Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-03 · Civilinė byla Nr. 2S-636-657/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
2S-636-657/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14701-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
K. J.
Civilinė byla Nr. 2S-636-657/2015Proceso Nr. 2-69-3-14701-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1405-548/2014, kuria pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo paliktas nenagrinėtas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą prašydamas giminystės santykių nustatymo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini) Žukliškių apyl. DŽDT Vykdomojo komiteto, civilinės metrikacijos gimimų knygoje (duomenys neskelbtini) padarytas akto įrašas Nr. 5 ir jame nurodytas jo tėvas „A.“ yra „A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), o jis, K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) yra jo sūnus (b.l. 3-6).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtu (b.l. 152-156). Nurodė, kad pareiškėjo gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu nurodytas A., motina – E. V. S.. Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo (įrašo Nr. 3111) matyti, kad A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo (įrašo Nr. 11) matyti, kad V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš mirties ir laidotuvių metriko Nr. 24, išduoto Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebono matyti, kad pareiškėjas K. J. įrašytas kaip mirusiojo A. U. sūnus. Teismas pažymėjo, kad įstatymas skiria civilinės metrikacijos dokumentų atstatymo ir įrašų šiuose dokumentuose ištaisymo institutus ir galimybę šių kategorijų bylas nagrinėti teisme sieja su privaloma išankstine neteismine šių klausimų sprendimo tvarka. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti giminystės faktą, nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo ar jų ištaisymo Civilinės metrikacijos taisyklių XII skyriuje numatyta tvarka arba dėl jų atkūrimo šių taisyklių XII skyriaus tvarka. Be to, teismo posėdžio metu pats pareiškėjas pripažino faktą, kad jis nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo ar jų ištaisymo. Pareiškėjas prašė nustatyti, kad miręs A. U. buvo pareiškėjo tėvas, tačiau pateiktame pareiškėjo K. J. gimimo liudijime ir jo nuoraše žymoje apie tėvą nurodyta „A.“, žymoje apie motiną nurodyta „E. V. S.“, o paties pareiškėjo pavardė nurodyta ne „J.“, tačiau „E.“. Pareiškėjo ir jo motinos pavardės neatitikimų yra ir kituose byloje pateiktuose dokumentuose. Teismo nuomone, pirmiausiai turėtų būti ištaisyti jau esančiuose civilinės būklės aktų įrašuose esantys netikslumai, kad remiantis jais būtų galima ne tik aiškiai nustatyti, kas buvo K. J. tėvas, bet ir kokia buvo tikroji jo ir jo motinos pavardė. Teismas sprendė, kad teismo nustatyti duomenų neatitikimai rodo, kad tai pirmiausia turi būti sprendžiama kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą ir tik išnaudojus šias galimybes prašymas spręstinas teismine tvarka. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti dokumentus, patvirtinančius giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą, būtų galima kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti giminystės santykius. Kadangi pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos, teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą. Kadangi pareiškimas buvo priimtas, teismas sprendė, kad jis paliktinas nenagrinėtu. Palikęs pareiškimą nenagrinėtu, teismas DNR ekspertizės skyrimo šioje byloje klausimo nesprendė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde apeliantas K. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-12-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 163-169). Nurodė, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo palikimo nenagrinėtu. Apeliantas neturėjo galimybės kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo ar jų ištaisymo, neturėdamas įsiteisėjusio teismo sprendimo. Šiuo atveju egzistuoja abi sąlygos, kad byla būtų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles. Teismas neatliko CPK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų, kadangi iki 2014-12-09 nutarties priėmimo neišsprendė klausimo dėl genominės ekspertizės skyrimo, nebuvo tiriami įrodymai, neišklausyti pareiškėjo prašymai dėl liudytojos G. S., kuri artimai bendravo su R. B. ir jos motina Z. U., duotų parodymų pas notarę, o atsisakymas juos priimti turėjo būti motyvuotas. Teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų rinkimo, ištyrimo ir jų įvertinimo reikalavimus. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikytini CPK numatyti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, dispozityvumo, žodiškumo ir kiti teisės principai. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, o teismas šias pareiškėjo teises pažeidė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą suinteresuotasis asmuo R. B. prašė atskirąjį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-12-09 nutartį palikti nepakeistą (b.l. 174-178). Nurodė, kad teismas nepažeidė CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo reikalavimų. Giminystės santykių fakto nustatymo bylose ikiteismine sprendimų priėmimo tvarka pagal Taisyklių reikalavimus turi būti ištaisyti netikslumai civilinės būklės aktų įrašuose. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus šioms aplinkybėms ir apeliantui pačiam pripažinus, kad jis iki bylos nagrinėjimo pradžios nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą dėl anksčiau išvardintuose dokumentuose esančių neatitikimų ištaisymo Taisyklėse nustatyta tvarka, bylos nagrinėjimas šioje konkrečioje civilinėje byloje Nr. 2-1405-548/2014 negalėjo būti baigtas iš esmės, todėl pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad toliau bylos nagrinėjimas dėl giminystės santykių nustatymo nėra galimas. Naujai pateiktas apelianto gimimo liudijimas nelaikytinas papildomu rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu atskirojo skundo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu instituto taikymo.

