- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- e2-536-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01109-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- G. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ISA BALT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ISA BALT“ ieškinį atsakovui G. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Prancūzijos įmonė „Hubbard SAS“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „ISA BALT“ (toliau – ir bendrovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo G. G. 5 642 280,39 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas G. G. pareiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-1078-392/2025 dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad dėl tų pačių faktinių aplinkybių yra nagrinėjamos dar dvi nemokumo administratoriaus inicijuotos civilinės bylos: dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl UAB „G. H.“ išmokėtų dividendų grąžinimo. Abejose bylose pateikti atsiliepimai, juose nurodytos iš esmės identiškos faktinės aplinkybės. Pasak atsakovo, trys Vilniaus apygardos teismo teisėjai nagrinės tuos pačius faktus, todėl gali juos skirtingi vertinti, prieiti skirtingų išvadų. Be to, atsakovo teigimu, itin svarbus bendrovės nemokumo momentas ir priežastys. Dėl šių aplinkybių tarp šalių yra kilęs ginčas, o teismo išvados dėl šių aplinkybių iš esmės nulems bylos baigtį. Atsakovo teigimu, nemokumo momentas ir priežastys bus nustatyti būtent tyčinio bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-1156-861/2025 iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1078-392/2025.
4. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad bendrovės nemokumo momentas ir priežastys yra reikšmingos aplinkybės, pažymėjo, jog dėl jų tarp šalių yra kilęs ginčas ir teismo sprendimas dėl šių aplinkybių nulems bylos baigtį. Nemokumo momentas ir priežastys bus išsamiai ištirti ir nustatyti tyčinio bankroto byloje. Teismas atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorius nagrinėjamoje byloje taip pat teikia argumentus, susijusius su bendrovės nemokumu.
5. Teismas padarė išvadą, kad tarp šios civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-1078-392/2025 yra prejudicinis ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas), kadangi galutinis procesinis sprendimas dėl tyčinio bankroto turės tiesioginės įtakos nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui; civilinės bylos sustabdymas nepažeis proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo principų, nes įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų tų pačių aplinkybių vertinimo ir sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė LUAB „ISA BALT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-1156-861/2025 nagrinėjimą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1078-392/2025. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Bylą nagrinėjantis teismas pats gali nustatyti bylai teisiškai reikšmingus faktus, todėl jis neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui. Tyčinio bankroto ir nagrinėjamos bylos nesieja toks teisiškai reikšmingas (prejudicinis) ryšys, dėl kurio būtų galima padaryti išvadą, kad tik išnagrinėjus vieną iš jų, gali būti teisingai išnagrinėta kita byla.
6.2. Nutartis neatitinka privalomo bylos sustabdymo teisinio reguliavimo ir teismų praktikoje suformuluotos praktikos, procesinių bylos sustabdymo tikslų.
6.3. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, procesas šioje byloje bus užvilkintas, nepagrįstai apribotos bendrovės ir jos sąžiningų kreditorių galimybės gauti patirtos žalos atlyginimą. Nutartis yra nesuderinama su proceso efektyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei kasacinio teismo praktika šiuo aspektu.
6.4. Teismas nevertino ieškovo dublike pateiktų motyvų dėl bylos (ne)sustabdymo.
6.5. Byloje surinkti pakankami ir patikimi įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas nesiėmė privalomų jam kaip vadovui atlikti veiksmų, dėl kurių bendrovei buvo padaryta žala. Teismas gali vertinti šiuos įrodymus bei padaryti išvadas, išnagrinėti bylą savarankiškai, nelaukdamas, kol kokias nors aplinkybes, galinčias turėti reikšmės bylai, teismas įvertins kitoje byloje.
6.6. Ieškinys atsakovui kaip buvusiam bendrovės vadovui yra pareikštas reikalaujant žalos, grindžiamos konkrečiais netinkamo valdymo veiksmais, atlyginimo, t. y. pasinaudojant savarankišku bankrutuojančio asmens teisių gynimo būdu, kuriuo, kaip pripažįstama teismų praktikoje, gali būti naudojamasi nepriklausomai nuo to, juridinio asmens bankrotas pripažintas tyčiniu ar ne.
