Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-873-809/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-06
Bylos Nr.: eI2-873-809/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02056-2022-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: A. Č.
Atsakovas: Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
Trečiasis asmuo: A. P.
Advokatai: Vaidotas Rutavičius

Administracinė byla Nr. eI2-873-809/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02056-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjo A. Č. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei V. K.,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. P. ).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022-04-13 sprendimą Nr. 3R-244(2.13-l.E) (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad vadovaujantis 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 2 straipsnio 2 dalies c) punktu BDAR reglamentas pareiškėjo atžvilgiu netaikomas, kadangi jis vaizdo stebėjimą vykdo kaip fizinis asmuo išimtinai asmeninėje ir namų ūkio veikloje, t. y. savo turto apsaugai, apie ką atsakovei pareiškėjas buvo nurodęs savo 2021-04-01 pareiškime-pranešime, o taip pat pakartotinai paaiškinęs 2021-05-28 pranešime. 2021-06-13 pareiškėjas dar kartą akcentavo šias aplinkybes ir pateikė dokumentų apie kiemo aikšteles kopijas, išduotas VĮ „Registrų centras“. Aplinkybės, kad pareiškėjas vaizdo stebėjimą vykdo kaip fizinis asmuo išimtinai asmeninėje ir namų ūkio veikloje, t. y. savo turto apsaugai, atsakovė neginčijo nei viename savo rašte, kas reiškia, kad su tokia aplinkybe sutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su atsakovės teiginiais, kad šioje situacijoje BDAR nuostatos taikomos, nes neva tai stebima ir viešoji erdvė, o tokiu atveju BDAR 2 straipsnio 2 dalies c) punkto išimtis netaikoma. Pareiškėjas remiasi Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022-04-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2005-816/2022, kurioje buvo nagrinėjamas tas pats klausimas dėl to paties trečiojo suinteresuoto asmens skundo, buvo skundžiamas dėl to paties atvejo priimtas atsakovės sprendimas, kuriuo pareiškėjui pareikštas papeikimas už trečiojo suinteresuoto asmens duomenų neteisėtą rinkimą ir kurioje teismas nustatė, kad pareiškėjas nerinko duomenų apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ir nevykdė trečiojo asmens duomenų tvarkymo.

Pažymi, kad BDAR taikymo išimtis svarstytina, kai nustatoma, jog fizinio asmens atlikti veiksmai atitinka asmens duomenų tvarkymą ar valdymą. Pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti BDAR 2 straipsnio 2 dalies c išimtimi, turi pateikti Inspekcijai duomenis, jog jo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios stebėdamos daro asmenų vaizdo įrašus, yra naudojamos išskirtinai tik asmenine ar namų ūkio veikla. Pareiškėjas tokius duomenis atsakovei pateikė, pateikdamas kamerų išsidėstymo ir jų stebėjimo laukų diapazonus, nors šiuo atveju kalba eina apie mobilia įranga padarytas nuotraukas ir į ta pusę, kur net nėra kamerų pagal pateiktą planą.

Nurodo, kad iš trečiojo suinteresuoto asmens Inspekcijai pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog jomis pirmiausia fiksuota laukymė, nukirsti ir supjaustyti medžiai, vienoje nuotraukoje tolumoje matosi galimai gyvenvietė, vienoje nuotraukoje matyti šulinys ir statinio šonas. Inspekcija nemotyvavo, kokiais būdais iš nurodytų nuotraukų objektyviam stebėtojui galima būtų identifikuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Vien tai, kad pats trečiasis suinteresuotas asmuo tai nurodo ar pareiškėjas to neneigia (arba teigia kitai institucijai rašytame skunde dėl kaimynės, to paties trečiojo suinteresuoto asmens), esant konfliktiškiems kaimynų santykiams, neatleidžia Inspekcijos nuo pareigos objektyviai pagrįsti sprendime formuluojamas išvadas. Atsakovė, pasisakydama dėl pareiškėjos motinos kiemo stebėjimo, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Atsakovė nurodo, kad kadangi pareiškėjas neįrodė, jog nestebi pareiškėjos motinos teritorijas, tai reiškia, kad jis ją stebi. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktiką ir nekaltumo prezumpciją ne pareiškėjas turi įrodyti, kad jis nedaro kokio tai pažeidimo ar neteisėto veiksmo, o atsakovė turi neginčijamai įrodyti, kad pareiškėjas tai daro. Atsakovė tik daro prielaidą, kad pareiškėjas galėjo stebėti ir trečiojo suinteresuoto asmens mamos teritoriją, kuria ji naudojasi, nes į vienos iš vaizdo kamerų stebėjimo lauką galėtų patekti ir trečiojo suinteresuoto asmens mamos teritorija, tačiau duomenų, kad taip yra neturi ir nenurodo. Galėtų patekti, tai dar nereiškia, kad patenka, nes tai yra tik prielaida. Pateiktos nuotraukos yra tos vietos, kurią pareiškėjo kameros nestebi, nes jų ten nėra. Kad nuotraukos padarytos ne vaizdo kameromis, o telefonu, atsakovė taip ir nepaneigė. Šios nuotraukos buvo darytos pažeidimo fiksavimui ir buvo skirtos pažeidimą nagrinėjančiai institucijai. Nuotraukas daryti fiksuojant pažeidimą nėra draudžiama. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens teritorijoje, kurią ji yra atsitvėrusi yra ir dalis pareiškėjo šeimos aikštelių, kurias jis turi teisę stebėti, kuriomis, kaip niekas kitas neturi teisės naudotis: nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei jos mama. Be to trečiojo suinteresuoto asmens naudojama teritorija yra vieša vieta, kadangi ji ten turi įsteigusi viešąją įstaigą ir teikia viešas paslaugas - pramogas vaikams, nes yra įkūrusi vaikų kambarį ir aikštelę „Kūlverstukų šalis“, todėl į tą teritoriją yra suteiktas patekimas visiems, kas atitinka viešosios vietos sąvoką, o tokia vieta sutinkamai su Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnio nuostatomis nelaikoma privačiu asmens gyvenimu ir asmens duomenimis. Be to, kamerų išsidėstymo schemoje yra aiškiai nurodyta, kad atsakovės minimos kameros, į kurios stebėjimo lauką galimai patenka ir trečiojo suinteresuoto asmens mamos teritorija, stebėjimas yra blokuojamas ties pareiškėjo naudojamos teritorijos riba, t. y. kamera nustatyta taip, kad nefiksuotų tolimesnio vaizdo. Atsakovė neginčija kamerų išsidėstymo ir jų veikimo laukų teisingumo, kas reiškia, jog sutinka, jog jos teisingos. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas vykdė stebėjimą ir trečiojo suinteresuoto asmens teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi teisę susipažinti su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimo, skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją. Atsakovė teigia, kad pareiškėjo kameromis užfiksuotus jo teritorijos vaizdus nepripažįsta kaip valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudaranti informacija, todėl, esant pareiškėjos (trečiojo suinteresuoto asmens) prašymui susipažinti su tyrimo medžiaga, negali nevykdyti šių nuostatų. Pareiškėjas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Pagal reikalaujamas pateikti vaizdo kamerų nuotraukas ir jų stebėjimo zonas galima nustatyti kaip vykdomas teritorijos stebėjimas, t. y., kaip teritorija saugoma vaizdo kamerų pagalba ir pasinaudojus tokia informacija patekti į teritoriją apeinant stebėjimo zonas. Asmens turo apsaugos būdai sudaro jo asmeninio gyvenimo paslaptį ir jei asmuo nurodo, kad tai yra jo paslaptis, tai atsakovė privalo garantuoti tokios paslapties išsaugojimą, o jai atsisakant tai garantuoti, asmuo turi teisę atsisakyti pateikti prašomus dokumentus. Pareiškėjas remiasi Civilinio kodekso (CK) 2.23 straipsniu bei nurodo, jog atsakovės teiginiai, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisakė pateikti vaizdo stebėjimo duomenis, negavus patvirtinimo, kad jie nebus atskleisti kitiems asmenims, yra nepagrįsti ir prieštarauja įstatymams. Pareiškėjas atsakovei ne kartą siūlė jos atstovams patiems atvykti į vietą ir įsitikinti, ką mato kameros, tačiau atsakovė tokiais siūlymais nepasinaudojo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus, prašo skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais pašo pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl argumentų, kad pareiškėjo atžvilgiu netaikomas BDAR nurodo, kad ginčijamas Inspekcijos sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo A. Č. buvo priimtas išnagrinėjus trečiojo asmens 2021-05-05 skundą, prie kurio buvo pridėtos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai pareiškėjo pateiktos aštuonios nuotraukos, kuriose, trečiojo asmens teigimu, užfiksuotos jo šeimai priklausančios teritorijos: „1-oje nuotraukoje matosi V. M. valdoma nuomojama žemės sklypo dalis (privati teritorija); 2-oje nuotraukoje matosi V. M. privataus kiemo teritorija; 3-ioje nuotraukoje matosi V. M. privataus kiemo teritorija; 4-oje nuotraukoje, be V. M. valdomos žemės sklypo dalies taip pat matosi ir privati kito asmens, t. y. P. B. privati teritorija bei P. B. statiniai; 5-8 nuotraukose fiksuoti medžių tvarkymo darbai, esantys privačioje V. M. teritorijoje.“ Nagrinėjant trečiojo asmens 2021-05-05 skundą pareiškėjas neneigė, kad šiose nuotraukose užfiksuotos ne jam priklausančios teritorijos, ką patvirtina ir jo paties Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai rašytas raštas; pareiškėjas šias nuotraukas turėjo (valdė); teikė jas tretiesiems asmenims (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai), kaip trečiojo asmens veiksmų (vykdomos veiklos, socialinio elgesio) apibūdinimą (įrodymus). Taigi, iš pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad pareiškėjas tvarkė trečiojo asmens duomenis, todėl BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto, kuris nustato, kad BDAR netaikomas, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, išimtis šiuo atveju jam negali būti taikoma, todėl pareiškėjo argumentas dėl jam taikomos BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimties yra atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai pareiškėjas buvo trečiojo asmens duomenų valdytojas ir privalėjo vadovaujantis ADTAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsniu, BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, 57 straipsnio 1 dalies a ir f punktais, 58 straipsnio 1 dalies a punktu vykdyti Inspekcijos jam teiktus nurodymus pateikti Inspekcijos reikalaujamą informaciją, t. y. nurodyti asmens, kuris padarė trečiojo asmens valdomo sklypo nuotraukas, tapatybę bei kontaktinius duomenis, arba pateikti įrodymus, kad prie trečiojo asmens skundo pridėtos nuotraukos nėra padarytos su pareiškėjo įrengta vaizdo stebėjimo įranga ar kitomis jo naudojamomis vaizdo fiksavimo priemonėmis (pateikiant pareiškėjo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis darytas nuotraukas, kad Inspekcija galėtų įsitikinti, kad prie minėtose nuotraukose ir vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdai nesutampa).

