimo yra įtariamas. Tikrai nežino nieko. Jis ir brolis gyvena vienuose namuose. Jų santykiai geri. Jie daug apie ką pasišneka. Jo brolio geriausias draugas yra V., tai yra V. M.. Jis gyvena irgi tame pačiame kaime, kuriame gyvename ir jie, t. y. (duomenys neskelbtini). Jo brolis ir V. M. eina vienas pas kitą į svečius, dažnai telefonu bendrauja. Jis irgi su V. M. pabendrauja. V. M. yra E. M. brolis. V. M. yra geresnis L. R. draugas nei E. M.. K. R. labiau su E. M. sutaria, pabendrauja. Paskutiniu metu su E. M. nelabai bendrauja. Bet 2018 m. vasaros metu ir rudens metu jie su E. M. dažniau pabendraudavo. Ką jis veikė 2018 m. rugpjūčio 12 d. neprisimena. Jis yra truputį aukštesnis už savo brolį, gal keturiais centimetrais. Jo ūgis apie 175 cm. Kažkada, gal pora metų atgal, policijos pareigūnai kratos jo ir brolio namuose metu buvo radę kaukių, kurias jis naudojo žvejyboje. Tos kaukės jau išmestos. Kada jas išmetė dabar tiksliai neprisimena, gal net tada, kai pareigūnai jas grąžino. T. M. nepažįsta. Šiaip žino, kad tą kioską, kuris vasarą buvo apiplėštas, vadina T. arbūzų kiosku, bet jis tikrai to žmogaus gatvėje sutikęs nepažintų Niekada pas jį nepirko arbūzų. P. B. nepažįsta. Brolis niekada nebuvo kalbėjęs apie T. M., apie tai, kad jie susipykę ar kažką panašaus. E. M. irgi niekada nėra užsiminęs apie tai, kad būtų susipykęs su T. M.. E. M. su jo broliu bendrauja ir bendraudavo mažai, tik pasisveikindavo, kai E. M. atvažiuodavo pas jį, t. y. K. R.. Gal kartais E. M. ir paveždavo jo brolį savo mašina į (duomenys neskelbtini), kuriame brolis mokosi. K. R. iš L. R. telefono yra ne kartą bendravęs su E. M., nes sąskaitos neturėdavo (t. 1., b. l. 148-149).

Liudytojas L. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad apie arbūzų kiosko apiplėšimą sužinojo iš pranešimo, kurį matė Facebook puslapyje. Jis apiplėšime nedalyvavo. E. M. pažįsta, nes gyvena viename – (duomenys neskelbtini). Apie apiplėšimą su E. M. nekalbėjo. Jis ir jo brolis K. R. yra tik E. M. pažįstami. T. M. išvis nepažįsta.

L. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis nieko neapiplėšė. E. M. pažįsta, susitikęs pasisveikina. Kai kada, reikalui esant, E. M. jį paveža su mašina. Jo geresnis draugas yra E. M. brolis. P. B. pažįsta. Jie yra bendravę vieną ar du kartus. Jis yra matęs, kad kioske (duomenys neskelbtini), arbūzus pardavinėja kažkoks berniukas. Bet, kad arbūzus pardavinėja P. B., jis nežinojo. Prie to kiosko nebuvo arti priėjęs ar privažiavęs. Apie tai, kad 2018 m. vasarą tas arbūzų kioskas buvo apiplėštas jis žino iš socialinio tinklo Facebook, buvo apie tai parašyta. Kažkada jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams darant kratą, buvo rastos kelios tamsios spalvos veidą dengiančios medžiaginės kaukės. Bet tos kaukės brolio. Ir dabar atrodo brolis turi tas kaukes, nežino, ar jas jam policijos pareigūnai atidavė, ar jis nusipirko naujų. Jis tų kaukių nenešioja. Brolis tas kaukes naudoja žvejybai. Jo brolis su E. M. pažįstami. T. M., kuriam priklauso arbūzų kioskas, žino iš matymo. Daugiau nieko pasakyti neturi (t. 1., b. l. 173-174).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas L. R. atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 1., b. l. 179-180).

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d., 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), dešinėje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje, į prekybos kioską, priklausantį T. M., atėjo du kaukėti jaunuoliai, užėjo į kiosko vidų. Vienas, aukštesnis jaunuolis pasakė: „Atiduok pinigus!“ ir nustūmė nepilnametį arbūzų ir melionų pardavėją P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), nuo dėžutės su pinigais. Pardavėjui pargriuvus, tas pats jaunuolis paėmė iš plastikinės dėžutės nuo ledų popierines kupiūras, viso 200 eurų, numetė dėžutę ant žemės ir abu jaunuoliai pasišalino. Sėdę į automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Nepilnametis pardavėjas P. B. nepatyrė jokio fizinio skausmo ir sužalojimų. T. M. padaryta 200 eurų žala (t. 1., b. l. 15-17).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas prekybos kioskas, esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas kurio išmatavimai 2,50x3,75 metro, sukaltas iš medienos, dalis sienų iš plokštės. Prekybinio kiosko priekinė dalis į kelio pusę įrengtas prekystalis ant kurio sudėti vaisiai. Prekybinio kiosko kairėje pusėje prie sienos ant grindų gulintis medinis padėklas, ant kurio sukrauti plastikiniai indeliai, vienas iš jų apverstas. Ant medinio padėklo ir ant medinių grindų gulinčios išmėtytos metalinės kupiūros. Apžiūrėjus įvykio vietą, įkalčių turinčių reikšmės bylos tyrimui nerasta (t. 1., b. l. 20-25).

Iš tarnybinio pranešimo dėl vagystės, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d., 18 val. 30 min. gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini), iš dešinės pusės, kur pardavinėja arbūzus, prieš 15-20 min., prie pranešėjo privažiavo automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, du jauni vaikinai su kaukėm trenkė pranešėjui ir paėmė pinigus. Automobilis pasišalino link (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko T. M. ir P. B.. Pasiteiravus, kas nutiko, T. M. paaiškino, kad jam išvažiavus į (duomenys neskelbtini) nupirkti maisto ir trumpam palikus P. B. vieną, tuo metu prie kiosko, kuriame prekiavo arbūzais ir melionais, atvažavo automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo du jaunuoliai su kaukėmis, priėjo prie P. B., jį nustūmė į šoną ir paėmė buvusius 200 eurų, po ko automobiliu pasišalino link (duomenys neskelbtini). P. B. vieną iš jaunuolių atpažino, nurodė, kad tai E. M.. Nuvykus P. B. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), rastas stovintios pilkos spalvos automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Namuose pačio jaunuolio nebuvo, tačiau po kiek laiko grįžo. E. M. paaiškino, kad apie įvykį nieko nežino, nieko nepadarė. E. M. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą (t. 1., b. l. 26, 27-31).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad savanoriško daiktų pateikimo metu P. M. pateikė automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelius ir automobilio registracijos liudijimo kopiją (t. 1., b. l. 79-80).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad daiktų apžiūros metu apžiūrėtas automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų, įrankių ir pagrobtų pinigų nerasta (t. 1., b. l. 82-91), 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo rakteliai ir automobilio registracijos liudijimo kopija grąžinti P. M. (t. 1., b. l. 93-94).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad savanoriško daiktų pateikimo metu E. M. pateikė mobilaus ryšio telefoną Redmi Note 4 (t. 1., b. l. 95), kuris buvo apžiūrėtas, reikšmingų skambučių neužfiksuota (t. 1., b. l. 96-98). Telefonas grąžintas E. M. ( t. 1., b. l. 99-100).

Iš kratos protokolo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. atlikus kratą (duomenys neskelbtini) pas E. M. nieko nerasta ir nepaimta (t. 1., b. l. 101-105).

Iš tarnybinio pranešimo dėl susipažinimo su L. R. mobiliojo telefono išklotine nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. telefono ryšio tarp L. R. ir E. M. neužfiksuota (t. 1., b. l. 121-122).

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Visų pirma, nukentėjusiojo P. B. parodymai, išlikę nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Jis parodė, jog kaltinamasis, užsidėjęs kaklamautę kaip kaukę ir kapišoną, įėjęs pro pavėsinės šoną, pasakė: „atiduok pinigus!“, jam atsakius: „dink iš čia“, P. B. E. M. stūmė, pašalindamas jį, kaip kliūtį, prieiti prie kitame šone ant paletės padėtų dėžučių su pinigais, dėl ko P. B. pargriuvo. Iš balso atpažino asmenį kaip E. M., nes jį pažinojo iš anksčiau, kaip buvusį tetos K. S. draugą. Dėžutės su pinigais buvo dvi, padėtos ant medinio padėklo – paletės, kitame kiosko šone, nei atėjo E. M.. Viršutinėje dėžutėje buvo laikomos monetos, kaltinamasis ją numetė, kad paimti popierines kupiūras iš apatinės dėžutės, monetos išbyrėjo. Kaltinamasis E. M. neigia turėjęs fizinį kontaktą su P. B.. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių P. B. siektų apkalbėti kaltinamąjį, be to, atkreipia dėmesį į nenuoseklius kaltinamojo parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad vaikas pats atidavė pinigus, o teisiamojo posėdžio metu sakė, kad nepamena, gal ir pats paėmė. Be to, kaltinamasis parodė, jog dėžutė su pinigais buvo viena, joje buvo ir monetos, ir popieriniai pinigai, kas prieštarauja ne tik P. B., bet ir T. M. parodymams. E. M. neigė išbarstęs monetas, jo parodymams prieštarauja ne tik abiejų nukentėjusiųjų parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kuriais nustatyta, jog ant medinio padėklo yra keli plastikiniai indeliai, išbarstytos ant grindų monetos. P. B. parodė įsidėmėjęs automobilio, kuriuo išvyko kaltinamasis markę ir numerį, tai yra, VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ką patvirtino ir pats E. M., bei jo tėvas P. M., parodęs, jog sūnus išvyko iš namų, paprašęs automobilio, bei brolis V. M., parodęs, kad būtent šiuo automobiliu tą dieną jį pavėžėjo iki miestelio brolis E. M..