Kaip jau minėta, pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą prašydamas giminystės santykių nustatymo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini) Žukliškių apyl. DŽDT Vykdomojo komiteto, civilinės metrikacijos gimimų knygoje (duomenys neskelbtini) padarytas akto įrašas Nr. 5 ir jame nurodytas jo tėvas „A.“ yra „A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), o jis, K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) yra jo sūnus.

Ieškinio pareiškimo (pareiškimo) palikimas nenagrinėtu yra vienas iš bylos baigimo be teismo sprendimo būdų ir yra taikomas tada, kai dėl iki iškeliant bylą buvusių ar vėliau nagrinėjimo eigoje atsiradusių aplinkybių ginčą iš esmės ir priimti sprendimą negalima tik šiame procese, bet ne apskritai. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu, tik netinkamai šią teisę įgyvendina, todėl pašalinus priežastis, dėl kurių pareiškimas paliktas nenagrinėtas, ateityje galima kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu (CPK 297 str. 2 d.). Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai išvardinti CPK 296 straipsnio 1 dalyje. Pateiktas pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte daroma nuoroda į kitus CPK ir CK numatytus atvejus. Papildomus ieškinio palikimo nenagrinėtu atvejus taip pat gali numatyti ir kiti įstatymai, kai CPK suteikia pirmenybę tokių įstatymų normoms (CPK 1 str. 1 ir 2 d.). Ieškinio pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai negali būti aiškinami plečiamai, kadangi, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu ir neužkerta galimybės kreiptis į teismą pakartotinai, tačiau užkerta kelią tolesnei konkrečios bylos eigai, riboja teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ir nutolina teismo sprendimo dėl pažeistos teisės gynimo priėmimą.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo ar jų ištaisymo Civilinės metrikacijos taisyklių XII skyriuje numatyta tvarka arba dėl jų atkūrimo šių taisyklių XII skyriaus tvarka, kadangi yra pareiškėjo ir jo motinos pavardės neatitikimų ir byloje pateiktuose dokumentuose.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Tam tikrais atvejais dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad civilinė byla pagal pareiškėjo K. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Kaišiadorių apylinkės teisme buvo iškelta 2014-08-11 (b.l. 3-6); teismas 2014-10-09 nutartimi skyrė civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2014-11-18 teismo posėdyje, kuriame byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės. Byloje dalyvaujantys asmenys žodžiu paaiškino dėl bylos aplinkybių, buvo apklausti liudytojai, o pareiškėjo dalyvavimą pripažinus būtinu, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2014-12-02 12.45 val. (b.l. 74, 85, 125-130). Pareiškėjas 2014-12-02 pateikė teismui pareiškimą dėl ekspertizės skyrimo (b.l. 144, 146-149). Be to, 2014-09-15 teismo nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 46-47), išreikalauti dokumentai iš notarų biuro, sveikatos įstaigų. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2014-09-07 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-T-3086-3662 pareiškėjui suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, o pareiškėjo interesams atstovaujanti advokatė E.Grucytė vardu davė paaiškinimus, teikė visus procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą iš esmės, taip pat atliko ir organizavo kitus proceso veiksmus, būtinus pareiškėjo reikalavimams pagrįsti (b.l. 82-83).

Pirmosios instancijos teismas, palikdamas pareiškimą nenagrinėtu, konstatavo, jog pateiktame pareiškėjo K. J. gimimo liudijime ir jo nuoraše (b.l. 9) žymoje apie tėvą nurodyta „A.“, žymoje apie motiną nurodyta „E. V. S.“, o paties pareiškėjo pavardė nurodyta ne „J.“, tačiau „E.“. Taip pat yra pareiškėjo ir jo motinos pavardės neatitikimų ir kituose byloje pateiktuose dokumentuose, kaip pvz., pareiškėjo pateiktame gimimo liudijimo nuoraše (b.l. 113) nurodyta jo motinos pavardė „J.“ ir pareiškėjo pavardė „J.“, motinos mirties liudijime (b.l. 25) jos pavardė taip pat nurodyta „J.“, tuo tarpu Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotame vaiko vystymosi pase pareiškėjo pavardė nurodyta „J.“ (b.l. 114-115). Teismas sprendė, kad pirmiausia turėtų būti ištaisyti jau esančiuose civilinės būklės aktų įrašuose esantys netikslumai, kad remiantis jais būtų galima ne tik aiškiai nustatyti, kas buvo K. J. tėvas, bet ir kokia buvo tikroji jo ir jo motinos pavardė.

Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjo siekis yra įrodyti, kad mirusysis A. U., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo tėvas tam tikslui, kad paveldėti turtą po jo mirties. Jis surinko eilę metrikų dokumentų, kurie turėtų patvirtinti giminystės ryšius, tačiau dėl šiuose dokumentuose esamų neatitikimų jam nepavyksta įrodyti giminystės ryšio.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą palikėjo vaikai yra pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiojo A. U. turtą, pareiškėjas metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad jis yra A. U. sūnus. Giminystės ryšį įrodinėjant metrikų dokumentais, juose turi sutapti pareiškėjo ir jo motinos pavardės.

Taigi pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog metrikų dokumentus, patvirtinančius jo ir motinos giminystės ryšį, pareiškėjas pateikė. Aplinkybė, kad šiuose dokumentuose jo ir jo motinos pavardės vienuose dokumentuose rašomos skirtingai, nepaneigia sūnaus ir motinos giminystės ryšio, juolab, kad nedideli netikslumai pavardžių įrašyme neturėtų būti vertinami kaip neatitikimai, kurie paneigtų teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Be to, teismui nebuvo kilę klausimų dėl rašybos pateiktuose dokumentuose priimant pareiškimą ar bylos nagrinėjimo metu. Išaiškėjus tokiai aplinkybei bylos nagrinėjimo metu, teismas galėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, nes kaip matyti iš prie atskirojo skundo pridėto atskirojo skundo įrašas pareiškėjo gimimo liudijime yra ištaisytas (b.l. 170). Todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje atliktus veiksmus, bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir teismų praktiką, yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nebuvo išspręstas bylos šalių ginčas, be pagrindo neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo trukmę, jos stadiją, byloje atliktus tiek bylos šalių, tiek teismo veiksmus, patirtas išlaidas ir sąnaudas, taip pat neįvertino aplinkybių, jog pareiškėjo ir jį atstovaujančios advokatės elgesys iki tol vykusio bylos proceso metu buvo aktyvus, be to, priimdamas ieškinį, nagrinėdamas bylą iš esmės, apklausdamas liudytojus, pagrįstai leido susiformuoti pareiškėjo teisėtam lūkesčiui, kad jo pareiškimas bus išnagrinėtas iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekė, jog tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą, nes būtų neekonomiška ir neprotinga užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas ginčas, kuris buvo nagrinėjamas šioje byloje; juolab, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis, siekdamas nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Taigi nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas pareiškėjo atžvilgiu dėl netikslumų dokumentuose, kurie galėjo būti ištaisyti taikant trūkumų šalinimo institutą, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 str., CPK 2 str., 7-8 str., 159 str. 1 d.).

Dėl pirmiau nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Žibutė Budžienė