Dėl įrodinėjimo naštos nurodo, kad pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį, būtent duomenų valdytojas, kuris savo šeimos sklype jo paties nustatytais tikslais įsirengė 7 vaizdo stebėjimo kameras, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu BDAR nuostatos yra taikomos ir jis yra jo vykdomo vaizdo stebėjimo metu surinktų asmens duomenų valdytojas, taip pat į tai, kad pats Inspekcijai yra pateikęs eilę nuotraukų, kuriose yra užfiksuotas trečiasis asmuo, taip pat Inspekcija yra gavusi jau du trečiojo asmens skundus, prie kurių yra pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuota su trečiuoju asmeniu susijusi informacija, tai šiuo atveju pareiga įrodyti, kad tos nuotraukos padarytos ne pareiškėjo sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis, tenka būtent pareiškėjui. Juo labiau, kad Inspekcijos reikalaujamas įrodymo būdas – pateikti jo sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis padarytas nuotraukas – atitinka Inspekcijai suteiktą diskrecijos teisę pasirinkti tinkamiausias priemones aplinkybėms dėl trečiojo asmens skundžiamų pareiškėjo veiksmų, susijusių su galimu trečiojo asmens privatumo pažeidimu, ištirti.

Dėl skundo argumento, kad Inspekcija privalėjo patvirtinti pareiškėjui, kad iš jo gautos informacijos neatskleis tretiesiems asmenims, tačiau nei viename rašte to nepatvirtino, kas pareiškėjui sukėlė nepasitikėjimą dėl jo pateikiamos ir / ar pateiktinos informacijos konfidencialumo nurodo, kad

pagal ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktu, tikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi teisę susipažinti su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimo, skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją. Ši nuostata leidžia daryti priešingą išvadą, kad Inspekcijai kyla prievolė su skundo tyrimu susijusią medžiagą pateikti tikrinamam asmeniui, pareiškėjui, skundžiamam asmeniui ir pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją.

Apibendrindama nurodo, kad ginčijamu Inspekcijos sprendimu pareiškėjui administracinė bauda buvo skirta vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu – kai nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalį, kuri Inspekcijai, kaip priežiūros institucijai, suteikia įgaliojimus – nurodyti duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui pateikti visą jos užduotims atlikti reikalingą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde įrodinėja priešingai, t. y., kad jam nebuvo pareigos vykdyti Inspekcijos nurodymų, darytina išvada, kad jis pripažįsta, kad Inspekcijos nurodymų nevykdė, todėl Inspekcijos sprendimas yra teisingas ir teisėtas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022-04-13 sprendimo Nr. 3R-244(2.13-l.E) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo su 2021-05-05 skundu kreipėsi į Inspekciją, kuriame nurodė, kad pareiškėjas vykdo neteisėtą pareiškėjos mamos valdomos privačios teritorijos ir privataus kiemo (kuriais disponuoja pareiškėja) stebėjimą, o kartu tokiu būdu neteisėtai stebi ir renka duomenis apie pareiškėją, jos privatų gyvenimą. Nurodė, kad su ja susijusią informaciją pareiškėjas renka naudodamasis telefonu (ar kita įranga), taip pat vaizdo stebėjimo kameromis, kurios įrengtos ant jam priklausančių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Prie skundo pridėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai pareiškėjo pateiktas aštuonias nuotraukas, kuriose užfiksuotos trečiojo asmens mamai priklausančios teritorijos (kuriomis disponuoja pareiškėja). Pridėtose nuotraukose užfiksuota: „1-oje nuotraukoje matosi V. M. valdoma nuomojama žemės sklypo dalis (privati teritorija); 2-oje nuotraukoje matosi V. M. privataus kiemo teritorija; 3-ioje nuotraukoje matosi V. M. privataus kiemo teritorija; 4-oje nuotraukoje, be V. M. valdomos žemės sklypo dalies taip pat matosi ir privati kito asmens, t. y. P. B. privati teritorija bei P. B. statiniai; 5-8 nuotraukose fiksuoti medžių tvarkymo darbai, esantys privačioje V. M. teritorijoje.“

Pareiškėjas 2021-05-24 rašte (Inspekcijos reg. Nr. 1R-3641(2.13.Mr)) nurodė, kad pateiktos nuotraukos darytos „pilietiško Klaipėdos rajono ar miesto gyventojo“, kurio tapatybės atskleisti negalintis, nes to žmogaus nepažįsta; kad prie skundo pridėta ketvirtoji (panoraminė) nuotrauka daryta to paties nežinomo asmens telefonu nuo pareiškėjui priklausančio pastato.