Kadangi iš nukentėjusiojo pinigams užvaldyti buvo panaudotas fizinis smurtas, turtas realiai buvo užvaldytas, todėl kaltinamojo E. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, teisės principu in dubio pro reo, teismas visus neaiškumus ir netikslumus aiškina kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (2010 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2010; 2012 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97/2012). Visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, kad nekiltų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo (2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2011).

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, dalyvavimas darant nusikaltimą. Taigi, bendrininkavimui konstatuoti būtinas bent dviejų asmenų, atitinkančių įstatymo nustatyto amžiaus ir pakaltinamumo požymius, dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Teismų praktikoje gali būti daromi skirtingi sprendimai dėl bendrininkavimo požymių, veikiant su teismo nenustatytu asmeniu. Teismo išvada priklauso nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai vengia daryti išvadą dėl bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2011). Nenustatytas asmuo negali būti laikomas bendrininku, jei neįmanoma paneigti prielaidos, kad jis neatitinka įstatymo nustatyto amžiaus ir pakaltinamumo požymių. P. B. parodė, jog kartu su kaltinamuoju E. M. plėšimo metu buvo asmuo su kauke, žemesnis už kaltinamąjį, nekalbėjo, jokių veiksmų neatliko, stovėjo nuošaly. Teismo vertinimu, tiek duomenų nepakanka daryti išvadą apie kito asmens, dalyvavusio, darant nusikaltimą, išorinius bruožus, apytikrį amžių, sąmoningumo laipsnį nusikalstamai veikiant, todėl iš kaltinimo šalintina ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes ji nėra įrodyta.

Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės pagrobto turto vertė. Vis gi, nukentėjusiojo T. M. parodymai dėl pagrobtų pinigų kiekio nėra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl nėra pagrindo jų vertinti kaip besąlygiškai patvirtinančių 189 Eur sumą. Teismas pažymi, kad kaltinamasis E. M. parodė, jog paėmė tik popierines kupiūras, jų buvo ne dvi, daugiau, gali būti po 50, 20, ar dvi po 10 ir 5 nominalų vertės, monetų neėmė. Pagrobęs pinigus juos suskaičiavo atsisėdęs į automobilį. Kad buvo pagrobti tik popieriniai pinigai, neginčija ir nukentėjusysis P. B., parodęs, jog išbarstytų monetų E. M. nerinko. Išbarstytos monetos nurodytos ir įvykio vietos ir apžiūros protokole (t. 1., b. l. 20-25). Pažymėtina, jog nei kioske arbūzus pardavinėjęs T. M., nei jam padėjęs ir apiplėšimo metu kioske buvęs P. B., negalėjo pasakyti, kiek buvo popierinių kupiūrų, pažymėjo, kad kelios, kas neprieštarauja ir kaltinamojo duotiems parodymams. Vis gi pastebėtina, kad įvykio vietą apžiūrėję pareigūnai nepakankamai atidžiai atliko įvykio vietos apžiūrą, nenustatė, kiek yra išbirusių monetų, kokie jų nominalai, suma, o teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. M. parodė, jog jis negali pasakyti, ar monetų sumą atmetė iš ieškinyje nurodytos 189 eurų sumos. T. M. parodė, jog apskaitos, prekiaujant neveda, o tai teismui kelia abejones ir nepaneigia versijos, kad nukentėjusysis gali ir sąžiningai klysti dėl pagrobtos sumos. Nėra neprieštaringi ir T. M. parodymai dėl pagrobtos pinigų sumos apskaičiavimo. Teismo posėdžio metu parodė, jog apiplėšimo dieną, išvažiuojant iš kiosko suskaičiavo arbūzus, žinojo, kiek jų atvežta, taigi, sužinojo, kiek trūksta, už kokią sumą parduoda kilogramą, ir suskaičiavo, kad žala 200 eurų. Vis gi 2018 m. gruodžio 18 d. posėdyje parodė, jog jis neskaičiuoja vežamų ryte į kioską arbūzų nei vienetais, nei sveria, o žalos dydį iš 200 į 189 eurus patikslino sverdamas namie garde buvusius arbūzus ir nustatinėdamas, kiek trūksta, bet pažymėjo, kad negali pasakyti, ar trūkstamas kiekis suprekiautas būtent tik per apiplėšimo dieną. Jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis pagrobė 189 eurus, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinimo dalis dėl 189 eurų pagrobimo nepasitvirtino, visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, todėl kaltinime nurodyta pagrobtų pinigų suma tikslintina, nurodant, kad buvo pagrobta 75 eurai.

Dėl nusikalstamų veikų 2018 m. spalio 11 - 12 d. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 235 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 3 dalį

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. kaltės dėl nusikalstamų veikų, tai yra, jog kurstė K. S. duoti melagingus parodymus ir pranešti apie nebūtą nusikaltimą, taip pat, kad pats davė melagingus parodymus būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, nepripažino. Parodė, jog su K. S. buvo pora apie du metus laiko, išsiskyrė abipusiu susitarimu vasaros pradžioje prieš plėšimą. Tuo metu, kai įvykdė plėšimą 2018 m. rugpjūčio 12 d. jie jau nebebuvo pora, bet kartais bendravo. Rudenį, 2018 m. spalio 11d. susirašė su K. S., arba susiskambino, nepamena, kuris parodė iniciatyvą. Susitikę nuvažiavo pas jį į namus. K. S. pasiguodė, kad ją išprievartavo T. M.. Verkė, pasakojo, kad ją išvežė į mišką, laikė už rankų riešų, išžagino. Taip pat sakė, kad T. M. bijo, kad po to įvykio norėjo nusižudyti. „Grįžome pas mane namo, pasitariau su tėvu, jis pasakė, kad reikia rašyti pareiškimą“. Apie T. M. kiosko plėšimą nepamena, kad būtų su ja kalbėjęs. 2018 m. spalio 12 d. jis K. S. atvežė į policiją, kur ji parašė pareiškimą. Jis nekurstė K. S. duoti melagingus parodymus, nekurstė jos rašyti pareiškimą, nesakė K. S., kad, jei ji parašys pareiškimą, tai gali T. M. atsiimti savo pareiškimą dėl jo įvykdyto plėšimo, nes jis dėl plėšimo prisipažino, taigi jam nebuvo jokio pagrindo K. S. kurstyti pranešti apie nebūtą nusikaltimą. Apklaustas kaip liudytojas 2018 m. spalio 12 d., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jis pasakojo tiesą, jog jo draugė K. S. papasakojo, kad ją išžagino, ir jis ją įkalbinėjo papasakoti policijai. Vėliau nepamena, ar bendravo, gal kokį kartą, nebebuvo pora. Išvyko į užsienį užsidirbti, ryšių su K. S. nepalaikė, nežinojo, kad jos atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas dėl melagingų parodymų davimo, kad jai buvo pareikšti įtarimai dėl melagingų parodymų sužinojo tik, kai grįžo į Lietuvą ir buvo suimtas. K. S. ir jo brolis V. M. yra klasiokai, nėra artimi draugai, kartais bendrauja. Brolis V. M. buvo susitikęs su K. S., kai jis (E. M.) jau buvo suimtas, grįžęs į (duomenys neskelbtini). Brolis sakė, kad susitiko tam, kad paklaustų, „dėl ko ji pasakė, kad aš verčiau ją duoti parodymus, nors taip nebuvo“.

Kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamasis E. M. nepripažino ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38774-18 metu (t. 4., b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49129-18 metu, liudytojo apklausos, vykusios 2018 m. spalio 12 d., metu E. M. parodė, kad 2018 m. spalio 11 d. jam jo draugė papasakojo, kad ją išžagino, ir jis ją įkalbinėjo papasakoti policijai (t. 2., b. l. 111-112).

