Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-30 · Administracinė byla Nr. eI2-6113-644/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-30
Bylos Nr.
eI2-6113-644/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00119-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Daina Kukalienė, Asta Vailionė
Pareiškėjas
M. L.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-6113-644/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00119-2024-2Procesinio sprendimo kategorija: 36.;55.1.1. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023-12-13 sprendimą Nr. 5-IL-25013 „Dėl M. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018-12-20 Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas jam išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas turėjo savo vardu registruotus ginklus: lygiavamzdį šautuvą MERKEL, 16x70 kal., Nr. (duomenys neskelbtini); lygiavamzdį šautuvą IZH 12, 12x70 kal., Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinį šautuvą ZKM 452 LUX, .22 LR kal., Nr. (duomenys neskelbtini) ir graižtvinį šautuvą BROWNING EUROBOLT, 308 Winchester kal., Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-11-28 pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, tačiau Departamentas 2023-12-13 priėmė sprendimą panaikinti leidimo galiojimą bei paimti pareiškėjui priklausančius ginklus ir šaudmenis. Departamento sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas neva gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tačiau minėti atsakovo argumentai yra nepagrįsti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo sprendimas yra grindžiamas išimtinai praeityje pareiškėjo atžvilgiu fiksuotais administraciniais nusižengimais, tačiau šiuo atveju nebuvo įvertinta tai, kad administracinės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos už nežymius ir negrubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Sprendime minimi administraciniai nusižengimai nėra susiję su ginklų laikymo, nešiojimo taisyklių pažeidimais. Didžioji dalis administracinių nusižengimų yra užfiksuoti automatiniu būdu. Pareiškėjas yra odontologijos klinikos UAB „Prodenta“ direktorius, kurioje dirba 42 darbuotojai. Bendrovei priklauso 3 transporto priemonės, kuriomis naudojasi ir darbuotojai. Pareiškėjas, kaip bendrovės direktorius, buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už darbuotojų bendrovės transporto priemonėmis padarytus administracinius nusižengimus. Pareiškėjas niekada neteikė informacijos apie asmenį, kuris faktiškai vairavo bendrovės transporto priemonę, todėl per atsakovo nurodytą laikotarpį susidarė didelis kiekis pareiškėjo atžvilgiu fiksuotų administracinių nusižengimų. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant realią pareiškėjo grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nėra teistas, įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą, nėra padaręs jokių pažeidimų, susijusių su alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu ar su ginklo naudojimo, laikymo, gabenimo reikalavimais. Praeityje padaryti mažareikšmiai administraciniai nusižengimai, kurių didžiosios dalies pareiškėjas nepadarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nurodyti administraciniai nusižengimai nėra priskiriami prie administracinių nusižengimų, susijusių su grėsmės kėlimu kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjo teigimu, Departamento sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas. Iš ginčijamo akto turinio yra aišku tik tai, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendime nėra motyvuojama, kaip visiškai su ginklų laikymu ir naudojimu nesusiję administraciniai nusižengimai gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas neįvertino pareiškėjo asmenybės ir nesurinko papildomų duomenų, nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendime nurodytas tik administracinių nusižengimų egzistavimo faktas, tačiau nėra nurodyti jokie teigiami pareiškėją charakterizuojantys duomenys. Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą ginčijamą aktą panaikinti ir kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2023-11-28 pateikė Departamentui prašymą pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, tačiau Departamentui patikrinus duomenis Administracinių nusižengimų registre buvo nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-12-09 iki 2023-12-08 buvo baustas už 68 administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, Departamentas 2023-12-13 priėmė sprendimą Nr. 5-IL-25013 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pažymėjo, kad pareiškėjo sistemingai daromi teisės pažeidimai rodo jo nenorą laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti ir keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šie faktai leidžia neigiamai vertinti jo elgesį, polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja, kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, moralės normoms, todėl yra pakankamas pagrindas panaikinti leidimą, siekiant išvengti galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus šaltinį.

Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog administraciniai nusižengimai yra mažareikšmiai ir nesusiję su ginklų laikymo, nešiojimo taisyklių pažeidimais, laikytini subjektyviu pareiškėjo vertinimu, prieštaraujančiu asmens, kuriam suteikiama teisė turėti šaunamąjį ginklą, atsakomybės standartui, keliančiam itin aukštus reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus. Pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, neatsakingas elgesys, pasireiškiantis nuolatiniu administracinių nusižengimų, tarp kurių yra ir vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (vairuojant automobilį - padidinto pavojaus šaltinį - sistemingi nustatyto greičio viršijimai, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, kiti nustatyti pažeidimai), keliančių didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, darymu neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu) ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles. Dauguma padarytų teisės pažeidimų yra tyčiniai, todėl tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai linkęs ignoruoti nustatytas visuomenines normas ir taisykles, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Būtent pareiškėjas, o ne kiti asmenys, yra baustas už nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas jam policijos surašytų administracinių nusižengimų protokolų ir paskirtų baudų neapskundė, nors turėjo tokią galimybę, taip pripažindamas savo kaltę.

Pažymėjo, kad policijos įstaiga, vykdydama jai deleguotą funkciją, teikia administracinę paslaugą – leidimų laikyti (nešiotis) ginklus, patvirtinančių, kad fizinis asmuo turi teisę įsigyti, laikyti (nešiotis) B ir C kategorijos ginklų išdavimą. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo 7 punktas numato, kokius dokumentus asmuo, pageidaujantis gauti ar patikslinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, turi pateikti policijos įstaigai. Aprašo nuostatos nenumato charakteristikų ar kitų asmenis teigiamai charakterizuojančių dokumentų pateikimo. Spręsdama dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (atsisakymo), taip pat ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, policija vadovaujasi objektyvumo principu ir vertina tik objektyvius įstaigos turimus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei paimti ginklus, šaudmenis, leidimą, ginklo pažymėjimus, teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018-12-20 M. L. išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 393.

