Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei N. J.,

trečiojo asmens Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovei R. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. P., tretiesiems asmenims F. V. (F. V.) ir Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrui „(duomenys neskelbtini)“ dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų CK III knygos nustatyta tvarka (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų, o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas, priimdamas sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų nustačius, jog yra objektyvios aplinkybės, kurios rodo, jog gyvenimas kartu su tėvais kenkia vaiko interesams. Atskiriant vaiką nuo tėvų nereikalinga įrodyti, jog tėvai yra kalti dėl netinkamo asmeninių tėvų teisių vaikui vykdymo. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai, atskyrimo priežastimis yra būtent vaiko interesų neatitinkantis atsakovų elgesys.

Nagrinėjamojoje byloje atsakovei I. P. pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad ji yra nusišalinusi nuo tėvų pareigų vykdymo nepilnamečių vaikų D. P. ir S. P. atžvilgiu, tinkamai nesirūpina vaikais, naudojo fizinį smurtą vaikų atžvilgiu. Teismas su ieškovės teiginiais sutinka tik iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė I. P., turi du sūnus – D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra trečiasis asmuo F. V., ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvystė nenustatyta. I. P. nuo 2015-11-05 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. P. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. 2015-12-30 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-12-30 teikimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į tai, kad I. P. dėl sveikatos problemų paguldyta į VšĮ (duomenys neskelbtini), vėliau gydymas turi būti tęsiamas VšĮ (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), vaikai D. P. ir S. P. laikinai buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. 2015-12-31 Zarasų administracijos direktoriaus įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos D. P. nustatymo“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos S. P. nustatymo“ vaikams buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-31 įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos D. P. panaikinimo“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos S. P. panaikinimo“ laikinoji globa atsakovės vaikams buvo nutraukta. D. P. grąžintas į tėvo F. V. šeimą, o S. P. – į motinos I. P. šeimą.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-06-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir D. P. apsigyveno pas tėvą F. V.. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-10-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta I. P. ir F. V. taikos sutartis, pagal kurią D. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, F. V., o I. P. įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos S. P. nustatymo“ S. P. pakartotinai nustatyta laikinoji globa ir jo laikinuoju globėju paskirti Zarasų r. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (šiuo metu – Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro „(duomenys neskelbtini)“), esantys (duomenys neskelbtini). (Įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018-07-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (įsitesėjo 2018-10-25 patikrinus jį apeliacine tvarka baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) – atsakovė I. P. buvo pripažinta kalta dėl fizinio skausmo savo sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlimo dėl ko buvo paveikta vaiko psichinė būsena sukeliant laikiną psichikos sutrikimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

D. P. gyvena su tėvu F. V.. Su D. P. I. P. susitinka (duomenys neskelbtini). Į vaiko gyvenamąją vietą nekviečiama ir nelaukiama. Susitikimai būna įvairūs – ir siurpriziniai, ir iš anksto susitarus. Telefonu taip pat bendrauja, bet D. ne visada džiaugiasi skambučiais. Priešingai – bendravimas su mama šiuo metu jį dažniau nuliūdina, skaudina. Jo žodžiais tariant „mama žemina“ vaiką, tačiau iš pokalbio paaiškėjo, kad mama laiko D. mažiuku ir atitinkamai su juo bendrauja ir elgiasi.

D. P. mokosi (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad mokymosi rezultatai neblogi. I. P., kaip nepilnamečio D. P. motina, domisi sūnaus ugdymu ir pasiekimais mokykloje. I. P. asmeniškai prašant išduodamos pažymos iš elektroninio TAMO dienyno, kuriose nurodyti D. P. įvertinimai. Tėvų susirinkimuose I. P. nedalyvauja, tačiau retkarčiais (2-3 kartus per mokslo metus) paskambina sūnaus D. P. auklėtojai. Norėdama susitikti su sūnumi I. P. ateina į (duomenys neskelbtini), tačiau D. ne visada nori su ja susitikti. I. P., perduodama lauknešėlius savo sūnui D. P., teigė, kad ji rūpinasi sūnumi, ir tam reikalingas liudininkas.

S. P. iki šiol gyvena Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė S. P. aplanko globos namuose, atveža lauktuvių. I. P. apsilankymai dažni, bet nereguliarūs. Atsakovė ignoruoja Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas elgesio taisykles, vaikų lankymo ir bendravimo su jais tvarką, nuteikinėja sūnų S. P. prieš auklėtojus ir darbuotojus.

Siekiant išsiaiškinti atsakovės nepilnamečių vaikų D. P. ir S. P. objektyvią nuomonę sprendžiamu klausimu, byloje vaikams buvo paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė.

Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad D. P. nenori nuolat gyventi su savo motina, šį nenorą grindžia jo poreikių neatitinkančia motinos gyvenamąja aplinka, iš jos patirtu fiziniu smurtu, emociškai artimo santykio su ja nebuvimu bei motinos dėmesio ir priežiūros stoka ankstyvoje vaikystėje. Jų santykis stokoja emocinio artumo, prisirišimo ir psichologiniu požiūriu vertinamas kaip nutolęs. D. P. mamai jaučia ambivalentiškus jausmus: mama ir santykis su ja jam svarbūs, jis išgyvena jos meilės ir dėmesio stoką, tačiau, bendraudamas su ja jis jaučia įtampą, nerimą, gėdą. Pokalbiai apie galimybę grįžti gyventi su mama iššaukia D. P. įtampos, nerimo jausmus, todėl jis šios temos vengia, šiuo metu dar nesvarsto galimybės grįžti gyventi pas ją. D. P. kaltina mamą dėl savo apsunkintų patirčių su bendraamžiais (patyčių), būnant su mama jis jaučiasi nemaloniai, išgyvena gėdą dėl to, kad mama garsiai kalba, komentuoja kitus. D. P. skaudu, kad susitikimų metu mama reiškia negatyvias nuostatas jo tėčio, jam šiuo metu svarbiausio žmogaus, atžvilgiu.

Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad S. P. norėtų gyventi su mama, tačiau pats nurodo, kad jam geriau gyventi globos įstaigoje. Tokią savo nuomonę S. P. grindžia jo amžių bei poreikius atitinkančiais argumentais: saugia gyvenamąja aplinka, artimu santykiu su įstaigos darbuotojomis, turimomis pareigomis. Nepaisant to, kad S. P. yra prisirišęs prie mamos, ji jam svarbi, stebėtų tiesioginių sąveikų metu nustatytas emocinio artumo, ryšio, pasitikėjimo stokojantis, nutolęs S. P. ir jo mamos santykis. S. P. mamai jaučia ambivalentiškus jausmus: viena vertus ji jam svarbi, jis siekia jos dėmesio, laukia susitikimų su ja; kita vertus bendraudamas su mama jis išgyvena įtampą, nerimą, nesaugumą. Šiuo metu mamos elgesys S. P. veikia neigiamai, t. y. kėliajam pykčio, liūdesio, nepasitikėjimo jausmus, skatina jį ribotis nuo mamos, vengti bendravimo su ja. Šiuo metu klausimas apie grįžimą gyventi pas mamą iššaukia S. P. susierzinimo, pykčio, baimės jausmus bei kategorišką atsisakymą tai daryti.

Atsakovė I. P. nepripažįsta turinti psichologinių problemų, ji nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, negali tinkamai pasirūpinti vaikais, vaikų teisių pažeidimai nustatomi ne pirmą kartą, todėl vaikams augant pas atsakovę kilo pavojus vaikų saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi. Daugelis šių rizikų vaikams iki šiol neišspręstos, tai patvirtina bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė I. P. nepaiso specialistų rekomendacijų; nesitaria su specialistais dėl vaikų poreikių; su atsakove specialistams sunku dirbti, sunku rasti, telefonas dažnai išjungtas, jos nurodytoje gyvenamojoje vietoje jos niekada nėra arba ji neatidaro durų; atsakovė nemoka priimti pagalbos, negirdi kas jai būna sakoma; specialistų patarimų nepriima; šeimos problemos yra tęstinės ir įsisenėjusios; paslaugos reikiamo rezultato neduoda, kadangi atsakovė vengia priimti jai teikiamas paslaugas, nors nori susigrąžinti vaikus. Šeimos namuose apsilankyti nėra pavykę nė karto, gyvenamosios aplinkos vaikams tinkamumo VTAS specialistai ir socialiniai darbuotojai nėra įvertinę.

Teismas neturi pagrindo netikėti šių specialistų vertinimais, tai nėra vieno specialisto vertinimas, o kelių įstaigų, kurie nuolat dirba su šeimomis (tarp jų ir su atsakovės šeima), specialistų kompleksinis vertinimas, vieningai aptariant atsakovės šeimos padėtį. Teismo posėdyje teismui pasiūlus patikrinti jos gyvenimo sąlygas, atsakovė kategoriškai atsisakė įleisti VTAS specialistus ar socialinius darbuotojus į savo namus. Iš teismui teiktų atsakovės raštų (jų turinio visumos) taip pat matyti, kad dėl susidariusių aplinkybių atsakovė yra linkusi kaltinti išimtinai specialistus (tiek VTAS specialistus, tiek socialinius darbuotojus, mokytojus, net advokatus), akcentuoja, kad vaikai iš jos paimti be pagrindo, ji yra šmeižiama. Šias aplinkybes ji nurodė ir teismo posėdžio metu. Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Taigi, tokie atsakovės veiksmai (jų visuma) rodo, kad atsakovė, galimai, turi gana rimtų sveikatos problemų. Dėl atsakovės elgesio bylos nagrinėjimo metu teismui net kilo abejonių, ar atsakovė supranta bylos esmę, ar ji yra veiksni, todėl I. P. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė.

