Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, susipažinusi su gauta baudžiamąja byla, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pas apylinkės psichiatrą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismui perduotoje baudžiamojoje byloje A. G. kaltinamas tuo, kad jis iki 2020-01-23 apie 18.30 val., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, laikė netikrus pinigus – ne mažiau kaip 3 kupiūras po 50 Eur, iki tol, kol nurodytu laiku, degalinėje „Circle K Vingis“, esančioje Vilniuje, Geležinio Vilko g. 2A, šiuos netikrus pinigus realizavo atsiskaitydamas jais su nukentėjusiuoju R. S. (R. S.) už kompiuterinių žaidimų konsolę „Playstation 4“. Kaltinamas tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijęs svetimą, R. S. priklausantį 150 Eur vertės turtą ir padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 232 straipsnio 3 punkte numatyta, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimta nutartis perduoti bylą prokurorui. Pagal teismų praktiką byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; 3) kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-8-699/2019).

Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik esminis pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog esminio procesinio pažeidimo samprata šiuo atveju turi būti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme ir teisminio nagrinėjimo metu vertinamais ikiteisminio tyrimo pažeidimais, taigi, apima tuos ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra formalūs ir gali būti vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Tais atvejais, kai nustatytus pažeidimus galima ištaisyti ar tam tikras proceso kliūtis pašalinti teisme ir nustatytų pažeidimų taisymas ar procesinių kliūčių šalinimas perduodant bylą prokurorui lemtų ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją prieštarautų BPK paskirčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji (baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė, pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys, asmens amžius) ir subjektyvieji (pakaltinamumas, kaltė) požymiai, numatyti baudžiamajame įstatyme. Be to, bausmė negali būti skiriama taip pat asmeniui, kuris tuo metu serga psichine liga, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.

Susipažinus su teismui perduota byla nustatyta, kad A. G. nagrinėjamu atveju galimai nusikalstamą veiką padarė 2020 m. sausio 23 d. Taip pat nustatyta, kad nuo 2021 m. balandžio 2 d. kaltinamajam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nes nustatyta, kad veika, atitinkanti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, padaryta 2020 m. kovo 23 d. (du mėnesiai iki nagrinėjamos veikos), asmeniui būnant nepakaltinamam, tokios būklės išliekant ir sprendimo priėmimo metu (lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją). Nėra duomenų, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymas būtų nutrauktas (Liteko duomenys) ir jos galimai yra taikomos šiai dieniai. Iš įtariamojo A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 25 d., matyti, kad jis nurodė nesuprantantis kaltinimo, kad šiuo metu yra patyręs daug streso. Apklausiant jį įtariamuoju gynėjas nebuvo skirtas ir jo apklausoje nedalyvavo, nors, kaip minėta, duomenų, kad priverčiamosios medicinos priemonės būtų nebetaikomos, nėra.

Šie duomenys pagrindžia svarias abejones dėl galimo kaltinamojo nepakaltinamumo šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, kaltinamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu ar šiuo metu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo kreiptasi į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą dėl specialisto išvados klausimu – ar yra pagrindas skirti kaltinamajam teismo psichiatrijos ekspertizę.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjama byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui nepašalinus pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo suprasti savo veiksmų galimai vykdant tiek galimai padarytos veikos metu, tiek šiuo metu. BPK 170 straipsnis suteikia ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui procesinę teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo eigos ir pabaigos, įskaitant ir sprendimus dėl procesinių veiksmų atlikimo, siekiant pašalinti minėtus prieštaravimus tarp bylos duomenų. Teismas taip pat galėtų taisyti esamus trūkumus bylą persidavęs į teisiamąjį posėdį, tačiau jie yra kliūtis greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, be to, pakaltinamumo klausimo tinkamas išsprendimas gali sukelti kitas reikšmingas procesines teisines pasekmes (BPK XXIX skyriaus pagrindu ši byla gali būti perduota teismui ir dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nustačius galimą nepakaltinamumą reikšmingu laikotarpiu), todėl minėtas baudžiamojo proceso pažeidimas vertinamas kaip kliūtis greitam bei netrukdomam šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, kurį gali ištaisyti prokuroras, atlikdamas papildomus procesinius tyrimo veiksmus. Prokurorui nustatytinas trijų mėnesių terminas, skaičiuojant jį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kadangi byla grąžinama prokurorui, teismas atkreipia dėmesį ir į kitus matomus trūkumus. Byloje yra 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą vienam mėnesiui, bet nėra pridėto sprendimo dėl šio prašymo (t. 1, b. l. 23).

Taip pat kaltinime nurodyta, kad A. G. kaltinamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijęs svetimą, R. S. priklausantį 150 Eur vertės turtą, tačiau nurodoma, kad jis galimai tik padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje. Be to, R. S. pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu. Todėl lieka neaišku, ar A. G. kaltinamas tik netikrų pinigų laikymu ir jų realizavimu, ar ir sukčiavimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui trūkumams pašalinti, nustatant trijų mėnesių terminą nurodytiems trūkumams pašalinti, šį terminą skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.