Liudytoja K. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su E. M. draugavo gal metus ir tris mėnesius, tai pykosi, tai taikėsi, kada išsiskyrė, nežino. 2018 m. vasarą gyveno pas močiutę R. C. Tabalos kaime, Jonavos rajone, su E. M. jau nebuvo pora. Tą vasarą ją išžagino T. M., pas kurį dirbo jos močiutė R. C., prekiavo arbūzais jo kioske. Ji (K. S.) niekam iš šeimos narių apie išžaginimą nepasakojo, nesiguodė, nes neturėjo palaikymo. Taip pat bijojo T. M.. E. M., kaip buvusiam draugui, nepasakojo, nes nebuvo su juo susitikusi. Tuo metu jie jau nebebuvo pora, išsiskyrė abipusiu sutarimu. P. B., jos dėdė, pasakė, kad jį 2018 m. rugpjūčio mėn. 12 d. apiplėšė E. M.. Ji jo paprašė atsiimti pareiškimą, nes labai mylėjo E. M., nenorėjo, kad jam kažkas atsitiktų, rašė P. B. sms žinutę, kad atsiimtų pareiškimą savo iniciatyva. Tuo klausimui buvo susitikusi ir su T. M.: „važiavome kavos, jis nežinojo, kad ruošiuosi ant jo rašyti pareiškimą. T. nuvažiavo už 6-os vidurinės link miško, mes kalbėjomės, sakau, ko nenori atsiimti pareiškimo, T. pasakė, kad ką jis padarė, tegul atsiima už tai. Bandžiau susitarti draugiškai, bet nepavyko“. „Mes jau nedraugavome su M., bet taip pasielgiau, nes dar jį mylėjau“. Po 2018 m. rugpjūčio mėn. 12 d. ji su E. M. nesikalbėjo ir nesimatė. Apie plėšimą su juo kalbėjo rudenį, nepamena, ką jai pasakojo. 2018 m. spalio mėn. 11 d. ji paskambino E. M. ir pasiūlė susitikti, važiavo kartu pas jį į namus. Ji pasipasakojo jam apie tai, kad buvo išžaginta T. M.. E. M. ją palaikė, atvedė į protą, kad reikia parašyti pareiškimą policijoje apie išžaginimą. 2018 m. spalio 12 d. ją E. M. atvežė į Ukmergės rajono policijos komisariatą ir ji parašė pareiškimą, kad ją išžagino T. M.. Po to su E. M. tik susirašydavo, nebuvo susitikus, kad jis išvykęs į užsienį, nežinojo. Apklausta Kauno miesto policijos komisariate 2019 m. balandžio 29 d., sakydama, jog pripažįsta dėl melagingų parodymų davimo, melagingo įskundimo apie nebūtą nusikaltimą, melavo, nes neturėjo palaikymo, jautė spaudimą, todėl ir keitė parodymus. Kaip spaudimą ji suprato Kauno policijos tyrėjos pasakymą, kad jai gresia laisvės apribojimo bausmė. Kodėl jos močiutė R. C., apklausta Kauno policijos tyrėjos, sakė, kad E. M. jai (K. S.) liepė sakyti, kad ją išžagino T. M., dėl to, kad policija E. M. nepasodintų už plėšimą, nes galės paveikti, kad T. M. atsiimtų pareiškimą dėl plėšimo, teismo posėdžio metu K. S. parodė, jog negalinti pasakyti. „Močiutė nežinojo visos tiesos. Su močiute mes labai nebendravome, nesikalbėjome kaip draugės, išsikalbėjome, tik po įvykio“. Ji pamena, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu yra pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 3 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, jai skirta bausmė. Ji nubausta neteisingai, nes ir dabar patvirtina, jog T. M. ją išžagino. 2019 m. rugpjūčio 13 d. apklausta Ukmergės rajono policijos komisariate ji sakydama, kad bijo E. M., melavo, nes „jis su manimi nebendravo, nebuvo palaikymo“. Į kaltinamojo klausimą „gali būti, kad pareigūnai tau darė psichologinį spaudimą ir tu buvai išsigandusi, bijojai sakyti tiesą?“ K. S. atsakė: „pareigūnai darė psichologinį spaudimą, kad duočiau parodymus prieš E., sakė, kad galiu sėsti į kalėjimą, žinosiu ką padariau blogai, ant manęs rėkė“. Apklausų metu policijoje, ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), jautėsi nejaukiai, nes buvo viena, nedalyvavo nei mama, nei močiutė, nei Vaiko teisių apsaugos atstovė. Su E. M. susitikusi iš po pareiškimo parašymo Ukmergės policijos komisariate, nebuvo. K. S. parodė, jog buvo susitikusi su V. M., kada, nepamena net mėnesio, bet jau buvo priimtas baudžiamasis įsakymas jos atžvilgiu. Su V. M. kalbėjo apie teismą, „nes jie geriausi draugai“. V. M. ji paklaususi, „ar būtų geriau, kad padaryčiau vaizdo įrašą, kad E. nėra kaltas, kad E. manęs nekurstė“. Įrašą ji padarė ir persiuntė V. M., įrašo ji neišsaugojo. „V. mane palaikė, už tai dariau įrašą.“ su V. M. K. S. parodė bendravusi ir iki išžaginimo, ir po jo, ir kai E. M. buvo išvykęs, bet jis nesakė, kad E. M. išvykęs. Dėl patirtų išgyvenimų K. S. parodė lankiusis pas psichologę. 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje parodė: „pas psichologę lankiausi 4 kartus, buvau labai sutrikusi, ėjau į Ukmergės polikliniką“. 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje parodė, jog lankėsi ne pas psichologę poliklinikoje, kur patarė močiutė, o ėjo du kartus pas draugės rekomenduotą privačią psichologę I. K. Ukmergės centre. Lankėsi po pareiškimo apie išžaginimą parašymo policijos komisariate Ukmergėje. Apie tai, kad eina pas psichologę mamai ir močiutei nepasakojo, jos nežinojo apie jos vizitus pas psichologą, jos niekas nelydėjo. Dabar prieš maždaug du mėnesius su močiute kalbėjo, kad ji norėtų susigrąžinti E. M., tai yra, su juo draugauti.

K. S., 2019 m. balandžio 29 d. apklausta ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00145-19 metu, parodė, kad su T. M. nebuvo pažįstama iki 2018 m. vasaros, rugpjūčio mėnesio pradžios, kai nuvyko pas savo močiutę R. C. į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Močiutė užsiima prekyba vaisiais ir daržovėmis ir dirba pas asmenį vardu T. M.. Tuomet ji ir susipažino su T. M., kai pati padėjo prekiauti močiutei arbūzais. Tuo metu pati gyveno (duomenys neskelbtini), pas savo mamą L. K.. Pas močiutę tuo laikotarpiu be jos ir mažametės seses niekas daugiau negyveno. Tuo laikotarpiu T. M. padėdavo jos dėdė P. B., močiutės R. C. sūnus, kuriam tuo metu buvo 14 metų. Tuo laikotarpiu kai buvo pas močiutę kaime, dar kažkiek bendravo su E. M., su kuriuo yra pažįstama apie du metus. Su pastaruoju susipažino (duomenys neskelbtini), kur kažkada prieš tai gyveno. Su E. M. buvo artimi draugai. Kažkaip buvo E. M. užsiminusi, kad per P. B. susipažino su T. M., kuris buvo kaip ir jos močiutės darbdavys, ir padėjo materialiai P. B.. Apie tai, kad T. M. užsiėmė prekyba vaisiais ir daržovėmis, E. M. žinojo. Po rugpjūčio mėn. 12 d. ji su E. M. nesikalbėjo ir nesimatė. Su E. M. susitiko tik 2018 m. spalio mėn. 11 d., t. y. tą dieną kai jis paskambino mobiliu telefonu ir pasiūlė susitikti Ukmergėje. E. M. atvyko pas ją iki namų savo vairuojamu automobiliu, kur su juo nuvyko pas jį į namus, o savo mamai pasakė, kad tą dieną ir naktį praleis pas savo bendraklasę N. K.. Nors iš tiesų tą naktį ji praleido pas E. M. namuose. Jiems bendraujant ji pati pradėjo klausinėti apie tą plėšimą, kuomet iš P. B. buvo pavogti pinigai. E. M. prisipažino, kad jis tuos pinigus pavogė iš P. B.. Jis aplinkybių daugiau neaiškino. E. M. prašė, kad ji kažką padarytų, kad T. M. atsiimtų savo pareiškimą, kad jį kažkaip įkalbintų. Nesugalvojus kaip tai padaryti, E. M. pasiūlė, kad ji kreiptųsi į policiją ir parašytų pareiškimą, kad ją T. M. išžagino. E. M. įkalbėjo ją padaryti sakydamas, kad tarp jų viskas bus tvarkoje, t. y. kad jie toliau kartu abu artimai bendraus ir nebesipyks. Ji E. M. patikėjo, o dėl to, kad yra tokia atsakomybė dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, to nežinojo. Ji tuomet su tokiu E. M. pasiūlymu sutiko. Kitą rytą, t. y. 2018 m. spalio 12 d. pati nuvežta E. M. jo vairuojamu automobiliu į Ukmergės policijos komisariatą parašė pareiškimą apie tai, kad T. M. ją išžagino. Policijoje jai buvo išaiškinta dėl pranešimo ir pati tuomet pasirašė įspėjimą dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Pasirašydama pati nesusimąstė, kad yra tokia baudžiamoji atsakomybė už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pasirašė ir tiek. Po to buvo apklausta tyrėjo ir davė parodymus, pasirašė ir buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Aplinkybių, kurias buvo nurodžiusi 2018 m. spalio 12 d. apklausos metu Ukmergės policijos komisariate, iš tikrųjų nebuvo. Pati tuo metu apkalbėjo T. M. tikėdama E. M.. E. M. buvo prašęs, kad ji savo parodymus kažkiek susirašytų savo mobiliajame telefone, kad jų nepamirštų, jų turinio, ką jai pasakyti, didžiąją dalį padiktavo pats E. M. tą pačią dieną – 2018 m. spalio 12 d. ryte dar prieš parašant pareiškimą į policiją, policijos patalpose. Jos telefone tuomet buvo programoje kur „juodraščiai“, tačiau kadangi vėliau keitė savo mobilų, todėl tų užrašytų parodymų turinio nebeliko. Todėl duodama savo parodymus ji atsiminė, ką sakyti, o jis juos taip žinojo, todėl ir galėjo patvirtinti, kai kurias aplinkybes. 2018 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose pati buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl tų aplinkybių, kurias buvo nurodžiusi pareiškime, prieš apklausą buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, pati pasirašė įspėjimą pagal BK 235 straipsnį, tačiau ir teisme nepasakė tiesos, nes paprasčiausiai išsigando ir pagalvojo, kad dar bus blogiau, jei E. M. atsiras. Apie tolimesnę eigą nesusimąstė. Su E. M. pykdavosi, vėl susitaikydavo, tačiau, kad jis būtų realiai kažką tai jai grasinęs, to nebuvo. Dėl to, kad įvyko tokios aplinkybės, kad tuomet pasakė netiesą, pilnai prisipažįsta, dėl to gailisi (t. 3., b. l. 71-73).