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021-05-24 rašte pateiktą informaciją, 2021-06-08 raštu Nr. 2R-2961(2.13.Mr) pareiškėjui išsiuntė papildomus klausimus, reikalaudama nurodyti asmens, kuris padarė pareiškėjos valdomo sklypo nuotraukas, tapatybę bei kontaktinius duomenis, arba įrodyti, kad prie skundo pridėtos nuotraukos nėra padarytos su jo įrengta vaizdo stebėjimo įranga ar kitomis naudojamomis vaizdo fiksavimo priemonėmis.

Pareiškėjas 2021-06-14 rašte (Inspekcijos reg. Nr. 1R-4184(2.13.Mr)) pakartojo, kad nuotraukas padaręs asmuo prašė neskelbti jo duomenų dėl galimo pažeidimą darančio asmens keršto, tačiau savo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis darytų nuotraukų nepateikė, prašydamas Inspekcijos vadovą paaiškinti, ar nebus pažeistas jo privatumas ir saugumas, pateikus Inspekcijai

prašomus kamerų vaizdus ir ant plano užnešus kamerų siekiamus vaizdus.

Inspekcijoje 2021-03-10 buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens skundas, kurio pagrindu Inspekcija yra priėmusi 2021-08-10 sprendimą Nr. 3R-772(2.13-1.E), kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėjas neįrodė, kad vykdydamas vaizdo stebėjimą jo šeimai priklausančiame sklype bei stebėdamas bendrojo naudojimo teritoriją, nestebi trečiojo suinteresuoto asmens motinai priklausančios privačios teritorijos, kuria naudojasi ir trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl pastarosios skundas šioje dalyje buvo pripažintas pagrįstu, o pareiškėjui pagal BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punktą pateiktas nurodymas nukreipti vaizdo stebėjimo kameras taip, jog vaizdo stebėjimas būtų vykdomas tik išimtinai jam ir jo šeimai priklausančioje teritorijoje. Apie nurodymo įvykdymą pareiškėjas Inspekciją turėjo informuoti ne vėliau kaip iki 2021-09-20, tačiau Inspekcija šios informacijos nustatytu laiku negavo.

Inspekcijoje nagrinėjant kitą (2021-03-10) trečiojo suinteresuoto asmens skundą, pareiškėjui

Inspekcijos 2021-06-07 sprendimu 3R-594 (2.13-1.E) buvo skirta administracinė bauda už Inspekcijos nurodymo nevykdymą, pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalį.

Inspekcija įvertinusi, kad pareiškėjas pakartotinai neįrodė, kad į jo vykdomo vaizdo stebėjimo lauką nepatenka trečiojo suinteresuoto asmens motinai priklausanti ir su ja siejama privati teritorija, taip pat neįrodė, kad jo turėtos ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateiktos nuotraukos buvo padarytos ne jo įrengta vaizdo stebėjimo įranga, t. y. pareiškėjui neįvykdžius Inspekcijos jam duoto nurodymo, Inspekcija priėmė 2021-11-11 sprendimą Nr. 3R-999(2.13-1.E), kuriuo nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėtumo ir 2 dalyje nustatytą atskaitomybės principus, o nevykdydamas teisėtų Inspekcijos nurodymų, pakartotinai pažeidė BDAR 58 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjui pareiškė papeikimą ir nusprendė pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktą pradėti baudos skyrimo procedūrą už Inspekcijos nurodymo nesilaikymą ir prieigos prie duomenų nesuteikimą. Pareiškėjas Inspekcijos 2021-11-11 sprendimą Nr. 3R-999(2.13-1.E) apskundė teismui (administracinė byla Nr. eI2-2005-816/2022).

