Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1171-460/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-23
Bylos Nr.: 2A-1171-460/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-14583-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė
Ieškovas: V. K., K. G.
Atsakovas: Nordea Bank AB, Lietuvoje

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1171-460/2016

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-14583-2013-8)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.29.3; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. K. ir K. G. – K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir K. G. – K. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Viloradis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, juo prašė pripažinti atsakovo veiksmus, atsisakant nenutraukti paskolų: 1) Nr. KK 07/04/171L, 2) Nr. KK 07/11-08L, 3) Nr. BK 05/05/115L, grąžinimą neteisėtais, pažeidžiančiais ieškovų ir jų šeimos interesus, o taip pat kreditavimo sutarčių nuostatas dėl atsakovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį, nesąžiningomis, todėl neprivalomomis ieškovui, įpareigoti atsakovą tęsti kreditavimo sutarčių vykdymą, tai yra šalis sugrąžinti į padėtį, kuri buvo iki būsto ir vartojimo kreditų sutarties nutraukimo, atitinkamai pratęsiant kredito sutartis, taip pat viršyti ieškovų pareikštus reikalavimus byloje, siekiant apginti ieškovų, kaip silpnosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-16 ieškovas ir atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas kreditas 10 metų terminui, už šios sutarties tinkamą įvykdymą laidavo trečiasis asmuo. 2007-11-10 ieškovas ir atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. KK 07/11-08L, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas kreditas 10 metų terminui, už šios sutarties tinkamą įvykdymą laidavo ieškovė K. G. – K. ir trečiasis asmuo. 2005-05-18 ieškovas su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. BK 05/05/115L, pagal kurią bankas suteikė kreditą būsto pirkimui 30 metų terminui. Šios kredito sutartys 2013-05-07 atsakovo buvo vienašališkai nutrauktos, ieškovui daugiau nei 13 mėnesių (nuo 2012 m. balandžio mėn.) iš eilės pagal šias sutartis nemokant įmokų bei palūkanų. Mano, kad vienašalis kredito sutarčių nutraukimas yra neteisėtas, kadangi dvi kredito sutartys sudarytos 2005 m., viena – 2007 m., jos vykdytos atitinkamai penkis ir septynis metus. 2012 m. šeima atsidūrė keblioje finansinėje situacijoje: gaunamos pajamos pagrinde buvo gaunamos iš nekilnojamojo turto vystymo ir pardavimo, o prasidėjusi ekonominė krizė palietė nekilnojamojo turto rinką. Dėl šių aplinkybių nebeturėjo galimybės vykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovui. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, informuodamas apie susidariusią sunkią situaciją, su prašymu atidėti kredito grąžinimą, vos tik atsirasdavo galimybė pervedinėdavo pinigus už suteiktą kreditą. Suteikti kreditai buvo restruktūrizuojami, po kreditų restruktūrizacijos sutarčių sąlygos buvo vis sunkinamos, tačiau, nepaisant to, su pakeitimais sutiko, siekdami išsaugoti turtą, vykdyti įsipareigojimus. Tačiau atsakovas į visas šias aplinkybes neatsižvelgė, bei nepagrįstai kredito sutartis vienašališkai nutraukė. Laiko, kad ieškovų laikinas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas negali būti laikomas esminiu sutarčių pažeidimu: pagal kredito sutarčių esmę griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarčių galiojimui, prievolės pažeidimas yra ne tyčinis ir ne dėl didelio neatsargumo, o tik dėl nepalankiai susiklosčiusios finansinės situacijos, kredito sutartys buvo vykdomos ilgą laiką, o negalėjimas vykdyti prievolių buvo laikinas. Šiuo metu šeimos finansinė padėtis yra pagerėjusi ir ieškovai gali toliau sėkmingai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus (t. 1, b. l. 19–27).

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iki ginčijamo kredito sutarčių nutraukimo, 2013 m. sausio 14 d. raštais Nr. OUT-921, OUT-922, OUT-923 bei 2013 m. kovo 12 d. raštu Nr. OUT-5245, neskaitant nuolatinio bendravimo žodžiu, kreipėsi į ieškovus bei trečiąjį asmenį, kaip solidarius skolininkus, informuodamas, kad kredito gavėjai pažeidžia mokėjimo prievoles ir reikalaudamas dengti skolą. Tačiau Banko reikalavimai nebuvo įvykdyti. Dėl sistemingų mokėjimų pažeidimų Bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartis, o nutraukus sutartis skolininkams atsirado pareiga grąžinti prieš terminą visą kreditą, sumokėti palūkanas ir visas kitas pagal sutartis mokėtinas sumas. Pažymėjo, kad ieškovai negali būti laikomi vartotojais (išskyrus dalyje dėl kredito gyvenamajam būstui įsigyti), ir atitinkamai sudarytos sutartys nėra laikomos vartojimo sutartimis, kadangi ieškovas yra UAB „Viloradis“ akcininkas (turi 50 proc. akcijų), vystė elektros energijos jėgainių parkus, kitus projektus, gaudavo pajamas iš nekilnojamojo turto veiklos, dvi kredito sutarys sudarytos pakankamai trumpam – 10 metų – terminui, šios sutartys yra užtikrintos UAB „Viloradis“ turto hipoteka. Taip pat nurodė, kad kredito sutartimis šalys susitarė, kad ieškovai mokėjimo prievoles (konkrečiai nurodytas sumas) turi mokėti ne vėliau kaip griežtai nustatytą kiekvieno mėnesio mokėjimo dieną ir jokių išimčių iš mokėjimo grafiko sutartis nenustatė. Taigi, sutartyse yra aiškiai įtvirtintas Banko tikslas gauti kasmėnesinius mokėjimus pagal grafiką, o ne ieškovų pasirinkimu. Mokėjimų grafiko vykdymo šalys, sudarydamos sutartis, nesiejo su ieškovų galimybe mokėti ar su ieškovų vystomų projektų sėkme ir pan., esminė sąlyga, dėl kurios šalys susitarė – pinigai turi būti sumokėti Bankui griežtai nustatytą kiekvieno mėnesio dieną. Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 13.1 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas pažeidžia mokėjimų grafiką (nagrinėjamu atveju mokėjimų grafikas, kuris yra galiojantis ir šalis įpareigojantis, buvo pažeistas), kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą suteiktą kreditą kartu su palūkanomis, kadangi tai reiškia, jog Bankas negavo to, ko tikėjosi sudarydamas sutartį. Laiko, kad mokėjimų grafikas yra esminė sąlyga, pagal CK 6.217 str. 5 dalį Bankas ir ieškovai susitarė dėl teisinių pasekmių tuo atveju, jeigu ieškovai pažeistų mokėjimų grafiką ir neištaisytų padaryto pažeidimo. Taigi, remiantis Kredito sutartimis abi šalys pasiskirstė riziką, susijusią su mokėjimo prievolių pažeidimu. Be to, mokėjimų tinkamo vykdymo riziką prisiėmė ieškovai. Pažymėjo, kad vertinant Kredito sutarčių sąlygą, leidžiančią Bankui vienašališkai nutraukti sutartį, sąžiningumo aspektu, ši sąlyga nėra vertinama atsietai nuo kitų sutarties sąlygų ir sutarties vykdymo metu susiklosčiusių aplinkybių. Kredito sutarčių bendrosios dalies 13.1 punkte šalys laisva valia susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas Bankui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, ši sąlyga yra galiojanti ir privaloma. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė poveikio už sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimus priemonė, todėl Bankas, laikydamasis Kredito sutarčių bendrosios dalies 13.1 punkte nurodytos sąlygos, veikdamas sąžiningai ir bendradarbiaudamas, nesiekė iš karto pasinaudoti kraštutine priemone - ieškovams faktiškai buvo suteikti 13 mėnesių pažeidimams pašalinti, bet ieškovai net per tokį ilgą laiką pažeidimų nepašalino, o juos vis tęsė, skolos vis didėjo. Ir tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovai nevykdys Kredito sutarčių, Bankas pasinaudojo Kredito sutarčių bendrosios dalies 13.1 punkte nurodyta sąlyga ir nutraukė sutartis, kadangi atotrūkis tarp Kredito sutartyse numatyto ieškovų įsipareigojimo tinkamai vykdyti mokėjimus pagal grafiką ir tarp faktinės situacijos, kuomet ieškovai 13 mėnesių iš eilės (neskaitant iki tol buvusių vėlavimų) nevykdė savo įsipareigojimų, nepadengė skolos, buvo akivaizdus ir labai didelis. Pastebėjo, kad Bankas siekė bendradarbiauti ir labai ilgai geranoriškai laukė, kol ieškovai pašalins mokėjimo prievolių pažeidimus, tačiau ieškovai pažeidimų nepašalino. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad Bankas teisėtai nutraukė Kredito sutartis (t. 1, b. l. 187-197).

