- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-11554-818/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09998-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant vertėjai I. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbančio, administracine tvarka bausto, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., 2016-05-22 apie 01.02 val., Olandų g. 57, Vilniuje, degalinėje LUKOIL, vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, įstatęs kuro užpylimo žarną į degalų baką ir prisipylęs kuro, prieš pradėdamas važiuoti jo neištraukė, ko pasėkoje buvo nutraukta ir sugadintą kuro degalų užpylimo žarną. Iš įvykio vietos A. B. išvažiavo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
A. B. teismo posėdžio metu dėl padarytų pažeidimų savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis protokole nurodytą dieną ir vietoje vairavo automobilį „Seat“ bei ketino degalinėje prisipilti kuro (dujų). Degalinėje jis pats prijungė dujų užpylimo žarną prie automobilio, pripildė kuro baką bei nuėjo sumokėti operatoriui už nupirktą kurą. Grįždamas jis pamiršo, jog neatjungė kuro užpylimo žarnos nuo automobilio, sėdo už vairo ir pradėjo važiuoti. Po akimirkos pajuto jog nutraukė minėtą žarną. Sustojus jis atjungė apgadintą žarną (žarnos galinę dalį – pilstymo antgalį), žarną susuko bei padėjo šalia degalinės kolonėlės. Pasak A. B. jis pasimetė, nenuėjo pas operatorių bei nepasakė apie sugadintą degalinės turtą, dėl savo veiksmų gailisi. Prašo teismo esant pagrindui neatiminėti teisės vairuoti transporto priemonės.
Liudytoja N. V. paaiškino, kad 2016-05-22 nakties metu važiavo automobilyje, kurį vairavo A. B.. Reikėjo užsipilti kuro, todėl užsukome į degalinę, esančia Olandų g, Vilniuje. A. B. prijungę užpylimo žarną prie automobilio, prisipildė kuro baką kuru (dujomis), po to nuėjo sumokėti už kurą. Grįžus atsisėdo prie automobilio vairo bei pradėjo važiuoti, iš karto tik pajudėjus pajuto smūgį, todėl sustojome. Andrejus išlipo, pažiūrėjo ir pasakė, kad nutraukė kuro užpylimo žarną. Nutrauktą žarną vairuotojas susuko bei padėjo šalia kolonėlės. Dar vietoje palaukė, manydami, kad ateis operatorius, tačiau operatorius neatėjo ir jie netrukus išvažiavo. Pasak liudytoją, vairuotojas A. B. suprato, jog dėl savo neatidumo jis padarė žalą, nes buvo sugadintas svetimas turtas.
Liudytoja J. P. paaiškino, kad 2016 m. pavasaryje dirbo degalinėje Lukoil, esančios adresu Olandų g. 57, Vilniuje, operatorės pareigose. Dėl paties 2016-05-22 įvykio nurodė, kad tai, jog buvo apgadintas degalinės turtas – nutrauktą užpylimo žarną nuo degalinės kolonėlės, ji sužinojo tik darbo pamainos pabaigoje. Peržiūrėjus degalinėje įrengtos vaizdo stebėjimo įrangos vaizdo įrašą buvo nustatyta, jog nakties metu apie 01.00 val. į degalinė atvažiavo automobilis „Seat“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas prisipildė kuro(dujų), tačiau neatjungė nuo automobilio užpylimo žarnos, išvažiuodamas žarną nutraukė ir apgadino. Operatorei, kurį tuo metu dirbo degalinėje apie tai nebuvo pranešta, minėtas vairuotojas išvažiavo.
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus tyrimo medžiagoje (b.l. 16) esamo CD laikmenos vaizdo įrašą su 2016-05-22 eismo įvykio užfiksuotu įvykiu, matyti, kaip į degalinės Lukoil atvažiuoja automobilis „Seat“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas prisipildė kuro(dujų), tačiau neatjungė nuo automobilio užpylimo žarnos, išvažiuodamas žarną nutraukė ir apgadino. Vairuotojas išlipa iš sustojusios transporto priemonės, prieina prie nutrauktos užpylimo žarnos, ją paėmė bei susukus padeda šalia degalinės kolonėlės. Vaizdo įrašė matyti, kad po įvykio netrukus automobilis „Seat“ išvažiavo bei degalinės operatoriui nepranešta apie sugadintą turtą.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).
Kelių eismo taisyklių 234 p. įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Nagrinėjamu atveju A. B. nurodė, kad 2016-05-22, apie 01.00 val., jis vairavo automobilį „Seat“, v/n (duomenys neskelbtini) ir užsuko į Lukoil degalinė, esančia adresu Olandų g. 57, Vilniuje, užsipilti kuro. A. B. pats prijungė kuro užpylimo žarną prie savo automobilio, pripildė kuro baką, užpylimo žarna neatjungė bei nuėjo sumokėti operatoriui už nupirktą kurą (dujas). Grįžus A. B. dėl savo neatidumo neatjungė (neištraukė) užpylimo žarnos bei pradėdamas važiuoti automobiliu nutraukė minėtą kuro užpylimo žarną. A. B. teigimu, jis išlipęs iš savo transporto priemonės pamatė apgadintą degalinės turtą, apie šį faktą operatoriui nepranešė, nutrauktą žarną susukęs, ją padėjo šalia degalinės kolonėlės ir iš įvykio vietos nepranešęs taip pat policijai, išvažiavo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. V. davė analogiškus paaiškinimus, be to, tokia A. B. veiksmų seka užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše (b.l. 16).
Šioje byloje nustatyta, kad A. B., važiuodamas transporto priemone ir prisipylęs degalinėje kuro, neįsitikino savo veiksmų saugumu, jis neatjungė nuo automobilio „Seat“ kuro užpylimo žarnos, pradėdamas važiuoti nutraukė minėtą užpylimo žarną ir apie įvykį nepranešė nei degalinės operatorei, kurį tuo metu dirbo degalinėje bei dėl apgadinto svetimo turto neinformavo policiją. Eismo įvykio aplinkybės yra užfiksuoti vaizdo įrašė, kurį teismo posėdyje peržiūrėjus, konstatuotina, kad 2016-05-22 įvykis kilo dėl vairuotojo A. B. neatidžiu veiksmų, nes po to, kai buvo nutraukta kuro užpylimo žarna, jis žinodamas, jog degalinėje dirba operatorė, kuriai prieš šį įvykį sumokėjo už įsigytą kurą, operatorei apie nutrauktą žarną nepranešė bei išvažiavo. Teismo vertinimu anksčiau paminėti A. B. veiksmai neleidžia abejoti tuo, kad jis suprato, jog vairuodamas transporto priemonę apgadino svetimą turtą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pranešė apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tai, kad jis teisme pripažino savo kaltę dėl svetimo turto apgadinimo, nepaneigia jo tyčios padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
LR ATPK 30¹ str. straipsnis inter alia numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT N1‑1396/2007, N17‑103/2007).
Teismas patikrinus šios bylos medžiagą ir pažeidėjo A. B. argumentus, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. B. už padarytus pažeidimus turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. Pažymėtina, kad asmuo žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį degalinėje, sėdo prie automobilio vairo ir jį vairavo bei iš įvykio vietos pasišalino, t.y. jis suvokė, jog padarė teisės pažeidimą, tuo keldamas sau ir kitiems eismo dalyviams pavojų, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Tai, kad, kaip argumentuoja A. B., susiklosčiusios pažeidėjo darbinių funkcijų vykdymas vairuojant transporto priemonės, ypatinga aplinkybe, galinčia sąlygoti išskirtinio ATPK 30¹ straipsnio instituto taikymą, nelaikytina, o vadovautis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis skirti švelnesnės, nei normos sankcijoje nustatyta, administracinės nuobaudos nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pažymėtina, kad tyrimo medžiagos duomenimis (b.l. 2-3), A. B. ir ankščiau yra baustas administracinėmis nuobaudomis jam nesilaikant KET reikalavimų.
A. B. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytu ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-66798782-16, Bendrojo pagalbos telefono pažymos duomenimis, degalinės Lukoil darbuotojos J. P. paaiškinimu, CD duomenimis su 2016-05-22 vaizdo įrašų, liudytojų J. P. ir N. V. parodymais, policijos pareigūno A. V. tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga.
A. B. veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sudėtį, pažeidėjas baustinas.
A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus bei nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą A. B. teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę, todėl jam skirtinos nuobaudos, artimos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytų sankcijų minimumui.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str.1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str. - 287 str.
nutarė:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 29 (dvidešimt devynių) eurų baudą;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.
Subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio nuostatas, už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti A. B., galutinę administracinę nuobaudą – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16059809174. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.