Inspekcija įvertinusi, kad pareiškėjas pakartotinai tvarkydamas su pareiškėja susijusią informaciją, kurios tvarkymui taikomos BDAR nuostatos, nevykdė Inspekcijos nurodymų ir nesuteikė Inspekcijai prieigos prie jo tvarkomų asmens duomenų (pareiškėjas už šių nurodymų nevykdymą buvo nubaustas 2022-06-07 sprendimu Nr. 3R-594, sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinė byla Nr. eI2-818-809/2022), priėmė išvadą, kad pareiškėjas pakartotinai pažeidė BDAR 58 straipsnio 1 dalį, todėl jam taikė BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte nustatytą atsakomybę ir skundžiamu 2022-04-13 sprendimu Nr. 3R-244(2.13-l.E) skyrė 500 Eur administracinę baudą.

Pareiškėjas nesutikdamas su sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Nustatyta, kad teisinis baudos skyrimo pagrindas – BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktas. Pagal šią teisės nuostatą, bauda asmeniui skiriama tuo atveju, jei asmuo nesilaiko priežiūros institucijos nurodymo arba nesuteikia prieigos galimybės pažeisdamas BDAR 58 straipsnio 1 dalį. Minėtos nuostatos pagrindu Inspekcijai, kaip priežiūros institucijai, suteikti įgaliojimai duoti nurodymą duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui pateikti visą Inspekcijos užduotims atlikti reikalingą informaciją. Tuo tarpu pareiškėjas, prieštaraudamas Sprendimo teisėtumui, be kitų skundo argumentų įrodinėja ir tai, kad jam pareigos teikti Inspekcijai duomenis iš esmės nebuvo, nes jo atžvilgiu BDAR nėra taikomas. Šiuos argumentus pareiškėjas grindžia, be kita ko, remdamasis Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022-04-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2005-816/2022.

Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI2-2005-816/2022 buvo nagrinėjamas Inspekcijos 2021-11-11 sprendimo Nr. 3R-999 (2.13-1.E) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų teisėtumas. Minėtas sprendimas buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens 2021-05-05 skundo, t. y. to paties Inspekcijoje gauto 2021-05-05 skundo, pagrindu, pagal kurį buvo priimtas ir šioje byloje nagrinėjamas Sprendimas. Inspekcijos 2021-11-11 sprendimu pareiškėjui buvo paskirtas papeikimas už su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusių duomenų neteisėtą tvarkymą. Inspekcija minėtame sprendime nurodė, kad pareiškėjas priešingai neįrodė, jog vykdydamas vaizdo stebėjimą jo šeimai priklausančiame sklype nestebi trečiojo suinteresuoto asmens motinai priklausančios privačios teritorijos, kuria naudojasi ir trečiasis asmuo, tuo, kaip nurodo Inspekcija, pažeisdamas BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą atskaitomybės principą, dėl ko trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo pripažintinas pagrįstu. Inspekcija įvertinusi, kad pareiškėjas, tvarkydamas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusią informaciją, nevykdė teisėtų Inspekcijos nurodymų, t. y. nesuteikė Inspekcijai prieigos prie jo tvarkomų asmens duomenų, pripažino, kad pareiškėjas pakartotinai pažeidė BDAR 58 straipsnio 1 dalį, dėl ko pareiškėjui pareiškė papeikimą ir pakartotinai taikė atsakomybę pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktą.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas priimtas dėl pakartotinio pareiškėjo neveikimo, t. y. neteikiant Inspekcijai informacijos (nesuteikus prieigos) dėl savo tyčinių, sąmoningų veiksmų, dėl nebendradarbiavimo su Inspekcija, siekiant atitaisyti pažeidimą, taip pat dėl to, kad tokius savo veiksmus pareiškėjas atliko pakartotinai. Taigi, minėtu sprendimu buvo dar kartą įvertinti pareiškėjo veiksmai – BDAR nuostatoms prieštaraujantis duomenų apie trečiąjį suinteresuotą asmenį tvarkymas ir Inspekcijos nurodymų nevykdymas (pakartotinis neveikimas).