Šalies argumentai

3. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas ekonominės krizės prasidėjimu, dėl ko ieškovai neva nebegalėjo mokėti įmokų, tačiau visuotinai žinoma, kad ekonominė krizė pasibaigė 2011 m., o kredito sutartys nutrauktos 2012 m., t. y. pasibaigus ekonominei krizei.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovų V. K. ir K. G. – K. po 764,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyriui. Priteisė iš ieškovų V. K. ir K. G. – K. po 6,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Grąžino ieškovui V. K. 144,81 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2013-12-18 UAB „Medicinos bankas“. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apdylinės teismo 2014-01-27, 2014-04-04 ir 2014-10-31 nutartimis, teismo sprendimui įsiteisėjus, nutarė panaikinti. Nurodė, jog ieškovai netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, sutartys ne kartą buvo peržiūrėtos, paskolos restruktūrizuotos, atsakovas davė laiko ieškovams tinkamai įvykdyti sutartis ir tik įsitikinęs, kad ieškovai yra nepajėgūs prievolių įvykdyti, nutraukė sutartis bei ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, t. y. pagal byloje esančius duomenis atsakovas stengėsi išsaugoti kredito sutartis, o vienašališką sutarčių nutraukimą jose numatytais pagrindais panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių santykių. Konstatavo, kad ieškovai pažeidė sutartį iš esmės, atsakovas nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovus, kaip vartotojus, nutraukiant sutartį, Atsakovas nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį esant ne vienkartiniam sutarties pažeidimui, o tęstiniam mokėjimo terminų pažeidimui ir sutartis buvo nutraukta tik po ilgų bandymų išsaugoti sutartinius santykius.

