Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. J. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1721-632/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims Ž. J., D. J. ir antstolei Rimai Adomaitienei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Įstatymas numato pareigą asmenims teikiantiems teismui procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo informuoti visus kreditorius apie ketinimus nutraukti santuoką ir pateikti teismui įrodymus, kad kreditoriai yra tinkamai informuoti. Nagrinėjamu atveju nei Ž. J., nei D. J., kuriai buvo žinoma apie kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ buvimą, nepranešė apie tai, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5032-650/2015 dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Apie D. J. ir Ž. J. santuokos nutraukimą išieškotojui UAB „Baltic Agro” tapo žinoma tik gavus D. J. pateikto atskirojo skundo nuorašą. Tiek D. J., tiek Ž. J. nuslėpdami nuo teismo duomenis apie kreditorių buvimą, o taip pat neinformuodami kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ apie užvestą bylą dėl santuokos nutraukimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 539 straipsnio, LR CK 3.126 straipsnio reikalavimų bei LR CK 1.5 straipsnyje numatytų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

2. Antstolė Rima Adomaitienė 2015-05-28 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto, kurio nuorašai buvo išsiųsti ne tik išieškotojui, bet ir skolininkui Ž. J. bei jo sutuoktinei D. J.. Todėl D. J. turėjo žinoti apie tai, kad antstolė vykdo išieškojimus iš jos sutuoktinio turto ir, kad išieškojimas gali būti nukreiptas ir į jos gaunamas pajamas bei turėjo pareigą domėtis vykdymo procesu

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, pagrįstumo ir teisėtumo.

2015-09-14 apeliantė pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – 2013-04-25 povedybinės sutarties, 2013-05-23 susitarimo dėl 2013-04-25 povedybinės sutarties sąlygų keitimo, Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro liudijimo, antstolio Ričardo Kudrausko 2015-12-09 pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikymui mokėjimą, Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5032-650-2015 kopijas (38-51 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai teikiami išimtiniais atvejais. Pagal LR CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis LR CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (LR CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konkrečiu atveju atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjant bylas susijusias su antstolio veiksmais, teismas privalo būti aktyvus, bei siekiant išsamiai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas priimti papildomai pateiktus duomenis (LR CPK 314 straipsnis).

Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CPK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje LR CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. LR CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (LR CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (LR CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (LR CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos UAB „Baltic Agro“ pareiškimą dėl skolininko turto, esančios bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo, išnagrinėjo nenustatęs ir neįvertinęs esminių bylos aplinkybių, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Visų pirma, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015-06-01 sprendimu, priimtu civilinėje byloje 2-5032-650/2015, nutraukė D. J. ir Ž. J., santuoką, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat minėtu sprendimu teismas patvirtindamas pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išsprendė sutuoktinių turto padalinimo klausimą. Sprendimas įsiteisėjo 2015-07-02. Išieškotojas į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo kreipėsi 2015-07-02 (1 b.l.), pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2015-07-28, tai yra jau esant įsiteisėjusiam Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimui dėl D. J. ir Ž. J. santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas prieš formaliai konstatuodamas, jog byloje nėra pateikta duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, privalėjo šiuos duomenis patikrinti VĮ Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, teismų informacinėje sistemoje LITEKO arba įpareigoti šiuos duomenis pateikti pareiškėją UAB „Baltic Agro“ bei antstolę Rimą Adomaitienę. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas šios esminės bylos aplinkybės nenustatė bei priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą nepagrįstai nesivadovavo LR CK 3.100 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką bei, neatsižvelgė į tai, kad tokiu atveju pagal LR CPK 667 straipsnį nevykdomas bendrosios dalinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (LR CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007 išaiškino, kad priėmus santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Galiojant tokiam teismo sprendimui, atskirai nustatyti vieno sutuoktinio dalį bendrame su kitu sutuoktiniu turte negalima, nes neliko turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir, kad tokiu atveju lieka tik galimybė atnaujinti procesą (LR CPK 365 straipsnis).

Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 7 straipsnio 2 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Baltic Agro“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apie D. J. ir Ž. J. santuokos nutraukimą jai tapo žinoma tik gavus 2015- 08-27 D. J. pateikto atskirojo skundo nuorašą, tačiau iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2015-08-21 elektroniniu paštu antstolė informavo išieškotojo UAB „Baltic Agro“ atstovę advokatę A. K. apie nutrauktą skolininko santuoką. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo vertinti, kad pareiškėja nurodydama teismui faktiniams bylos duomenims prieštaraujančias aplinkybes elgiasi nesąžiningai.

Antra, apeliacinės instancijos teismo iniciatyva išreikalautos vykdomosios Nr. 0037/15/00507 duomenys patvirtina, kad skolininkui Ž. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris antstolės Rimos Adomaitienės areštuotas 2015-05-26 turto arešto aktu, nenurodant turto vertės. 2015-06-19 turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui priklausantį ratinį traktorių, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš vykdomosios bylos medžiagos (pažymėtina, kad medžiagos lapai, atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2009-04-30 įsakymu Nr. 1R-309 patvirtintas Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisykles, yra nesunumeruoti), matyti, kad vykdydama priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko Ž. J. išieškotojo UAB „Baltic Agro“ naudai, 2015-05-13 antstolė atlikusi paiešką LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nustatė, kad skolininkas Ž. J. nuo 2014-12-05 dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 75,00 Eur dydžio atlyginimą. Skolos išieškojimo į skolininko gaunamą darbo užmokestį antstolė nėra nukreipusi.

Įvertinęs nustatytas faktines bei atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas išieškotojo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo išnagrinėjo nesusipažinęs su vykdomosios bylos duomenimis ir, to pasėkoje, nenustatęs, jog skolininkas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gauna darbo užmokestį, į kurį skolos išieškojimas nėra nukreiptas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ir šiuo aspektu nepagrįstai vertino, jog konkrečiu atveju yra pagrindas nustatyti skolininkui Ž. J. turto dalį, kadangi, kaip minėta, padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, vadovaujantis LR CK 3.116 straipsnio nuostatomis, gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, neegzistuojant LR CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, teismui nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad išieškotojo prašymas dėl skolininko Ž. J. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo yra pagrįstas, vertina kaip prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms bei kasacinio teismo praktikai.

Remiantis išdėstytais argumentais, 2015-07-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos UAB „Baltic Agro“ prašymas dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos tenkinus D. J. atskirąjį skundą, pareiškėjai UAB „Baltic Agro“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos UAB „Baltic Agro“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Grąžinti antstolei Rimai Adomaitienei vykdomąją bylą Nr. 0037/15-00507 (1 tomas).