Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Viloradis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir K. G. – K. patikslintą ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo UAB „Viloradis“, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo pripažinti kredito sutarčių Nr. KK 07/04/171L, Nr. KK 07/11-08L, Nr. BK 05/05/115L vienašalį nutraukimą neteisėtu, atnaujinti kredito sutarčių vykdymą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0172/13/01297, Nr. 0172/13/01298, Nr. 0172/13/01299, Nr. 0172/13/01300 bei uždrausti atsakovui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal CPK 558-560 straipsnius iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-27 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0172/13/01297, Nr. 0172/13/01298, Nr. 0172/13/01299 iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Kitą prašymo dalį atmetė. Teismas sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0172/13/01297, Nr. 0172/13/01298, Nr. 0172/13/01299, nes ginčijamos sutartys, dėl kurių yra pradėtas vykdymas. Teismas pažymėjo, jog nepritaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių - išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, galėtų susidaryti situacija, kad teismui pripažinus kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu, ieškovų prievolės pagal tokią sutartį jau būtų pasibaigusios jas priverstinai įvykdžius kitu būdu - nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, dėl ko teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkinti ieškinio reikalavimai, nebesukeltų ieškiniu siekiamų teisinių pasekmių. Teismas atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01300, kadangi byloje nėra duomenų apie šią vykdomąją bylą. Prašymą uždrausti atsakovui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog šis prašymas nėra susijęs su pareikštais reikalavimais, be to, tokios taikytos priemonės suteiktų ieškovams pranašumą prie atsakovą bei suvaržytų jo teises.

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Viloradis“ prašo panaikinti 2014-01-27 nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Apeliantas nurodė, jog ieškovų ir atsakovo sudarytų sutarčių nutraukimas jau yra realizuotas 2013-11-22 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu patenkinus ieškinį dėl skolos išieškojimo. Teigia, kad dar kartą svarstyti kredito sutarčių nutraukimo klausimą, jau kitoje byloje, bet dalyvaujant toms pačioms šalims, nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, jog UAB „Viloradis“ yra įkeitęs savo turtą už ieškovų prievolę bei laidavęs už prievolės įvykdymą. Mano, kad pareikštas ieškinys yra realiai neįvykdomas, nes jau išspręstas klausimas dėl sutarties nutraukimo ir prievolės įvykdymo pagal ginčijamą sutartį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nesutinka su apelianto motyvais ir teigia, jog pareikšdami ieškinį nevengia atsakomybės pagal sutartis, bet siekia tęsti įsipareigojimus, todėl trečiajam asmeniui, kaip laiduotojui, tai turėtų būti paranku.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir jo vykdymas yra neįmanomas dėl to, kad teismo sprendimu pagal ginčijamas sutartis yra priteistas įsiskolinimas ir pripažinta, jog sutartys nutrauktos teisėtai.

CPK 144 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai ginčija kredito sutartis, kurių pagrindu yra pradėtas vykdymas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-22 sprendimą. Šiuo atveju ieškovai prašė sustabdyti vykdymo veiksmus, susijusius su ginčijamomis kredito sutartimis. Jeigu pagal ginčijamas kredito sutartis būtų skolos išieškotos, tai nebeliktų realios galimybės įgyvendinti šioje civilinėje byloje priimtą sprendimą. Tenkinus ieškinį, išnyktų teisinis pagrindas vykdyti išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus ieškinio reikalavimus bei prašomas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai prašymą tenkino iš dalies. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-22 sprendimu nebuvo sprendžiamas reikalavimas dėl kredito sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Vien tai, kad teismas sprendimo motyvuose, atsakydamas atsakovams į jų nurodytus argumentus, pasisakė dėl kredito sutarčių vienašališko nutraukimo, dar nereiškia, jog iš esmės buvo išspręstas toks reikalavimas. Civilinėje byloje Nr. 2-1370-125/2013 buvo išspręstas klausimas dėl skolos grąžinimo pagal kredito sutartis.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.