Šalies argumentai

5. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartis, visiškai nesiaiškinęs, bei neatsižvelgęs į tai, kad šiuo metu ieškovas V. K., pagerėjus jo ir jo šeimos finansinei situacijai, gali toliau sėkmingai vykdyti ir vykdo kreditorinius įsipareigojimus. Atkreipia dėmesį, kad po paskolų restruktūrizacijos, sutarčių sąlygos vis buvo sunkinamos, tačiau nepaisant to, ieškovai sutiko su pakeitimais, kad išsaugoti turtą, vykdyti įsipareigojimus. Ieškovai dėjo visas įmanomas pastangas ir deda jas dabar. Pabrėžia, kad ieškovai elgėsi sąžiningai prieš atsakovą, teikė visą reikalingą medžiagą, informaciją. Pažymi, kad ieškovai valdė ir kitą turtą, kurį galėjo paslėpti, ar kitaip perleisti, tačiau būdami sąžiningi to nedarė. Ieškovai iki 2012 metų sąžiningai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir tik susidūrus su finansiniais sunkumais, bei nebeturėdami realios galimybės mokėti atsakovui paskolos ir palūkanų, kreipėsi į atsakovą, kad šalims bendradarbiaujant būtų išspręsta ši problema iki pagerės ieškovų finansinė padėtis, be to, ieškovų pastangas visomis išgalėmis vykdyti sutartinius įsipareigojimus patvirtina tai, kad jie kovo bei gegužės mėnesiais atsakovui sumokėjo apie 30 000 Lt. Tačiau nepaisant šių aplinkybių, atsakovas 2013-05-07 vienašališkai nutraukė kredito sutartis, nors ieškovai teikė prašymus. Apeliantų nuomone, ieškovų laikinas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas negali būti laikomas esmine sutarčių pažeidimu, kadangi negalima teigti, kad atsakovas dėl laikino pažeidimo pobūdžio iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš ilgalaikių sutarčių, ir negalėjo to numatyti. Ieškovų prievolės pažeidimas yra ne tyčinis ir ne dėl jo didelio neatsargumo, o tik dėl nepalankiai susiklosčiusios finansinės situacijos, kurią, be abejo, įtakojo Lietuvoje bei visame pasaulyje siautusi ekonominė krizė, kurios padariniai jaučiami iki šiol. Tai, kad ieškovai laikinai nevykdė prievolės, nedavė atsakovui pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, juo labiau, kad ieškovai ilgą laiką, 7 bei 5 metus, atitinkamai pagal sudarytas kredito sutartis, vykdė prisiimtus įsipareigojimus atsakovui, bei mokėjo kredito įmokas bei palūkanas. Pažymi, jog kredito sutartys negali būti laikomos teisėtai nutrauktos ir apskritai negali būti laikomos nutrauktomis, nes sutartį vienašališkai nutraukti galima tik teisėtai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog ieškovai nepateikė jokių realių duomenų, kad sutartis gali vykdyti. Teigia, jog ieškovai negali būti laikomi vartotojais (išskyrus sutarties dalį dėl gyvenamojo būsto įsigyti). Pažymi, kad bankas sutarčių nenutraukė dėl vienkartinio nesumokėjimo, o po 13 mėnesių iš eilės nemokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. gegužės 18 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/115L (su pakeitimais ir papildymais), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 115 942 Eur kreditas gyvenamojo namo su kūrybine dirbtuve, šiltnamiu ir žemės sklypu, esančio Duomenys neskelbtini, pirkimui ir remontui, 30 metų terminui (iki 2035 m. balandžio 20 d.), įkeičiant įsigyjamą turtą, o ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį (pagal mokėjimų grafiką kiekvieno mėnesio 20 dieną) mokėti kredito įmokas, palūkanas už kredito naudojimą bei vykdyti visus kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovė K. G. – K. kredito sutarties sudarymui davė sutikimą ir patvirtino, kad sutartis sudaroma šeimos interesais (t. 1 , b. l. 30-45, t. 2, b. l. 2–17). Ieškovas ir atsakovas 2007 m. balandžio 16 d. sudarė Kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (su pakeitimais ir papildymais), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 721 000 Lt dydžio kreditas 10 metų terminui, o ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį (pagal mokėjimų grafiką kiekvieno mėnesio 20 dieną) mokėti kredito įmokas, palūkanas už kredito naudojimą bei vykdyti visus kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovė K. G. – K. kredito sutarties sudarymui davė sutikimą ir patvirtino, kad kredito sutartis sudaroma šeimos interesais. Už kredito sutarties tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. balandžio 16 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/04/56L pagrindu laidavo UAB „Viloradis“. Ieškovas ir atsakovas 2007 m. lapkričio 10 d. sudarė Kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (su pakeitimais ir papildymais), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 265 217,00 Eur kreditas 10 metų terminui, o ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį (pagal mokėjimų grafiką kiekvieno mėnesio 20 dieną) mokėti kredito įmokas, palūkanas už kredito naudojimą bei vykdyti visus kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Už kredito sutarties tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/11/10L pagrindu laidavo V. K. sutuoktinė K. G. – K. Taip pat už kredito sutarties tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/11/09L pagrindu laidavo UAB „Viloradis“. Kredito gavėjui V. K. pažeidus mokėjimų grafiką ir nuo 2012 m. balandžio 20 d. nevykdant mokėjimo prievolių pagal 2005 m. gegužės 18 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/115L (su pakeitimais ir papildymais) bei nepašalinus pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-7911 nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį (t. 1, b. l. 112-113). Kredito gavėjui V. K. pažeidus mokėjimų grafiką ir nuo 2012 m. balandžio 20 d. nevykdant mokėjimo prievolių pagal 2007 m. balandžio 16 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (su pakeitimais ir papildymais) bei nepašalinus pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-7915 nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Kredito gavėjui V. K. pažeidus mokėjimų grafiką ir nuo 2012 m. balandžio 20 d. nevykdant mokėjimo prievolių pagal 2007 m. lapkričio 10 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (su pakeitimais ir papildymais) bei nepašalinus pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-7919 nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras 2013 m. rugpjūčio 12 d. išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 1-4168 ir Nr. 1-4169 dėl skolos išieškojimo iš V. K. atsakovo naudai, iš varžytynių parduodant įkeistą turtą, pagal 2007 m. lapkričio 10 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (su pakeitimais ir papildymais) (t. 1, b. l. 119-120, 121-122). Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras 2013 m. rugpjūčio 12 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-4170 dėl skolos išieškojimo iš V. K. atsakovo naudai, iš varžytynių parduodant įkeistą turtą, pagal 2007 m. balandžio 16 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (su pakeitimais ir papildymais) (t. 1, b. l. 123-124). Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras 2013 m. rugpjūčio 12 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-4171 dėl skolos išieškojimo iš V. K. atsakovo naudai, iš varžytynių parduodant įkeistą turtą, pagal 2005 m. gegužės 18 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/115L (su pakeitimais ir papildymais) (t. 1, b. l. 126-127). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1370-125/2013 priteisė pagal 2007 m. balandžio 16 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (su visais vėlesniais pakeitimais), 2007 m. balandžio 16 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/04/56L iš K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, UAB „Viloradis“ atsakovo naudai 231 118,01 Eur skolos ir 16 procentų dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal 2007 m. lapkričio 10 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (su visais vėlesniais pakeitimais), 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/11/10L ir 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/11/09L iš K. G. – K. ir UAB „Viloradis“ atsakovo naudai 293 401,12 Eur skolos sumą ir 16 procentų dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal 2005 m. gegužės 18 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/115L iš K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atsakovo ieškovo naudai 114 229,00 Eur skolos sumą ir 16 procentų dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 86–95).

9. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartis, esant Kredito sutarties pažeidimui; ieškovai siekia tęsti sutartinius santykius.

Dėl bylos atidėjimo

10. Apeliantas apeliacinės instancijos teismo prašė 8 savaitėms atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodė, jog kitoje byloje yra paduotas kasacinis skundas, be to, reikalingas papildomas laikas taikos sutarčiai su atsakovu sudaryti.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo turinį ir motyvus, mano, kad prašymas nepagrįstas, jį tenkinus bus užvilkintas bylos nagrinėjimas. Apeliantas nepaaiškino, kaip kita byla susijusi su šios bylos nagrinėjimu. Ieškovo dalyvavimas kitoje byloje negali būti priežastis šios bylos vilkinimui, pažymėtina, kad atsakovas kitoje byloje nedalyvauja, atsakovas pranešė, kad jokių derybų su ieškovu dėl taikos sutarties nevyksta, ieškovai ilgą laiką nevykdo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir jokių konstruktyvių pasiūlymų nėra pateikę. Atsižvelgiant į tai, prašymas atmestinas (CPK 162², 302 straipsniai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Išanalizavus apeliacinio skundo turinį, matyti, kad apeliantai jį grindžia trimis aspektais: 1) visos Kredito sutartys buvo sudarytos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovai turi būti ginami kaip vartotojai; 2) ieškovai nurodo, kad kreditus mokėjo nuo 2005 m. / 2007 m. metų iki 2012 metų. Tačiau dėl susidariusios ekonominės situacijos, kadangi Ieškovų gaunamos pajamos iš nekilnojamojo turto vystymo ir pardavimo sumažėjo, ieškovai negalėjo vykdyti ir nevykdė Kredito sutarčių Nr. 1, 2, 3. Ieškovai nurodo, kad V. K. atvyko į Banką ir teikė prašymus atidėti kredito grąžinimą, kreditai ne kartą buvo restruktūrizuoti, tačiau sąlygos buvo tik sunkinamos, nors su jomis Ieškovai sutiko. Ieškovai teigia, kad Bankas neva piktnaudžiavo savo padėtimi nutraukdamas sutartis, kadangi ieškovai dengė skolą, jų padėtis gerėjo ir ieškovai prašė nenutraukti sutarčių. Taip pat ieškovai nurodo, kad jie nepadarė esminio pažeidimo, kadangi negalima teigti, jog Bankas negavo iš sutarčių vykdymo to, ko tikėjosi; ieškovų teigimu, griežtas įmokų mokėjimas pagal mokėjimų grafiką Bankui neturi esminės reikšmės; 3) pagal CK 6.219 straipsnį Bankas negalėjo nutraukti Kredito sutarčių, kadangi iki jų pabaigos termino neva nebuvo pagrindo manyti, kad jos bus nevykdomos.