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu, proceso Nr. 1-03-2-00145-19-8 K. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 3 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį (t. 3., b. l. 78-86).

Liudytoja K. S., 2019 m. rugpjūčio 13 d. apklausta ikiteisminio tyrimo Nr. 1-01-1-38774-2018-3 metu, parodė, kad Su E. M. ji draugavo 1 metus 9 mėnesius, draugystė baigėsi 2018 m. pabaigoje. Vieną dieną E. M. pradėjo jos klausinėti, ar ji bendrauja su T. M., kuris tuo metu buvo jos giminaičių darbdavys. Ji E. M. pasakė, kad truputį bendrauja su T. M.. Tada E. M. pradėjo sakyti, kad ji turi parašyti pareiškimą policijoje, dėl to, kad T. M. ją išprievartavo. E. M. jai nesakė, dėl kokios priežasties ji turi parašyti pareiškimą policijoje prieš T. M.. E. M. ją įtikinėjo vieną dieną, kad turi rašyti pareiškimą. Jis visokiais žodžiais sakė, kad ją paliks, jeigu neparašys pareikšimo. Ji E. M. labai mylėjo, labai bijojo, kad jis ją paliks, dėl to išsigandusi, sutiko parašyti pareikšimą policijoje, kad T. M. ją išprievartavo. E. M. dar sakė, kad turi užsirašyti į telefoną, ką pasakos apie išprievartavimą policijos pareigūnams. Bet ji jo neklausė ir neužsirašinėjo. Kitą dieną E. M. ją atvežė į Ukmergės rajono policijos komisariatą. Jis visą laiką, iki tol kol buvo apklausiama tyrėjos, buvo šalia jos. Tas E. M. buvimas šalia kažkodėl jai kėlė didelį spaudimą, kad pasakytų viską taip, kaip reikia. Ji ir dabar labai nervinasi. Nenori E. M. prisiminti, dar dabar jaučia jam baimę. Ji iš viso nieko nenori prisiminti apie tą dieną, kai atėjo į policiją ir pasakė, kad T. M. ją išprievartavo. E. M. pasakė ką ji turi pasakyti policijos pareigūnams, kad T. M. ją išprievartavo. Šiuo metu tikrai jau nepamena, kodėl E. M. nurodė, kad ji turi pasakyti, kad T. M. ją išprievartavo būtent tą dieną, o ne kitą. Ji neprisimena, kodėl buvo sugalvota vieta, kurioje tai įvykio. E. M. prašė, kad ji įkalbėtų T. M., kad jis atsiimtų pareiškimą, kurį parašė dėl arbūzų kiosko apiplėšimo. Ar ji apie tai su T. M. kalbėjo, neatsimena. Apie arbūzų kiosko apiplėšimą ji žinojo, nes P. B., kuris dirbo tame kioske, kai įvyko apiplėšimas yra jos dėdė. Su kuo apiplėšė kioską E. M. nepasakojo. Kai ji bandė kalbėtis su E. M., ar jis apiplėšė kioską, jis pasidarė piktas ir su ja apie tai nekalbėjo. Policijoje, kai jai buvo išaiškinta, kas jai gresia už melagingų parodymų davimą, ji vis tiek davė melagingus parodymus apie išprievartavimą, kadangi mylėjo E. M. iki beprotybės. Būtų tuo metu tikriausia bet ką padariusi, ką jis būtų jai pasakęs padaryti. O be meilės ji jautė ir kažkiek baimės E. M., nes per 1 metus 9 mėnesius ji matė jį visokį: ir liūdną, ir pyktą, ir agresyvų. E. M. ji neapkalbinėja, pykčio dėl to, kad jie nebedraugauja, ji tikrai nejaučia. Dabar be jo gyvena daug geriau. 2019 m. spalio 12 d. ir toliau apklausiama liudytoja, davė melagingus parodymus, kuriuos ją duoti sukurstė ir pamokino E. M., dėl to, kad pats išvengtų atsakomybės dėl kiosko apiplėšimo (t. 3., b. l. 89-90).

Liudytojas V. M., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, jog su K. S. buvo klasiokai, bendravo kaip paprasti draugai, turėjo jos telefoną. Bendravo ne tik mokslo metų laiku, bet ir vasarą. Apie išžaginimą ji jam nepasakojo. Kai E. M. buvo išvykęs į užsienį, su K. S. jis (V. M.), nebendravo. Kamilė jo apie E. neklausinėjo. Kad K. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, gal yra girdėjęs, nepamena. Su ja apie tai nekalbėjo. Kad būtų susitikęs su K. S. specialiai, nepamena. Apie šią bylą nekalbėjo. Telefonu nebendrauja su ja. Kai buvo išvykęs į užsienį 2019 m. rudenį, su K. S. nebendravo, iki tol bendravo kaip klasiokai. „Nei apie bylą dėl Kamilės duotų melagingų parodymų, nei apie šią bylą nesu kalbėjęs su Kamile <...> kai brolis buvo užsienyje, buvau susitikęs su Kamile, apie bylos aplinkybes nekalbėjau <...> garso įrašo neturiu, man siuntė Kamilė į facebook‘ą, koks ten įrašas, neatsimenu, gal ir buvo pokalbis su Kamile nufilmuotas, apie ką mes kalbėjome, neprisimenu tiksliai, gal apie parodymų teisingumą, kad įtrauktas brolis <...> įrašas buvo kompiuteryje, bet sudegė kompiuterio diskas <...> įrašą klausiau, ką ten kalbėjo, neprisimenu“.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas T. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad praėjus gal mėnesiui po jo kiosko apiplėšimo 2018 m. rugpjūčio 12 d., K. S. jo prašė, kad jis atsiimtų pareiškimą gražiuoju iš policijos dėl plėšimo, sakė, kad priešingu atveju, baigsis bloguoju, daugiau nieko neaiškino. P. B. rodė jam K. S. rašytas sms žinutes su prašymu atsiimti pareiškimą iš policijos. Su K. S. jis jokių lytinių santykių neturėjo. Pas jį vasaros sezono metu dirbo jos močiutė R. C., pardavinėjo kioske vaisius, dabar nedirba, nes ne sezonas. Su ja jokių konfliktų neturėjo. Su K. S. nėra turėjęs jokių lytinių santykių, jis pripažįsta, jog yra buvęs tik vienas bučinys be prievartos.