I. P. ekspertinio tyrimo metu buvo stebima mąstymo funkcijos patologija pagal formą, negalima atmesti (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini), stebima (duomenys neskelbtini). Jos mąstymas sumažėjusio produktyvumo, stokoja nuoseklumo ir kryptingumo, kiek paralogiškas, išryškėja keistesnės logikos samprotavimai, fiksavimasis į neesminius dalykus. Apibendrinus tyrimo duomenis, tikslu diferencijuoti galimą psichikos sutrikimą, nurodoma, kad I. P. tikslinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Teismas, įvertinęs visų bylos aplinkybių visumą (tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, tiek pateiktus teismui rašytinius įrodymus), negali padaryti išvados, kad atsakovė I. P. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, tyčia piktnaudžiauja motinos valdžia, tyčia žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Tačiau, teismo vertinimu, ji dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. I. P. veiksmai nelaikyti kaltais, o nulemti objektyvių priežasčių, tai yra įtakoti jos psichologinės būsenos, socialinės ir tėvystės įgūdžių trūkumų, kas kartu įtakojo nenorą bendradarbiauti su specialistais, nesuprasti pagalbos naudos, dėl to ji negali tinkamai įgyvendinti motinos valdžios ir pasirūpinti savo vaikais bei juos prižiūrėti, sudaryti tinkamas sąlygas jiems augti.

CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Minėta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku, tame tarpe išlieka teisė vaiką lankyti. Todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

Dėl nurodyto konstatuotina, kad yra visos sąlygos atskirti motiną I. P. nuo vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Taip pat pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis). CK 3.257 straipsnio 63 punkte nustatyta, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų.

D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu F. V. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės ir F. V. taikos sutartį, patvirtintą Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-10-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kas atitinka geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimu šioje byloje nustatytina tik S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta.

S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatyta (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi nėra žinoma asmenų, norinčių ir galinčių globoti S. P., o (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre „(duomenys neskelbtini)“ yra užtikrintas S. P. fizinis ir emocinis saugumas, yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir ugdytis, fizinės ir psichinės sveikatos priežiūra ir apsauga, yra sąlygos laisvalaikiui, poilsiui ir miegui, S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį savo sprendimu nustato teismas (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Atsakovė I. P. yra D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Atsakovė turi tėvų teises ir pareigas, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka net ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų dėl jos turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimų santaupų, išlaikytinių (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės bei atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos vaikų poreikiams išlaikymo teikimo. Teismo nuomone, nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

I. P. yra darbingo amžiaus, jai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, objektyvių priežasčių, kurios neleistų jai dirbti nėra. Sodros ir Užimtumo tarnybos duomenimis atsakovė nedirba. Ji turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), todėl tinkamas disponavimas juo galėtų užtikrinti papildomų pajamų gavimą atsakovės prievolei teikti išlaikymą vaikams vykdymui.

Šiuo metu atsakovė teikia išlaikymą D. P. po 70 Eur kas mėnesį pagal taikos sutartį su vaiko tėvu F. V., patvirtintą Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). S. P. yra išlaikomas valstybės.

Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra protingas ir atitinka nepilnamečių vaikų poreikius pagal jų amžių bei šalies ekonominę padėtį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

S. P. išlaikymo lėšų administratoriumi skirtinas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylą išnagrinėjus iš esmės ir byloje priėmus sprendimą, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-02-05 nutartimi (3 t., b. l. 29-30) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Už reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ieškinio pateikimo dieną (2019-04-01) mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinamas (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo mokėtinas 89 Eur (330 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turi būti išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTP) Panevėžio skyriaus 2019-07-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei I. P. byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai (100 procentų) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl žyminis mokestis iš jos nepriteistinas.

Dėl analogiškų motyvų iš atsakovės I. P. nepriteistina valstybei 160,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 852,88 Eur (200,11 + 235,89 + 319,38 + 97,50 Eur (bylos popierinės kopijos 2 t., b. l. 48, 2 t., b. l. 62, 2 t., b. l. 107, 3 t., b. l. 1) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismo 2019-12-12 nutartimi byloje buvo paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė D. P. ir S. P.. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos už ekspertizės atlikimą pateikė 767,78 Eur sąskaitą (383,89 + 383,89 Eur, bylos popierinės kopijos 3 t., b. l. 189, 190). Kadangi ekspertizė buvo skirta ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, kuri šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat į tai, kad atsakovei I. P. byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir ji visiškai (100 procentų) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ekspertizės išlaidos priteistinos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (CPK 91 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atskirti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo, mokamo pagal taikos sutartį, patvirtintą 2016-10-25 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį nuo 70 Eur (septyniasdešimt eurų) iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-04-01 iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

S. P. išlaikymo lėšų administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo skubiai vykdyti.

Priteisti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 767,78 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 78 ct) Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už ekspertizes atlikimą.

Atleisti atsakovę I. P. nuo kitų bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.