Pažymėtina, jog šiuo nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-560-525/2023, kurioje apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir nagrinėjamai bylai aktualiais klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, įvertinęs pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai pateiktas aštuonias fotonuotraukas (minėtos nuotraukos taip pat yra ir nagrinėjamos bylos pagrindas), jose užfiksuotus vaizdus, pažymėjo, jog šiose fotonuotraukose nėra užfiksuota jokių trečiojo suinteresuotojo asmens ar jos motinos asmens duomenų, kaip jie suprantami pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą. Fotonuotraukose nėra fiksuota jokios informacijos apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti, fotonuotraukose nėra užfiksuota jokių asmens identifikatorių (vardo ir pavardės, asmens identifikavimo numerio, buvimo vietos duomenų ar interneto identifikatorių, nėra fiksuota fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymių). Fotonuotraukose užfiksuotos niekaip neidentifikuotos žemės sklypo dalys, apaugusios medžiais ir krūmais, nukirsti medžiai, supjaustytos medžių dalys. Fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai (informacija) nesudaro galimybės nustatyti jokio asmens tapatybės, todėl konstatavo, kad fotonuotraukose nėra asmens duomenų ir jose esančiai informacijai Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai netaikytini (nutarties 42 punktas). Tuo tarpu aplinkybė, jog pareiškėjas teikdamas fotonuotraukas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai savo pranešime nurodė trečiojo suinteresuotojo asmens bei jos motinos vardus bei pavardes, teismo padarytos išvados, dėl BDAR reikalavimų netaikymo, nekeičia, nes atsakovės vykdyto tyrimo objektas buvo ne pareiškėjo pranešimas, o jo pateiktos fotonuotraukos, kuriose, kaip minėta, jokių asmens duomenų nėra (nutarties 43 punktas). Taigi, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, pareiškėjo veiksmai – trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymas, nepripažintas neteisėtu BDAR nuostatų prasme, todėl, atitinkamai, negalimos ir iš to pareiškėjui kylančios pasekmės – baudos skyrimas, kuri skundžiamu sprendimu ir buvo paskirta būtent už BDAR nuostatų pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-560-525/2023 konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai, kaip juos 2021-05-05 skunde apibūdino trečiasis suinteresuotas asmuo, iš esmės nelaikytini asmens duomenų, kaip jie apibrėžti BDAR 4 straipsnio 1 punkte, teisėtu/neteisėtu tvarkymu, todėl Sprendimas, kuriuo pareiškėjui už BDAR nuostatų pažeidimą (Inspekcijos įpareigojimo nevykdymas) paskirta 500 Eur bauda, naikintinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas 2022 m. liepos 12 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad už skundo parengimą patyrė 1 000 Eur išlaidų. Prašymui pagrįsti pateikė 2022 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 848454. Taip pat pareiškėjas už skundo pateikimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos) Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Pareiškėjui teisinės paslaugos buvo suteiktos 2022 m. II ketvirtį (pateiktas skundas), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. IV ketvirčio – 1 679,3 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5, todėl maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 4 198,25 Eur (2,5 x 1 679,3).

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Vadinasi, sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Teismo vertinimu, keliamo ginčo pobūdis pagal esmę, apimtį nebuvo platus, byloje nagrinėtini ginčo klausimai pareiškėjui buvo žinomi iš šiame sprendime nurodytos ir aptartos administracinės bylos Nr. eI2-2005-816/2022 (tapatus ginčo pagrindas kaip ir nagrinėjamoje byloje), pareiškėjas rengiant skundą panaudojo dalį argumentų iš administracinėje byloje Nr. eI2-2005-816/2022 priimto sprendimo, byloje nebuvo pateikta ir analizuojama tokio pobūdžio medžiaga, kurios analizei buvo reikalingos didesnės laiko sąnaudos, ar ypatingai sudėtinga teisinė analizė, todėl teismas sprendžia, kad už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas apskaičiuota priteistina suma mažintina ir pareiškėjui iš atsakovės priteistini 522,50 Eur (500 + 22,50) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo A. Č. skundą.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. Nr. 3R-244(2.13-l.E).

Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 522,50 Eur (penki šimtai dvidešimt du eurai ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė