Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovui A. G., atsakovo Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje vaizdo ryšio pagalba išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį dėl teisių pažeidimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai teismui pažymėjo, jog jo atžvilgiu Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamos dvi skirtingos baudžiamosios bylos – Nr. 1-372-804/2012 ir Nr. 1-41-239/2009. Ieškovas kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą dėl šiose bylose vykusių teismo posėdžio garsų įrašų išdavimo, tačiau šie garso įrašai nebuvo išduoti, su kuo ieškovas nesutinka ir laiko šiuos teismo atsisakymus neteisėtais ir nemotyvuotais. Pažymi, kad Vilniaus m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-25437-864/2015 buvo nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl teismo posėdžių garso įrašų neišdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-372-804/2012 teisėtumo, o šioje byloje pareikštas ieškinys dėl teismo posėdžio garso įrašų neišdavimo kitoje baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-41-239/2009 teisėtumo, teismų atsisakymai išduoti garso įrašus buvo skirtingi, todėl ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais dėl ieškinių tapatumo. Taip pat ieškovas nesutinka su atsakovo atstovo išsakytais argumentais teismo posėdžio metu dėl teismo atsisakymo išduoti garso įrašus pagrįstumo, nes ieškovas įsitikinęs, kad šiuo atveju teismui jam nepateikus šių garso įrašų buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį patenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog pagal LR BPK 4 str. 1 d. proceso tvarką nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis procesinių veiksmų atlikimo metu. Todėl teismas ieškovo prašymą nagrinėjo pagal tas procesines taisykles, kurios galiojo proceso vedimo metu. Teismas negalėjo priimti kitokio sprendimo ir pagrįstai atsisakė ieškovui išduoti prašomus teismo posėdžių garso įrašus. Pagal Teisėjų tarybos nutarimo Nr. 13P-182-7.1.2. „Dėl teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos“ aprašą, kuris galiojo iki 2014 m. vasario 22 d., 3 punktą, teismo posėdžio garso įrašas nėra sudedamoji baudžiamosios bylos ar administracinės bylos dalis ir byloje dalyvaujančioms proceso šalims šis garso įrašas susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma. Atitinkamai šiam garso įrašui nesant sudėtinei bylos daliai, ieškovas jos ir negalėjo gauti, nes tokio garso įrašo baudžiamojoje byloje tiesiog nėra. Be to šio garso įrašo darymo paskirtis buvo įgyvendinti administracinę kontrolę. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, atsakovas įsitikinęs, kad Trakų rajono apylinkės teismas pagrįstai nepateikė ieškovui jo prašomų teismo posėdžio garso įrašų ir jokio neteisėtumo šiuose veiksmuose nėra, nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo, kad ir teismų praktikoje buvo nagrinėtos panašios civilinės bylos Nr. 2-25437-864/2015 ir Nr. 2-20134-866/2015, kuriose ieškiniai pagal panašias faktines aplinkybes buvo atmesti.

Ieškinys atmestas.

Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas A. G. 2009 m. lapkričio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-41-239/2009 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. Ieškovas (baudžiamojoje byloje nuteistasis) kreipėsi 2014-09-05 į Trakų rajono apylinkės teismą su prašymu dėl teisiamojo posėdžio garso įrašo kopijos gavimo, tačiau šį ieškovo prašymą 2014-09-08 raštu buvo atsisakyta tenkinti (b.l. 9). Trakų rajono apylinkės teismas rašytiniame atsisakyme ieškovui nurodė, kad šio garso įrašo nuteistajam negali pateikti, nes pagal LR BPK 261 str. 3 d., teisiamojo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo ir yra sudedamoji teisiamojo protokolo dalis tik nuo 2014-01-01. Ieškovo teigimu, šis teismo atsisakymas tenkinti jo prašymą dėl garso įrašų pateikimo yra neteisėtas, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiama jo teisė gauti tiesiogiai jį liečiančią informaciją, pažeidžiama teisė į teisingą jo prašymo nagrinėjimą bei teisė į teisingą teismą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, teismo neteisėtas atsisakymas išduoti teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją lėmė neturtinės žalos ieškovui atsiradimą, dėl ko ieškovas šiuo metu kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl 10 000 EUR neturtinės žalos iš atsakovo atlyginimo priteisimo. Atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog Trakų rajono apylinkės teismas ieškovo prašymą išnagrinėjo tinkamai pagal tas procesines taisykles, kurios galiojo baudžiamojo proceso vedimo metu, garso įrašas tuo metu nebuvo sudedamoji baudžiamosios bylos dalis, todėl teismas negalėjo priimti kitokio sprendimo ir pagrįstai atsisakė ieškovui išduoti prašomus teismo posėdžių garso įrašus, nes šių garso įrašų baudžiamojoje byloje nėra , garso įrašų teismas neprivalėjo baudžiamojoje byloje daryti bei pridėti prie bylos, o jeigu tokie garso įrašai buvo daromi, tai jie buvo daromi administracinės kontrolės tikslais ir neteikiami susipažinimui proceso šalims. Taip pat pažymėjo dėl galimo ieškinių, pareikštų civilinėse bylose Nr. 2-1577-155/2016 ir Nr. 2-25437-864/2015, tapatumo.

LR CPK 296 str. 4 p. numatyta, kad jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu. Atsakovas kėlė byloje klausimą dėl civilinėse bylose Nr. 2-1577-155/2016 ir Nr. 2-25437-864/2015 pareikštų ieškinių tapatumo. Pažymėtina, kad kelių civilinių bylų tapatumas nustatomas pagal šiuos tris kriterijus: bylos šalis, ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą, o šiuo atveju visų kriterijų nėra, nes kaip iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, civilinėje byloje Nr. 2-25437-864/2015 buvo keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl nepateiktų garso įrašų baudžiamojoje byloje Nr. 1-372-804/2012, tuo tarpu šioje civilinėje byloje Nr. 2-1577-155/2016 keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl nepateiktų garso įrašų kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009, todėl konstatuotina, kad tarp šių civilinių bylų nėra visų tapatumo kriterijų (skiriasi faktinis ieškinio pagrindas). Todėl nėra pagrindo ieškinio palikti nenagrinėtu LR CPK 296 str. 4 p. pagrindu.

Sprendžiant klausimą dėl šios bylos ieškinio pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t.y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008)

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir tarptautinių susitarimų kontekste. Teisinis reglamentavimas, kai tam tikrų institucijų ar pareigūnų veiksmai neįvardijami kaip galimas pagrindas atsakomybei atsirasti, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, jeigu tokia žala atitinkamais veiksmais buvo padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007).

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Tačiau Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos.

Ieškovas kildina atsakovo atsakomybę iš Trakų rajono apylinkės teismo atliktų veiksmų, t.y. atsisakymo pateikti ieškovui jo prašomą teisiamojo posėdžio garso įrašą baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009, ir nurodytu pagrindu prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos.

Ieškovas A. G. nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismui teikė prašymą dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009 vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašo kopijos pateikimo, tačiau raštiškai buvo informuotas, jog teismas negali šio garso įrašo pateikti (b.l. 9). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009 teisiamasis posėdis vyko 2009 metais. Todėl siekiant įvertinti nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimų pagrįstumą būtina nustatyti, ar ieškovo prašymo dėl šio garso įrašo kopijos gavimo pateikimas suponavo Trakų rajono apylinkės teismo pareigos šią kopiją ieškovui suteikti atsiradimą ir ar tokie garso įrašai 2009 metais nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (kaip sudėtinė baudžiamosios bylos dalis) buvo.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 4 straipsnio 1 dalį, proceso tvarką nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas prašė Trakų rajono apylinkės teismo jam pateikti 2009 metais vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašą. Trakų rajono apylinkės teismas atsisakė išduoti šį garso įrašą, motyvuojant tuo, kad 2009 metais vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašas nėra teisiamojo posėdžio protokolo sudedamoji dalis (LR BPK 261 str. 3 d.).

Teismas pažymi, kad tik nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo Teismų įstatymo pakeitimai, kuriais vadovaujantis teismo posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas. Vadovaujantis 2011 m. gruodžio 28 d. Teisėjų tarybos nutarimo Nr. 13P-182-(7.1.2.) „Dėl teismo posėdžio garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ (toliau – aprašas) nuostatomis, galiojusiomis iki 2014 m. vasario 22 d., teismo posėdžio metu daromas garso įrašas turėjo būti saugomas garso įrašų saugykloje sukurtose laikino ir nuolatinio saugojimo aplankuose. Pagal šio aprašo 3 punktą, garso įrašas baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose nėra bylos sudedamoji dalis ir byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma. 2009 metais (vykusio teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009 metu) Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nebuvo įtvirtinta nuostata dėl garso įrašo buvimo sudedamąja protokolo dalimi ir teisės nagrinėjimo teisme dalyviui su šiuo garso įrašu susipažinti bei teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopiją. Pagal šiuo metu galiojančios Baudžiamojo proceso kodekso redakcijos 261 straipsnio 3 dalį, kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas. Apie daromą teisiamojo posėdžio garso įrašą pažymima teisiamojo posėdžio protokole (Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalis). Teisiamojo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo ir yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis (Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, jog šia Baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalimi Baudžiamojo proceso kodeksas buvo papildytas tik 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-498, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Taigi tik nuo 2014 m. sausio 1 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas tapo sudedamąja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi, o nagrinėjimo teisme dalyviui atsirado teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta nagrinėjimo teisme dalyvio teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas, siejama su galimybe susipažinti tik su tokiu teisiamojo posėdžio garso įrašu, kuris laikytinas sudedamąja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi.

Tuo tarpu ieškovas A. G. 2014 m. rugsėjo 5 d. prašymu siekė gauti teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009, kuri šio teisiamojo posėdžio metu (2009 metais) dar nebuvo laikoma sudedamąja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi, taip pat ir pačios baudžiamosios bylos sudėtine dalimi, be to Teismų įstatymas 2009 metais dar nenumatė, kad teismo posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas. Taigi nors šiuo metu galiojantys teisės aktai numato nagrinėjimo teisme dalyviui teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas, tačiau ši teisė gali būti įgyvendinama tik siekiant gauti teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją, kuris yra sudedamoji protokolo dalimi. Kadangi iki Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio Nr. 1-41-239/2009 priėmimo vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašai nebuvo laikomi sudedamąja posėdžio protokolo dalimi, nagrinėjimo teisme dalyviui tokių garso įrašų kopijos nesuteikiamos, Teismų įstatymas ir kiti įstatymai to taip pat nenumatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Trakų rajono apylinkės teismas būtent šiuo pagrindu atsisakė pateikti ieškovui (baudžiamojoje byloje nuteistajam) prašomą garso įrašą (b.l. 9).

Ieškovas pateikė prašymą dėl garso įrašo pateikimo baudžiamojoje byloje, kurioje procesas pasibaigė daugiau kaip prieš ketverius metus. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad bylos nagrinėjime taikoma ta procesinė norma (šiuo atveju BPK) kuri galioja procesinio veiksmo atlikimo metu. Šio ginčo atveju ieškovo pareiškimo surašymo data nesąlygoja procesinio veiksmo, numatyto BPK atlikimą. Priešingai, ieškovo prašymas yra dėl veiksmų, kurie buvo atliekami nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, t.y. dėl veiksmų buvusių prieš daugiau kaip keturis metus. Tokiu prašymu ieškovas faktiškai prašo informacijos bei duomenų apie anksčiau (2009 metais) vykusį baudžiamąjį procesą. Į šį prašymą ieškovui atsakyta. Atsakymas grindžiamas procesinio veiksmo, t.y. vykusio prieš ketverius metus reglamentavimu. Todėl nėra pažeistas procesinės normos galiojimo laiko atžvilgiu reglamentavimas.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog Trakų rajono apylinkės teismas, atsisakydamas 2014-09-08 raštu išduoti ieškovui teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją, nepažeidė šio įrašo darymo laiku galiojančių teisės aktų, jog atsisakydamas išduoti šį garso įrašą neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad tuo metu (2009 m.) posėdžių garso įrašai nebuvo kaupiami ir saugomi, todėl tenkinti ieškovo prašymą Trakų rajono apylinkės teismui nebuvo nei pareigos nei galimybės. Ieškovo asmens duomenys nebuvo paviešinti, jo teisę į prašytų duomenų gavimą dėl aukščiau nustatytų aplinkybių irgi nebuvo pažeista. Kadangi byloje nėra nustatyta vienos iš civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti būtinos sąlygos – neteisėtų Trakų rajono apylinkės teismo veiksmų, darytina išvada, kad valstybės atsakomybė dėl žalos atlyginimo Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu nekyla. Pažymėtina, jog nesant nustatytos vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo vertinti ir neturtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio buvimo (nebuvimo) nagrinėjamu atveju fakto.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, dėl ko ieškinys laikytinas nepagrįstu bei atmestinas visa apimtimi.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo A. G. ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.