Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta P. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 27 d. 18.30 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,55 prom.).

Policijos pareigūnams 2016 m. rugpjūčio 27 d. 18.46 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. AREA-0057, atlikus blaivumo testą P. B. iškvėptame ore nustatyta 0,55 prom. alkoholio (b. l. 7).

P. B. 2016 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2016 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2016 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2016 m. rugpjūčio 27 d. P. B. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 26).

Policijos pareigūnai su alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0057 P. B. 0,55‰ girtumą nustatė 2016-08-27 18.45 val., o kraujas buvo paimtas jau praėjus vienai valandai, tai yra 2016-08-27 19.55 val. Tai reiškia, kad teismas negalėjo vadovautis ekspertizės aktu, kadangi buvo pažeistos procedūros dėl neblaivumo nustatymo, būtent buvo pažeistas Taisyklių 29 punkte numatytas terminas. Tuo tarpu alkoholio kiekio matuoklis buvo su metrologine patikra, neblaivumo testas atliktas laikantis alkoholio kiekio matuoklio naudojimosi instrukcijos.

Pažymėtina, jog, kaip konstatuota 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime byloje Nr. N62-3686/2008, laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, be to, asmuo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai reiškia, kad praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio nustatytas neblaivumo laipsnis neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

Apeliaciniame skunde tai pat atkreipiamas dėmesys, jog P. B. nurodė, kad vartojo alkoholį, bet vis tiek vairavo automobilį ir praėjus neilgam laikui, taip ignoruodamas draudimą vairuoti esant neblaiviam ir lengvabūdiškai tikėdamasis, jog jo nesustabdys pareigūnai ar nustatytas girtumo laipsnis neviršys leistinų normų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to kilusiomis pasekmėmis – nuobaudos neskyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas apeliaciniame skunde esant apibrėžtoms riboms patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas tvirtina, kad P. B. automobilį vairavo būdamas neblaivus, ir nurodo, kad teismas neturėjo kaip įrodymu remtis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (t. y. nuo 0,41 iki 1,5 promilės). P. B. 2016-08-27 18.46 val. buvo nustatytas 0,55‰ girtumas, o tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. Pažymėtina, kad vertinant, ar asmuo buvo neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Atkreiptinas dėmesys, jog P. B. paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokolo skiltyje „Asmens paaiškinimas ir pastabos“, nurodant „Buvau išgėręs stiklinę alaus prieš 10 min. Ir dėl to labai gailiuosi.“ (b. l. 4), nereiškia, kad P. B. sutinka su nustatytu girtumo laipsniu, o tik tai, kad jis prisipažįsta, jog buvo vartojęs alkoholio, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad girtumo laipsnis siekia tokį, už kurį gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Vėliau P. B., siekdamas įrodyti savo neblaivumą, savo iniciatyva nuvyko į VšĮ Šilalės rajono ligoninę, kur jam buvo atlikta pirminė medicininė apžiūra bei paimtas kraujas specialisto išvadai pateikti. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. B. kraujyje, paimtame 2016-08-27 19.55 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 26). Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). P. B. kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus šiek tiek daugiau nei valandai (1 val. 9 min.) nuo policijos pareigūnų alkotesteriu nustatyto jo neblaivumo. Tuo tarpu 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte, kaip teisingai yra nurodyta apeliaciniame skunde, nustatyta, kad „jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis“. Taigi nagrinėjamu atveju reikalavimas, jog nuo policijos atlikto tyrimo turi būti praėjusi ne daugiau kaip valanda laiko, formaliai buvo pažeistas. Kita vertus, teisės akto normos pažodinis aiškinimas leidžia tvirtinti, kad terminas labiau yra siejamas su pačiu kreipimusi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o ne tiksliai konkrečiu laiku, kada atliekama medicininė apžiūra (šiuo atveju paimamas kraujas tyrimui), t. y. dėl procedūrinių kliūčių medicininė apžiūra įstaigoje gali būti atlikta ir šiek tiek vėliau nei per valandą.

Aukštesnysis teismas negali neatsižvelgti, jog praėjus tik šiek tiek daugiau nei valandai pažeidėjo kraujyje etilo alkoholio apskritai nebuvo rasta. Vadinasi, vien vadovaujantis protingumo ir logiškumo principais, matuojant etilo alkoholio kiekį žmogaus organizme alkotesteriu, jo dalis išties turėjo būti itin nedidelė, jeigu mažiau nei per pusantros valandos kepenys, nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, suardė ne dalį, o visą organizme buvusį alkoholio kiekį. Be to, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. Suaugusio žmogaus kraujyje ramybės būsenoje per 1 val. vidutiniškai oksiduojasi 0,15‰ alkoholio. Taigi ekspertizės akte apskaičiuota, kad 2016-08-27 18.30 val., kai P. B. buvo policijos pareigūnų sustabdytas patikrinimui, jo kraujyje minimaliai galėjo būti 0,14‰, o maksimaliai – 0,36‰ alkoholio. Abi nurodytos alkoholio koncentracijos nesudaro lengvo girtumo laipsnio. Išvadoje taip pat yra nurodyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvėptame ore gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras ir kraujas (b. l. 34–35). Taigi nagrinėjamu atveju taip pat būtina vadovautis 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis Nr. V-505, iš kurių turinio, remiantis sisteminiu teisės aktų normų aiškinimu, akivaizdu, jog didesnę reikšmę turi alkoholio koncentracija, nustatyta asmens kraujyje, o ne nustatyta matuojant alkotesteriu.

Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad alkoholio kiekio matuoklis buvo su metrologine patikra, neblaivumo testas atliktas laikantis alkoholio kiekio matuoklio naudojimosi instrukcijos, tačiau ekspertizės akte teisingai yra atkreiptas dėmesys, jog 2016-08-27 18.46 val. P. B. blaivumo testas atliktas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510, prietaiso Nr. AREA-0057“ (b. l. 7), o tuo tarpu patikros sertifikate Nr. 0276142, kuriame nurodoma ir alkotesterio matavimo paklaida, alkotesteris pavadintas „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0057“ (b. l. 8), tai teismui kelia dar daugiau abejonių dėl alkotesteriu nustatyto P. B. neblaivumo laipsnio. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-3-976/2015, 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad P. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 26), tuo labiau, kad ją patvirtina ir ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–35). Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.