Liudytojas T. M., 2019 m. balandžio 30 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00145-19 metu, parodė, kad K. S. pažįsta nuo 2018 metų vasaros rugpjūčio mėn. Su K. S. susipažino per jos močiutę R. C., prie prekybos vietos. Pažįsta ir iš (duomenys neskelbtini) E. M., gyvenusį (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 12 d. prekybos vietoje, kurioje tuo metu prekiavo vaisiais P. B., t. y. (duomenys neskelbtini), prie kelio, buvo įvykdytas apiplėšimas. Iš P. B. buvo pavogti pinigai, kuriuos jis gavo už prekybą arbūzais. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtą plėšimą įvykdė E. M. su kažkokiu tai savo draugu. Kadangi žala dėl pavogtų pinigų buvo padaryta ir liudytojui, jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Po kažkiek laiko buvo grąžinta dalis pinigų. Praėjus gal kokiam mėnesiui, K. S. pas jį prašė, kad atsiimtų savo pareiškimą iš policijos dėl to plėšimo. Ji sakė, arba, kad atsiimtų pareiškimą, arba neva įvardijo, kad jam gali baigtis blogai. Jis tų jos kalbų visai nesureikšmino. Su ja apie tai daugiau ir nekalbėjo. Tarp jo ir K. S. kitų jokių tarpusavio artimų santykių niekuomet nebuvo. Apie tai, kad K. S. 2018 m. spalio 12 d. su pareiškimu pati kreipėsi į Ukmergės policijos komisariatą pranešdama apie tai, kad jis neva ją išžagino, sužinojo tik tuomet, kai jį tyrėja iškvietė į apklausą į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Jis dėl tų aplinkybių pas K. S. nieko nesiteiravo, tačiau suprato, kad čia kažkas ne taip. Nes tarp jų tokių lytinių santykių nėra buvę. E. M. pas jį po plėšimo nieko neprašė ir nieko nesiteiravo. Dėl to, kad buvo iškelta baudžiamoji byla dėl K. S. išžaginimo, jam padaryta moralinė žala, nes dėl to pats išgyveno, jam grėsė išsiuntimas iš šalies, kur gyvena čia Lietuvoje, padeda savo tėčiui dėl darbo, taip pat suprastėjo santykiai su šeima bei žmona, kuri po bylos pradėjimo jau yra išsiųsta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 3., b. l. 60-62).

Liudytojas P. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad K. S. rašė jam sms žinutes su prašymu atsiimti pareiškimą dėl plėšimo iš policijos. Ji tas žinutes parodė T. M..

Liudytoja R. C., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad žino, jog jos anūkė K. S. yra nubausta už melagingus parodymus dėl išžaginimo. Ji pati negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad K. S. išprievartavo T. M.. 2018 m. vasarą anūkė K. S. buvo pas ją kelis kartus Šventupyje, svečiavosi. Pamena, kad vieną dieną važiavo su T. M. ir draugais maudytis, grįžo namo prie jos (R. C.), ji nematė, kad K. S. būtų sutrikusi ar blogai jaustųsi. Kad K. S. išžaginta, ji sužinojo paskutinė, kai anūkė buvo policijoje ir rašė pareiškimą dėl to. Taip pat buvo E. M., kuris patarė anūkei rašyti pareiškimą dėl išžaginimo, ir jos dukra, K. S. mama L. K.. L. K. ir E. M. su K. S. vyko į (duomenys neskelbtini), į ekspertizę. K. S. ji (R. C.) vėliau klausė, kur išžaginimas įvyko, bet „ji man nieko nepasakė rimtai“. K. S. neatvira, nepasakytų, kad ji išsikalbėdavo. Kad K. S. jai pasakytų, jog davė melagingus parodymus, taip nebuvo. Į pagarsintus liudytojos R. C. duotus parodymus (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio mėn. 8 d., apie tai, jog anūkė pasakė, kad E. M. jai liepė sakyti, kad ją išžagino T. M., dėl to, kad policija E. M. nepasodintų už plėšimą, nes galės paveikti, kad T. M. atsiimtų pareiškimą dėl plėšimo, teismo posėdžio metu R. C. parodė, jog negali patvirtinti, jog taip buvo, nes jai daryta galvos operacija 2019 m. spalio mėn. Ukmergės ligoninėje, dėl ko jai pablogėjo atmintis, nepamena. Ji puikiai pamena tą dieną, kai K. S. rašė pareiškimą policijoje 2018 m. spalio 12 d. 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje parodė, jog ji žino, jog K. S. lankėsi (duomenys neskelbtini)pas psichologą. 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje parodė, jog ji patarė K. S. nueiti pas psichologę į (duomenys neskelbtini), bet ji nežino, pas ką anūkė lankėsi, ji jos nelydėjo. Dabar prieš porą mėnesių K. S. sake, kad nori susigrąžinti E. M., jai jis taip pat patiko, geras vaikas, mandagus.

Liudytoja R. C., 2018 m. lapkričio 15 d. apklausta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49129-18 metu, parodė, kad, kai atėjo į policiją į apklausą, E. M. policijos komisariato koridoriuje pasakė, kad prieš porą mėnesių T. M. išžagino jos anūkę (t. 2., b. l. 148-150).

Liudytoja R. C., 2019 m. sausio 8 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49129-18 metu, parodė, kad anūkė pasakė, kad E. M. jai liepė sakyti, kad ją išžagino T. M., dėl to, kad policija E. M. nepasodintų už plėšimą, nes galės paveikti, kad T. M. atsiimtų pareiškimą dėl plėšimo. Ir dar buvo sakęs, kad P. B. nekištų liežuvio, kur nereikia. Taip pat K. S. sakė, kad važiuos pas tyrėją, kad atsiimti pareiškimą ir bus ramybė (t. 2., b. l. 165-166).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja L. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji žino, jog jos dukra K. S. nubausta už melagingus parodymus, ar teisingai ji nubausta, negali pasakyti. Nelabai tiki, kad K. S. norėjo pagelbėti E. M.. Dukra labai uždara, sunku su ja pasikalbėti. 2018 m. spalio 11 d. visą parą K. S. negrįžo namo, buvo sakiusi, kad nakvos pas draugę, bet ten jos nerado, todėl iškvietė policiją, paskambino E. M., jis pasakė, kad K. S. policijoje. Kai atvyko į policiją, E. M. buvo lauke, tada ji sužinojo apie dukters išžaginimą, buvo nustebusi, nes K. S. nieko nesakė. Su E. M. K. S. vežė į (duomenys neskelbtini) pas ekspertus. Su dukra apie išžaginimą nesikalbėjo, ji labai uždara, vedė pas psichologus, gal 4-5 kartus. Ar ji yra uždavusi tokį klausimą K. S., ar taip nebuvo, kad ji parašė melagingą pareiškimą, kad nori apkaltinti T., kad padėtų E., kaip nurodyta jos apklausos protokole 2018 m. gruodžio 4 d. Kauno apskrities policijos komisariate, negali pasakyti, gali būti, kad tokį klausimą, idėją, kad galimas toks variantas jai apklausos metu yra uždavusi tyrėja.

Liudytoja L. K., 2018 m. gruodžio 4 d. apklausta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49129-18 metu, parodė, kad 2018 m. spalio 12 d. nuvykusi į policijos komisariatą rado savo dukrą. Ji tuo metu buvo pas tyrėją. Policijoje taip pat sutiko E. M., kuris paklausė, ar ji nežino, kad T. M. prievartavo jos dukrą. Jis tai pasakė su pašaipa. Su dukra apie tai kalbėjo tuomet, kai jos grįžo iš (duomenys neskelbtini) po apžiūros. Ji klausė, ar dukra tikrai turėjo santykių su T. M., ar ji nemeluoja, ar tik nori ištraukti E. M.. Dukra sakė, kad tipo buvo, bet daugiau kalbėti apie tai nenorėjo (t. 3., b. l. 5-7).

Liudytojas P. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad sūnus E. M. jo paklausė patarimo, ką daryt paaiškėjus išžaginimui, „sakau kaip norit, galit kreiptis į policiją, galit nesikreipti‘. Tai buvo 2018 m. spalio mėn. viduryje. Nežino, ar jis draugavo tuo metu su K. S., ar ne, tai jo reikalas. Kai klausė patarimo, jie buvo dviese, jis ir sūnus E. M.. Tai vyko namie. „Ką jie nutarė, man nėra žinoma“. Kokie sūnui pareikšti įtarimai jam niekas nieko nesakė, nepranešinėjo, nes sūnus suaugęs. Su K. S. jis nebuvo susitikęs, jaunėlis sūnus V. M. yra klasiokas su K. S., gal jis buvo susitikęs, socialiniame tinkle facebook bendrauja. Ar jie kalbėjo apie šią bylą, nežino, jam jis nieko nepasakojo, ar darė kokį pokalbio įrašą, jis nežino, „čia jaunimo reikalai“.

Liudytoja I. Z. (K.), apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra psichologė, dalyvavo tuomet nepilnamete buvusios K. S. apklausoje Ukmergės policijos komisariate, ji buvo apklausiama kaip nukentėjusioji išžaginimo byloje. Apklausos metu K. S. verkė. Po apklausos pasiūlė K. S. ateiti pas ją į konsultacijas, siūlė pagalbą, sutarė laiką, tačiau K. S. labai skubėjo į autobusą su drauge. K. S. būsena neatrodė bloga. K. S. pagalbą siūlė ne kartą, kai buvo susitikusi gatvėje, bet ji nė karto neatvyko sutartais laikais. Paskutinį kartą K. S. matė pirmadienį prieš šį teismo posėdį, tai yra, 2019 m. gruodžio 30 d., K. S. atėjo pas ją į kabinetą, paklausė, ar ji gavo šaukimą į teismą, jai atsakius, kad ne, nes tuo metu dar nebuvo gavusi, K. S. jos pasiteiravo, kaip ji gyvena ir tiek. K. S. pažįsta nuo to laiko, kai K. S. gyveno vaikų globos namuose, o ji dirbo ten psichologe.