Pareiškėjas 2023-11-28 pateikė Departamento Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai prašymą pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 393 galiojimą. Departamento Viešosios tvarkos biuras, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-07-01 įsakymu Nr. 5-V-551 „Dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 55 ir 55.1 punktais, ginčijamu 2023-12-13 sprendimu Nr. 5-IL-25013 „Dėl M. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“(toliau – ir Sprendimas) panaikino leidimo Nr. 393 laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą ir paėmė pareiškėjui priklausančius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ginklo pažymėjimus.

Nesutikimą su Sprendimu pareiškėjas grindžia tuo, kad atsakovo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir grindžiamas išimtinai praeityje pareiškėjo atžvilgiu fiksuotais administraciniais nusižengimais, kurių dalies pats pareiškėjas nepadarė, be to, administraciniai nusižengimai yra nežymūs ir nesusiję su ginklų laikymo, nešiojimo taisyklių pažeidimais.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Analogiškai pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą, policijos įstaiga ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima panaikinus atitinkamos licencijos, rašytinio sutikimo, leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą yra konstatavęs, kad priimant sprendimą dėl atitinkamo leidimo panaikinimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, jog duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms, todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru kokybiniu aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (pvz., 2018-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018, 2020-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020, 2021-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2575-520/2021). Kadangi Įstatyme nepateikti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar yra didelė pasikėsinimo į įstatyme nurodytus teisinius gėrius tikimybė, toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (pvz., 2014-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-01-25 nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas privalo laikytis Konstitucijos, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, dėl ko įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus remiantis surinktais duomenimis apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas eilę kartų buvo baustas administracine tvarka: 41 kartą nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 str. 2 d. (Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą); 13 kartų baustas pagal ANK 416 str. 3 d. (Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą); 1 kartą baustas pagal ANK 416 str. 4 d. (Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą); 4 kartus baustas pagal ANK 417 str. 3 d. (Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas); 1 kartą baustas pagal ANK 415 str. 1 d. (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas); 5 kartus baustas pagal ANK 417 str. 2 d. (Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas); 3 kartus baustas pagal ANK 418 str. 1 d. (Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas).

Atmestini pareiškėjo argumentai, kad dalį nurodytų administracinių nusižengimų padarė ne jis pats, o pareiškėjo vadovaujamos bendrovės darbuotojai. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde nurodė, kad neteikė informacijos apie asmenį, kuris faktiškai vairavo bendrovės transporto priemonę bei jam surašytų administracinių nusižengimų nutarimų nenuginčijo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad administracinės nuobaudos nutarimais skirtos ne jas padariusiam asmeniui (pareiškėjui).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nustatyti pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai neabejotinai yra duomenys, charakterizuojantys pareiškėją kaip asmenį, linkusį pažeidinėti nustatytą tvarką, kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimais viršijant leistiną greitį yra vertintina kaip grėsmė kitų asmenų ar pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų galima taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuoti, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, nebūtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2022-09-19 nutartį Nr. eA-668-815/2022).

Atsižvelgus į pareiškėjo daromų pažeidimų kiekį, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, konstatuotina, jog pareiškėjo veiksmai teisės ir moralės požiūriu nepriimtini, pareiškėjas akivaizdžiai yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai patvirtina jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nuolat daromi teisėtvarkos pažeidimai, tarp jų daugkartiniai nustatyto greičio viršijimo atvejai, kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme išvardytiems teisiniams gėriams. Nustatytos faktinės aplinkybės sudarė neabejotiną pagrindą atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei paimti ginklus ir šaudmenis.

Atmestini pareiškėjo argumentai, kad jį charakterizuojantys biografiniai faktai buvo padaryti praeityje ir nėra aktualūs. Kaip matyti iš bylos duomenų, per gana trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2020-12-09 iki 2023-12-08, pareiškėjas pagal ANK buvo baustas 68 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų už nustatyto greičio viršijimą, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Pareiškėjo argumentai, kad jis charakterizuojamas teigiamai ir nė karto nepadarė Ginklų ir/ar šaudmenų laikymo bei nešiojimo taisyklių pažeidimų, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų.

Ginčijamame sprendime aiškiai nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas, nes išvada apie pareiškėjo keliamą ir galimą pavojų padaryta remiantis ne vien tik pareiškėjo padarytų pažeidimų įvardijimu, bet išanalizavus ir nurodžius, kaip šie faktai apibūdina pareiškėjo asmenybę, jo požiūrį į galiojančius įstatymus ir valstybėje nustatytą tvarką, iš kurios pagrįstai nuspręsta, kad tai liudija apie keliamą ir galimą jo pavojų visuomenei. Todėl ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus dėl tinkamo motyvavimo. Vien tai, jog pareiškėjo netenkina Sprendimo motyvai ir policijos turimų duomenų vertinimas kitaip, nei mano jis, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu ar nepakankamai motyvuotu ir dėl to jį panaikinti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-12-13 sprendimas Nr. 5-IL-25013 „Dėl M. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“, yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis Daina Kukalienė Asta Vailionė