Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams M. P. ir V. R. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

8. Kaip jau nurodyta aukščiau, byloje nustatyta, kad atsakovas M. P. yra transporto priemonės Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Automobilio valdytojas pažeidimo metu buvo atsakovas V. R.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi bent iš dalies (CPK 178 straipsnis).

9. Pirminis kreditorius UAB „Sauda“ nuo 2018-09-21 laiko ginčo transporto priemonę savo aikštelėje ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB „Sauda“ per šį laikotarpį informavo kurį nors atsakovų bent vieną kartą apie galimybę atsiimti automobilį, apie laikymo įkainius ir skolos dydį. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas UAB „Jurisdictus“ siuntė atsakovui M. P. tik 2019‑01-14 vieną reikalavimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo (įsiskolinimas pranešime nurodytas 1 290,00 Eur sumai). Laiškas atsakovui V. P. pagal ieškovo pateiktą siuntų paieškos išrašą buvo įteiktas 2019‑02‑07. Ieškovas UAB „Jurisdictus“ taip pat siuntė atsakovui V. R. 2019‑05‑24 reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2019-10-22 rašte ieškovą informavo, kad raštas „Dėl automobilio Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo“ buvo išsiųstas automobilio savininkui M. P. registruotu paštu, o apie laiško grąžinimą siuntėjui duomenų nėra. Pažymėjo, jog kadangi atsakovas V. R. nepateikė automobilio Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo-savininko M. P. įgaliojimo, jam automobilis negalėjo būti grąžinamas.

10. Standartinėse Viešojo pirkimo sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartimi sutarties sąlygose yra nurodoma, kad juridinis asmuo, nuvežęs transporto priemonę įsipareigojo imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. Kasacinis Teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad nustatant ieškovei atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Nagrinėjamoje byloje yra faktas, kad juridinis asmuo perėmęs automobilį saugojimui, neinformavo atsakovų apie saugomo automobilio vietą. Taip pat 2019-01-11 reikalavimą perėmęs ieškovas į teismą kreipėsi tik po daugiau nei pusės metų (2019-07-23). Reikalavimą perėmęs asmuo neįgyja daugiau teisių nei turėjo reikalavimą perleidęs asmuo. Darytina išvada, kad nors ieškovas ir yra suinteresuotas lėšų už suteiktas paslaugas išieškojimu, tačiau toks buvusio kreditoriaus UAB „Sauda“ elgesys tapo jau sistema,nes teismuose jau gauta analogiškų UAB“Jurisdiktus“ 65 bylos-ieškiniai ir teismo įsakymai(LITEKO duomenys 2018-2019 metais).Ši „sistema“ yra tokia,kad automobilio saugotojas 3-4 mėnesius laikydamas pas save transporto priemonę ir turėdamas pareigą informuoti automobilio savininką apie teisę atsiimti automobilį ir pareigą sumokėti už laikymą šių savo pareigų niekada neatlieka ir tada vietoj to,kad pačiam kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo,perleidžia reikalavimo teisę kitam juridiniam asmeniui,kuris po 4-5 mėnesių kreipiasi į teismą dėl dar didesnės skolos priteisimo iš automobilio savininko ir valdytojo,jeigu toks buvo sulaikymo metu.Tokiu būdu skolos dydis ženkliai išauga ir tampa tūkstantinis visais atvejais paduodant ieškinį į teismą.Akivaizdu,kad pirminiam kreditoriui kreipiantis į teismą nedelsiant ir neilginant automobilio saugojimo laiko tiek skolos priteisimas būtų greitesnis,tačiau skolos suma būtų mažesnė.Jeigu mažesnė suma mažina ieškovo pajamas,tai kreiptis į teismą kuo ankščiau kreditoriui neapsimoka.Sutartyje su policijos komisariatu jokių realių poveikio priemonių automobilio saugotojui dėl jo nesikreipimo į teismą kuo greičiau nėra numatyta,kas leidžia jam piktnaudžiauti jam suteiktomis teisėmis nesikreipti į teismą dėl skolos išieškojimo kuo greičiau,t.y. sutarties sąlygos naudingos išimtinai transporto priemonių saugotojui.Pirminio kreditoriaus UAB „Sauda“ elgesys delsiant informuoti ir neiformuojant atsakovą apie automobilio atsiėmimą ir besikaupiančią skolą, taip pat kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovo/-ų priteisimo, ypač žinant atsakovo/-ų visišką abejingumą susiklosčiusiai situacijai(automobiliai mažaverčiai ir jų kainos realiai daug kartų mažesnės už ieškinio reikalavimo sumą), neabejotinai neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui (o būtent taip turėtų elgtis pirminis kreditorius,kai sudaręs sutartį su valstybės institucija prisiėmė pareigą atlikti tam tikras funkcijas-kuo greičiau informuoti apie sulaikytą automobilį savininką,kad jis galėtų atsiimti transporto priemonę) keliamų elgesio reikalavimų. Susidariusi situacija, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką,visada leidžia nepagrįstą naujojo kreditoriaus praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo ir pirminio kreditoriaus sąmoningo neveikimo,ką įrodo dešimtys analogiškų civilinių bylų Vilniuje ir šimtai,tūkstančiai bylų Lietuvoje.Analogiškos bylos rodo,kad tai visuotinė tokią paslaugą teikiančių bendrovių Lietuvoje sistema tikslu didinti saugojamų automobilių saugojimo laiką ir tokiu būdu gauti pelną,o ne teikti realią saugojimo paslaugą visuomenei po automobilio priverstinio nuvežimo,kuri būtų interesų derinys tiek pirminio kreditoriaus,tiek automobilio savininko atžvilgiu.

