Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-03-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-14909-566/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
2YT-14909-566/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08657-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Pareiškėjas
S. I.
Suinteresuotas asmuo
SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-14909-566/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08657-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.1.; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. I. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuoti asmenys SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateiktame skunde prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas patvarkymas apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, taigi, skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Nurodo, jog laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjo teigimu, valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Taip pat nurodo, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pažymi, kad skundžiamu atveju pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms (vykd. b. Nr. 0011/11/01548, b. l. 68).

Antstolė Irena Beliačic 2017 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S1-342137 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, kad skundžiamu 2016 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu areštuodama skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir išieškojimą nukreipdama į šioje sąskaitoje esančias lėšas, vadovavosi vykdymo procesą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. Pažymėjo, kad CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, tačiau byloje nėra duomenų apie šiame straipsnyje nurodytų lėšų nurašymą. Antstolės teigimu, išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Nurodė, jog skolininkas nepateikė duomenų apie tai, kad iš jos buvo išieškotos lėšos, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, bei apie tai, jog skundžiamu patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, iš kurios išieškojimas yra negalimas (b.l. 2-6).

Suinteresuoti asmenys SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. A2.2.-7019-276/2010 dėl 86,89 Eur baudos ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. A2.2.-97-270/2011 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo išieškotojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariato naudai, taip pat SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 1315325-4 dėl 17,38 Eur baudos, 2011 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 1322964-7 dėl 28,96 Eur baudos ir 2014 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 60017627 dėl 23,17 Eur baudos išieškojimo išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai iš skolininko S. I. (vykd. b. Nr. 0011/11/01548, Nr. 0011/11/02236, Nr. 0011/11/02415, Nr. 0011/11/04396, Nr. 0011/14/02798). Vykdydama vykdomuosius dokumentus antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose (vykd. b. Nr. 0011/11/01548, b. l. 47). 2016 m. rugsėjo 22 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S1-314253, nurodydama, jog areštuoja 301,21 Eur skolos ir 307,47 Eur vykdymo išlaidų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. b. Nr. 0011/11/01548, b. l. 51). 2016 m. rugsėjo 22 d. priimtu patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1-314252 antstolė, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, Vilniaus pataisos namams nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (vykd. b. Nr. 0011/11/01548, b. l. 52). Duomenų, kad pagal skundžiamą 2016 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą būtų nurašytos skolininko piniginės lėšos, esančios Vilniaus pataisos namuose, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 4 punktu, antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

CPK 739 straipsnis reglamentuoja pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Remiantis šiuo straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas klaidingai aiškina minėtą kasacinio teismo nutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš pareiškėjo turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, taip pat CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Taigi siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias pareiškėjo sąskaitoje gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Byloje nustatyta, kad skundžiamo antstolės 2016 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo pagrindu buvo areštuota 608,68 Eur skolininkui priklausančių lėšų suma (301,21 Eur skolos ir 307,47 Eur vykdymo išlaidų), esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė jam priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, kilmės, t. y. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolė nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog lėšos yra pervedamos jo artimųjų tam, kad pareiškėjas galėtų tenkinti būtiniausius savo poreikius, todėl CPK 739 straipsnio prasme tokios lėšos nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, kadangi jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Taigi šioje byloje nenustatyta, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančias lėšas, kurios priklausytų pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, be to, nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad pagal skundžiamą 2016 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą apskritai būtų buvusios nurašytos skolininko piniginės lėšos, esančios Vilniaus pataisos namuose, o pareiškėjas teismui kartu su skundu dėl antstolės veiksmų nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti duomenų (CPK 12, 178 straipsniai).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolė, vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0011/11/01548, Nr. 0011/11/02236, Nr. 0011/11/02415, Nr. 0011/11/04396, Nr. 0011/14/02798 ir atlikdama jose išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo S. I. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė