- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-2894-1068/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00706-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., N. B.
- Advokatai
- Artūras Venckaus
dalyvaujant pareiškėjai S. B. ir jos atstovui advokato padėjėjui Artūrui Venckui, suinteresuotiems asmenims R. B. ir N. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. prašymą dėl įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. B. ir N. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
S. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas. Po J. B. mirties liko jo turtas. Ji yra pirmo eilės įpėdinė. Per nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Šį terminą palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių. Tėvo mirtis buvo staigi ir netikėta. Po tėvo mirties jai reikėjo laiko fiziniam ir emociniam atsistatymui, todėl tam tikrą laiką skyrė psichologiniam atsistatymui, prisitaikymui prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių ir susitaikymui su nauja realybe. Tačiau esminė priežastis dėl ko praleido įstatymo numatytą terminą – tai artimųjų suklaidinimas. Pareiškėjos artimieji ją patikino, kad yra užsakę laiką pas notarą (preliminariai birželio gale), todėl numatytam terminui atėjus, pareiškėja bus informuota ir kartu su minėtais artimaisiais nuvyks pas notarą, kad nereikėtų visiems atskirai. Pareiškėja nėra teisininkė ir su palikimo priėmimo procedūromis anksčiau susidūrusi nebuvo. Pareiškėja pasitikėjo savo mama ir broliu, neįžvelgė galimos „klastos“, todėl laukė, kol bus pakviesta pas notarą, tačiau tokio kvietimo taip ir nesulaukė. Nesulaukusi žadėto kvietimo, pareiškėja pasiskambino notarui pasitikslinti dėl rezervuotos datos. Notaras jai pranešė, kad pareiškėjos tėvelio palikimas jau priimtas ir kad ji į tėvelio palikimą nebeturi jokių teisių, nes praėjo 3 mėnesiai. Ji kreipėsi teisinės konsultacijos. Visos šios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudaro pagrindą prašomo termino atnaujinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos prašymą teismui nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad mama jai pranešė, jog pas notarę su artimaisiais ji turės vykti 2021 m. liepos 8 d., nes notarė atostogauja. 2021 m. liepos 7 d. ji pasiskambino notarei pasiteirauti dėl palikimo ir notarė jai pasakė, kad visą palikimą jau yra priėmusi R. B. ir atvykti jai nebereikia. Su mama ji nesiaiškino ir pradėjo ieškoti informacijos kaip atnaujinti terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. B. teismo posėdyje paaiškino, kad neprieštarauja, jog sesei būtų atstatytas terminas palikimui priimti. Mama ir jį, ir pareiškėją informavo, kada reikės vykti pas notarę. Pirmą kartą į notarą jis kreipėsi, pasibaigus terminui palikimui priimti, gal po 2 dienų. Jis priėmė savo palikimo dalį ir padovanojo mamai. Sesers palikimo dalis yra palikta, niekas jos nepaėmė ir ji turi susitvarkyti.
Suinteresuotas asmuo R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad neprieštarauja pareikštam prašymui. Po sutuoktinio mirties ji iškart pradėjo tvarkyti palikimo priėmimo reikalus. Notarei pateikė visus reikiamus dokumentus, notarė pasakė, kad vaikų šiuo metų nereikia ir vėliau gavo pranešimą, kad atvykti pas notarę reikės tik 2021 m. liepos 8 d. Apie tai pranešė vaikams. Notarės ji neklausė, ar vaikai taip pat turi rašyti prašymus palikimui priimti. Apie tai ji nieko nežinojo ir vaikams nieko nesakė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad J. B. mirė santuokoje, turėjo du vaikus: pareiškėją S. B. ir suinteresuotą asmenį N. B.. Po J. B. mirties liko turtas: 1) 0,3500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) 0,7750 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) 1150/2300 dalis 0,2300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) 0,2000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 5) ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys pagalbinio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašo matyti, kad dėl J. B. palikimo priėmimo pareiškimą notarui 2021 m. gegužės 18 d. pateikė R. B., 2021 m. liepos 20 d. – N. B.. N. B. tą pačią dieną perleido paveldėjimo teises R. B.. Palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2021 m. liepos 23 d. Palikimą priėmęs asmuo R. B..
Pareiškėja nurodė, kad esminis dalykas sutrukdęs jai laiku kreiptis dėl paveldėjimo buvo artimųjų suklaidinimas, kad pas notarą reikės eiti 2021 m. liepos 8 d. ir notarės paaiškinimas telefonu 2021 m. liepos 7 d., kad jai ateiti nebereikia, nes palikimą jau yra priėmusi jos mama R. B..
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Pagal įstatymą J. B. palikimo pirmos eilės paveldėtojai yra jo dukra pareiškėja S. B. ir suinteresuotas asmuo N. B. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris neprieštarauja, kad būtų patenkintas sesers pareiškimas. Duomenų apie tai, kad yra daugiau pirmos eilės paveldėtojų, byloje nėra. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio <…>(CK 5.13 straipsnis).
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kurį praleido iš esmės dėl artimųjų suklaidinimo.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). J. B., mirusio 2021 m. kovo 20 d., palikimą pareiškėja ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki 2021 m. birželio 20 d., t.y. notarei turėjo pateikti pareiškimą, tačiau dėl palikimo priėmimo pareiškėja notarės pasiteiravo telefonu tik 2021 m. liepos 7 d. Dėl termino atnaujinimo pareiškėja į teismą kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 13 d., atstovavimo sutartis sudaryta 2021 m. liepos 15 d. Šie duomenys rodo, jog pareiškėja nuo sužinojimo, kad praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti, nedelsiant ir aktyviai ėmėsi veiksmų savo teisei apginti ir palikimui priimti. Jos praleistas terminas nežymiai.
Nagrinėjamos bylos kontekste teismo vertinimu akivaizdu, kad tarp J. B. įpėdinių ir sutuoktinės įvyko nesusikalbėjimas, kurį įtakojo notarės paskirtas priėmimo laikas dėl paveldėjimo reikalų išsprendimo, kuris turėjo įvykti jau po trijų mėnesių. R. B. pareiškėjai nurodytos aplinkybės apie notarės paskirtą laiką lėmė tai, kad pareiškėja pati laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir anksčiau dėl paveldėjimo reikalų nebuvo susidūrusi, todėl šios procedūros jai nebuvo žinomos, ji pasitikėjo mama, kuri jau buvo apsilankiusi pas notarą, kas matyti iš jos pateikto pareiškimo 2021 m. gegužės 18 d. Galimai teisminio proceso ir būtų nereikėję, jei pareiškėja būtų 2021 m. liepos 8 d. kartu su mama ir broliu nuėjusi pas notarę (pastarasis pareiškimą notarei pateikė irgi po trijų mėnesių, kas matyti iš valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašo), bet išvakarėse gauta telefonu informacija apie turto paveldėjimo faktą, ją sutrikdė ir suklaidino.
Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo taip pat svarbu tai, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido nežymiai, o duomenų apie tai, jog atnaujinus pareiškėjai įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra. Suinteresuoti asmenys jos prašymui neprieštarauja.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti pagrįstas, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 577 straipsniu, 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, 5.52 straipsniu, teismas
nutaria:
prašymą tenkinti.
Atnaujinti S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti tėvo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.