Taigi, šiuo atveju, transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą, lėmė abiejų šalių veiksmai: tiek atsakovo-automobilio savininko, kuris nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrąžinti, tiek ir pirminio kreditoriaus elgesys delsiant atsakovą įspėjus apie skolą,tiek ieškovo elgesys-laukti tris keturis mėnesius po jam suteiktos galimybės iš karto kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo kreiptis į teismą (civ.byla Nr.e2A-1411-258/2018).

Teismui akivaizdu,kad pirminiam kreditoriui nedelsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo būtų dešimtis kartų mažesnės ieškinių sumos kiekvienu atveju,tame tarpe ir šioje byloje.Todėl nesikreipimas į teismą kuo ilgiau yra vertinamas,kaip nepagrįsto praturtėjimo siekimas formaliu būdu esant bendrai pareigai taip nesielgti(CK 1.5 str.).Tai yra nesąžiningas ir neteisingas, ir sisteminis pirminio kreditoriaus ir ieškovo elgesys skolininko atžvilgiu tikslu gauti neformalią naudą dėl nepagrįstai ilgo nesikreipimo į teismą,kas prieštarauja CK 1.5 str.ir CPK 7 str. prasmei ir tikslams.

Teismas pažymi,kad ieškovas neturi pareigos bandyti spręsti skolos klausimą ikiteisminiu ginčo išsprendimu laukiant kada automobilio savininkas duos atsakymą dėl automobilio atsiėmimo.Kuo greičiau spręsti ginčą teisme suinteresuotas būtent savininkas,o ne ieškovas,nes ieškinio suma būtų žymiai mažesnė už dabartinę reikalaujamą.

Pagal ieškinio reikalavimą susidaro tokia praktika,kad ieškovas tarsi iki 2019-05-30 laikė automobilį savo aikštelėje ir dėl to patyrė išlaidų,nors to realiai nebuvo,bet leidžia ieškovui laikyti,kad įsigijus reikalavimo teisę jis gali savo nuožiūra padidinti skolos dydį.Tai nesąžiningas ir nesektinas savo reikalavimo teisės gynimo būdas(CK 1.5 str.).

11. Teismas nesivadovauja teismų praktika,kuri analogiškus ieškinius tenkina pilnai,nes reikalaujamos skolos dydis buvo dirbtinai padidintas tiek paties pirminio kreditoriaus UAB“Sauda“,tiek jo teisių perėmėjo-ieškovo, nes kuo ilgiau laikai ir nesikreipi į teismą,tuo daugiau „uždirbi“ iš automobilio laikymo-saugojimo.Teismas laiko tai neteisingu ir nesąžiningu skolininko atžvilgiu CK 1.5 str. ir geros moralės prasme.

Sekant gerą tesimų praktiką pažymėtina, kad LAT byloje Nr. 3K-3-436/2009 dar 2009 metais buvo konstatuota, kad „nustatant ieškovui atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Pareiga pranešti savininkui apie jo saugojamą automobilį kyla ir iš CK 6.229 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nustatyta, kad apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą. Esant tokioms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija laiko, kad už automobilio saugojimą (kito asmens reikalų tvarkymą) ieškovui priteista suma mažintina iki 1500 Lt.“.

