- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-1812-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30596-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.10Civilinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisių pažeidimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo už konstitucinės teisės kreiptis į teismą, teisės į teisingą teismą, teisės į teisingą prašymo nagrinėjimą bei teisės gauti teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją pažeidimą.
Nurodė, kad ieškovo atžvilgiu Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-41-239/2009. 2014-09-05 ieškovas kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, prašydamas pateikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009 vykusių teismo posėdžių garso įrašų kopijas, tačiau Trakų rajono apylinkės 2014-09-08 raštu atsisakė patenkinti šį ieškovo prašymą. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tokiu neteisėtu atsisakymu pažeidė jo teisę gauti tiesiogiai jį liečiančią informaciją, pažeidė jo teisę į teisingą teismą, nes ieškovas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismo jam anksčiau įteikti teisiamojo posėdžio protokolai reikšmingai neatitinka teismo posėdžio garso įrašų turinio. Ieškovo teigimu, šiuo neteisėtu ir nemotyvuotu atsisakymu teikti informaciją, t.y. gauti teismo posėdžių garso įrašo kopijas, minėtas teismas padarė ieškovui neturtinę žalą, kurią jis vertina 10 000 EUR suma.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį palikti nenagrinėtu.
Paaiškino, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme vyksta apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25437-864/2015, kurioje ieškovas A. G. yra pateikęs iš esmės tokį patį ieškinį. Atsakovas nurodo, kad tos bylos ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas sutampa su šia byla, ieškinys pareikštas tam pačiam atsakovui, ieškinys grindžiamas analogiškais argumentais, todėl atsakovas prašo šį ieškinį kaip tapatų civilinėje byloje Nr. 2-25437-864/2015 palikti nenagrinėtu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad nėra pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 4 punkto pagrindu, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-25437-864/2015 buvo keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl nepateiktų garso įrašų baudžiamojoje byloje Nr. 1-372-804/2012, tuo tarpu šioje civilinėje byloje Nr. 2-1577-155/2016 keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl nepateiktų garso įrašų kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009, todėl konstatavo, kad tarp šių civilinių bylų nėra visų tapatumo kriterijų (skiriasi faktinis ieškinio pagrindas). Teismas pažymėjo, kad tik nuo 2010-07-01 įsigaliojo Teismų įstatymo pakeitimai, kuriais vadovaujantis teismo posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas. 2009 metais (vykusio teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-239/2009 metu) Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nebuvo įtvirtinta nuostata dėl garso įrašo buvimo sudedamąja protokolo dalimi ir teisės nagrinėjimo teisme dalyviui su šiuo garso įrašu susipažinti bei teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopiją. Tik nuo 2014-01-01 teisiamojo posėdžio garso įrašas tapo sudedamąja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi, o nagrinėjimo teisme dalyviui atsirado teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas. Teismas nurodė, kad kadangi iki Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendžio Nr. 1-41-239/2009 priėmimo vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašai nebuvo laikomi sudedamąja posėdžio protokolo dalimi, bylos dalyviui tokių garso įrašų kopijos nesuteikiamos, Teismų įstatymas ir kiti įstatymai to taip pat nenumatė. Teismas pažymėjo, kad tuo metu (2009 m.) posėdžių garso įrašai nebuvo kaupiami ir saugomi, todėl tenkinti ieškovo prašymą Trakų rajono apylinkės teismui nebuvo nei pareigos, nei galimybės. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, dėl ko ieškinį laikė nepagrįstu bei atmetė visa apimtimi.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį pilna apimtimi.
Nurodo, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta pripažinti akivaizdų piliečio teisių pažeidimą ir atlyginti padarytą žalą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, konstituciniams principams bei ratifikuotose tarptautinėse Konvencijose įtvirtintiems principams, todėl privalo būti panaikintas. Byloje yra įrodyta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą daryti teismo posėdžio garso įrašą ir turėjo pareigą šį garso įrašą saugoti, remiantis Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 38 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 261 str., 3 d., Teisėjų tarybos 2011-09-30 nutarimu Nr. 13P-125-(7.1.2). Ieškovo teigimu, byloje yra įrodyta, kad jis turi teisę gauti posėdžio garso įrašą. Procesiniai veiksmai buvo atlikti atitinkamai 2014-09-05 ir 2014-09-08, t.y. galiojant 2014-03-13 įstatymo Nr. XII-775 redakcijos BPK 261 str. 3 d. Teismo išvada, kad nagrinėjami procesiniai veiksmai atlikti anksčiau 2014-03-13 yra neesminė, nes ja mėginama ginčyti tik vieną iš dviejų ieškovo teisės gauti informaciją pagrindų (BPK 261 str. 3 d.), o teisė gauti informaciją pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 1, 2, 7 str. apskritai nėra ginčijama.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-19 sprendimą nepakeistą.
Nurodo, kad apelianto reikalavimai buvo tinkamai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tik nuo 2014-01-01 teisiamojo posėdžio garso įrašas tapo sudedamąja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi, o nagrinėjimo teisme dalyviui atsirado teisės susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryto jo kopijas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.
Apeliantas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės vieninteliu argumentu, jog teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašais ieškovui priklauso, remiantis BPK 261 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 1, 2 ir 7 straipsniais.
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymas netaikomas informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai (LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 7 p.). Susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga tvarką reglamentuoja specialus įstatymas – LR Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - BPK).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovas turi teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašais, remiantis BPK 261 straipsnio 3 dalimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį proceso tvarką, įskaitant proceso dalyvių teises susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu, nustato baudžiamojo proceso normos, galiojančios proceso veiksmų atlikimo metu (nagrinėjamoje byloje – teismo posėdžio metu). Kadangi baudžiamoji byla, kurios garso įrašo kopiją ieškovas prašė pateikti, buvo išnagrinėta dar iki BPK 261 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimo, teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti garso įrašų kopiją, nes garso įrašas pagal galiojusį teisinį reguliavimą nebuvo sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis, jis buvo daromas administravimo tikslu. Taip pat teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal Teisėjų tarybos 2011-12-28 nutarimo Nr. 13P-182-(7.1.2.) „Dėl teismo posėdžio garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo" nuostatas, galiojusias iki 2014-02-22, teismo posėdžio metu daromas garso įrašas turėjo būti saugomas garso įrašų saugykloje sukurtose laikino ir nuolatinio saugojimo aplankuose. Pagal šio aprašo 3 punktą, garso įrašas baudžiamojoje byloje nėra bylos sudedamoji dalis ir byloje dalyvavusiems asmenims susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma.
Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BPK 261 straipsnio 3 dalimi BPK buvo papildytas tik 2013-07-02 įstatymu Nr. XII-498, kuris įsigaliojo nuo 2014-01-01. Todėl tik nuo 2014-01-01 teisiamojo posėdžio garso įrašas tapo sudedamąja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi, o nagrinėjimo teisme dalyviui atsirado teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas. Taigi, BPK įtvirtinta nagrinėjimo teisme dalyvio teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas, siejama su galimybe susipažinti tik su tokiu teisiamojo posėdžio garso įrašu, kuris laikytinas sudedamąja teisiamojo posėdžio protokolo dalimi. Kadangi iki Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendžio priėmimo vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašai nebuvo laikomi sudedamąja posėdžio protokolo dalimi, nagrinėjamos teisme bylos dalyviui tokių garso įrašų kopijos negali būti teikiamos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas, atsisakydamas išduoti ieškovui teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją, nepažeidė šio įrašo darymo laiku galiojančių teisės aktų, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų.
Apeliantas netinkamai interpretuoja teisės normas, teigdamas, jog jo prašymas pateikti teisiamojo posėdžio garso įrašus buvo pateiktas 2014-09-05, o atsisakymas juos pateikti 2015-09-08, esą galiojant BPK 261 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, jog BPK 261 straipsnio 3 dalis nustato reikalavimus teisiamojo posėdžio protokolams, o ne apelianto teikiamiems prašymams dėl teisiamojo posėdžio garso įrašo pateikimo. Nagrinėjamu atveju, BPK 261 straipsnio 3 dalies redakcija yra aktuali ne prašymo dėl teisiamojo posėdžio garso įrašo kopijos pateikimo dienai, tačiau teisiamojo posėdžio protokolo surašymo ir garso įrašo atlikimo dienai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.