Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. balandžio 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 67 str., 72² str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vykdyti 2013 m. balandžio 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

L. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. kovo 25 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vykdyti 2013 m. kovo 25 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą – iki 2013 m. gruodžio 31 d. atlyginti G. K. ir A. V. nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. ir L. G. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2012 m. kovo 17 d., apie 00.30 val., Pavandenės k., Varnių sen., Telšių r., viešoje vietoje – prie pagrindinės mokyklos, įžūliu elgesiu, t. y. L. G. suduodant daugybinius smūgius kumščiu bei spiriant koja E. A. į galvos ir nugaros sritį, o M. K. automobilio ratų atsukėju suduodant vieną sykį nukentėjusiajam E. A. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais sukeldami E. A. fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras pašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. K., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 67 str., 72² str., ir L. G., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d., atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatyti, jog M. K. ir L. G. laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose. Kitos Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalies prokuroras prašo nekeisti.

Skunde apeliantas pažymi, kad teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje („Teismų praktika“ Nr. 28) konstatuota, jog nepritartina tokiai teismų praktikai, kai BK 75 str. taikomas neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą, nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 str. ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos.

Apelianto nuomone, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą M. K. ir L. G., nepagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymi, kad teismas BK 75 str. nuostatų taikymą motyvavo viena kitai iš esmės prieštaraujančiomis išvadomis, o, būtent, dėl M. K. nurodė, jog tai paskutinė jo padaryta nusikalstama veika, po kurios padarymo praėjo daugiau nei pusantrų metų, kas rodo, kad kaltinamasis siekia pasitaisyti, o dėl L. G. nurodė, kad nusikalstama veika padaryta iki priimant ankstesnius nuosprendžius, praėjo daugiau nei pusantrų metų po nusikaltimo padarymo, kas rodo, kad kaltinamasis bando pasitaisyti. Taigi teismas, taikydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą dviejų anksčiau ne kartą teistų asmenų atžvilgiu, šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiką ankstesnių M. K. ir L. G. padarytų nusikalstamų veikų kontekste traktavo vienodai teigiamai, nors jų padėtis šiuo požiūriu yra skirtinga.

Pasak prokuroro, jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl M. K. ir L. G. (abu po kelis kartus teisti, turintys teistumą) atžvilgiu turėtų būti taikomas BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas, teismas nuosprendyje nenurodė.

Skunde nurodoma, kad M. K. yra tris kartus teistas (visais atvejais buvo nuteistas už tapačių nusikaltimų padarymą, t. y. už viešosios tvarkos pažeidimus nukentėjusiems asmenims sukeliant sveikatos sutrikdymus), teistumas neišnykęs, anksčiau jam jau du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (paskutiniuoju 2013-04-15 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bausmės vykdymas buvo atidėtas maksimaliam galimam terminui), taip pat į tai, jog nuo pat 2009-01-19, kai buvo nuteistas pirmą kartą, M. K. išvadų dėl savo pasikartojančio nusikalstamo elgesio nedaro, todėl tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, nustatyta BK 41 str. 2 d., tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sulaikyti M. K. nuo nusikalstamų veikų darymo. Dėl nuteistojo L. G. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis yra du kartus teistas (abu kartus buvo nuteistas už tapačių nusikaltimų padarymą, t. y. už viešosios tvarkos pažeidimus nukentėjusiems asmenims sukeliant sveikatos sutrikdymus), teistumas neišnykęs, anksčiau jam jau du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, L. G. išvadų dėl savo pasikartojančio nusikalstamo elgesio nedaro, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog 2013-04-18 buvo atliktas nuteistojo L. G. keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas (naudojant OASys metodiką), kurio metu nustatyta, kad jis priklauso pakartotinio teistumo rizikos grupei (2013-08-12 Telšių rajono apylinkės teismo nutartis byloje Nr. T-99-339/2013; šią svarbią aplinkybę prokuroras nurodė baigiamųjų kalbų metu), todėl tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, nustatyta BK 41 str. 2 d., tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sulaikyti L. G. nuo nusikalstamų veikų darymo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji M. K. ir L. G. bei jų gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, M. K. ir L. G. pripažino kaltais bendrais veiksmais pažeidus viešąją tvarką pagal BK 284 str. 1 d. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo sprendimu, atidėti M. K. ir L. G. paskirtų subendrintų laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistųjų M. K. ir L. G. baudžiamosios atsakomybės klausimus, atsižvelgė į jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei (prieš daugiau kaip pusantrų metų padarė smurtinį nesunkų tyčinį nusikaltimą), jų asmenybes apibūdinančius duomenis (M. K. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nuosprendį, o L. G. būdamas neteistas, tačiau abu nuteistieji du kartus teismo nuosprendžiais buvo pripažinti kaltais dėl įvykdytų nusikaltimų po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo), nustatytas dvi jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), į nustatytą vieną jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad M. K. ir L. G. skirtina griežčiausia BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – beveik vidurkio dydžio laisvės atėmimas (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Tačiau tuo pačiu apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., pavyks pasiekti atidėjus nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą (BK 75 str.). Su pastaruoju sprendimu, kaip minėta, ir nesutinka prokuroras, argumentuodamas tuo, kad apylinkės teismas nenurodė išimtinių aplinkybių, leidžiančių M. K. ir L. G. taikyti BK 75 str. nuostatas.

Taigi bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai yra nustatyti BK 75 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atidėti nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, vadovavosi ne tik formaliais pagrindais, akcentuojamais apeliaciniame skunde, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 d.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistiesiems taikytinos baudžiamosios atsakomybės, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė ir, teisėjų kolegijos nuomone, dėmesingai įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, jos ir ją padariusių asmenų – M. K. ir L. G. – pavojingumo visuomenei laipsnį, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kt., ir teisingai nusprendė, kad nuteistųjų resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

Visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad M. K. ir L. G., teistiems už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jau kelis kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Iš baudžiamosios bylos aišku, kad M. K. Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nuosprendžiu (68–77 b. l.) pagal BK 284 str. 1 d. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, kiti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d., 2013 m. kovo 25 d., 2013 m. balandžio 15 d. atitinkamai M. K. ir L. G. apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jiems buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, buvo priimti po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (79–81; 163–168; 175 –179 b. l.). Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai apie būtinybę nustatyti kažkokias išimtines pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymo aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011).

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą atidėti M. K. ir L. G. paskirtų subendrintų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kad neatsirado sunkių padarinių, kad abu kaltininkai kritiškai įvertino savo elgesį, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kad po to (2012-03-17) daugiau nusikalstamų veikų nepadarė. Be to, byloje yra duomenų, kad L. G. ir M. K. atsiprašė nukentėjusiojo E. A. ir pastarasis jiems atleido, pretenzijų neturi. Taigi pirmosios instancijos teismas motyvuotai, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visetą, padarė išvadą dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės. Proceso metu nukentėjusiojo išreikšta pozicija dėl jo atžvilgiu kaltininkų padarytos nusikalstamos veikos taip pat laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl to, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistųjų asmenybes, pagrįstai pritaikė BK 75 str. nuostatas, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.