- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-174-124/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02581-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- D. L.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3589-776/2014 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei D. L., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. K. ieškiniu (1–2 b. l.) prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo 2011-01-25 nutartimi priteisto išlaikymo dydį, priteisiant ieškovo dukters I. S. L. išlaikymui po 200 Lt mokamų per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės.
Ieškovas nurodė, kad 2010-02-09 Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-449-841/2010 priteisė iš ieškovo D. L. šalių dukters I. S. L. išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Šiaulių apygardos teismas 2011-01-25 nutartimi išlaikymo dydį sumažino iki 400 Lt.
Po 2010-02-09 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, nes (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. L. K.. Jos mama V. G. taip pat niekur nedirba, su dukra gyvena iš 52 Lt. vaiko pašalpos, o ieškovas prisidėti prie vaiko išlaikymo negali.
Sutinkamai su LR CK 3.198 str. dvejiems ir daugiau vaikų išlaikymui skirta suma turi būti padalinta po lygiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (30–33 b. l.) atsakovė D. L. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nepilnametės I. S. L. poreikiai po anksčiau minėtos Šiaulių apygardos teismo 2011-01-25 nutarties priėmimo pasikeitė iš esmės: mergaitė lanko pradinukų mokyklėlę, papildomą mokyklėlę, kuri kainuoja 109 svarai per mėnesį, sportinę gimnastiką, tai per mėnesį kainuoja 34 svarus. Be to, po anksčiau minėtos Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo praėjo daugiau nei trys metai, mergaitė paaugo, jos poreikiai padidėjo. Be to, teisiškai reikšminga ir tai, kad atsakovė realiai užtikrina mergaitės teisę į gyvenamąjį būstą, atsakovei tenka kasdieninė mergaitės priežiūra, kurią sunku įvertinti pinigais, todėl į tai taip pat turi būti atsižvelgiama. Ieškovo prašymas sumažinti priteistą išlaikymą vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos yra visiškai nepagrįstas. Vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (62–65 b. l.) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo D. K. atsakovei D. L. 1210,00 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad reikalavimą dėl išlaikymo sumažinimo savo nepilnametei dukrai nuo 400,00 Lt iki 200,00 Lt per mėnesį ieškovas grindė iš esmės pablogėjusia finansine padėtimi, kadangi jam (duomenys neskelbtini) gimė kitas vaikas S. L. K. ir jo gaunamų pajamų išlaikyti du nepilnamečius vaikus neužtenka.
Teismas nustatė, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo pakito šalių turtinė padėtis. Teismas vertino, kad ieškovo pajamos nėra pasikeitusios, kadangi iš esmės jis oficialiai negauna jokio darbo užmokesčio, kaip ir negavo sprendimo dėl išlaikymo nustatymo priėmimo momentu, atsakovės pajamos yra padidėjusios, ji gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten dirba ir gauna 1439,55 svarus per mėnesį darbo užmokestį. Vertindamas ieškovo turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad jo padėtis po sprendimo priėmimo yra pagerėjusi, kadangi jis įgijo transporto priemonę bei išnyko prievolė mokėti 500,00 Lt išlaikymą dukrai iš pirmos santuokos. Vertinant ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl kito vaiko gimimo, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas turėjo būti protingas, rūpestingas ir apdairus bei privalėjo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį.
Vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nenustatė esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, patenkinus ieškinį, būtų sumažinta galimybė visapusiškai patenkinti vaiko poreikius, būtų pažeisti vaiko interesai, jo ir motinos teisėti lūkesčiai, kildinami iš 2011-01-25 teismo nutarties.
Teismas nurodė, kad ieškovas privalo sąžiningai vykdyti savo pareigas vaiko atžvilgiu ir, būdamas sveikas bei darbingas vyras, privalo elgtis protingai, rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas, garantuoti savo nepilnamečio vaiko ir jo motinos teisių bei teisėtų lūkesčių užtikrinimą, nepiktnaudžiauti įstatymo jam suteiktomis procesinėmis bei materialinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (68–69 b. l.) ieškovas D. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą, sumažinant dukrai I. S. L. priteistą išlaikymą iki 200 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, atsižvelgė tiktai į vaiko poreikius, bet ignoravo ieškovo turtinę padėtį ir tuo pažeidė LR CK 3.192 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai. Ieškovo turtinė padėtis yra nepaprastai bloga, jis niekur nedirba, yra įrašytas darbo biržos įskaitoje, tačiau jokios išmokos nebegauna, nekilnojamojo turto neturi. Šiaulių apylinkės teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį nurodė, kad D. K. vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), bet tai yra neveikiantis antstolių areštuotas motoroleris, kurio vertė 500 Lt, todėl jo antstoliai nepaima ir neparduoda iš varžytynių. Jokių pajamų ieškovas neturi, pragyventi padeda tėvai.