Liudytoja R. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėja, ikiteisminiame tyrime pagal BK 149 straipsnio 3 dalį apklausė nukentėjusiąją K. S., kuri savo noru, nieko neverčiama davė parodymus. 2018 m. gruodžio 13 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodytas aplinkybes tvirtina, tai yra, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ame skyriuje atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, pagal nukentėjusios K. S., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą, 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui R. M. atlikus nepilnametės nukentėjusios K. S. apklausą, jai (R. S.) paskambino nukentėjusios įstatyminė atstovė motina L. K., kuri pranešė, kad po apklausos grįžusi jos nepilnametė dukra K. S. savo močiutei R. C. pasisakė, kad apklausos metu ji pasimetė, nebuvo visiškai atvira, pasisakė, kad prikalbėjo ko net pati nepamena, kad ji yra E. įtakoje, todėl tiki, kad gal būt taip iš vis net nebuvo. Dėl šių aplinkybių buvo papildomai apklausta R. C., pati K. S., kuri savo noru davė parodymus dėl melagingo įskundimo, jai nebuvo darytas spaudimas.

Liudytoja E. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Ji ikiteisminiame tyrime, kuriame įtariamuoju buvo E. M., darė visų šioje byloje dalyvaujančių asmenų apklausas, tai yra, įtariamojo, nukentėjusiųjų, taip pat liudytojos K. S.. Ji niekieno neverčiama davė parodymus, buvo tuo metu pilnametė, todėl jos apklausoje daugiau niekas nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu ji rašė tarnybinį pranešimą dėl tuo metu įtariamojo E. M. tėvo P. M. vizito į policijos komisariatą. Jis atvyko, kad „pamokytų“ ją atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. P. M. yra buvęs jos kolega pareigūnas, jie kartu nedirbo, tai yra, dirbo skirtinguose striktūriniuose padaliniuose. Atvykęs jis meiliai ją vadino mažybiniais žodžiais, E. Įstatymo nustatytų ribų neperžengė. Gaila, kad jos kabinetas nefilmuojamas, ji gailėjosi, kad nepadarė pokalbio įrašo. Asmuo, kaip tėvas, buvo nuolat suinteresuotas, jam buvo nuolat aiškinama, kad sūnus paieškomas, kad gali sūnus arba jis samdyti gynėją, kad būtų galimybė susipažinti su byla. Ikiteisminiu tyrimu jis bandė domėtis nuo pat jo pradžios, kokie veiksmi atliekami, kodėl sūnus paieškomas ir pan.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime pranešimas apie įtarimą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį dėl nepilnametės K. S. išžaginimo įteiktas T. M.. Susipažinus ir išanalizavus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49129-18 bylos medžiagą, nustatyta, kad šio ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono polcijos komisariate 2018 m. spalio 12 d., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagindų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. gruodžio 10 d. davusi priesaiką sakyti tiesą ir nieko nenutylėti bei būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama kaip liudytoja, galimai žinomai melagingai parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini), automobilyje, grasindamas pavartoti fizinį smurtą ir pavartodamas fizinį smurtą, ją išžagino T. M.. Analogiškai galimai žinomai melagingai parodė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2018 m. spalio 12 d. apklaustas kaip liudytojas E. M., prieš tai būdamas įspėtas už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (t. 2., b. l. 23-25).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjos R. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49129-18, pradėtas 2018 m. spalio 12 d., pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, pagal nukentėjusios K. S., gim. 2001 m., pareiškimą, dėl jos išžaginimo 2018 m. rugpjūčio 13 d., Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) miško pamiškėje. Įtarimas byloje pareikštas T. M., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tyrimo eigoje 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas R. M. atliko nepilnametės nukentėjusios K. S. apklausą, kurios metu nukentėjusioji nurodė įvykio aplinkybes, vietą, kitas su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes. Apklausos metu dalyvavo nukentėjusios įstatyminė atstovė, įgaliotasis atstovas, psichologė, kiti proceso dalyviai. Apklausa buvo atliekama vadovaujantis LRBPK 186 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atlikus nepilnametės nukentėjusios apklausą, 2018 m. gruodžio 11 d. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-jį skyrių paskambino nukentėjusios įstatyminė atstovė L. K., kuri pranešė, kad po apklausos grįžusi jos nepilnametė dukra K. S. savo močiutei R. C. pasisakė, kad apklausos metu ji pasimetė, nebuvo visiškai atvira, pasisakė, kad prikalbėjo ko net pati nepamena, kad ji yra E. įtakoje, todėl tiki, kad gal būt taip iš vis net nebuvo. Tam, kad nustatyti visas įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo eigoje būtina papildomai apklausti liudytoją R. C., kas jai žinoma, kokius duomenis jai pateikė nukentėjusioji, esant pagrindui papildomai apklausti ir kitus proceso dalyvius apie įvykį, atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes (t. 2., b. l. 103).

Iš Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. kovo 27 d. nutarimo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49129-18 T. M. atžvilgiu nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika (t. 3., b. l. 48-52).

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 16 d. baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad K. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 3 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį (t. 3., b. l. 78-86).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos E. B. 2019 m. birželio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. birželio 11 d. 13 val. 00 min. į Ukmergės rajono policijos komisariatą pas tyrėją E. B. savo iniciatyva atvyko įtariamojo nusikalstamos veikos padarymu E. M. tėvas P. M.. Pastarasis nurodė, kad atvyko pas tyrėją kaip pas buvusią kolegę su tikslu gauti duomenų apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38774-18 atlikimą ir turimus duomenis. P. M. buvo paaiškinta, kad jis nėra proceso dalyvis, kuris turi teisę gauti informaciją. Asmeniui taip pat buvo paaiškinta, kokiu būdu ir tvarka jo sūnus E. M. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti leidimą susipažinti su byloje esančia informacija. P. M. buvo pasiūlyta ikiteisminio tyrimo byloje duoti parodymus apie sūnaus buvimo vietą, tačiau P. M. tai daryti atsisakė (t. 3., b. l. 179-180).

Iš Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro pažymos matyti, jog K. S. nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) pas psichologą nesilankė (t. 5., b. l. 23).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos byloje matyti, jog R. C. 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliktas sprando ir šlaunies riebalinių darinių – lipomų pašalinimas, dėl ko ilgalaikių negalavimų, susijusių su atminties sutrikimu, kognityviniais sugebėjimais ji patirti negalėjo (t. 5., b. l. 27).

Iš UAB „TELE 2“ pateiktos informacijos apie abonento K. S. mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ryšio srauto duomenis matyti, jog nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 1 d. K. S. skambučiais ir trumposiomis sms žinutėmis bendravo su telefono numerį (duomenys neskelbtini) naudojusiu V. M. (t. 5., b. l. 5, 6, 9, 29-37).

Iš 2018 m. spalio 12 d. liudytojos K. S. apklausos protokolo matyti, jog jos apklausos Vilniaus apskrities vyriausojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate metu dalyvavo psichologė I. K. (t. 2., b. l. 73-77).

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 235 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 3 dalį

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką.

BK 235 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 253 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Pagal BK 236 straipsnį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Kokiu būdu melagingas įskundimas ar pranešimas pateikiamas, neturi reikšmės, taip pat nėra svarbu, trumpai ar išsamiai išdėstomos nebūtos nusikalstamos veikos aplinkybės, kiek ir kokių duomenų pateikta, ar jie atrodo patikimi, ar aiškiai abejotini ir pan. Esminė aplinkybė yra ta, kad suteikdamas informaciją, asmuo supranta, jog duomenys, kuriuos jis pateikia, neatitinka tikrovės, tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamasis persekiojimas), ir nori taip veikti bei to siekia. Pažymėtina, kad, darant išvadą apie BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą, svarbu įvertinti visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, pavyzdžiui, skundą padavęs asmuo klydo vertindamas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2013).

Kaltinamasis E. M. kaltės dėl kurstymo melagingai įskųsti nekaltą asmenį, padarius sunkų nusikaltimą ir duoti melagingus parodymus apie tai, bei davimo melagingų parodymų nepripažino, tokia jo pozicija kaltės atžvilgiu buvo nuosekli viso proceso metu, tačiau teismas tokią jo poziciją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš naujo nekartojant kaltinamojo parodymų turinio, teismas sprendžia, jog besąlygiškai tikėti jais nėra teisinio pagrindo, nes juos paneigia baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Iš 2018 m. spalio 12 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo nustatyta, kad E. M., 2018 m. spalio 12 d. apklausiamas liudytoju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-49129-18 buvo įspėtas apie atsakomybę numatytą BK 235 straipsnyje už melagingų parodymų davimą (t. 2., b. l. 111-112).

Iš Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. kovo 27 d. nutarimo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49129-18, pradėtas T. M. atžvilgiu 2018 m. spalio 12 d., pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, pagal nukentėjusios K. S., gim. 2001 m., pareiškimą, dėl jos išžaginimo 2018 m. rugpjūčio 13 d., (duomenys neskelbtini) miško pamiškėje, nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika. Nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių nepatvirtino tyrimo duomenys. K. S. teigė, kad įtariamasis T. M. atliko lytinį aktą mikroaautobuse, atlenkęs sėdynę, ji bandžiusi atrakinti mikroaautobuso duris, ištraukdama pagaliuką. Kaip nustatyta, minėto mikroautobuso sėdynės neatsilenkia į gulimą padėtį, durų uždarymo iš vidaus mechanizmo nėra. Buvo paneigtos ir kitos K. S. nurodytos aplinkybės. Pati nukentėjusioji paneigė savo ankstesnėse apklausose duotus parodymus apie prievartinius lytinius santykius (t. 3., b. l. 48-52). Prokuroro nutarimas nėra panaikintas įstatymo nustatyta tvarka.

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 16 d. baudžiamojo įsakymo (proceso Nr. 01-1-49129-18) nustatyta, kad K. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 3 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį (t. 3., b. l. 78-86). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. liepos 3 d.

Kaltinamojo kaltei įrodinėti svarbūs ir liudytojos K. S. parodymai, kurie nebuvo nuoseklūs proceso metu.

K. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog E. M. klausė jos, ar ji bendrauja su T. M., atsakius, kad truputį, jis sakė, kad ji turinti parašyti pareiškimą policijoje, kad T. M. ją išprievartavo, sakė, kad ją paliks, jeigu neparašys tokio pareiškimo, taip pat sakė, kad ji turi užsirašyti į telefoną, ką pasakos apie išprievartavimą policijos pareigūnams. Ji E. M. labai mylėjo, todėl sutiko, kitą dieną E. M. pats ją atvežė į Ukmergės rajono policijos komisariatą (t. 3., b. l. 89-90).

Teismo posėdžio metu ji parodymus pakeitė ir parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, o teisme ji sako tiesą, kad T. M. ją tikrai išžagino, E. M. jos nekurstė melagingai T. M. įskųsti, priešingai – palaikė, patarė kreiptis į policiją su pareiškimu, ką ji ir padarė. Ji žino, kad jos atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas už melagingą įskundimą ir melagingų parodymų davimą, bet jis neteisingas. Paklausta apie parodymų pakeitimo priežastį K. S. pažymėjo, jog duoti E. M. nenaudingus parodymus ją spaudė tyrėjos, be to, ji nejautė jokio palaikymo, dabar ji jaučia kaltinamojo E. M. palaikymą, todėl vėl sako tiesą.

Teismas kritiškai vertina K. S. parodymus, duotus teisme dėl jų prieštaringumo. K. S. teisme parodė, jog po 2018 m. rugpjūčio 13 d. išžaginimo ji buvo palūžusi, bijojo T. M., apie tai papasakojo tik E. M., su juo susitikusi 2018 m. spalio 11 d., jis ją palaikė ir patarė parašyti policijoje pareiškimą, ji niekur nebuvo išėjusi, praleido pas E. M. naktį jo namuose, o ryte – spalio 12 d. jis nuvežė ją į policijos komisariatą. Tačiau vėliau K. S. teisme parodė, jog po išžaginimo ji buvo susitikusi su T. M., tarėsi su dėl pareiškimo apie E. M. įvykdytą 2018 m. rugpjūčio 12 d. jo kiosko plėšimą, atsiėmimo: „važiavome kavos, kalbėjomės, sakau, ko nenori atsiimti pareiškimo, jis nežinojo, kad ruošiuosi ant jo rašyti pareiškimą <...> bandžiau susitarti draugiškai, bet nepavyko“. Tokie jos parodymai patvirtinti ir liudytojo T. M. parodymais teisme. Kad K. S. prašė atsiimti pareiškimą, paliudijo ir jos dėdė P. B., kuriam ji rašė sms trumpąsias žinutes, jas jis parodė T. M., ką patvirtino ir pats T. M. ir to neneigė K. S.. Pastebėtina, jog P. B. yra K. S. dėdė, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios liudytų P. B. suinteresuotumą pakenkti giminaitei, tokių aplinkybių nenurodė ir K. S..

Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės verčia kritiškai vertinti K. S. teisme iškeltą versiją, o teisingais laikyti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Reikia pažymėti, kad K. S. argumentai dėl tyrėjų R. S. ir E. B. spaudimo ir grasinimų yra paremti liudytojos subjektyvia nuomone, be to, prieštarauja faktinei bylos medžiagai ir kitų liudytojų parodymams. Iš R. S. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodytą informaciją R. S. patvirtino teisme, nustatyta, jog K. S. mama L. K. paskambino jai (R. S.) ir informavo, kad dukra močiutei R. C. pasisakė, jog Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui duodama parodymus buvo neatvira, nurodė, ko nebuvo. Todėl buvo inicijuota papildoma apklausa, K. S. savo noru parodė, jog davė melagingus parodymus apie tai, jog ją išžagino T. M.. Pažymėtina, jog K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaip spaudimą ji suprato Kauno policijos tyrėjos pasakymą, kad jai gresia laisvės apribojimo bausmė. Pastebėtina, kad tai, kad priimtas baudžiamasis įsakymas, reiškia, jog K. S. ir pripažino kaltę, ir sutiko su siūloma bausme, todėl byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu, kuris yra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad K. S. motina L. K. ar močiutė R. C. būtų norėjusios jai pakenkti, tai yra, kad ji būtų nuteista, be to, tokių aplinkybių nenurodė ir pati K. S.. Tai liudija ir šių liudytojų elgesys šios bylos nagrinėjimo metu, tai yra, kad šios liudytojos taikėsi prie K. S. pasikeitusios pozicijos ir parodymų. Jei liudytoja R. C., 2019 m. sausio 8 d. apklausta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49129-18 metu, parodė, kad anūkė pasakė, kad E. M. jai liepė sakyti, kad ją išžagino T. M., dėl to, kad policija E. M. nepasodintų už plėšimą, nes galės paveikti, kad T. M. atsiimtų pareiškimą dėl plėšimo (t. 2., b. l. 165-166), tai šios bylos nagrinėjimo teisme metu R. C. pasakė, kad nieko nepamena, nes jai Ukmergės ligoninėje operuota galva. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos byloje matyti, jog R. C. 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliktas sprando ir šlaunies riebalinių darinių – lipomų pašalinimas, dėl ko ilgalaikių negalavimų, susijusių su atminties sutrikimu, kognityviniais sugebėjimais ji patirti negalėjo (t. 5., b. l. 27). Teismas taip pat pastebi, jog R. C. itin išsamiai ir smulkiai dėstė visas jai žinomas aplinkybes apie sūnaus P. B. apiplėšimą, apie įvykių eigą, kai sužinojo apie išžaginimą, tik nepamena aplinkybių, kai anūkės K. S. atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, tai rodo jos vengimą duoti parodymus, parodymų derinimą prie pasikeitusių bylos aplinkybių. 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu K. S. parodė, jog lankėsi pas psichologą (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, R. C. parodė, jog psichologą rekomendavo, nes ir pačiai reikėjo psichologo pagalbos, motina L. K. parodė, kad lydėjo sukrą 4-5 kartus į psichologo konsultacijas. Proceso dalyviai prašė iškviesti į 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdį psichologą. Teismas tenkino prašymą, ir gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini), jog K. S. nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) pas psichologą nesilankė (t. 5., b. l. 23). Atkreiptinas dėmesys, jog į 2020 m. sausio 3 d. teismo posėdį iškviesta R. C. naujai aiškino su psichologu susijusias aplinkybes ir parodė, jog ji tik rekomendavo K. S. psichologą, bet nežino, ar anūkė pas jį lankėsi, o K. S. paprodė, jog ji nėjo į polikliniką, bet lankėsi pas privačią draugės rekomenduotą psichologę I. K.. Teismui iškvietus į teismo posėdį K. S. nurodytą psichologę I. Z. (K.), ji parodė, jog dalyvavo K. S. apklausoje Ukmergės policijos komisariate, kai ji davė parodymus apie išžaginimą. K. S. pažįsta nuo to laiko, kai ji gyveno globos namuose, todėl jautė kitokį santykį su ja ir siūlė pagalbą, nurodė laikus, kada gali atvykti į konsultacijas, tačiau mergina niekada neatvykdavo. Ši aplinkybė ne tik rodo K. S. parodymų prieštaringumą, nepatikimumą, bet ir paneigia K. S. argumentą, jog ji neturėjo palaikymo. K. S. mamos L. K. parodymai, jog ji lydėjo dukrą į ekspertizę, močiutės R. C. parodymai, kad atvyko į policiją, kai K. S. parašė pareiškimą apie išžaginimą, siūlė lankytis pas psichologą, rodo K. S. artimos aplinkos rūpestį ja.