Taip pat šioje nutartyje nurodoma, kad 10 Lt dydžio (2,90 Eur) tarifas už kiekvieną pasaugos parą taikomas tuo atveju, kai pasaugos sutartį sudaro šalys (davėjas ir saugotojas). Minėta, kad šiuo atveju pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu. Pasaugos sutarties sudarymas, apibrėžiant jo terminą dienomis, reiškia, kad ši sutartis nesudaroma ilgam laikui. Taigi 10 Lt dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas tuo atveju, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija laikė, kad šiuo atveju būtų galima taikyti 90 Lt (26 Eur) tarifą už kiekvieną pasaugos mėnesį.“ Taigi, jau gana seniai LAT praktiškai išaiškino, kad iš esmės pirminio kreditoriaus su policijos atstovais sutartyje turėjo būti numatyta mėnesinė saugojimo kaina, o ne dienos laikymo kaina. Tai rodo, kad buvusioje sutartyje numatyta sąlyga už mokestį už kiekvieną dieną nepriklausomai nuo termino yra nesąžininga visais atvejais ir yra nenaudinga tiek valstybinės institucijos atstovams (įsipareigojama mokėti pagal sutartį, nors sutarties sąlygas gali nurodyti pats užsakovas-valstybė), tiek transporto priemonių savininkams ir valdytojams, kai jiems sukuriama pareiga mokėti mokesčius, kurių dydis akivaizdžiai viršija paslaugos ir kainos santykį, ko pasekoje paslauga tampa brangesnė už pačią transporto priemonę jau po 1-3 mėnesių nuo automobilio saugojimo pradžios.Tokios situacijos logiškai analizuojant faktines aplinkybes teismai negali nematyti ir negali nevertinti.Akivaizdu,kad saugojimo kaina automobilio savininkui ir valdytojui yra primesta ir neatitinka jos kainos ir išlaidų dėl saugojimo santykio.Visi automobiliai stovi atviroje neasfaltuotoje saugojimo aikštelėje,kuri yra išsinuomota,ir kurios nuomotojai keičiasi priklausomai nuo susitarimo su policijos komisariatu termino.Pavyzdžiui atviroje neasfaltuotoje automobilių saugojimo aikštelėje 450 m nuo Vilniaus oro uosto(„X PARKING“ aikštelė) automobilio saugojimas 30 d. kainuoja 65,50 euro.Tai 6,4 karto pigiau negu UAB“Sauda“ kaina(CPK 178 str.).Automobilio saugojimas po stogu prie oro uosto kainuoja 101-102 eurai.Ši paslauga apie 4,2 karto pigesnė už UAB“Sauda“ paslaugą.

Teismas neseka teismų praktika,kuri prieštarauja aukščiau minėtoms LAT ir VAT nutartims.Teismui akivaizdu,kad susidariusi situacija naudinga išimtinai tiek pirminiam kreditoriui,tiek jo teisių perėmėjui,kas leidžia nepagrįstai parturtėti elgiantis nesąžiningai ir formaliai ne pagal bendruosius teisės principus(CK 1.5 str.,CPK 7 str.).Todėl teismas turi pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą nepilna apimtimi,o iš dalies.

12. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas V. R. bent vieną kartą buvo informuotas apie saugomą automobilį, besikaupiančią skolą ir galimybes jį atsiimti.Taip pat nėra jokios galimybės konstatuoti,kad V. R. turėjo realią teisę valdyti automobilį ir po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo.Teismas negali padaryti net prielaidos,kad automobilio savininkas pažeidėjui suteikė teisę valdyti savo automobilį bet kada vėliau,kaip kitą po pažeidimo dieną.Tokių duomenų nėra.Atsakovas V. R. taip pat neturėjo galimybės pats atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, nes tam yra būtinas automobilio savininko realus leidimas valdyti transporto priemonę arba neformalus įgaliojimas.UAB“Sauda“ neturėjo teisėto pagrindo atiduoti transporto priemonę V. R. po 2018-10-11 be savininko sutikimo.Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo ieškinį atsakovo V. R. atžvilgiu tenkinti vien todėl,kad Saugaus eismo įstatyme numatyta solidari automobilio savininko ir valdytojo atsakomybė dėl automobilio saugojimo apmokėjimo ,nes ši atsakomybė turi būti vertinama kiekvienu atveju individuliai, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismų praktiką ir argumentus, ir siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei užkertant kelią naujojo kreditoriaus nepagrįstam praturtėjimui bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškovui iš automobilio savininko M. P. priteisiama suma nuo paskaičiuotos sumos mažinama iki 1 290,00 Eur už visą laikotarpį nuo leidimo atsiimti transporto priemonę dienos (2018-10-11) iki pranešimo išsiuntimo atsakovui dienos (2019-05-30).

13. Remiantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo M. P. ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 73,00 Eur žyminis mokestis, 2,34 Eur už siųstus laiškus, 0,31 Eur už Gyventojų registro išrašą, t.y. iš viso 75,65 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (39 proc.) ieškovui iš atsakovo priteistina 29,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,65 Eur x 39 proc.) (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93,185, 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) naudai 1 290,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,50 Eur (dvidešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.