- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- eII-318-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00242-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Pažeidėjas
- R. B.
- Advokatai
- Mantvydas Šivickas
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. (toliau – Pareiškėjas) atstovo advokato Mantvydo Šivicko skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos nutarimu R. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusižengimų padarymo galutine nuobauda – 200 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams – už tai, kad jis 2025 m. liepos 27 d. 16.02 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, baigdamas lenkimo manevrą neužtikrino saugaus atstumo nuo lenkiamosios transporto priemonės, privertė keisti važiavimo kryptį (trauktis į šalikelę), tokiais veiksmais sukeldamas avarinę situaciją, taip pat lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį kirsdamas baltą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų transporto priemonių srautus, kai tai daryti draudžiama. Tuo R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 136.3, 136.5, 140.7 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skundu prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir administracinio poveikio priemonės išvis neskirti arba skirti švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. R. B. sutinka, kad padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau mano, kad yra nubaustas per griežtai, kadangi nepadarė jokios žalos. Skirtą baudą jau sumokėjo. Cituojant ANK nuostatas ir teismų praktiką, skunde nurodoma, kad Institucijos nutarime nepagrįstai nurodyta, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi R. B. atžvilgiu yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., kad jis pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Skunde taip pat nurodoma, kad priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo vertinamas nusižengimo pavojingumas, kuris nesukėlė jokių pasekmių. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu nagrinėjami administraciniai nusižengimai yra atsitiktiniai, kadangi per ilgą vairavimo stažą R. B. už analogiškus nusižengimus nėra baustas, 5 metų laikotarpyje jis baustas tik už smulkesnius nusižengimus ir galiojančių nuobaudų neturi. R. B. supranta, kad padarė vieną šiurkščiausių nusižengimų, tačiau jo padaryti nusižengimai nėra piktybiški, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl to, kad priešais labai lėtai važiavo kelios transporto priemonės. Be to, nebuvo nustatyta, kad lenkdamas per baltą ištisinę ženklinimo liniją jis būtų padaręs kitą nusižengimą, t. y. viršijęs leistiną greitį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesielgė tiesiogine tyčia, realaus pavojaus nesukėlė, žalos nepadarė, jis sąžiningai klydo, trumpam praradęs dėmesingumą ir nepastebėjęs baltos ištisinės ženklinimo linijos. Skunde nurodoma, kad turėtų būti atsižvelgiama R. B. charakterizuojančius duomenis, t. y. kad jis neteistas, įskaitinių eismo įvykių niekada nepatyrė, turi šeimą. Jis dirba pagal individualios veiklos pažymą, atlieka butų ir gyvenamųjų namų vidinę apdailą, o šiems darbams atlikti yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, kadangi klientai visoje Panevėžio apskrityje. Paskyrus 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimą, nukentės ir klientų interesai, nes nebus galimybės laiku įvykdyti susitarimų, o jų neįvykdžius, R. B. neteks ir pajamų bei nukentės jo autoritetas klientų tarpe. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, minėtų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog R. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymu, būtų daug didesni buitiniai, gyvenimiški nepatogumai negu kitam asmeniui, kuris tokių aplinkybių pasekmių nepatiria.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo atstovo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. spalio 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pabrėžiama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skunde išdėstyta nuostata apie tai, kad R. B. įvykdytas KET pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių, šiuo atveju nėra teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje Pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė tenkinti skundą.
Skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas pačių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto skundu iš esmės neginčija, kaip ir baudos už juos paskyrimo. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjo kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl R. B. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotų, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų, dviejų administracinių nusižengimų padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat Pareiškėjui paskirtos galutinės baudos tinkamo individualizavimo.
Iš skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam minėtos administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti minėtos priemonės terminą iki vieno mėnesio. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Tai reiškia, kad būtent už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimančiai institucijai skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus du administracinius nusižengimus buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Pareiškėjas ir jo atstovas gi mano, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam laikotarpiui, jam yra per griežta administracinio poveikio priemonė ir yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį šios poveikio priemonės visai neskirti ar sutrumpinti jos terminą. Teismas, ištyręs visus įrodymus, posėdžio metu išklausęs Pareiškėjo paaiškinimų, su Pareiškėjo ir jo atstovo teiginiais nesutinka.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotus administracinius nusižengimus R. B. padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Nors Pareiškėjo atstovo skunde teigiama, kad Institucijos nutarime nepagrįstai nurodyta, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi R. B. pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Teismas pastebi, kad pareiškėjas iki skundo teismui pateikimo nebuvo išreiškęs savo pozicijos, kad pripažįsta padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų, ir savo prisipažinimą bei gailestį išreiškė tik teismui pateiktame skunde, todėl tai Institucijos pagrįstai nevertinta kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Teismo nuomone, tik skunde teismui nurodytas bei teisme išsakytas pareiškėjo prisipažinimas padarius administracinius nusižengimus ir nuoširdus gailėjimas leidžia teismui pagrįstai manyti apie surinktų įrodymų sąlygotą pareiškėjo prisipažinimą bei deklaratyvų, formalų gailestį, siekiant sušvelninti savo atsakomybę – šiuo atveju, kad jam būtų neskirtas arba sutrumpintas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Todėl teismas konstatuoja, kad nėra ir nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo veiksmuose atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi.
Nors skunde teigiama, kad Pareiškėjas nusižengimų padarymo metu realaus pavojaus niekam nesukėlė ir žalos nepadarė, pabrėžtina, jog šiuo atveju tai vertinama kaip laimingas atsitiktinumas, kuris nemažina padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo. Neabejotina, kad pareiškėjo padaryti nusižengimai priskirtini prie vienų pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – jais keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui.
Įvertinus visas paminėtas ir skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, skundžiamu Institucijos nutarimu R. B. už dviejų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą be baudos buvo paskirta ir privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, R. B. skiriant administracinio poveikio priemonę administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga bei R. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui turėtų būti neskiriama ar sutrumpinta iki vieno mėnesio. Pareiškėjo skunde, o taip pat teismo posėdžio metu jo bei atstovo nurodytos aplinkybės – atsakomybėn traukiamo asmens poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, o jos netekęs negalės įvykdyti susitarimų, todėl neteks pajamų ir nukentės jo autoritetas tarp klientų), o taip pat kitos aplinkybės (nepadarytas kitas nusižengimas, nepadaryta žala ir nesukėlė neigiamų pasekmių, bauda sumokėta, padarytas nusižengimas nėra piktybiškas, pareiškėjo turimos ligos, finansiniai įsipareigojimai, teigiamos pareiškėjo charakteristikos), teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina kasdienėje veikloje, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, kaip jau minėta, Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas minimaliam terminui, įvertinus administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimui reikšmingus duomenis, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – švelninimui.
Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Skiriama pažeidėjui nuobauda turi jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino R. B. padarius du jam inkriminuotus ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir 420 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju Pareiškėjo atstovo skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą Institucijos nutarimą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. B. atstovo advokato Mantvydo Šivicko skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.