Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovės atstovui pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš neteisėtų Panevėžio apskrities VPK veiksmų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., neužtikrinant pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų Areštinės kamerose, atlyginimo. Iš Panevėžio apskrities VPK pateiktų duomenų atsiliepime (b.l.10-13), bei Areštinės vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime (b.l.62), daroma išvada, kad pareiškėjas į Panevėžio apskrities VPK areštinę buvo etapuotas ir laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. Šie duomenys teismui nekelia jokių abejonių, nes kitų duomenų, kad pareiškėjas Areštinės kamerose buvo laikomas jo nurodytu laiku, nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų padaryta žala atlyginama CK nustatyta tvarka. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų Panevėžio apskrities VPK Areštinėje, atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.271straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia aptariamoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, norint kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis nustatomas teismo pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250straipsnio2dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos bylai turinčios reikšmę aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A520-1168/2013).

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Panevėžio apskrities VPK Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualusŽmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau – ir Konvencija) 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimasPeers prieš Graikiją (pareiškimo Nr.28524/95)).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t.t. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A756-2072/2013).

Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės ( toliu- Veiklos taisyklės) , o nuo 2017 m. balandžio 4 d. naujos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės ( toliau- Areštinių vidaus tvarkos taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos Higienos norma HN 37:2009 (toliau – ir Higienos normas HN 37:2009) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos Higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir Higienos normas HN 134 :2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).

Dėl Panevėžio apskrities VPK areštinės kameros ploto.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš jo laikymo Panevėžio apskrities VPK areštinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Pagal Lietuvos policijos komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, kurios nustato teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką, 80 punktą policijos areštinių kamerose turi būti užtikrinamos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 437-822/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-587-556/2017, 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-615-146/2016 ir kt.). Nuo 2017 m. balandžio 4 d. įsigaliojo naujos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės, kurių 58 punktas taip pat numato, jog policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK Areštinėje buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., t. y. nuo 2014-12 -12 iki 2014-12-17 kameroje Nr. 15 (19,59 kv. m) su trimis asmenimis; 2014-12-17 kameroje Nr. 15 (19,59 kv. m) su dviem asmenimis; 2014-12-18 kameroje Nr. 15 (19,59 kv. m) su vienu asmeniu; nuo 2015-01-09 iki 2015-01-12 kameroje Nr. 10 (8,58 kv. m) su vienu asmeniu, 2015-01-12 kameroje Nr.1( 18,53 kv. m. ) su dviem asmenimis, nuo 2015-01-13 iki 2015-01-15 kameroje Nr.1 ( 18, 53 kv. m.) su trimis asmenimis, 2015-06-25 kameroje Nr.18 ( 13,81 kv. m. ) su vienu asmeniu, nuo 2015-06-26 iki 2015-06-28 kameroje Nr.18 (13,81 kv. m. ) su dviem asmenimis, nuo 205-06-28 iki 2015-06-29 kameroje Nr.18 ( 13,81 kv. m.) su vienu asmeniu, nuo 2015-06-29 iki 2015-07-01 kameroje Nr.18 ( 13,81 kv. m. ) laikytas vienas, nuo 2015-07-01 iki 2015-07-03 kameroje Nr.18 (13,81 kv. m.) su vienu asmeniu, nuo 2015-07-03 iki 2015-07-08 kameroje Nr.18 (13,81 kv. m.) laikytas vienas, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-09 kameroje Nr.18 (13,81 kv. m.) su dviem asmenimis, 2015-08-19 kameroje Nr. 15 (19,59 kv. m) su vienu asmeniu, 2015-08-20 kameroje Nr. 15 (19,59 kv. m) su dviem asmenimis, nuo 2015-12-14 iki 2015-12-15 kameroje Nr. 15 (19,59 kv. m.) su vienu asmeniu, nuo 2015-12-15 iki 2015-12-16 kameroje Nr. 15 (19,59 kv. m.) su dviem asmenimis, nuo 2015-12-16 iki 2015-12-17 kameroje Nr. 15 (19,59 kv. m.) su trimis asmenimis, nuo 2016-03-10 iki 2016-03-15 kameroje Nr. 2 ( 21,38 kv. m.) su dviem asmenimis, nuo 2016-04-26 iki 2016-04-29 kameroje Nr. 15 (19,59 kv. m.) su vienu asmeniu, nuo 2017-03-27 iki 2017-03-30 kameroje Nr.17 (10,05 kv. m.) su vienu asmeniu, nuo 2017-04-20 iki 2017-04-24 kameroje Nr.1(18,53 kv. m.) su vienu asmeniu ( b. l. 10-11, 62). Pareiškėjas šių duomenų neginčija.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, susijusiais su kamerų užstatymu baldais, jų dydžiu bei sanitarinio mazgo užimamu plotu, nustatyta, kad kameroje Nr. 1 esančio sanitarinio mazgo plotas yra 1,29 kv. m.; kameroje Nr. 2 – 1,29 kv. m; kameroje Nr.10 – 1,32 kv. m; kameroje Nr. 15- 1,29 kv. m; kameroje Nr. 17-1,05 kv. m; kameroje Nr. 18-1,29 kv. m (b. l. 63).