Kritiškam K. S. parodymų teisme vertinimui, svarbu paminėti ir tai, jog teismo posėdžio metu kaltinamasis E. M. parodymus davė tik po jo naudai duotų K. S. parodymų, K. S. uždavė menamu laikytiną klausimą „gali būti, kad pareigūnai tau darė psichologinį spaudimą ir tu buvai išsigandusi, bijojai sakyti tiesą?“ K. S. atsakė: „pareigūnai darė psichologinį spaudimą, kad duočiau parodymus prieš E., sakė, kad galiu sėsti į kalėjimą, žinosiu ką padariau blogai, ant manęs rėkė“, parodė, jog ji norėtų susigrąžinti E. M., tai yra, su juo draugauti. Nenustatyta tyrėjos E. B. suinteresuotumo byloje, šališkumo, ir teismo vertinimu, K. S. vėl yra E. M. ir jo šeimos įtakoje, kuri buvo dingusi, jam išvykus į užsienį ir pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo – 2018 m. rugpjūčio 13 d. jam paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuo 2018 m. lapkričio 27 d. daugiau nesiregistravo 2019 m. sausio 29 d. buvo paskelbta E. M. paieška (t. 3., b. l. 126-127, 132-133, 138). K. S. pripažinus kaltę dėl melagingo T. M. įskundimo ir melagingų parodymų davimo jos atžvilgiu priimamas baudžiamasis įsakymas 2019 m. gegužės 16 d. Vasaros laikotarpiu su K. S. gana intensyviai imta bendrauti kaltinamojo E. M. brolio V. M., kas matyti iš UAB „TELE 2“ pateiktos informacijos (t. 5., b. l. 5, 6, 9, 29-37). Teisme K. S. patvirtino, kad su V. M. bendravo, jis jos labai geras draugas, jie kalbėjosi apie teismą, ji padarė garso įrašą, kuriame sako, jog T. M. ją tikrai išprievartavo ir tą įrašą išsiuntė V. M.. Pati to įrašo neišsaugojo. V. M. teisme davė prieštaringus parodymus, tai yra, kad, kai brolis E. M. buvo išvykęs į užsienį, su buvusia klasioke K. S. jis (V. M.), nebendravo. Teismui pagarsinus iš UAB „Tele 2“ gautą informaciją, pasakė, kad bendravo, bet K. S. jo apie E. M. neklausinėjo, apie K. S. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą gal yra girdėjęs, nepamena, su ja apie tai nekalbėjo, apie šią bylą nekalbėjo, garso įrašo neturi, neatsimena jo turinio, „gal apie parodymų teisingumą, kad įtrauktas brolis <...> įrašas buvo kompiuteryje, bet sudegė kompiuterio diskas <...> įrašą klausiau, ką ten kalbėjo, neprisimenu“.

Įvertinęs liudytojos K. S. parodymų visumą teisme, palyginus juos su kita bylos medžiaga, teismas juo atmeta kaip nepatikimus, duodamus kaltinamojo naudai, siekiant padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir įrodinėjant kaltinamojo kaltę remiasi ir teisingais laikytinais K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad E. M., žinodamas, jog K. S. nebuvo išžaginta T. M. ir nepateikė jam tokios informacijos, 2018 m. spalio 12 d. apklausiamas liudytoju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, ir būdamas įspėtas apie atsakomybę, numatytą BK 235 straipsnyje už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, neva tai iš K. S. žino, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. Pageležių kaime, Ukmergės rajone automobilyje, grasindamas pavartoti fizinį smurtą ir jį pavartodamas, ją išžagino T. M. ir tokiu būdu apkaltino pastarąjį, neva šis padarė sunkų, BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, taigi jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 3 dalį.

Byloje taip pat nustatyta, kad E. M., žinodamas, jog nepilnametė K. S. ((duomenys neskelbtini)) nebuvo išžaginta T. M., laikotarpyje nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įkalbinėdamas sukurstė ją (K. S.) įskųsti policijos pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį – T. M. ir duoti kaip liudytojai žinomai melagingus parodymus, neva tai T. M. ją 2018 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) išžagino ir taip pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį. K. S., vykdydama jo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad T. M. 2018 m. rugpjūčio 13 d., panaudodamas fizinį smurtą, automobilyje (duomenys neskelbtini), ją išžagino, tokiu būdu pastarąjį žinomai melagingai įskųsdama bei pranešdama apie žinomai nebūtą nusikaltimą, dėl ko T. M. buvo pradėtas persekioti – 2018 m. lapkričio 12 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, paskirta kardomoji priemonė. K. S. vykdydama E. M. nusikalstamą sumanymą, 2018 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį bei 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, (duomenys neskelbtini), davusi priesaiką sakyti tiesą ir nieko nenutylėti ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama kaip liudytoja, pakartojo tą pačią melagingą informaciją, tai yra, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) automobilyje, grasindamas pavartoti fizinį smurtą ir jį pavartodamas, ją išžagino T. M., tokiu būdu apkaltindama pastarąjį, neva šis padarė sunkų, BK 149 straipsnio 3 dalį numatytą nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodė, kad jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (2K-458/2011).

Kaltinamasis E. M., laikotarpyje nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d., sukurstydamas K. S. įskųsti T. M., padarius nusikalstamą veiką pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, bei duoti melagingus parodymus, veikė vieninga tyčia, todėl nėra pagrindo jo veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 235 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, E. M. veiksmai iš BK 24 straipsnio 5 dalies, 235 straipsnio 3 dalies ir BK 24 straipsnio 5 dallies, 236 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotini į vieną veiką pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 236 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Vadovaujantis BK 235 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos dvi bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Parinkdamas bausmės rūšį E. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų ir du tyčinius apysunkius nusikaltimus iš savanaudiškų paskatų. Atsižvelgiama į tai, kad E. M. iki šiol teistas nebuvo (t. 3., b. l. 156, 188-190, t. 4., b. l. 173-176), baustas administracine tvarka (t. 3., b. l. 167), bedarbis (t. 3., b. l. 157, 169, 186). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, prisipažino ne dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, į nusikalstamą veiką įtraukė tuo metu nepilnamete buvusią K. S., teismas sprendžia, kad kaltinamojo elgesiui teigiamą įtaką darytų tik terminuotas laisvės atėmimas, tačiau nustatant jo trukmę teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis gailėjosi teismo posėdžio metu dėl padaryto plėšimo, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino turtinę žalą, taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstama veika padarytos žalos dydį, kuris nėra ženklus, kaltinamojo jauną amžių ir aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Todėl įvertinus aplinkybių visumą, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina ženkliai mažesnė nei sankcijose numatytas jos vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. 18 val. 50 min. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 15 val. 29 min. (viena diena) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną kardomojo kalinimo dieną (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teismo nuomone, šiuo atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tikslinga atidėti bausmės vykdymą, nes yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, E. M. neturi išskirtinio polinkio į kriminalinį elgesį, jo veika, numatyta BK 180 straipsnyje, buvo veikiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau jo tolimesniam neteisėtam elgesiui įtaką padarė jo šeimos narių netinkamas reagavimas, ypač tėvo P. M., kaip buvusio policijos pareigūno, reakcija į jo vaikui gresiančią baudžiamąją atsakomybę, elgesys su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiais pareigūnais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateiktus kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, E. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8, 9, 10 punktuose.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. M. buvo pripažintas civiliniu ieškovu ir pareiškė 189,00 eurų dydžio civilinį ieškinį (t. 1., b. l. 47), iš kurio atlyginta yra 75,00 eurai (t. 1., b. l. 52). Dėl aukščiau aptartų aplinkybių, teismui priėjus išvadą, kad iš nukentėjusiojo neabejotinai įrodyta pagrobta suma ne 189 eurų, o 75 eurų suma, tokią sumą kaltinamasis T. M. atlygino, nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam E. M. skirta kardomoji priemonė suėmimas (t. 4., b. l. 37-40, 117-120, 184-186) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelis, perduoti saugoti P. M. (t. 1., b. l. 93-94), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam savininkui P. M..

Ikiteisminio tyrimo metu iš E. M. paimtas mobilaus ryšio telefonas Redmi Note 4, pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. pakvitavimą grąžintas E. M. (t. 1., b. l. 95, 99).

Asmens kratos metu iš E. M. paimti batų raišteliai, diržas, 22,90 eurai pagal pakvitavimą grąžinti P. M. (t. 4., b. l. 84).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmus perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalies, 235 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalies, 236 straipsnio 1 dalies, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, E. M. skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. 18 val. 50 min. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 15 val. 29 min. (viena diena) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną kardomojo kalinimo dieną (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam E. M. paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8, 9, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam E. M. skirti įpareigojimus:

1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius;

3) neišeiti iš namų 22 val. 00 min. – 06 val. 00 min. laiku, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar liga;

4) nekeisti realios gyvenamosios vietos adresu Žiedo g. 28, Šventupės k., Vidiškių sen., Ukmergės r. be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5) nebendrauti su K. S.;

6) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. M. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. M. ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelį, perduotus saugoti P. M., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti P. M..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė