- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-255-425/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00129-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- Stasės D, S. D. T.
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- O. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-255-425/2017
teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00129-2016-9
2017 m. kovo 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Stasės D. T. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-207-732/2016 pagal ieškovės S. D. T. ieškinį atsakovui J. V., trečiajam asmeniui O. K. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. D. T. prašė teismo įpareigoti J. V. iki 2016-07-01 nukelti nuo žemės sklypo dalies, paskirtos naudojimui pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-05-13 sprendimą S. D. T., skydinę, elektros kabelį, vandens pompavimo žarną, nukelti pastatytus riboženklius; pripažinti ieškovei teisę prašyti be bendraturčio J. V. sutikimo kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl medžių (5 klevų) augančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), šalinimo.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu jai paskirtoje žemės sklypo dalyje yra skydinė, kabelis, vandens padavimo žarna, kuriuos įrengė J. V.. Teigė, jog atsakovas atsisakė iškelti minėtus daiktus, kurių buvimas ieškovės žemės sklypo dalyje sukelia nesaugumo jausmą ir negali naudotis ta žemės sklypo dalimi.
Paaiškino, jog J. V. riboženkliais pažymėjo žemės sklypo dalį taip, kad elektros kabelis, vandens padavimo žarna atsidūrė jam paskirtoje žemės sklypo dalyje, tuo sutrumpindamas ieškovei paskirtos pakrantės ribą ir pakeisdamas teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Nurodė, kad J. V. atsisakė duoti sutikimą nukirsti 5 senus klevus, kurie trukdo saugiai naudoti kelią privažiavimui jai paskirtoje naudojimui žemės sklypo dalyje, motyvuodamas netinkamai nutiestu keliu. Teigė, kad kelias privažiavimui įrengtas pagal teismo patvirtintą keliuko projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Nustatė, kad abu matininkai ,nustatydami ginčo ribą atskaitos tašku laikė skirtingus taškus: A. M., rengdamas ieškovės pateiktą planą, atskaitos tašku laikė 11 tašką, o matininkas T. T., rengdamas atsakovo pateiktą planą, atskaitos tašku laikė 6 tašką. Pripažino, jog tiek taškas 11, tiek taškas 6, yra įtvirtinti geodeziniais matavimais, jie yra stabilūs ir jų tikslios koordinatės yra žinomos.
Sprendė, jog norint tiksliai nustatyti, kuriai šaliai tenkančioje žemės sklypo dalyje yra ginčo objektai, būtina atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezinius matavimus. Konstatavo, kad faktinė situacija, nuo to momento, kai buvo rengiamas naudojimosi žemės sklypu planas, t. y. 2008-11-14, yra pasikeitusi ir ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pasikeitusi - pailgėjusi 7,29 m. Darė išvadą, kad nenustačius kuriai šaliai tenkančioje žemės sklypo dalyje yra prašomi nukelti objektai, negali būti svarstoma apie ieškovės, kaip savininkės, teisių pažeidimą, todėl ieškovės reikalavimo nukelti skydinę, elektros kabelį ir vandens pompavimo žarną netenkino.
Nenustatė, kad viešojo administravimo institucija būtų atsisakiusi priimti ieškovės prašymą, kol nėra J. V. sutikimo, kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administraciją ar teismo sprendimu pripažintos teisės kreiptis į instituciją be atsakovo sutikimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl teisės pripažinimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. D. T. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti.
Tvirtina, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir sklypo ribos yra aiškios. Nurodo, kad teismui patvirtinus žemės sklypo naudojimo tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, o ne pagal atsakovo projektą, patvirtina, jog ginčo objektai yra ieškovei priklausančioje pagal A. P. 2008-11-14 projektą paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Teigia, jog sklypo riba nuo taško „5“ iki taško „4“ negali būti ginčytina ir keičiame A. V. nuožiūra.
Nurodo, kad atsakovas tyčia pakeitė jos sklypo ribos atstumą nuo taško „11“, kad jam atitektų sklypo dalis su ginčo objektais, kad jos sklypo riba būtų pastumta ir skydinė, žarna, elektros kabelis įeitų į jo žemės sklypo ribas. Tvirtina, jog naudojimui tarp bendraturčių žemės sklypo riba viduryje priklausančio bendraturčiams negali būti keičiama, nes viso šalių valdomo sklypo plotas ir ribos nepasikeitė.
Teigia, jog ieškovei paskirto naudoti sklypo ribos, taškuose „5-4“, kadastriniai matavimai negali būti atliekami, nes nėra atskiras nuosavybės objektas, be to, viso sklypo atlikti kadastriniai matavimai nenustatys jos naudojamo sklypo ribas, kokiu atstumu riba yra nuo taško „11“.
Nurodo, kad ginčo objektų techninė būklė turi tikrinama ir tam reikės naudoti jai priskirta naudotis sklypo dalimi, objektai trukdys naudoti žemės sklypą, sudaro nesaugumo jausmą.
Tvirtina, jog teismas neįvertino įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovei Molėtų rajono savivaldybės administracija nenagrinėjo ir nedavė leidimo kristi medžius be atsakovo J. V. sutikimo. Pažymi, kad trečiasis asmuo O. K. neprieštarauja medžių kirtimui, be to, medžių šalinimo klausimą sprendžia Aukštaitijos Nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas kartu su savivaldybe.
Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prijungti prie bylos medžiagos Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2016-11-03 raštą, kurio pateikimo būtinybė iškilo priėmus sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, teismo sprendimo dalis dėl teisės pripažinimo naikintina dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovė pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad 10,31 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, dalinės nuosavybės teise priklauso J. V., O. K., S. D. T. (b. l. 19-20). Vilniaus apygardos teismas 2010-05-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-430-567/2010 nustatė 10,31 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinieriaus A. P. 2008-11-14 parengtą projektą, pagal kurį S. D. T. naudojasi 4,71 ha ploto žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksu 48-2-1 (koordinatės 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-1), J. V. ir O. K. naudojasi 4,71 ha ploto žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksu 48-2-2 (koordinatės 10-9-15-14-13-12-11-5-4-18-17-16-10) (b. l. 8-14). Molėtų rajono apylinkės teismas 2012-12-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-305-732/2012 pripažino S. D. T. teisę įsirengti keliuką (privažiavimą) prie S. D. T. pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-05-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-430-567/2010 patvirtintą naudojimosi tvarką naudojamos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu 48-2-1, be bendraturčio J. V. sutikimo pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2011-10-04 parengtą keliuko (privažiavimo) projekto schemą (b. l. 15-17). O. K. 2015-02-27 pareiškimu neprieštaravo dėl medžių, augančių S. D. T. žemės sklypo dalies Nr. 48-2-1 pusėje, (duomenys neskelbtini), šalinimo (b. l. 27). Molėtų rajono savivaldybės administracija 2015-03-30 raštu Nr. B22-500 atsisakė spręsti S. D. T. prašymą dėl medžių (5 klevų), augančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), šalinimo be J. V. sutikimo (b. l. 28).
Dėl įpareigojimo nukelti objektus
Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Šiuo atveju turi egzistuoti dvi sąlygos – asmuo, reiškiantis tokį ieškinį, turi būti turto savininkas ir jo teisių pažeidimas.
Savo reikalavimui dėl įpareigojimo atsakovui iškelti iš ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies ginčo objektus, S. D. T. pateikė matininko A. M. 2015-11-26 nubraižytą faktinių duomenų nustatymo schemą pagal A. P. 2008-11-14 parengtą ir Vilniaus apygardos teismo 2010-05-13 sprendimu patvirtintą naudojimosi žemės sklypu projektą (b. l. 18, 33). Atsakovas J. V., atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą, pateikė matininko T. T. 2016-04-29 nubraižytą faktinių duomenų nustatymo schemą pagal teismo patvirtintą A. P. 2008-11-14 parengtą projektą. Sulyginus pateiktas schemas matyti, kad taškų „4“, „6“ ir „11“ koordinatės sutampa. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi dalių ribas skiriančio taško „5“ matininkų pateiktose schemose koordinatės nesutampa. Nustatyta, kad nesutampa bendras atstumas tarp taškų „6“, „5“ ir „11“. Pagal matininko A. M. parengtą schemą, atstumas tarp minėtų taškų yra 69,90 m, o pagal matininko T. T. – 77,19 m. Pagal A. P. 2008-11-14 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo projektą, bendras atstumas tarp taškų „6“, „5“ ir „11“ yra 69,90 m (52,30 m + 17,60 m).
Nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bei trečiajam asmeniui paskirtos naudotis žemės sklypo dalys ribojasi su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. V. ir O. K. (b. l. 33, 72-73). Pagal teismo patvirtintą naudojimosi žemės sklypu projektą, žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su ginčo šalių naudojamomis žemės sklypo dalimis ribojasi taškais „6“, „5“ ir „11“ (pagal UAB „Aristoma“ 2009-11-26 žemės sklypo planą šį tašką atitinka taškas „7“). Pateiktas UAB „Aristoma“ 2009-11-26 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas patvirtina, jog minėtas sklypas buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, todėl nustatytos žemės sklypo ribų taškų koordinatės laikytinos tiksliomis bei stabiliomis, nes įrodymų, paneigiančių koordinačių tikslumą, nepateikta (CPK 12 str.).
Atsižvelgiant į nutarties 20 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalių naudojamų žemės sklypo dalių ribų taškų „6“ ir „11“ (pagal UAB „Aristoma“ 2009-11-26 žemės sklypo planą šį tašką atitinka taškas „7“) koordinatės yra tikslios ir stabilios (CPK 185 str.). Esant pripažintam taškų „6“ ir „11“ stabilumui ir tikslumui, atstumas tarp šių taškų pripažintinas irgi tiksliu. Pagal UAB „Aristoma“ 2009-11-26 žemės sklypo planą, atstumas tarp taškų „6“ ir „7“ (pagal A. P. 2008-11-14 parengtą projektą atitinkantis tašką „11“) atstumas yra 77,19 m.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja faktinis neatitikimas atstumo tarp taškų „6“ ir „11“ pagal A. P. 2008-11-14 parengtą projektą (69,90 m) ir matininko T. T. 2016-04-29 nubraižytą faktinių duomenų nustatymo schemą kartu su UAB „Aristoma“ 2009-11-26 žemės sklypo planą (77,19 m). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pasikeitus faktinei situacijai (CPK 185 str.).
Kaip minėta nutarties 17 punkte, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus ir byloje nustačius žemės sklypo ribos ilgio neatitikimą faktinei situacijai taškuose „6“ ir „11“, bei atsižvelgus į tai, kad taškas „5“ yra nustatytas atlikus preliminarius matavimus, pagrįsta daryti išvadą nesant galimybės nustatyti, kurio bendraturčio naudojamo žemės sklypo dalyje yra reikalaujami perkelti objektai. Įvertintina ir tai, jog pagal matininkų pateiktas faktinių duomenų nustatymo schemas, perkeltinų skydinės, elektros kabelio, vandens pompavimo žarnos faktinė buvimo vieta nesutampa. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, siekiant tiksliai nustatyti kurio iš bendraturčių naudojamoje žemės sklypo dalyje yra ginčo objektai, būtina atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (CPK 185 str.).
Kolegija sutinka, kad ieškovei naudoti žemės sklypo dalis buvo priskirta teismo sprendimu pagal A. P. 2008-11-14 parengtą projektą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina faktinei situacijai neatitinkant situacijai minėtame projekte, todėl besąlygiškai vadovautis A. P. 2008-11-14 parengtu projektu šiuo metu nepagrįsta (CPK 185 str.).
Konstatuotina, kad apeliantė S. D. T. apeliacinio skundo motyvais nepaneigė ginčijamo sprendimo dalies atmesti reikalavimą įpareigoti atsakovą J. V. iškelti iš ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies skydinę, elektros kabelį, vandens pompavimo žarną, todėl naikinti šią sprendimo dalį nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl teisės pripažinimo
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikalavimą pažodžiui, sprendė, kad nėra duomenų, jog Molėtų rajono savivaldybės administracija, kol nėra J. V. sutikimo kreiptis į administraciją, atsisakė išduoti leidimą kirsti medžius be bendraturčio J. V. sutikimo, todėl reikalavimą dėl teisės pripažinimo atmetė.
Kolegija, remdamasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2015-05-29 ieškovės pasiūlymu dėl taikaus ginčo išsprendimo, 2015-06-10 J. V. atsakymu į 205-05-29 pasiūlymą, Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2015-03-30 raštu Nr. B22-500, 2016-05-25 ieškovės rašytiniu paaiškinimu teismui, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Čiulėnų seniūnijos 2013-11-28 raštą Nr. S-280, Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2016-11-03 raštu Nr. B22-1822, kuris prijungtinas prie bylos medžiagos, daro išvadą, jog apeliantė S. D. T. antruoju ieškinio reikalavimu siekė gauti teisę kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administraciją gauti leidimą dėl medžių šalinimo be bendraturčio J. V. sutikimo (b. l. 22-23, 24-25, 28, 76; CPK 314 str.). Nagrinėjamu atveju įvertinta tai, kad apeliantė bylą vedė be profesionalaus atstovo pagalbos ir formalus, pažodinis antrojo ieškinio reikalavimo vertinimas neatitinka teisingumo principo (CK 1.5 str.). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti pripažinti apeliantei teisę kreiptis į savivaldybės administraciją dėl medžių šalinimo be bendraturčio sutikimo (CPK 185 str.).
Ginčo medžių šalinimą reglamentuoja Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimu Nr. B1-64 patvirtintos Molėtų rajono savivaldybės želdynų ir želdynų apsaugos taisyklės. Minėtų taisyklių III dalis nustato Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams leidimų išdavimo tvarką. Nustatyta, kad apeliantei teismo priskirtoje naudotis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalyje augantys medžiai, ir kuriuos apeliantė nori šalinti, patenka į Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko kontroliuojamą teritoriją. Šią aplinkybę patvirtina Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros 2013-02-07 raštas Nr. (1.97) 10-s/37 ir Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2013-02-19 raštas Nr. (3.52)-2-157 (b. l. 97-98).
Atsižvelgiant į nutarties 28 punkte nustatytas aplinkybes, spręstina, jog apeliacine tvarka išnagrinėti skundžiamą sprendimo dalį kolegija neturi galimybių, nes išsprendus klausimą, teismas pasisakytų dėl į bylą neįtrauktų Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko materialiųjų teisių ir pareigų teisės gauti leidimą šalinti saugotinus medžius pripažinimo klausimu (CPK 266 str.).
Kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos dalies dėl teisės pripažinimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimo dalis, kuria ieškinio dalis dėl teisės pripažinimo buvo atmesta, naikintina ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Panaikinus sprendimo dalį dėl teisės pripažinimo ir grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, naikintina dalis ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nustatyta, kad už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą ieškovė sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur advokato pagalbai apmokėti (b. l. 143, 151). Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies (50 procentų), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 291 Eur (82 Eur / 2 + 500 Eur / 2 = 291 Eur), priteistinos iš atsakovo J. V. (CPK 93 str. 2-3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės S. D. T. reikalavimą pripažinti teisę kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administraciją gauti leidimą dėl medžių šalinimo be bendraturčio J. V. sutikimo, bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šias bylos dalis grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 291 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų S. D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.