Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje ir paskirta jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Š. nuteistas už tai, kad jis atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, Pašulių g. 20, Pravieniškių k., Kaišiadorių rajonas, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. NĮ-22-2xx9 „Dėl nuteistojo M. Š., laisvės atėmimo bausmę atliekančio atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“, 2023 m. rugpjūčio 12 d. nuo 9.00 val. iki 20.00 val. išleistas į darbą UAB „A“, (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 8 d. pasirašęs pasižadėjimą Nr. SV-22-23xx7 sugrįžti nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. 20.00 val. į įkalinimo įstaigą negrįžo.

2. Apylinkės teismas parinkdamas bausmę nurodė, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir kaltinamojo asmenybę bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta tik asmeniui skyrus griežčiausią BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, kuriuos dydį, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, nustatė artimą BK 242 straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės vidurkiui.

4. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prie apeliacinio skundo prijungti Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro charakteristiką apie jo šeimą, kurioje nurodoma, kad jo šeima patiria sunkumų, kol nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Analizuojamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. M. Š. nesutinka tik su jam paskirta laisvės atėmimo bausme (jos trukme), laikydamas ją per griežta. Taigi šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

9. Pagal BK 242 straipsnį tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. Š. už aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos padarymą skirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam skirta galutinė sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Kaip jau minėta, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, pabrėždamas, kad už analogiškus nusikaltimus kiti nuteistieji buvo nuteisti mažesnėmis bausmėmis.

10. Atsižvelgiant į skundo argumentus, visų pirma reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. Š., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į M. Š. nusikalstamos veikos pobūdį – tiesiogine tyčia padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, taip pat į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – ne kartą baustas administracine tvarka, eilę kartų teistas už skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas (skundžiamu nuosprendžiu nuteistas 11 kartą), Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ją vertino kontekste su nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausią BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijos vidurkis. Be to, atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

12. Svarbu pažymėti, kad nors parenkant bausmės dydį yra vertinamos tiek atsakomybę lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės, svaresnę reikšmę nagrinėjamu atveju turi M. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi asmuo nusikalto ne pirmą kartą. Kaip jau minėta, M. Š. teisiamas vienuoliktą kartą, iki šiol jam buvo skirta tiek švelnesnė bausmė (laisvės apribojimas su įpareigojimais), tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau, akivaizdu, jos esminės reikšmės nuteistojo mąstymui neturėjo ir nuo pakartotinio nusikalstamumo nesulaikė. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuteistasis 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo pasirašytinai supažintinas su pasižadėjimu sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą, su pareiga pranešti apie vėlavimą sugrįžti ir įspėjimu dėl drausminės ir baudžiamosios atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku. Vadinasi, nors ir būdamas ne kartą teistas, taigi puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, be to, supažindintas su leidimo išvykti sąlygų pažeidimo pasekmėmis, M. Š. sąmoningai pasirinko šias sąlygas pažeisti. Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad aptariamas nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, t. y. nuoseklus M. Š. gyvenimo būdo ir elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

13. Pagal BK 242 straipsnio sankciją laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnesis 15 dienų. Kaip jau minėta, nuteistajam paskirta galutinė sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į nuteistojo itin cinišką požiūrį į jam teismo skirtos ir vykdytinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės tinkamą vykdymą bei parodyto pasitikėjimo leidžiant dirbti už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų nepateisinimą, taip pat į pasikartojantį nusikalstamą elgesį, M. Š. paskirta galutinė bausmė – nei jos rūšimi, nei dydžiu – nelaikytina per griežta ir neproporcinga, todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.

14. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistojo sutuoktinė patiria sunkumus, savarankiškai organizuodama savo ir mažamečių vaikų buitį, kol M. Š. atlieka jam paskirtą bausmę, tačiau, priešingai nei tai vertina nuteistasis, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo apeliacinio skundo patenkinimui. Nuteistajam pažymėtina, kad jam ir iki nusikaltimo padarymo buvo žinoma, kad jo sutuoktinė laukiasi, privalo išlaikyti butą, rūpintis namų ir vaikų priežiūra, taigi tai, teismo vertinimu, turėjo nuteistąjį sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo. Pažeidęs sąlygas nuteistasis ir jo šeima turi prisiimti tokio elgesio sukeltas laikinas neigiamas pasekmes. Aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

15. Pabrėždamas jam paskirtos bausmės neproporcingumą padarytai veikai ir jo asmenybei, nuteistasis taip pat akcentuoja, kad kitiems nuteistiesiems už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta mažesnė bausmė. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju nuteistojo nurodomų ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi tiek nuteistuosius charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tiek nesugrįžimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą laikotarpiu, todėl nuteistojo nurodytos bylos precedento galios nagrinėjamos bylos atžvilgiu neturi.

16. M. Š. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

17. Bausmės vykdymo atidėjimu, kaip ir skiriant bausmę, siekiama tų pačių tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

18. Nors pirmosios instancijos teismas, kaip tai numatyta BK 75 straipsnio 8 dalyje, nuosprendyje dėl šios normos taikymo išsamiai nepasisakė, iš nuosprendžio argumentų galima aiškiai suprasti, kad teismas nematė pagrindo M. Š. bausmės vykdymą atidėti. Tokių pagrindų analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje neįžvelgia ir aukštesnysis teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, sąmoningas ilgalaikis negrįžimas į laisvės atėmimo vietų įstaigą nerodo nuteistojo nuoširdaus apgailestavimo dėl savo veiksmų, klaidų supratimo ir siekio ateityje nebenusikalsti. Todėl nuteistasis nėra vertas teismo pasitikėjimo, t. y. nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

19. Aukščiau aptartų duomenų visumoje vertinti paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą ar neproporcingą teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo – paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuoti M. Š. skirtiną bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.