- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-31
- Bylos Nr.
- 2A-851-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00871-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- I. Š.
- Ieškovas
- J. Š.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-851-544/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui I. Š. ir atsakovo priešieškinį ieškovei, išvadą byloje teikianti institucija – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. J. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašė nutraukti jos ir atsakovo I. Š. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Naujosios Vilnios rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 346, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „Š.“; nustatyti nepilnametės dukters D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą jos nurodytu būdu; priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jisai ieškovės atžvilgiu naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, be to, atsakovas yra neištikimas, nes gyvena su kita moterimi.
A. I. Š. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; nutraukus santuoką ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę; nustatyti nepilnametės dukters D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą jo nurodytu būdu ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė I. Š. ir J. Š. santuoką, sudarytą 1984 m. gruodžio 28 d., dėl atsakovo I. Š. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokoje įgytą pavardę „Š.“; nustatė nepilnametės D. Š. gyvenamąją vietą su motina J. Š.; priteisė iš I. Š. išlaikymą nepilnametei dukrai D. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2014-02-06) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu paskyrė J. Š., priteisė iš I. Š. jo dukrai D. Š. 5 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Sprendimu taip pat buvo padalintas šalių santuokoje įgytas turtas: I. Š. asmeninės nuosavybės teise paskirtas santuokoje įgytas turtas, kurio vertė 3030 Lt (šaldiklis – 350 Lt, 3 lovos – 600 Lt, sekcija – 400 Lt, svetainės staliukas ir du foteliai – 700 Lt, veidrodis su spintele – 70 Lt, spinta rūbams – 150 Lt, tarkavimo mašina – 60 Lt, dujinė viryklė – 100 Lt, užuolaidos – 100 Lt, portjeros – 50 Lt, patalynės 5 komplektai – 200 Lt, stalo indai 100 Lt, virtuvės puodai, keptuvės – 150 Lt), o J. Š. priteista 1515 Lt piniginė kompensacija iš I. Š. bei 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kitos ieškinio ir priešieškinio dalys buvo atmestos. Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų padarė išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo I. Š. kaltės, kadangi jis teismo posėdyje pripažino, kad susirado kitą moterį ir su ja susilaukė vaiko. Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės ir šalims turint nepilnametį vaiką, teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, nutraukus santuoką šalims paliko santuokoje turėtas pavardes - „Š.“, „Š.“. Įvertinęs atsakovo neištikimybę ir ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgęs į šalių prašymą, vaiko norą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o iš atsakovo dukrai priteisė 400 Lt dydžio išlaikymą bei 5 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių. Pagal šalių pateiktus įrodymus teismas sprendė, kad bendras šalių turtas yra 3 030 Lt vertės, o jo būklė nėra gera ir transportavimas būtų neekonomiškas, todėl turtą natūra paliko atsakovui, o ieškovei priteisė piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
A. I. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalis ir jas išdėstyti taip:
1. I. Š. ir J. Š. santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės;
2. Po santuokos nutraukimo J. Š. palikti iki santuokos turėtą pavardę „A.““, I. Š. - „Šarka“;
3. Priteisti iš jo nepilnametės D. Š. materialiniam išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos po 200 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
4.Ieškovės reikalavimą priteisti iš jo nepilnametės dukters D. Š. materialinio išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 14 mėnesius iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį - 5 600 Lt, atmesti;
5. I. J. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus: 3 lovos – 600 Lt, sekcija – 400 Lt, svetainės staliuką ir du fotelius – 700 Lt, veidrodį su spintele – 70 Lt, spintą rūbams – 150 Lt, tarkavimo mašiną – 60 Lt, dujinę viryklę – 100 Lt; jam priteisti kilnojamuosius daiktus: šaldiklį – 100 Lt bei 1 100 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį;
6. Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti ir priteisti iš ieškovės visas jo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, jog teismo sprendimas priimtas pažeidus procesinės ir materialinės teisės normas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Mano, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad šalių santuokinis gyvenimas pradėjo blogėti jau seniai, jie dažnai pykdavosi. Nors jis bandė išsaugoti santuoką, tačiau ieškovė 2012 m. pabaigoje išėjo iš namų, nes susitikinėjo su kitu vyru. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad jis pripažino, jog buvo neištikimas ar turi nesantuokinį vaiką. Ieškovė, teigdama, kad jis jos atžvilgiu smurtavo, klaidina teismą ir teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Santuokoje laimingai išgyveno 28 metus, o nesutarimai prasidėjo 2012 m. dėl to, kad ieškovė susirado kitą vyrą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė nuo 1999 m. niekur nedirbo, o jis ją ir vaikus visiškai išlaikė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog santuoka nutrūko dėl jo kaltės, todėl be pagrindo nutarė šalims palikti jų santuokoje turėtas pavardes, nepasisakydamas, kokias nepilnametės dukters teises pažeistų mergautinės pavardės grąžinimas ieškovei. Apeliantas pažymėjo, jog nesutinka, kad nutraukus santuoką ieškovei būtų palikta jos santuokinė pavardė. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, vertinimas buvo formalus, padarius klaidingą išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad neprieštarauja, jog dukrai būtų priteistas išlaikymas, tačiau pagal savo turtinę padėtį jis gali skirti tik 200 Lt. Teismas netyrė ieškovės galimybių skirti vaiko išlaikymui tą pačią sumą, nenustatė vaiko poreikių. Ieškovė nurodė, kad dukrai skiria 400 Lt, todėl visos 400 Lt sumos priteisimas iš atsakovo ir pareigos išlaikyti dukrą perkėlimas jam vienam yra nepagrįstas. Jo finansinė padėtis šiuo metu yra blogesnė nei ieškovės. Teismas nepagrįstai priteisė ir išlaikymo įsiskolinimą, kadangi netyrė jo aplinkybių apie tai, kad šiuo laikotarpiu teikė išlaikymą nepilnametei dukrai pinigais, daiktais, maistu. Apeliantas nurodė, kad nesutinka dėl teismo nustatyto turto padalijimo būdo, nes jam priteistų daiktų nereikia, o juos priteisus ieškovei jai jų nereikėtų įsigyti ir taip bloginti nepilnametės dukters gyvenimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir analizavo įrodymų visumą, išimtinai atsižvelgė į ieškovės samprotavimus ir nevertino jo pateiktų įrodymų, todėl sprendimas turi būti pakeistas ir išdėstytas naujai.
Atsiliepimas
I. J. Š. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas su ieškove elgėsi nepagarbiai, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą. Paaiškino, kad šiuo metu jos pajamas sudaro 505,64 Lt netekto darbingumo pensija ir 306 Lt priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 400 Lt nepilnametės dukters išlaikymui bei 5 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nors atsakovas teigia, kad jo finansinė padėtis sunki, tačiau jis gyvena ūkiškai, yra sveikas ir darbingas, o dukros poreikiai auga, ji mokosi. Nurodė, kad santuokoje įgyti daiktai, kurie natūra priteisti atsakovui, jai nereikalingi, nes nuomoja butą ir turi visus buities daiktus. Po santuokos nutraukimo prašė jai palikti santuokinę pavardę.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str.1, 2 d). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.
Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK III knygoje ,,Šeimos teisė“ (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metu visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Nurodytais pagrindais kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 str. 1 d. 6 p.). Ieškovės teigimu, atsakovas jai buvo neištikimas, šiuo metu gyvena su moterimi, nuolat prieš ją smurtavo, dėl kurios iširo jų santuoka. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti minėtas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsakovo I. Š. nurodytas santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės priežastis pripažino neįrodytomis ir konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo I. Š. kaltės, nes jis pripažino, kad turi kitą moterį ir su ja susilaukė vaiko. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokių duomenų byloje nėra, o iš 2014-06-05 teismo posėdžio garso įrašo turinio ir kitų bylos duomenų seka, kad atsakovas, nurodydamas, kad jis išlaiko dar vieną pilnametę dukrą, kalbėjo apie šalių pilnametę dukrą J., gimusią rugsėjo 1 d. Pagal bylos duomenis ieškovė 2012 metais paliko namus, kuriuose kartu gyveno. Atsakovas nurodo, kad būtent ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nebuvo jam lojali, jie nuolat pykosi ir konfliktavo dėl ieškovės kaltės ir nuotaikų kaitos. Ieškovės tvirtinimo, kad atsakovas prieš ją nuolat naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, kad iš baimės ji niekam nesiskundė, kad toks atsakovo elgesys paliko didžiules sveikatai pasekmes ir patyrė du insultus, nepatvirtina nei tiesioginiai, nei netiesioginiai įrodymai. Šalys santuokoje pragyveno 28 metus, susilaukė trijų vaikų. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad ieškovės sveikatos būklės pablogėjimas yra priežastiniame ryšyje su atsakovo netinkamu ar neteisėtu elgesiu. Abi šalys, apart savo paaiškinimų, neturi objektyvių įrodymų, patvirtinančių viena kitos kaltę dėl šeimos iširimo. Todėl teigti, kad santuoka iširo tik dėl apelianto kaltės, nėra jokio teisinio pagrindo. Pripažintina, kad šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, taip abu pažeidė CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad šalys nesutarė dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertino šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai suprato sutuoktinių pareigas ir, šalims nepateikus įtikinamų kaltės įrodymų, spręstina, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo tik dėl atsakovo kaltės keistina nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Kadangi nusprendžiama, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad sutuoktinis jai atlygintų turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, naikina ir šioje dalyje reikalavimas atmetamas.
Dėl santuokinės pavardės.
Pagal CK 3.69 straipsnio nuostatas, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasirinkti savo santuokinę pavardę. Kadangi santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis), todėl apelianto nesutikimas dėl ieškovės pasirinktos po santuokos nutraukimo pavardės nėra reikšmingas (CK 3.69 straipsnio 2 dalis), be to, sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Todėl ši teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžiu (400 Lt) ir prašo jį sumažinti iki 200 Lt, taip pat prašo netenkinti reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių, nes teikė išlaikymą nepilnametei dukrai tiek pinigais, tiek daiktais, tiek maistu.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Apeliantas savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką neginčija, tik nesutinka dėl nustatyto išlaikymo dydžio.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaosi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 400 Lt kas mėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013). Bylos nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1 035 Lt, o išlaikymas vaikui priteistas po 400 Lt, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius, nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi. Pats apeliantas priešieškinyje nurodo, kad iki 2012 metų pabaigos jis išlaikė šeimą, tame tarpe – tris nepilnamečiuos vaikus. Todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo metu negali teikti 400 Lt išlaikymo vienam likusiam nepilnamečiam vaikui. Ieškovės teigimu ir pagal bylos duomenis galima spręsti, kad atsakovas gyvena ir dirba ūkininko (motinos vardu registruotame) ūkyje, iš jo gauna pajamas, kurių tikslus dydis byloje neatskleistas. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatytas 400 Lt išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra per didelis, neatitinkantis apelianto turtinės padėties. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, jos negali pašalinti net labai sunki tėvų turtinė padėtis (apelianto turtinė padėtis nėra labai sunki). Sunki tėvų turtinė padėtis gali turėti reikšmės tik išlaikymo dydžiui, kuris šiuo atveju nustatytas įvertinus visas aplinkybes.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2012 metų pabaigos šalys gyveno skyrium, o nepilnametė dukra gyveno kartu su ieškove. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad iš jo niekas išlaikymo nepilnametei dukrai neprašė ir jis labai nustebo gavęs iš antstolio pranešimą, kad privalo mokėti išlaikymą. Tiek ieškovė, tiek jų nepilnametė dukra pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas per šį laikotarpį išlaikymo neteikė - atsakovas nedavė nei maisto, nei pinigų. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis prisidėjo prie nepilnametės dukros išlaikymo, tačiau rašytinių įrodymų apie prisidėjimą prie nepilnametės dukros išlaikymo per įsiskolinimo laikotarpį bet kokia forma nepateikė. Įvertinus virš išdėstytas aplinkybes kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2012 m. lapkričio 14 d. atsakovas nepilnametei dukrai išlaikymo neteikė ir todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. vasario mėn., t.y. už keturiolika mėnesių, išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt, viso 5600 Lt.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.
Apeliaciniame skunde apeliantas I. Š. nurodo, kad teismas kilnojamuosius daiktus turėjo dalinti abiems sutuoktiniams natūra, tačiau ieškovei priteisė 1515 Lt kompensaciją, taip pažeisdamas CK 3.127 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Atsakovas teismo nustatytos padalinto kilnojamojo turto vertės skundu neginčija. Ieškovė paaiškino, kad ji nuomojasi vieno kambario butą, turi baldus, todėl jai kilnojamojo turto nereikia. Byloje nenustatyta, kad bute truktų baldų, buitinės technikos, bute, kaip nurodė šalių nepilnametė dukra, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos jos poilsiui, ugdymui, laisvalaikiui. Pagal bylos duomenis, šalys gyvena skirtinguose rajonuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias kilnojamojo turto nuotraukas ir šalių pateiktą turto apibudinimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendro šalių turto būklė nėra gera, transportavimas būtų neekonomiškas. Todėl daroma išvada, kad turtas natūra pagrįstai priteistas atsakovui, o ieškovei priteista tinkamo dydžio kompensaciją. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais ir šeimos pirktus baldus bei buitinę techniką priteisė apeliantui.
Kadangi šalims teikiama valstybės garantuojama 100 procentų nemokama teisinė pagalba, iš šalių į valstybės biudžetą nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis, LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį dėl santuokos, sudarytos tarp I. Š. (duomenys neskelbtini) ir J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotos 1984 m. gruodžio 28 d. Naujosios Vilnios rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 346 nutraukimo dėl I. Š. kaltės ir šią dalį išdėstyti taip:
„Nutraukti santuoką, sudarytą tarp I. Š. (duomenys neskelbtini) ir J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1984 m. gruodžio 28 d. Naujosios Vilnios rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 346 dėl abiejų sutuoktinių kaltės.“
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria iš I. Š. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti J. Š. ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.