2. Šiaulių apylinkės teismas ieškovo turtinės padėties pagerėjimą įvertino tai, kad jis baigė mokėti išlaikymą po 500 Lt per mėnesį savo dukrai iš pirmos santuokos. Tačiau reikia pažymėti, kad (duomenys neskelbtini) gimė kitas vaikas S. L. K., kuriai taip pat reikalingas išlaikymas, nes jos motina niekur nedirba.
3. Teismas tinkamai neįvertino atsakovės galimybių ir dukters I. S. L. poreikių. Atsakovės galimybės yra žymiai didesnės, negu ieškovo. Tai rodo jos gaunamas 1439,55 svarų per mėnesį uždarbis, turimas nekilnojamasis turtas Šiaulių mieste, galimybės leisti vaiką į dvi mokyklas ir sportinį būrelį. Atsakovės pateiktas vaiko poreikių paskaičiavimas 1015 svarų arba 4200 Lt Lietuvoje gerokai viršytų uždarbio vidurkį. Mano, kad teismas pažeidė LR CK 3.198 str. nustatytą vaikų lygybės principą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (76–80 b. l.) atsakovė D. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovo priteisti 175,22 EUR (605 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, pasisakė dėl visų su įrodinėjimo dalyku susijusių įrodymų bei šalių argumentų, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas.
Šalies argumentai
Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui dėl pablogėjusios savo turtinės padėties, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą. Kaip savo turtinės padėties pablogėjimą ieškovas nurodė vienintelę aplinkybę - kad (duomenys neskelbtini) jam gimė duktė S. L. K., tai yra atsirado dar viena išlaikytinė. Teismas teisingai sprendė, jog ieškovo turtinė padėtis ne tik kad nepablogėjo, o pagerėjo, nes jam 2013 metais pasibaigė prievolė mokėti po 500 Lt išlaikymą dukrai iš pirmos santuokos, kadangi ji tapo pilnamete, be to, jis 2013-08-27 įgijo transporto priemonę.
Reikšminga aplinkybė ginčui yra ir tai, kad ieškovas iš darbo MB „G“ išėjo savo noru, nes jo netenkino ten gaunamas darbo užmokestis. Jis teismo posėdyje paaiškino, kad yra sveikas, darbingas, dirba pasitaikančius darbus, namuose remontuoja mašinas ir taip uždirba daugiau nei MB „G”. Nenorą įsidarbinti oficialiai ieškovas motyvavo tuo, kad tada tenka mokėti skolas. Duomenų apie tai, kiek ieškovas uždirba neoficialiai, jis nepateikė, priešingai, tiek 2014-04-02 ieškinyje, tiek 2014-10-24 apeliaciniame skunde nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad jokių pajamų neturi. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas protingumo principas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl akivaizdu, kad suaugusio, sveiko, jauno ieškovo tėvai neišlaiko, o ieškovas neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties nesąžiningai siekia pažeisti nepilnametės I. S. L. teisėtus interesus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo D. K. apeliacinio skundo ribose. Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
LR CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą nurodė dukters S. L. K. gimimą (duomenys neskelbtini), jos mamos V. G. nedarbą. Nurodė, kad nei 2011 metais, nei dabar jis neturi darbo, yra registruotas darbo biržoje, jokių pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi. Iš byloje esančios VSDFV Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013-11-04 iki 2013-12-02 dirbo MB „G“, per mėnesį gaudamas 1000 Lt darbo užmokestį, tačiau šiame darbe dirbo 1 mėnesį, iš darbo atleistas savo noru (11 b. l.). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškovui įsidarbinus, jam iš atlyginimo yra išskaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, o tai sudaro pusę jo atlyginimo. Paties ieškovo teigimu, jam nebelieka lėšų savo pragyvenimui. Kad ieškovas nesiekia įsidarbinti, gauti darbo užmokestį ir mokėti priteistą išlaikymą įrodo ir Šiaulių teritorinės darbo biržos pažyma, kurioje nurodyta, kad visais atvejais, kai ieškovas buvo registruotas darbo biržoje, jam darbo paieškos buvo nutraukiamos (12 b. l.). Nors pažymoje nenurodyta dėl kokių priežasčių yra nutraukiamos darbo paieškos, tačiau neatmestina galimybė, kad dėl subjektyvių priežasčių. Taigi, iš bylos duomenų matyti, o ir pats ieškovas pripažino, kad nei 2011 metais, priteisiant išlaikymą dukrai I. S. L., nei dabar, jis nedirba, todėl šiuo požiūriu ieškovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi. 2014-09-08 teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad jis dirba nelegaliai, remontuoja mašinas ir gauna pajamas, tačiau nesutiko nurodyti kokio dydžio pajamas jis gauna. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti apelianto realiai gaunamomis pajamomis ir, ta aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu oficialiai niekur nedirba, nėra pakankamas pagrindas mažinti šalių dukrai teiktiną išlaikymą. Teismas pažymi, kad apeliantas privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Nors apeliaciniame skunde nurodo, kad jis jokių pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikus įrodymų kokių konkrečių veiksmų ėmėsi ieškovas ieškodamas darbo, nei iš kokių lėšų jis pragyvena, visos abejonės dėl ieškovo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui vertintinos vaiko interesų naudai. Teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnametes dukteris. Taip pat byloje nenustatyta, kad jis šiuo metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių, taip pat dėl šalyje esančio nedarbo ar ieškovo profesijos neturėjimo. Todėl ieškovo argumentą, kad jis neturi darbo ir dėl to negali teikti tinkamo išlaikymo, teismas vertina tik kaip ieškovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiams vaikams (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.). Kad ieškovas vengia teikti išlaikymą savo dukrai I. S. L. patvirtina ta aplinkybė, jog išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 8109,36 EUR (28 000 Lt).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Ieškovo prievolė teikti 500 Lt išlaikymą dukrai iš pirmos santuokos jau yra pasibaigusi ir tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė turtinės padėties pagerėjimu.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, jog iš esmės būtų pasikeitusi ieškovo turtinė padėtis ir kad iš apelianto Šiaulių apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimu priteistas 400 Lt išlaikymo dydis yra aiškiai neproporcingas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinės instancijos teisme minimali mėnesinė alga yra 300 EUR (1035 Lt), tačiau išlaikymas vaikui nustatytas po 400,00 Lt į mėnesį, kas teismo vertinimu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius (LR CK 6.461 str. 2 d.). Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
Pastebėtina ir tai, kad sprendžiant išlaikymo sumažinimo klausimą, būtina įvertinti ir nepilnamečių vaikų poreikius. Kaip nurodė atsakovė, nuo to laiko, kai buvo priimtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimas, nepilnametės dukters poreikiai išaugo. Šalių dukra I. S. pradėjo lankyti mokyklą, lanko ir papildomą mokyklėlę, kuri kainuoja per mėnesį 109 svarai, sportinę gimnastiką, išlaidos šiam būreliui – 34 svarai per mėnesį.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Atsižvelgiant į padidėjusius dukters poreikius, darytina išvada, kad iš ieškovo priteista 400 Lt kas mėnesį išlaikymo suma nėra per didėlė, todėl mažinti šią sumą nėra teisinga ir protinga.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendime nurodytais motyvais, todėl plačiau dėl jų nepasisako ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esminio pasikeitimo nuo to momento, kai išlaikymo dydis buvo nustatytas ir priteistas Šiaulių apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimu. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei padarė teisiškai pagrįstas išvadas.
Atsakovė D. L prašo priteisti jos patirtas 175,22 EUR (605 Lt) bylinėjimosi išlaidas, pateikia tai patvirtinančius įrodymus (81–83 b. l.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (LR CK 93 str., 98 str. l d., 2d.). Kadangi ieškovo D. K. apeliacinis skundas netenkinamas, iš ieškovo atsakovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovės D. L. pateiktas prašymas atitinka LR Teisingumo ministro įsakymo Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatas, todėl tenkintinas.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) atsakovei D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 175,22 EUR bylinėjimosi išlaidas.