Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-09 · Civilinė byla Nr. e2-33146-861/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-09
Bylos Nr.
e2-33146-861/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26943-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-33146-861/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26943-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4; 2.6.16.11; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 135,41 Eur skolą už būsto nuomą, 34,19 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei tinkamai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nuostatomis. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus ir rinkti iš nuomininkų nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas.

2016-01-27 su atsakove buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis. Sutartimi nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomotojui nuomos mokestį kas mėnesį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.589 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas kaip nuomininkas. Atsakovė šiame bute iki šiol yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui susidarė skola už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti nuomos mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2018-05-31 sudaro 1 101,22 Eur, taip pat už termino praleidimą paskaičiuota 34,19 Eur delspinigių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Bylos duomenimis atsakovė laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2018-05-31 nemokėjo priskaičiuoto nuomos mokesčio. Pažymėtina, jog nuomos mokesčio nemokėjimas yra laikytina prievolės nevykdymu, todėl skolininkė tokiu atveju yra laikytina pažeidusia prievolę. Atsižvelgiant į tai, į CK 6.38 straipsnio 1 dalį bei CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir į tai, kad atsakovė nėra apmokėjusi nuomos mokesčio ir už suteiktas komunalines paslaugas, atsakovė laikytina pažeidusia prievolę, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 101,22 Eur nuomos mokesčio.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 1 dalis sako, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas reglamentuojančias normas, yra pabrėžęs, kad netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, CK 6.256 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistina 34,19 Eur delspinigių ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 135,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pateikiant ieškinį, ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 26 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, įmonės kodas 124568293, iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 101,22 Eur skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą, 34,19 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 135,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinę).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė