- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2-2125-996/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31864-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“, A. P.
- Advokatai
- Sigitas Židonis, Darius Krasauskas
- Kategorijos
- 2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ atstovui advokatui Sigitui Židoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ ir A. P. dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
J. Z. (toliau – ieškovas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–11) uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ (toliau – UAB „Lietuvos rytas“) ir A. P. (toliau kartu – atsakovės), prašydamas: 1) įpareigoti atsakoves savo lėšomis, be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti jo garbę ir orumą informacija, išspausdinti tokio turinio paneigimą: „2017 m. rugsėjo 6 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje išspausdintame korespondentės A. P. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir visuomenę klaidinanti informacija. Minėtame straipsnyje išspausdintas tikrovės neatitinkantis straipsnio pavadinimas: „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 yra konstatuota, kad kaltinamasis J. Z. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl J. Z. specialiai nusikaltimui nesiruošė, specialiai nelaukė aukos pasislėpęs ir laikydamas rankoje paruoštą peilį. Minėtame straipsnyje išspausdintas tikrovės neatitinkantis sakinys: „Aukštąjį mokslą baigęs ir gerai mokamą darbą Klaipėdoje veikiančioje garsioje užsienio įmonėje turėjęs vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“. J. Z. niekada neneigė, kad vartoja alkoholį, tačiau jį vartoja ne jis vienas. Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 konstatuota, kad „problemų šeimoje buvo dėl girtavimo, jis kiekvieną dieną negėrė, girtavo ir žmona“. Minėtame straipsnyje išspausdintas tikrovės neatitinkantis sakinys: „Esą išvydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“. Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 konstatuota, kad iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2017 m. balandžio 4 d. 17:20 val. J. Z. tikrinimo rezultatas 0,22 promilių alkoholio.“, 2) priteisti jam solidariai iš atsakovių 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 3) priteisti solidariai iš atsakovių valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ieškovas paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. UAB „Lietuvos rytas“ priklausančio dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje buvo išspausdintas korespondentės A. P. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ji komentavo jam pareikštą kaltinimą baudžiamojoje byloje dėl 2017 m. balandžio 4 d. įvykdyto nusikaltimo, dėl kurio jis vėliau buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017. Ieškovo teigimu, A. P. rašydama straipsnį ne tik prasilenkė su profesinės etikos normomis, pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo normas, bet taip pat šiuo straipsniu per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Pasak ieškovo, iš straipsnio antraštėje pavartoto išsireiškimo „prie durų patykojo su peiliu rankoje“, skaitytojui iš karto suponuojama nuomonė, kad nusikaltimą padaręs asmuo iš anksto turėjo tikslą įvykdyti tokį nusikaltimą ir specialiai ruošėsi tokiam nusikaltimui, specialiai (net pasislėpęs) laukė nukentėjusiojo asmens, tai darė slapčiomis ir siekė to, tuo tarpu nuosprendyje ne kartą yra aiškiai konstatuota, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, todėl A. P. rašyto straipsnio antraštėje paskleisti duomenys apie tai, kad jis neva „savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“ neatitinka byloje nustatytų ir teismo patvirtintų faktinių aplinkybių, t. y. neatitinka tikrovės. Nurodė, kad tame pačiame straipsnyje buvo paskelbta ir kita tikrovės neatitinkanti informacija – „aukštąjį mokslą baigęs ir gerai mokamą darbą Klaipėdoje veikiančioje garsioje užsienio įmonėje turėjęs vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“. Pasak ieškovo, šiais žodžiais yra skleidžiama žinia, kad visos bėdos kilo vien dėl alkoholio, kurį jis vartojo ir kad jis tai neigė, tačiau jis to niekada neneigė, neigė tik tai, kad vartojo alkoholį vien tik jis, tą patvirtina ir nuosprendyje esanti informacija, kad „problemų šeimoje buvo dėl girtavimo, jis kiekvieną dieną negėrė, girtavo ir žmona“, todėl, ieškovo nuomone, problemos šeimoje kilo ne vien dėl jo vartojamo alkoholio. Nurodė, kad minėtame straipsnyje yra paskelbta ir dar viena tikrovės neatitinkanti informacija – „esą išvydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“, tačiau, pasak ieškovo, jį sulaikius jam buvo nustatytas tik 0,22 promilių girtumas, tai aiškiai yra nurodyta ir nuosprendyje – „iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2017 m. balandžio 4 d. 17:20 val. ieškovo tikrinimo rezultatai 0,22 promilių alkoholio“. Pažymėjo, kad A. P. parašytame aukščiau minėtame straipsnyje yra paskleistos žinios, o ne jos nuomonė, nes ji nepateikė jokio išdėstytos informacijos vertinimo, nevartojo jokių tik nuomonei išreikšti būdingų žodžių: „galimai“, „man atrodo“, „aš manau“, „aš vertinu“ ir panašiai, kurie patvirtintų pareikštą subjektyvią nuomonę, o ne paskelbtą faktą. Pabrėžė, kad paskleistos žinios paplitimo ir atitinkamai pasekmių mastas buvo itin didelis, nes dienraščio „Lietuvos rytas“ tiražai yra vieni didžiausių šalyje, be to, nereikia įrodinėti aplinkybių, kad duomenys buvo paskelbti būtent apie jį – straipsnyje nurodomi jo vardas ir pavardė, patalpinta nuotrauka. Atkreipė dėmesį į tai, kad tokie viešai paskelbti ir tikrovės neatitinkantys duomenys žemina jo garbę ir orumą, būtent dėl tokių duomenų paskelbimo sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, atsirado baimė, kad apie jį tretieji asmenys (giminės, artimieji, draugai) pakeitė nuomonę, susidarė neigiamą įspūdį, ėmė vengti bendrauti, jam sukelti neigiami išgyvenimai, patirtas dvasinis sukrėtimas, stresas, nepatogumai, jis tapo nervingas, jaučia sumišimą, savo asmens sumenkinimą, tenka aiškintis artimiesiems bei draugams, taip pat kitiems nuteistiesiems dėl žiniasklaidoje pasirodžiusio straipsnio, todėl siekia 5 000 Eur neturtinės žalos prisiteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.
Šalies argumentai
UAB „Lietuvos rytas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 32–34).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Lietuvos rytas“ teigimu, 2017 m. rugsėjo 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintas A. P. straipsnis buvo parengtas naudojant duomenis, kuriuos žurnalistė sužinojo dalyvaudama teismo posėdyje (ne viskas, kas buvo išsakyta teismo posėdyje, pažodžiui buvo perkelta į nuosprendį) ir juos pateikė pavartodama kai kurias literatūrines išraiškos priemones (patykojo prie durų, susivertė visus degtinės likučius ir pan.), tuo pačiu pažymėjo, kad visa straipsnyje paskleista informacija savo esme pilnai atitinka tikrovę. Teigė, kad pats ieškovas teisme pripažino, jog savo žmoną nužudė prie išėjimo iš namo durų, teismas jo veiksmus kvalifikavo kaip tyčinius. Pažymėjo, kad straipsnyje niekur nebuvo parašyta, kad ieškovas neigė vartojęs alkoholį, o tik buvo pažymėta jo paties teisme išsakyta pozicija, jog visos bėdos šeimoje kilo ne tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį. Nurodė, kad ieškovas tikino, jog išgėrė tik po nusikaltimo, tačiau teismas nustatė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šį faktą pripažino sunkinančia aplinkybe, taip pat pabrėžė, jog nusikaltimas buvo padarytas 2017 m. balandžio 4 d. apie 7 val., o alkotesteriu ieškovas patikrintas tik 17:20 val., ir netgi tuomet nustatyta 0,22 promilių alkoholio, todėl, UAB „Lietuvos rytas“ nuomone, aptariamame straipsnyje paskelbti duomenys iš esmės atitinka tikrovę, jie negali žeminti ieškovo garbės ir orumo, o žurnalistė informaciją paskleidė sąžiningai, perteikdama kaltinimo esmę, remdamasi teisme išgirstais proceso dalyvių parodymais ir nepiktnaudžiaudama savo teise skleisti informaciją.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu UAB „Lietuvos rytas“ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Šalies argumentai
A. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t. I, b. l. 39–40)
A. P. paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintą straipsnį parengė naudodama duomenis, kuriuos sužinojo dalyvaudama teismo posėdyje, juos pateikė pavartodama kai kurias literatūrines išraiškos priemones. Teigė, kad visa straipsnyje pateikta informacija atitinka tikrovę, kadangi ieškovas teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad prie namo durų, būdamas neblaivus, veikdamas netiesiogine tyčia nužudė savo žmoną.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl spaudoje paskelbtų duomenų ir neturtinės žalos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentė A. P. 2017 m. rugsėjo 6 d. parašė straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. t. I, b. l. 18), Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/217, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubaustas dvylikos metų laisvės atėmimo bausme (el. b. t. I, b. l. 12–17), ieškovas atsakovei UAB „Lietuvos rytas“ pateikė 2019 m. rugsėjo 12 d. reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją (el. b. t. I, b. l. 21–24).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. <...> Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.