Remdamasis nustatytais duomenimis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas skirtingais laikotarpiais Panevėžio apskrities VPK areštinėje iš viso buvo laikomas 46 dienų, iš kurių 15 dienų pareiškėjui tekęs plotas, neįskaičiavus sanitarinio mazgo užimamo ploto, buvo mažesnis nei 5 kv. m, t. y. 5 dienas pareiškėjui teko 4,57 kv. m. plotas, jį laikant kameroje Nr. 15 su trimis asmenimis nuo 2014 -12-12 iki 2014-12-17; 3 dienas pareiškėjui teko 3,63 kv. m plotas, jį laikant kameroje Nr. 10 su vienu asmeniu nuo 2015- 01-09 iki 2015-01-12 d.; 2 dienas teko 4,31 kv. m pareiškėją laikant kameroje Nr. 1 su trimis asmenimis nuo 2015-01-13 iki 2015-01-15 .; 2 dienas teko 4,17 kv. m, pareiškėją laikant kameroje Nr. 18 su dviem asmenimis nuo 2015 -06-26 iki 2015-06-28 ; 1 dieną teko 4,17 kv. m kameroje Nr. 18 pareiškėją laikant su dviem asmenimis nuo 2015-07-08 iki 2015-07-09 ; 1 dieną teko 4,57 kv. m kameroje Nr. 15 pareiškėją laikant su trimis asmenimis nuo 2015-12-16 iki 2015-12-17 ; 3 dienas teko 4,50 kv. m. pareiškėją laikant kameroje Nr. 17 su vienu asmeniu nuo 2017-03-27 iki 2017-03-30.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities VPK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Dėl Panevėžio apskrities VPK areštinės kameroje esančio natūralaus ir dirbtinio apšvietimo.

Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš to, jog Panevėžio apskrities VPK areštinės kamerose buvo nepakankamas apšvietimas.

Higienos normos HN 37:2009 21 ir 22 punktai įtvirtino reikalavimus areštinės kamerų natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui. Pagal minėtuose punktuose įtvirtintas nuostatas, policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, areštinių kamerų dirbtinė apšvieta – ne mažesnė kaip 200 lx, tuo tarpu dirbtinė naktinė apšvieta – ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustatė reikalavimus gyvenamųjų patalpų bendrai dirbtinei apšvietai, kuri turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, tuo tarpu reikalavimų natūraliai ar dirbtinei naktinei apšvietai ši higienos norma nenustatė.

Remiantis Panevėžio apskrities VPK Areštinės vyriausiojo specialisto tarnybinio pranešimo duomenimis, 2005 m. Panevėžio apskrities VPK Areštinės antrame korpuse, buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti baldai, langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema, įrengtas naujas apšvietimas, nauja elektros instaliacija ir atlikti kiti darbai (b. l. 65). Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. H5-409 (b. l. 17-18) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-322 ( 20.14.3.5.12) ( b. l. 1516 nustatyta, kad visose kamerose yra skaidraus stiklo langai, visi kamerų langai atsidaro; dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniam apšvietimui – kaitrinės lempos; visose kamerose įrengti šviestuvai tikrinimo metu veikė. Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 14 d. patikrinimo akte Nr. H5-526 konstatuota, kad kontrolės metu atlikus laboratorinius apšvietos matavimus areštinės kamerose Nr. 3, 8, 15, siekiant įvertinti bendrą ir naktinį apšvietimą , Higienos normos HN 37:2009 21 ir 22 punktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 19-20).

Įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo kamerų apšvietimo jų konkrečiai nedetalizavus, t. y. nenurodžius, kuriose kamerose pareiškėją laikant ir kada konkrečiai dirbtinis ar naktinis apšvietimas nebuvo užtikrintas, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Dėl Panevėžio apskrities VPK areštinės kameroje esančių graužikų ir buitinių parazitų.

Pagal iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Higienos normos HN 37:2009 53 punktą, policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui, policijos areštinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Analogiško turinio nuostatą taip pat įtvirtino ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto nuostata, kuri nustatė, kad policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, taip pat tai, jog policijos areštinėje turi būti atliekamas nuolatinis jų stebėjimas o, nustačius buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Šių nuostatų Panevėžio apskrities VPK laikosi, ką patvirtina byloje esantys patikrinimo aktai. Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr.H5-409 nustatyta, kad patikrinimo metu graužikų ir buitinių parazitų nepastebėta, esant reikalui profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą atlieka UAB „Panevėžio dezinfekcija“ pagal 2014 m. lapkričio 6 d. sudarytą sutartį, atlikti darbai registruojami Dezinfekcijos darbų atlikimo registre ( b. l.17-18), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-322(20.14.35.12) užfiksuota, kad patikrinimo metu buitinių parazitų nepastebėta; Areštinėje nustatytu periodiškumu (kiekvieną penktadienį) UAB „Pelias“ pagal 2015 m. lapkričio 6 d. sutartį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas; atlikti darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir kontrolės darbų atlikimo žurnale (b. l.15-16), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-200 (16.3.187.5.12) konstatuota, kad kontrolės metu blusų ar kitų nariuotakojų nepastebėta. Patalpų dezinfekcija, deratizacija ir dezinsekcija atliekama periodiškai, kiekvieną savaitę (penktadieniais), paskutinį kartą buvo atlikta 2017-07-07, darbus atlieka pagal 2015-11-06 sutartį UAB ,,Pelias“ ( b.l. 14).

Remiantis institucijos, įgaliotos atlikti teritorinių policijos įstaigų areštinių sąlygų atitikties higienos normų reikalavimams vertinimą, aptartais patikrinimų rezultatais, nėra pagrindo pareiškėjo reikalavimus laikyti pagrįstais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas nenurodė, kuriose kamerose ir kada konkrečiai jį laikant Panevėžio apskrities VPK Areštinėje, buvo stebimi graužikai ir buitiniai parazitai. Panevėžio apskrities VPK Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas G. M. 2017-09-14 tarnybiniame pranešime nurodė, kad E. J. dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio apskrities VPK viršininkui, Areštinės administracijai ar aukštesnėms institucijoms prašymų ar skundų nebuvo pateikęs. E. J. teiginiai, kad areštinės administracija neregistruodavo jo pateiktų skundų dėl blogų laikymo sąlygų, neatitinka tikrovės. Šie duomenys teismui nekelia jokių abejonių, nes juos paneigiančių duomenų nėra.

Nagrinėjamoje byloje remdamasis nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK Areštinėje skirtingais laikotarpiais, iš viso 15 dienų, buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į pažeistos vertybės ir pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą, intensyvumą (teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista 15 dienas, tačiau pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas (ilgiausiai truko 5 dienas iš eilės), kai kuriomis dienomis pažeidimas buvo nežymus ( pareiškėjui tekdavo 4,57 kv. m. - 4,50 kv. m.) ploto. Byloje taip pat nenustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK Areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą nekonkretizuoja, nepagrindžia jokiais įrodymais. Iš pareiškėjo Asmens kortelės Nr. 50-00939 -15 ir 50-01914-15 išrašo kopijų , sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalų kopijų matyti, kad pareiškėjas nusiskundimų ginčo laikotarpiu dėl sveikatos neturėjo, jam medicininė pagalba nebuvo teikta (b. l. 27-30; 35-61).

Įvertinęs šiuos kriterijus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, tačiau šiuo atveju ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Todėl, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 150 Eur priteistina neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti E. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.