Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. P. ir R. P. ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl AVPK ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus 2 poskyrio viršininkės L. P. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti ieškovų ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie LR VRM dėl AVPK ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus 2 poskyrio viršininkės L. P. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.

9. Nustatyta, kad ieškovai ieškinyje nurodo, kad 2011 m. – 2015 m. Klaipėdos AVPK ENTS 2 poskyrio viršininkės L. P. iniciatyva buvo suorganizuoti ir vykdomi ikiteisminiai tyrimai ieškovų bei kitų Palangos kredito unijos narių atžvilgiu, vykdomas jų teisinis persekiojimas, naudojamos procesinės prievartos priemonės, kas padarė ieškovams milžiniškos žalos.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka.

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.

12. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

13. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. ABTĮ 17 straipsnyje apibrėžta administracinių teismų kompetencija. Nurodyto straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Ginčai, susiję su CK 6.272 straipsnio taikymu (atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų) nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

14. Vadovaujantis CPK 22 straipsniu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio bylos ir jos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, tačiau, kaip matyti, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administracinis teismas. Ši procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, tačiau bylos dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėjamos bendros kompetencijos teismuose (CK 6.272 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju, apeliantai prašo atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su nepagristais Klaipėdos AVPK ENTS 2 poskyrio viršininkės L. P. iniciatyva suorganizuotais ir vykdomais ikiteisminiai tyrimai ieškovų bei kitų Palangos kredito unijos narių atžvilgiu, kas padarė ieškovams žalą. Didžioji dalis pradėtų teisinių procesų buvo nutraukti arba priimti išteisinamieji nuosprendžiai, kas yra neginčytinas įrodymas, jog ieškovų teisiniai persekiojimai buvo pradėti ir vykdyti nepagrįstai (neteisėtai).

16. Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovų reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų atliekant ieškovų atžvilgiu ikiteisminius tyrimus, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, kurie patenka į CK 6.272 straipsnio taikymo sritį, t. y. į bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, nes šiuo atveju turės būti vertinami pareigūnų veiksmai.

Dėl procesinės bylos baigties.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

18. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė rūšinį teismingumą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti ieškinį, kaip neteisminga bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.