13. Vartotoją kaip vartojimo sutarties šalį identifikuoja du požymiai (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.228¹ straipsnio 2 dalis): pirma, jis yra fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo sudaro sutartį su jo verslu ar profesija ar amatu nesusijusiu tikslu, t. y. asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Sutarties kaip vartojimo kvalifikavimui būtina nustatyti abu šiuos požymius. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo. Tik tada, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3- 579/2008; 2011 m. spalio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-397/2011). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs suteiktų kreditų dydį, kredito grąžinimo galutinį terminą, aplinkybę, kad kredito grąžinimą laidavimu ir hipoteka užtikrinto juridinis asmuo UAB „Viloradis“, o V. K. pats teismui patvirtino, kad kreditų lėšos buvo reikalingos nekilnojamojo turto projektų ir vėjo jėgainių projektų vystymui, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Ieškovai 2007 m. balandžio 16 d. kredito sutarties Nr. KK 07/04/171L bei 2007 m. lapkričio 10 d. kredito sutarties Nr. KK 07/11/08L prasme nėra laikytini vartotojais. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka ir konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovai negali būti laikomi vartotojais (išskyrus dalyje dėl kredito gyvenamajam būstui įsigyti), atitinkamai sudarytos sutartys nėra laikomos vartojimo sutartimis: Pastebėtina, kad apeliantai skunde teigia, kad jie sudarė vartojimo sutartis, todėl jie turi būti ginami kaip vartotojai, tačiau ieškovai neneigia ir neginčija anksčiau paminėtų pirmosios instancijos teismo išvadų. Taigi, Kredito sutartys (išskyrus Kredito sutartį Nr. 1 toje dalyje, kiek kreditas buvo panaudotas gyvenamojo būsto įsigijimui) negali būti laikomos sudarytos vartojimo poreikiams tenkinti, kadangi ieškovai nepateikė įrodymų (t. y. įrodymų apie kreditų panaudojimą), teikiančių pagrindą juos vertinti kaip vartotojus. Priešingai, byloje yra paties Ieškovo V. K. pripažinta (CPK 187 straipsnis), kad ieškovas plėtojo ir vystė verslą, jam reikėjo investicijų, paimti kreditai buvo užtikrinti UAB „Viloradis“ laidavimu ir hipoteka. Papildomai pažymėtina, kad net ir darant prielaidą, kad apeliantai galėtų būti vertintini kaip vartotojai, papildoma vartotojų teisių apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų -pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Pabrėžtina, kad griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Akivaizdu, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad bankas nenutraukė Kredito sutarčių dėl vienos pradelstos įmokos. Priešingai, byloje nėra ginčo, kad Kredito sutartys nutrauktos po 13 mėnesių iš eilės nemokėjimo ir pažeidimų nepašalinimo per papildomai nustatytus terminus.

14. Mokėjimų grafikas yra esminė sąlyga pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį. Bankas ir ieškovai susitarė dėl teisinių pasekmių tuo atveju, jeigu ieškovai pažeistų mokėjimu grafiką ir neištaisytų padaryto pažeidimo. Kredito sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka yra reglamentuojamos Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 13 dalyje. Nagrinėjamos bylos ginčo ribų nustatymui yra svarbi Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 13.1 punkto sąlyga, suteikianti bankui teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartis dėl ieškovų mokėjimo prievolių pažeidimo, jeigu ieškovai per papildomą terminą nepašalina pažeidimų. Bylos duomenys patvirtina, kad bankas, laikydamasis Kredito sutarčių bendrosios dalies 13.1 punkte nurodytos sąlygos, veikdamas sąžiningai ir bendradarbiaudamas, nesiekė iš karto pasinaudoti kraštutine priemone. Tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovai nevykdys Kredito sutarčių, bankas pasinaudojo Kredito sutarčių bendrosios dalies 13.1 punkte nurodyta sąlyga ir pagrįstai nutraukė sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad bankas vienašališkai Kredito sutartis nutraukė ne dėl vienkartinio sutarties pažeidimo, o dėl tęstinio mokėjimo prievolių pažeidimo, t. y. ieškovams ilgiau kaip vienerius metus nemokant įmokų pagal grafiką. Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad Kredito sutartys ne kartą buvo keistos dėl ieškovų mokėjimo prievolių pažeidimo, paskolos jau buvo restruktūrizuotos, bankas davė laiko ieškovams tinkamai vykdyti sutartis ir tik įsitikinęs, kad ieškovai yra nepajėgūs vykdyti įsipareigojimų, bankas pagrįstai nutraukė Kredito sutartis.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovai nepadarė esminio pažeidimo, nes tam tikrą sumą mokėjo ir vis prašė banko nenutraukti Kredito sutarčių. Su tokiu aiškinimu kolegija nesutinka. Kaip minėta, mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikšmės bankui iš kredito gavėjo pusės (CK 6.874 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai sistemingai nesilaikė Kredito sutartyse įtvirtintų mokėjimų grafikų (specialiosios dalies 2.10 p. numatytos sąlygos mokėti kredito įmokas ir palūkanas griežtai nustatytą kiekvieno mėnesio dieną). Bankas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Kredito sutartis dėl sistemingų mokėjimo grafiko pažeidimų, kurie vertintini kaip esminiai, ir kurie nebuvo pašalinti. Ieškovai, nevykdė sutarčių 13 mėnesių iš eilės, negalėjo tikėtis kitokio rezultato kaip sutarčių nutraukimas. Ieškovai mokėjimo prievoles nuolat pažeidinėjo iš esmės pačioje Kredito sutarčių vykdymo pradžioje. Šių aplinkybių Ieškovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde neneigia (CPK 178 straipsnis). Kredito sutartyse sulygti mokėjimų grafikai buvo pažeidinėjami nuo 2008 m. lapkričio 20 d. ir iki pat nutraukimo 2013 m. gegužės 7 d., t. y. 4,5 metų. Ieškovai nesugebėjo tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimų, o nuo 2012 m. balandžio 20 d. apskritai juos nustojo vykdyti.

16. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia ieškovai, akivaizdu, jog ieškovai nevykdė mokėjimų grafiko, taip pat nemažina dar nuo 2012 m. balandžio 20 d. susidariusios skolos, nors tuo pačiu byloje nepagrįstai teigia, kad turi visas galimybes mokėti, tačiau jokių rašytinių įrodymų ar duomenų nepateikta, nors tai jų pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Kolegijos vertinimu, ieškovai šiuo metu negali vykdyti savo įsipareigojimų, kadangi tokių duomenų nepateikė, todėl reikalauti iš banko, kad bankas tęstų sutartis su savo įsipareigojimų nevykdančiais skolininkais yra nepagrįsta. Ieškovai neįrodė, kad jie nepadarė esminio pažeidimo ir yra galintys pilnai padengti skolą bei vykdyti mokėjimus pagal mokėjimų grafiką. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovai ir toliau pažeidinėtų mokėjimo prievoles, o tai nebūtų teisėta banko atžvilgiu.

17. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamojoje byloje tariamai yra aktualus CK 6.219 straipsnis, pagal kurį bankas negalėjo nutraukti Kredito sutarčių. Šiuo aspektu svarbu tai, jog nagrinėjamojoje byloje bankas vienašališkai nutraukė Kredito sutartis po 13 iš eilės mėnesių nemokėjimo, o tai yra laikytina įvykusiu pažeidimu. Sistemingas 13 mėnesių iš eilės nemokėjimas yra įvykęs faktas (esminis pažeidimas), kurio pagrindu bankas vienašališkai nutraukė Kredito sutartis. Sutiktina su atsakovu, jog dėl nurodytų priežasčių CK 6.219 straipsnis šioje byloje yra netaikytinas.

18. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti 865,57 Eur (t. 5, b. l. 62–65) už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą priteisti užmokestį. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovui iš ieškovų priteistina po 432,79 Eur, iš viso 865,57 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų V. K. ir K. G. – K. po 432,79 Eur, iš viso 865,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėAlona Romanovienė