6.7. Nėra pagrindo teigti, kad tarp nagrinėjamos ir tyčinio bankroto bylos egzistuoja ryšys, kuris bylos tolimesnį nagrinėjimą ir sprendimo joje priėmimą darytų neįmanomu, kol nebus išnagrinėta tyčinio bankroto byla. Nagrinėjamų bylų dalykai ir kiekvienoje iš jų nustatinėjamos reikšmingos aplinkybės skiriasi.
6.8. Atsakovo veiksmų (neveikimo), kurie ieškinyje įvardyti kaip sukėlę bendrovei reikalaujamą atlyginti konkrečią turtinę žalą, vertinimas savaime negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti tyčinio bankroto byloje nustatinėjamų reikšmingų aplinkybių – ar bendrovės bankroto nebuvo siekiama kryptingais bendrovės valdymo organo veiksmais, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir atvirkščiai. Tyčinio bankroto byloje teismas nenagrinės atsakovo veiksmų žalos bendrovei padarymo kontekste. Tyčinio bankroto byloje bus kompleksiškai vertinamas bendrovės valdymas, įvertinant kokie sandoriai ar valdymo sprendimai nulėmė bendrovės nemokumą, prisidėjo prie finansinės padėties bloginimo ar kreditorių interesų pažeidimo.
6.9. Teismų praktikos analizė leidžia vertinti, kad teismai neįžvelgia privalomo bylos stabdymo pagrindo atvejais, kuomet yra pareiškiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo ar ginčijant sandorius ir kt., tuo metu esant nagrinėjamoms byloms dėl tyčinio bankroto.
6.10. Subjektyvi atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija ir vienodas faktinių aplinkybių nurodymas nesudaro pagrindo teigti, kad tarp bylų egzistuoja esminis ryšys, dėl kurio nagrinėjama byla turėtų būti stabdoma.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime atsakovas G. G. prašo netenkinti ieškovės LUAB „ISA BALT“ atskirojo skundo, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
7.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Atsakovas pritaria teismo motyvams.
7.2. Dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios aptariamos nagrinėjamoje žalos byloje, yra nagrinėjamos ir pirmiau buvo inicijuotos dar dvi civilinės bylos pagal administratoriaus ieškinius. Atsiliepimuose išdėstytos iš esmės identiškos faktinės aplinkybės, kadangi pagrindinė priežastis, dėl kurios bendrovė bankrutavo, yra verslo nesėkmė ir trečiųjų asmenų veiksmai.
7.3. Administratorius procesiniuose dokumentuose aptaria bendrovės nemokumą, vertina atsakovo veiksmus (kaip tariamai sukėlusius žalą), ar jie sukėlė bankrotą, ar buvo galima imtis veiksmų išvengiant bankroto, argumentuoja kada bendrovė tapo nemoki, ir kt.:
7.4. Tyčinio bankroto byloje nustatyti faktai turės tiek įrodomąją, tiek prejudicinę galią. Nemokumo momentas ir priežastys, dėl kurių pasisako ir įrodinėja abi šalys, bus išsamiai ištirti ir nustatyti būtent tyčinio bankroto byloje. Tam, kad būtų išvengta prieštaringų tų pačių aplinkybių vertinimo ir sprendimų nagrinėjamoje byloje ir tyčinio bankroto byloje, teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą.
7.5. Nutartis atitinka proceso efektyvumo, operatyvumo, koncentruotumo principus. Sustabdžius bylą bus išvengta nebūtinų papildomų bylinėjimosi išlaidų, taupomas teismo ir šalių laikas. Išsprendus su nemokumu susijusius klausimus tyčinio bankroto byloje, šie klausimai nebeturės būti nustatinėjami nagrinėjamoje byloje. Bylose pateikta teismo eksperto R. B. išvada, administratorius prašo jį apklausti; jį apklausus tyčinio bankroto byloje, tikėtina, nebebus poreikio jo apklausai nagrinėjamoje byloje.