CK 2.24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas.
Pabrėžtina, kad tiek teisė skleisti informaciją, tiek ir teisė į garbės ir orumo gynimą yra konstitucinės teisės, šia prasme jos yra lygiavertės. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės ribų. Žurnalistų teisė reikšti savo nuomonę taip pat apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą). Iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o galima reikalauti tik elgtis sąžiningai. Teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kuriomis pateikiama informacija abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama, jeigu šios lingvistinės ir literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti informaciją ribų peržengimo. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2000). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).
Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, jog dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnio antrašte „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes antraštė suponavo nuomonę, kad jis siekė nužudyti savo žmoną, nors nuosprendyje konstatuota, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Teismas akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/217 konstatuota, jog J. Z. pats teismo posėdžio metu pripažino, kad smūgiavo peiliu prie namo durų sutuoktinei, o jo veiksmai kvalifikuoti kaip tyčiniai, taigi, antraštėje pavartotos lingvistinės bei literatūrinės išraiškos priemonės, kuriomis pateikiama informacija paryškinta, o pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, žurnalistams suteikiama teisė tam tikru laipsniu faktus perdėti (hiperbolizuoti) (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 24 d. sprendimas).
Ieškovo teigimu, straipsnyje paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija: „vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/217 konstatuota, jog J. Z. pripažino, kad išgėrinėjo, kad problemų šeimoje buvo dėl girtavimo, tačiau jis kiekvieną dieną negėrė, girtavo ir žmona, taigi, straipsnyje tik pažymėta paties J. Z. teisme išsakyta pozicija, kad visos bėdos šeimoje kilo ne tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį.
Ieškovo teigimu, straipsnyje paskelbta informacija „esą išvydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“ taip pat neatitinka tikrovės. Matyti, jog J. Z. teisme tvirtino, kad nusikaltimo padarymo išvakarėse gėrė nusipirktą butelį degtinės, tai, kad jis jį išgėrė rūsyje iki nusikaltimo padarymo, patvirtina įvykio vietos apžiūros duomenys, tačiau ieškovas teigė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas blaivus, o degtinę vėl gėrė jau po nusikaltimo, taigi, alkoholio (degtinės) vartojimo fakto pats ieškovas neneigė, bylos medžiaga patvirtina, kad pats vienas ieškovas išgėrė butelį degtinės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas 2017 m. balandžio 4 d. apie 7 val., o alkotesteriu J. Z. buvo patikrintas tik 17:20 val. ir būtent tuomet jam buvo nustatyta 0,22 promilių alkoholio. Pažymėtina, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Pagal teismų praktiką, paremtą ekspertų išvadomis, alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja, suaugusio žmogaus kraujyje ramybės būsenoje per 1 valandą vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilių alkoholio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-740-458/2016). Taigi, minėtame straipsnyje paskelbti duomenys dėl ieškovo maždaug 2 promilių girtumo paros eigoje kai buvo padarytas nusikaltimas iš esmės atitinka tikrovę, o nežymūs netikslumai, pagal aukščiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, kad atsakovės įrodė, jog informacija pateikta minėtame straipsnyje atitinka tikrovę, nes išsireiškimai, tokie kaip „(duomenys neskelbtini)“, „vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“, „esą išvydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“ nėra faktų, kurie neegzistavo tikrovėje, kūrimas, taip pat minėtas straipsnis parengtas panaudojant duomenis, kuriuos A. P. išgirdo dalyvaudama teismo posėdyje ir juos pateikė pavartodama kai kurias literatūrines išraiškos priemones, nežymūs hiperbolizavimai, netikslumai yra leidžiami, nenustatytas žurnalistės nesąžiningumas, taigi, pagrindo konstatuoti, jog žinios paskelbtame straipsnyje neatitinka tikrovės ir kad jos žemina ieškovo garbę ir orumą, nėra, todėl nenustatytas ir pagrindas neturtinės žalos priteisimui.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovių naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovės turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ teismo prašė priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie tokių išlaidų patyrimą nepateikė, todėl pagrindo prašymo tenkinimui nėra. Įrodymų apie atsakovės A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovo J. Z. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.