Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta E. Č. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo E. Č. sulaikymo pagal skundžiamą nuosprendį dienos.

E. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas - nuosprendžiui įsiteisėjus pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, kuris, sulaikius E. Č. ir pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo E. Č. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia tik BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas E. Č. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė nors ir netinkamai nustatė pagrobto turto vertę. Tačiau tinkamai įvertino E. Č. padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į uždraustos veikos darymo motyvus ir tikslus bei jo asmenybę – jauno amžiaus, niekur nedirbantis, neturintis šeimos ir nėra saistomas jokiais socialiniais, darbo ar šeimos ryšiais, prieš tai teistas penkis kartus, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos keliems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kuomet jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas taip pat nustatė vieną E. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas, E. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas jos dydį, gerokai mažesnį nei vidurkis, t. y. 1 (vienerius) metus ir vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu bei paskyrė E. Č. 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog skundžiamu nuosprendžiu E. Č. paskirta bausmė nebuvo bendrinama, BK 64¹ straipsnio nuostatos taikytos tinkamai, pagrobto turto vertė nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, o apeliantas jam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio apeliaciniame skunde neginčija, toliau pasisako tik BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimu.

7. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

8. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Paminėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

9. Skundžiamu nuosprendžiu E. Č. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis). Ir nors šios aplinkybės kartu su jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme sudaro formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo pagrindą, tačiau vien to nepakanka spręsti, jog E. Č. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, praeityje E. Č. teistas penkis kartus – už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Šią nusikalstamą veiką taip pat padarė siekdamas finansinės naudos, todėl pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo E. Č. gyvenimo būdu, įvertinus net ir jo pakankamai jauną amžių. Ir nors nuteistajam E. Č. ne kartą buvo skirtas tiek laisvės apribojimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pozityviems nuteistojo E. Č. elgesio pokyčiams reikšmingos įtakos tai neturėjo, jam skirtos auklėjamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai tikslo nepasiekė ir nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesulaikė. Ko pasėkoje 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas E. Č. buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir laisvėje praleidęs ne pilną pusmetį, E. Č. vėl nusikalto. Iš apelianto duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nusikaltimas nebuvo atsitiktinas, jis buvo iš anksto susitaręs su nepažįstamais asmenimis dėl pagrobtų daiktų pardavimo ir juos pardavė savo kieme, o gautus pinigus išleido savo reikmėms (2 t., 108-109), todėl teisėjų kolegijos manymu, ir šiuo atveju taikius nuteistajam E. Č. bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra ir paskyrus įpareigojamus bei draudimus, ribojančius jo elgesį, nebus pasiektas pataisomasis poveikis bei kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai, kadangi kaip jau buvo minėta anksčiau turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos tapo E. Č. gyvenimo būdu.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek aptartų aplinkybių ir faktų visuma, tiek nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad apelianto resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Būdamas laisvėje nuteistasis E. Č. jau ne kartą turėjo galimybes nebenusikalsti, įsidarbinti ir dorai gyventi, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Būtent sistemingas E. Č. elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti. Todėl spręstina, jog šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo bei intensyvios priežiūros nepakaktų E. Č. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo, todėl teisėjų kolegija nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą, atmeta kaip nepagrįstą.

11. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį jo aprašomojoje dalyje klaidingai nustatė faktines aplinkybes susijusias su pagrobto turto verte, nurodydamas, kad kaltinamasis E. Č. pagrobė svetimą R. G. priklausantį turtą už „8 57,00 eurų“. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje planšetinio kompiuterio „SAMSUNG TAB 7“ vertę paskaičiavo 7 360,00 eurus, vietoj 360,00 eurų. Ir nors tai nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia bei pagrindo nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą tenkinti nesudaro, tačiau ši Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis keistina BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.

12. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. Č., kurią sudaro 85,00 Eur (2 t. b. l. 173-178). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistojo E. Č. iniciatyva jo apeliacinį skundą atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati nuteistojo gynėja advokatė teisiamojo posėdžio metu išreiškė poziciją, jog nagrinėjamu atveju būtų netikslinga iš nuteistojo E. Č. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai bei įvertinusi aplinkybes, kad nuteistasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti, nurodant, kad:

kaltinamasis E. Č. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 16 d., 21.00 val., iki 2022 m. rugsėjo 17 d., 04.00 val., įsibrovęs į patalpą – nukentėjusiojo R. G. gyvenamąsias patalpas, esančias(duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė televizorių LG 500,00 eurų vertės, planšetinį kompiuterį SAMSUNG TAB 7 360,00 eurų vertės, 3 stalo įrankių dėžes, kurių vienos vertė 50,00 eurų, viso už 150,00 eurų, 10 „Rothman“ cigarečių pakelių, kurių vieno pakelio kaina 3,10 eurų, viso už 31,00 eurą, iš piniginės pagrobė 450,00 eurų, iš šaldytuvo pagrobė maisto produktų už 80,00 eurų, šiais veiksmais jis pagrobė svetimą R. G. priklausantį turtą už 1 121,00 eurą.

Nepriteisti iš nuteistojo E. Č. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.