7.6. Atsakovas atkreipia dėmesį į administratoriaus elgesį procesuose. Pažymi, kad ieškovės atstovams naudinga turėti kuo daugiau procesų. Ieškovės nesėkmės atveju atsakovas neturės galimybės atgauti savo atstovavimo išlaidų atlyginimo, nes bankrutavusi įmonė neturi turto, o nemokumo administratorius įprastai savo turtu už bendrovės, prieš kurią pareiškiami ieškiniai, nuostolius dėl tokių procesų neatsako. Turi būti nesudaromos sąlygos be pagrindo, dirbtinai ir nekontroliuojamai didinti proceso išlaidas.
3. Trečiasis asmuo Prancūzijos įmonė „Hubbard SAS“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodė, kad iš esmės pritaria jame dėstomiems argumentams ir prašymui panaikinti nutartį bei atmesti prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Bendrovės nemokumo momentas ir priežastys nėra įrodinėtina aplinkybė bylose bendrovei reiškiant reikalavimą atlyginti žalą dėl bendrovės vadovo pareigų pažeidimo CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Tai, kas tyčinio bankroto byloje bus nuspręsta dėl šių aplinkybių, negalės nulemti šios bylos baigties. Ieškovė paminėjo bendrovės nemokumo aspektą atsikirsdama į atsakovo atsiliepime dėstomus argumentus, o byloje įrodinėja tik civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus (bendrovės vadovo pareigų pažeidimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nė viena iš šių sąlygų nebus nustatinėjama tyčinio bankroto byloje. Nutartis prieštarauja atskirajame skunde nurodytai teismų praktikai, o bylos stabdymo privalomų pagrindų ar prejudicinio ryšio tarp bylų nėra. Bylos sustabdymas pažeidžia proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla sustabdyta, kol įsiteisės procesinis sprendimas kitoje civilinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
5. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės.
6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio normos nustato privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu.
7. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
8. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022).
9. Pirmiau nurodytas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšos bei laikas. Kita vertus, tik tai, kad keliose bylose skirtingais aspektais vertinami tie patys faktiniai duomenys, savaime nėra pagrindas sustabdyti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. e2-704-790/2022).
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovės LUAB „ISA BALT“ reikalavimas dėl 5 642 280,39 Eur žalos atlyginimo atsakovui (buvusiam bendrovės vadovui) grindžiamas tuo, kad atsakovo veiksmai, tęsiant bendradarbiavimą su susijusia įmone (Rusijos Federacijoje registruota dukterine įmone OAO „Baltisa“), nereikalaujant atsiskaityti su bendrove ir pateisinant turimus didelius skolinius įsipareigojimus, taip pat nereikalaujant produkcijos grąžinimo, viršijo normalią ūkinę riziką ir reiškė netinkamą jam kaip vadovui priskirtų pareigų vykdymą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Ieškinyje nurodyta, kad susijusios įmonės skolos nuo 2015 metų iš esmės nesikeitė bei sudarė didžiąją dalį bendrovės balansinio turto; skola bankroto bylos iškėlimo momentu nebuvo žymiai pasikeitusi. Ieškovė atsakovą laiko atsakingu už tai, kad bendrovė neteko 5 315 639 Eur turto – piniginių lėšų už parduotą produkciją. Taip pat ieškinio reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis apie grynųjų pinigų išėmimą iš bendrovės banko sąskaitos. Ieškovė teigia, kad grynųjų operacijų panaudojimo tikslai nėra žinomi ir pagal turimą medžiagą negali būti nustatyti; dokumentai, kurie patvirtintų šių piniginių lėšų išgryninimo pagrindą nemokumo administratoriui nebuvo perduoti. 324 000 Eur (2015 – 2018 metais) išgrynintų piniginių lėšų sumą CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovė laiko jai padaryta žala.
11. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1078-392/2025 (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ieškovė prašė pripažinti, kad LUAB „ISA BALT“ bankrotas yra tyčinis ir už tai yra atsakingas G. G.. Tyčinį bankrotą grindė, be kita ko, tuo, kad bendrovės vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, buvo priimami bendrovei nenaudingi sprendimai, kuriais pabloginta bendrovės finansinė padėtis, sumažintos kreditorių galimybės gauti pradelstų įsipareigojimų jų atžvilgiu įvykdymą, priimtais sprendimais pažeistas atsiskaitymų eiliškumas; bendrovė vykdė nuostolingą veiklą – perdavė iš tiekėjo gautą produkciją dukterinei įmonei, tačiau negavo ir nereikalavo iš dukterinės įmonės atsiskaitymo už tokią produkciją, tokiu būdu buvo dirbtinai padidintas bendrovės turtas (gautinos sumos) ir tuo pačiu nevykdomi turimi įsipareigojimai kreditoriui, be to, buvo vykdomi grynųjų pinigų išėmimai tikėtina su bendrovės veikla nesusijusių, asmeninių interesų tenkinimui (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai; Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktai).
12. Taigi, dalis ieškovo nurodytų aplinkybių abejose bylose sutampa, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovo veiksmai nėra analizuojami žalos bendrovei padarymo kontekste. Minėta, kad tai, jog keliose bylose skirtingais aspektais vertinami tie patys faktiniai duomenys, savaime nėra pagrindas sustabdyti bylą.
13. Juridinio asmens tyčinis bankrotas ir bankrutuojančio juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra skirtingi teisės institutai, turintys skirtingą paskirtį, tikslus, taikymo sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-598-910/2023). Bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratoriaus ieškinys buvusiems juridinio asmens valdymo organų nariams, reikalaujant žalos, grindžiamos konkrečiais netinkamo valdymo veiksmais, atlyginimo, yra savarankiškas bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo gali būti naudojamasi nepriklausomai nuo to, juridinio asmens bankrotas pripažintas tyčiniu ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-918-910/2024).
14. Tyčinis bankrotas yra specifinis juridinio asmens nemokumo teisės institutas. Tyčinis bankrotas leidžia nustatyti, ar juridinio asmens bankroto nebuvo siekiama tyčia, t. y. ar bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, ar tyčiniai valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Teisės doktrinoje, analizuojant šio specifinio teisės instituto tikslus, pažymima, kad, be bendrojo prevencinio tikslo skatinti įmonių valdymo organus tinkamai vadovauti įmonei, gali būti išskiriamos keturios tyčinio bankroto pasekmės: a) teisės kreiptis į teismą dėl įmonės sandorių pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 71 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka suteikimas nemokumo administratoriui (JANĮ 73 straipsnis); b) prokuroro informavimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (JANĮ 71 straipsnio 4 dalis); c) teisės taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas suteikimas teismui; d) teisės reikšti tiesioginius ieškinius bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams suteikimas kreditoriams (R. J.. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 218-221).
15. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo nesiejamas su tyčiniu bankrotu. Ieškovė reikalavimus atsakovui grindžia CK 2.87 straipsnio nuostatomis ir ieškinyje išdėstė argumentus dėl visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad reikšmingas bendrovės nemokumo momentas bei nemokumo priežastys ir kad šios aplinkybės bus nustatytos tyčinio bankroto byloje, tačiau nesukonkretino šių aplinkybių įtakos ginčo dėl žalos atlyginimo išsprendimui, taip pat neatskleidė, kodėl šių aplinkybių negalės nustatyti savarankiškai nagrinėjamoje byloje. Išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti išvados, kad atitinkamas aplinkybių vertinimas ir įrodymų tyrimas civilinės atsakomybės aspektu gali būti atliekamas nagrinėjamojoje byloje. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai nepagrindžia egzistuojant pagrindą sustabdyti bylą.
16. Vienas iš civilinio proceso tikslų – tai siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis ). Šis tikslas yra ypatingai reikšmingas bankroto procese, kuriame yra siekiama kuo operatyviau ir didesne apimtimi patenkinti bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reikalavimus. Todėl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2022).
17. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo, netinkamai įvertinęs civilinių bylų tarpusavio ryšį, neatsižvelgęs į nagrinėjamų bylų ypatumus, nemokumo proceso efektyvumo, operatyvumo principus, sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1078-392/2025. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo iki kol teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-1078-392/2025 (dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu) netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo G. G. prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti.