Vilniaus apygardos teismo nutartis

susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei G. N. (T.), trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei N. Š., dėl nepagrįsto praturtėjimo, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2007 m. liepos 12 d. Mainų sutarties reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp G. T. ir S. G., (toliau – ir Mainų sutartis) 2.3. punktą dėl priemokų nemokėjimo, jį išdėstant taip: „Šios sutarties šalių susitarimu, G. T. už mainais gaunamą butą sumoka S. G. 1515,87 Eur priemoką.“; priteisti iš atsakovės G. T. išmainytų nekilnojamųjų daiktų 38,09 kv. m. bendro ploto buto 7091/10000 dalies, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 42,92 kv. m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinį rinkos verčių 1515,87 Eur skirtumą kaip nepagrįstą praturtėjimą ieškovės S. G. naudai; priteisti iš atsakovės 379,17 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. liepos 12 d. tarp šalių sudarytoje Mainų sutartyje šalys susitarė, jog atsakovė perduoda asmeninės nuosavybės teise ieškovei 38,09 kv. m. bendro ploto buto 7091/10000 dalis, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mainais už ieškovės atsakovei asmeninės nuosavybės teise perduodamą 42,92 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pagal 2007 m. gegužės 14 d. įsipareigojimą perdavė ieškovei 4344,30 Eur (15000,00 Lt) sumą, kuri buvo įskaityta į minėto keičiamo buto kainą. 2013-2015 metais ieškovei atlikus statybos ir buto padalijimo darbus, suformavus savarankišką nekilnojamojo turto objektą, Mainų sutarties pagrindu įgyto 38,09 kv. m. bendro ploto buto 7091/10000 daliai buvo suteiktas kitas unikalus numeris -suformuotas naujas objektas - 27,21 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei, pasinaudojus ieškovės nepatyrimu, patiklumu, sąžiningumu, silpna sveikatos būkle ir netinkamu gyvenimo būdu, atiteko žymiai didesnio ploto ir vertės nekilnojamasis turtas. Be to, ieškovė, įsigydama butą, nežinojo apie jo realią būklę, savo asmeninėmis lėšomis turėjo finansuoti avarinės būklės namo elektros įvado iškėlimo iš buto bei kitus statybos darbus. Tokiu būdu atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, o ieškovė sudarė sau ekonomiškai nenaudingą sandorį. Po 2016 m. spalio 13 d. pretenzijos su prašymu grąžinti ieškovei 1515,87 Eur sumą atsakovei pateikimo ji susidariusios situacijos gera valia išspręsti nesutiko. Ieškovei atiteko žymiai prastesnės būklės buto dalis, taip pat buto dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma kartu su atsakove, ir mažesnės vertės buto dalis. Atsižvelgdama į tai, ieškovė reikalauja, kad atsakovė sumokėtų keičiamų butų verčių skirtumą. Remiantis CK 6.228 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas turi galimybę pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas, esant CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nustatytoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju esant esminei sutarties šalių nelygybei turi būti keičiamas Mainų sutarties 2.3 punktas, ieškovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1515,87 Eur sumos už penkerius metus, kaip tai numato CK 1.125 straipsnio 9 dalis, t. y. iš viso 379,17 Eur palūkanos, bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė G. N. nurodė su juo nesutinkanti. Pažymėjo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovei neatiteko ženkliai didesnio bendro ploto bei vertės nekilnojamasis turtas, kadangi atsakovė pagal tarp šalių sudarytą susitarimą sumokėjo ieškovei 4 344,30 Eur (15 000 Lt). Mainų sutarties sudarymą inicijavo pati ieškovė. Be to, nėra aišku, kuo remdamasi ieškovė teigia, kad jai atiteko ženkliai prastesnės būklės buto dalis, kadangi tokie teiginiai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Ieškovė, be kita ko, nepagrindė ir jai atitekusioje buto dalyje atliktų statybos darbų, jų kainos ir pan. Dėl name atliktų elektros įvado iškeldinimo darbų, jų atlikimą privalo finansuoti visi namo gyventojai, ne tik ieškovė, kadangi darbų atlikimas yra bendra viso namo nuosavybė. Ieškovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių apsvarstyti visas su sutarties sudarymu susijusias pasekmes, kadangi dar iki 2007 m. gegužės 14 d. įsipareigojimo sudarymo tarp šalių vyko derybos dėl ieškovei mokėtinos pinigų sumos; ginčo sandoris sudarytas po dviejų mėnesių 2007 m. liepos 12 d., o atsakovė 2007 m. gegužės 14 d. įsipareigojime nurodytą 15 000 Lt sumą gavo tik po to, kai atsakovės sutuoktinis su banku sudarė paskolos sutartį ir minėtą sumą gavo. Be to, ieškovė iki Mainų sutarties sudarymo ne mažiau kaip vieną mėnesį gyveno jai Mainų sutarties pagrindu perleistame bute. Ieškovės veiksmai, kai po dešimties metų nuo Mainų sutarties sudarymo ji kvestionuoja savo inicijuotus ir tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, nors prieš tai atsakovei nereiškė jokių pretenzijų, laikytini nesąžiningais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė turėjo užtektinai laiko bei visas galimybes apsvarstyti visas po Mainų sutarties sudarymo kilsiančias pasekmes, todėl jos reikalavimas, kuriuo ji siekia papildomai po beveik dešimties metų gauti mainomų daiktų vertę turėsiančią sulyginti sumą, laikytinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Mainų sutarties šalis, tarpusavyje vykdytų derybų trukmę, tarpusavio įsipareigojimus, įvertindamas liudytojų paaiškinimus, mainomų daiktų verčių skirtumus ir kitus bylos duomenis, esminės Mainų sutarties šalių nelygybės, kaip tai numatyta CK 6.228 straipsnio 1 dalyje ir išplėtota teismų praktikoje, nagrinėjamu atveju nenustatė. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys (2017 m. sausio 10 d. Vilniaus arkivyskupijos Caritas pažyma), teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų (J. S., R. M.) bei trečiojo asmens notarės N. Š. paaiškinimai nesudaro pagrindo teigti, kad Mainų sutarties sudarymo metu ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu ir negalėjo tinkamai įvertinti sudaromos sutarties, kaip jai ekonomiškai nenaudingo sandorio, pasekmių. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės teiginių apie jai atitekusią prastesnę buto dalį, pažymėjo, kad įrodymai, patvirtinantys ieškovės argumentus dėl avarinės būklės namo elektros įvado iškėlimo darbų finansavimo jos asmeninėmis lėšomis, į bylą nebuvo pateikti. Byloje esančius dokumentus (Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Namų priežiūros centras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)) teismas vertino kaip sudarančius prielaidą daryti priešingą išvadą, kadangi šių įrodymų vertinimas patvirtino faktą, kad elektros skydo perkėlimo į palėpę darbai kainavo 302,50 Eur ir ši suma buvo paskirstyta keliolikos butų savininkams. Dėl ieškovės Mainų sutartimi įgyto buto kadastro duomenų pasikeitimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pakeitimai (prie buto prijungtas papildomas plotas ir šių pakeitimų atlikimui nėra išduotas leidimas) egzistavo Mainų sutarties sudarymo metu, todėl ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga namo gyventoja buto išplanavimo pakeitimus turėjo pastebėti. Įrodymų, patvirtinančių ieškovės atliktus buto statybos ar padalijimo darbus, byloje nėra. Savo ruožtu atsakovės pateiktus įrodymus byloje teismas vertino kaip sudarančius pagrindą išvadai, jog, priešingai, atsakovės po sudarytos Mainų sutarties gautas butas nebuvo geros būklės – atsakovės sutuoktiniui suteiktas kreditas buvo panaudotas iš ieškovės gauto buto remonto daliniam finansavimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. G. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pateiktas prašymas prie bylos prijungti naujus įrodymus ir valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal iki teismo posėdžio datos pateiktus dokumentus. Prašymą dėl naujų įrodymų prie bylos prijungimo grindžia tuo, kad susipažinus su skundžiamu sprendimu paaiškėjo teismo netinkamas faktinių aplinkybių nustatymas ir netinkamas liudytojų parodymų interpretavimas, todėl minėtas aplinkybes apeliantė vertina kaip poreikį pridedamus dokumentus pateikti po skundžiamo sprendimo priėmimo. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra aiški ieškovei atitekusio buto vertė, kuri buvo nustatyta pagal VĮ „Registrų centras“ apgaulingai pateiktus ir įregistruotus dokumentus. Tiesioginę įtaką ieškovei atitekusio buto vertei turintys faktai nebuvo įvertinti. Aplinkybę, kad ieškovei atitekusi buto dalis faktiškai buvo ne buto dalis, bet atskiras butas antrame namo aukšte, t. y. vienas iš atskirų dviejų butų, atsakovės apgaulingai įregistruotų kaip vienas butas, patvirtino pati atsakovė.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė sudarydama Mainų sutartį turėjo ekonominių sunkumų. Ieškovė manė, kad jei ji skubiai nesumokės įsiskolinimo, šilumos tiekėjas ją iškeldins iš buto. Teismas taip pat neįvertino ieškovės sveikatos būklės sąlygoto nežinojimo apie realią mainais gaunamo buto patalpų įregistravimo, prijungimo, užstatymo situaciją, nesuvokimo, kad iš buto ji nebus iškelta, neapdairaus veikimo ir derybų patirties neturėjimo. Tiek atsakovei, tiek liudytojams buvo žinoma, kad butas mainomas siekiant apmokėti įsiskolinimus, bet ne su tikslu išmainyti butą. Be to, priteista skola būtų buvusi išieškota iš apeliantės, kadangi ji sutarties sudarymo metu dirbo, t. y. būtinybės butų mainams nebuvo. Atsakovei priklausęs butas buvo toks, į kokį protingas ir apdairus žmogus nesimainytų.Pirmosios instancijos teismas, pasak apeliantės, netinkamai vertino ieškovės sveikatos būklę Mainų sutarties sudarymo metu pagrindžiančius įrodymus. Aplinkybes, susijusias su ieškovės piktnaudžiavimu alkoholiu, patvirtino jos dukterėčia J. S. ir darbdavys. Teismas apklausti ieškovės darbdavį teismo posėdyje ir vėliau priimti notarine tvarka patvirtintus jo rašytinius parodymus atsisakė nepagrįstai, neatsižvelgė į ieškovės 2017 m. balandžio 10 d. raštišką liudijimą. Liudytoja apklausta J. S. davė melagingus parodymus, o liudytojos R. M. parodymai prieštarauja tarpusavyje, notarės N. Š. paaiškinimai įvertinti netinkamai. Apeliantės teigimu, Mainų sutarties sudarymą inicijavo ne ieškovė, bet atsakovės anyta, kuri tariamai artimai bendravo su ieškove bei žinojo jos problemas. Atsakovė, palaikydama jos nurodomus draugiškus santykius su ieškove, turėjo jai patarti iš buto nesikelti, kadangi tokios būtinybės nebuvo, o šilumos tiekėjas iš butų neiškelia ir už dar didesnius įsiskolinimus. Apeliantės vertinimu, priimant skundžiamą sprendimą buvo netinkamai įvertinti dokumentai, patvirtinantys aplinkybę, kad ieškovei pagal Mainų sutartį atiteko ženkliai mažesnės vertės nekilnojamasis turtas nei atsakovei. Ieškovė Mainų sutarties sudarymo metu nesuprato, kad tampa ne buto savininke, bet bendrasavininke, taip pat nesuprato buto ploto pakitimų aspektų. Šios aplinkybės įvertinti tik apžiūrėjus butą nėra galimybės ir tai paaiškėjo tik po namo brėžinių, patvirtintų VĮ „Registrų centras“ rašte, analizės. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovei atitekęs butas buvo atidalintas. Dėl teismo motyvo apie atsakovei ir jos sutuoktiniui suteiktą kreditą pažymėjo, kad įrodymai, kuriais grindžiamas kredito panaudojimo objektas, teismo nebuvo nurodyti. Be to, atsakovė remontą atliko savo iniciatyva, bet ne dėl to, kad buvo kilusi tokio remonto būtinybė.Apeliantė teigia, kad atsakovė iš esmės pažeidė Mainų sutarties sąlygas, kas, remiantis CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sudaro pagrindą pakeisti sutarties sąlygas. Mainų sutarties sąlygų pažeidimas pasireiškia tuo, kad galima procesinių veiksmų tikimybė, egzistuoja viešosios teisės pažeidimai, mainomi daiktai neatitinka įprastinės daikto paskirties ir reikalavimų. Atsakovė apgaulingai įregistravo ieškovei perduotą patalpų darinį kaip buto dalį, taip pat neatskleidė ieškovei visos jai žinomos informacijos, turinčios esminės reikšmės šios sutarties sudarymui ir vykdymui, nuslėpė informaciją, susijusią su sutartimi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neskirti byloje ekspertizės nepagrįstas, kadangi tokiu būdu buvo užkirstas kelias nustatyti tikrąją konkretaus turto vertę, reikšmingą nustatant esminę sutarties šalių nelygybę dėl butų verčių skirtumo. Ieškovė finansinių galimybių apmokėti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę galimybių neturi, o iš valstybės lėšų specialistų ir ekspertų atliktų vertinimo išlaidos apmokamos tik po teismo nutarties su nurodymu apmokėti tokias išlaidas priėmimo. Atsakovė G. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pažymėjo, kad Mainų sutarties nuostatų, susijusių su mainomų daiktų vertės nustatymu, šalys neginčijo, todėl jos atitiko šalių valią tiek iki civilinės bylos iškėlimo, tiek ginčo metu. Kita vertus, apeliantė, pateikdama 1 515,87 Eur reikalavimą, pati sutinka su sutartyje nustatytomis daiktų vertėmis. Apeliantės teiginiai dėl jos padėties CK 6.228 straipsnio prasme yra nepagrįsti, kadangi 2007 metais apeliantė sumokėjo 9 808,40 Lt sumą UAB „Trakų energija“, o įrodymų apie antstolio veiksmus ieškovei grasinant ar jai skundžiant tokius antstolio veiksmus, į bylą nepateikta. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos nurodė, kad apeliantė, gavusi 15 000 Lt sumą pagal tarp šalių susidarytą susitarimą, ėmė išlaidauti, pirko įvairius daiktus ir pan. Apeliantės finansinė būklė negali būti vertinama kaip atitinkanti CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius. Atsakovės nesąžiningumo apeliantė neįrodinėjo, byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovės mainais gauto buto blogą būklę. Įrodymai, susiję su ieškovės sveikatos būkle Mainų sutarties sudarymo metu, į bylą pateikti nebuvo. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateikti medicininiai dokumentai rodo, kokia apeliantės sveikatos būklė yra po 2015 m. ją ištikusio insulto, bet ne Mainų sutarties sudarymo metu. Duomenų, kurie paneigtų liudytojų J. S. ir R. M. duotus parodymus, apeliantė nepateikė. Dėl Mainų sutarties inicijavimo, byloje faktinė aplinkybė dėl ieškovės buvimo mainų sutarties iniciatore nustatyta. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą yra subjektyvūs. Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovės tarp šalių sudarytos sutarties pažeidimus, atsakovė pabrėžė, kad apeliantė nei atskirų Mainų sutarties nuostatų, nei pačios Mainų sutarties neginčijo, todėl tvirtinimas, kad sutarties nuostatos yra apgaulingos ir pan. yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atsakovės vertinimu, turto vertinimo ekspertizės byloje neskyrė pagrįstai. Teismas paprašė apeliantės pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir VGTPT) apmoka specialistų ir ekspertų atliktų vertinimų išlaidas tik teismui priėmus nutartį su nurodymu apmokėti tokias išlaidas. Apeliantės atstovė minėto klausimo VGTPT užklausė atstovaudama ne apeliantę, bet V. M.. Teismo įpareigojimas tinkamai įvykdytas nebuvo, todėl teismas skirti ekspertizę atsisakė pagrįstai. Dėl apeliantės prašymo prijungti papildomus įrodymus, atsakovė pažymėjo, kad apeliantės pateikti nauji duomenys nėra susiję ginčui aktualiu laikotarpiu – 2007 m. liepos 12 d., yra pertekliniai, dubliuoja kitus dokumentus ir, be kita ko, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė nurodo, kad susipažinus su skundžiamu sprendimu paaiškėjo teismo netinkamas faktinių aplinkybių nustatymas ir netinkamas liudytojų parodymų interpretavimas, todėl kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2015 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) išrašą, 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) siuntimą į (duomenys neskelbtini), J. S. 2015 m. rugsėjo 3 d. skundą, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atsakymus, UAB „Namų priežiūros centras“ atsakymus, apžiūros aktą ir sąskaitą, J. S. prašymą Trakų r. savivaldybės administracijos direktoriui, UAB „Brantas“ raštą, 2016 m. rugpjūčio 29 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, 2015 m. birželio 1 d. skolos raštelį, UAB „Euroexport“ sąskaitą-faktūrą, J. S. prašymą VĮ Registrų centras, VĮ Registrų centras 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, J. S. prašymą antstoliui ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymo dėl suteikto leidimo nuorašą. Įvertinus prašomų prijungti dokumentų turinį, apeliantės paaiškinimus, nėra jokio pagrindo išvadai, kad naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, t. y. tik pirmosios instancijos teismui įvertinus bylos faktines aplinkybes kitaip, nei jas vertina apeliantė. Galimybės pateikti išvardytus dokumentus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo, o teismo atliktas priešingas apeliantės nuomonei aplinkybių vertinimas pagrindo tenkinti pateiktą prašymą nesudaro, naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Dėl šių priežasčių pateiktus dokumentus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl mainų sandorio sąlygų pakeitimo, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014). Specialus tarp šalių sudarytos sutarties pakeitimo atvejis nustatytas CK 6.228 straipsnyje.CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikros jos sąlygos, tai jos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-106/2010).Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytoje 2007 m. liepos 12 d. Mainų sutartyje bei 2007 m. gegužės 14 d. įsipareigojime nustatyta ieškovei atsakovės mokėtina suma, mainomų butų vertės ir kitos sąlygos, t. y. šalių santykius reglamentuoja minėtais susitarimais sudaryti jų tarpusavio įsipareigojimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų apie šalių ginču sudarytą jų tarpusavio teisių ir pareigų neatitiktį, sąlygojančią esminę šalių nelygybę. Byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų apeliantės nurodytas aplinkybes, susijusias su jos sveikatos būkle Mainų sutarties sudarymo metu. Duomenų apie liudytojų duotus melagingus paaiškinimus teismo posėdžio metu taip pat nėra. Apeliantės teiginiai apie jos dukterėčios ir darbdavio paaiškinimų reikšmę, byloje nesant jokių kitų duomenų apie apeliantės sveikatos būklę Mainų sutarties sudarymo metu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Tokie apeliantės nurodytų asmenų paaiškinimai negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti bylos duomenų apie apeliantės sveikatos būklę minėtu laikotarpiu, kadangi tokių duomenų apskritai nėra. Dėl tų pačių priežasčių, t. y. įrodymų, pagrindžiančių apeliantės teiginius, byloje nebuvimo, atmestini apeliacinio skundo argumentai apie apeliantės ekonominę padėtį sudarant ginčo sandorį.Apeliantės teigimu, Mainų sutartis buvo sudaryta atsakovės anytos iniciatyva, ieškovei baiminantis buto praradimo už jos nesumokėtus įsiskolinimus. Pasak apeliantės, būtinybės butų mainams nebuvo, kadangi šilumos tiekėjas iš butų neiškelia ir už dar didesnius įsiskolinimus. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, pakartotinai pažymi, kad šalys, sudarydamos sutartį, tarpusavio teises bei pareigas nusistato laisva valia, o sudarytos sutarties nuostatos joms turi privalomą galią. Nagrinėjamu atveju byloje apie Mainų sutarties ar atskirų jos sąlygų ginčijimą nėra, todėl tai reiškia, kad apeliantė su jomis sutiko ir, nepriklausomai nuo Mainų sutarties sudarymo tikslo, ginčo sandorio sąlygos jai tapo privalomai vykdytinos. Apeliantės argumentai dėl to, kad ji turėjo galimybę likti savo buvusiame bute nepaisant turimų įsiskolinimų, vertintini kaip nesuteikiantys teisės nevykdyti laisva valia sudarytu ginčo sandoriu prisiimtų įsipareigojimų. Priešingai, tokia apeliantės pozicija patvirtina jos neigiamą požiūrį į prisiimtų įsipareigojimų vykdymą tiek paslaugų tiekėjams, tiek laisva valia pasirinktiems sutarčių kontrahentams. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs ginčo dėl Mainų sutarties ar atskirų jos sąlygų buvimo fakto, negali sutikti su apeliantės pozicija dėl pirmosios instancijos teismo atlikto dokumentų, susijusių su mainomų butų verte, įvertinimo. Sutiktina su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, jog įrodymų, patvirtinančių faktą, kad apeliantei atiteko prastesnės būklės buto dalis, nėra. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės nurodomas aplinkybes patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra, o pateiktas Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Namų priežiūros centras“ 2015 m. gruodžio 31 d. sąskaita rodo, kad suma, mokėtina už avarinės būklės namo elektros įvado iškėlimo iš buto darbus, buvo paskirstyta keliolikai butų savininkų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstas ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovės tarp šalių sudarytos Mainų sutarties pažeidimus. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl tarp šalių sudarytos Mainų sutarties sąlygų pakeitimo esant esminei šalių nelygybei atmestas. Klausimas dėl ginčo sandorio ar atskirų jo sąlygų pažeidimo pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamame sprendime esminė šalių nelygybė sudarant Mainų sutartį nebuvo nustatyta pagrįstai, įvertinti ieškovės nurodomų atsakovės veiksmų ginčo sandorio pažeidimų kontekste negali. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apie ekspertizės turto vertei nustatyti neskyrimą, pažymėtina, kad prašymas skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir pakankamai pagrįstas siekiu nustatyti bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, be to, toks prašymas teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktą prašymą atmetė pagrįstai, kadangi byloje surinktų duomenų visuma leidžia padaryti išvadą, jog byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėjo spręsti dėl Mainų sutartimi perleistų butų verčių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje civilinėje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei G. N. iš ieškovės apeliantės S. G. priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 950,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.