Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

2020-07-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-275-814/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
II-275-814/2020
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00109-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Lina Šafronienė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-275-
814/2020
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00109-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.4.7; 1.5.5; 1.5.7; 16.9.1; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 13 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2020 m. birželio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. J. 2020 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė nuobauda – 120 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui, už tai, kad jis 2020 m. birželio 7 d., apie 16.26 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be priekinio valstybinio numerio, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 225 ir 226 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas A. L. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti, specialiosios teisės atėmimą 1 (vienam) mėnesiui, panaikinti. Skunde nurodė, kad jis 2020 m. birželio 7 d. buvo nubaustas už važiavimą be draudimo ir be priekinio valstybinio numerio – 120 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėn. Institucijos pareigūnas, priėmęs nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemonę, neatsižvelgė į traukiamo atsakomybėn asmens šeimos (vaikų) interesus, į tai, kad vienas vaikas yra neįgalus, ir taip nepagrįstai apribojo jam teisę vežioti vaikus bei galimybę įsigyti buičiai reikalingų prekių. Mano, kad Institucija pažeidė jo vaikų interesus, teisingumo, proporcingumo principą ir absoliučiai nevykdė tarptautinių sutarčių reikalavimų, kurios turi viršenybes principą prieš Lietuvos Respublikos Įstatymus (Vaiko teisių Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija 24 straipsnio 2 dalis). Skunde nurodė, kad asmuo patrauktas atsakomybėn neturėjo tyčios važiuoti be valstybinio automobilio numerio Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris buvo numuštas dviračiu, ir pareiškėjas pamiršo jį uždėti prieš išvažiuodamas. Mano, kad Institucija netinkamai taikė ANK 415 straipsnio 8 dalį, nes galėjo ir netaikyti specialiosios teisės atėmimą, kadangi šis teisės atėmimas nėra privalomas ir būtinas. Pareiškėjas teigia, jog nėra įrodyta, kad toks veiksmas sukėlė kažkam pavojų, kad yra nukentėjusiųjų ar buvo padaryta žala. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Valstybė nepagrindė jokia logika ir argumentais, kokia jai yra nauda dėl tokio specialiosios teisės atėmimo. Nurodo, kad specialiosios teisės atėmimas pritaikytas pertekline tvarka, nes vienas automobilio valstybinis numeris buvo ant automobilio. Pareiškėjas taip pat nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu. Teigia, kad jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl prašo paskirtą baudą sumažinti.

Atsiliepimas

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė A. L. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodė, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas. Asmeniui paskirta administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Institucijos nuomone, apelianto kaltė padarius minėtus pažeidimus yra visiškai įrodyta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Atsiliepime taip pat nurodė, jog institucijai yra žinoma, kad asmuo sistemingai pažeidinėja ANK normas, skirtų piniginių baudų nemoka, todėl buvo priimtas sprendimas atimti teisę vairuoti, kadangi, kaip matyti, asmuo jam suteikta teise piktnaudžiauja ir naudojasi neatsakingai, ignoruoja policijos pareigūnų reikalavimus. Tai, kad asmuo teigia, jog teisės vairuoti transporto priemones jam reikalinga vežioti vaikus, laikytina kaip argumentu, bandant išvengti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad apelianto sutuoktinė turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir gali užtikrinti vaikų interesus. Taip pat asmuo argumentuoja, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau, policijos duomenų bazėse esančiais duomenimis, darbo paieška asmens pageidavimu nutraukta 2019 m. balandžio 24 d. Institucijos nuomone, byla išnagrinėta visapusiškai ir nuobauda paskirta pagrįstai, dėl ko nėra tikslinga tenkinti apelianto prašymą, išdėstytą skunde.

Šalies argumentai

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, teisme 2020 m. liepos 8 d. gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie paskirto posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad A. L. 2020 m. birželio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė nuobauda – 120 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui, už tai, kad jis 2020 m. birželio 7 d., apie 16.26 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę be priekinio valstybinio numerio, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, ir tuo pažeidė KET 225 ir 226 punktų reikalavimus.

Nutarime jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakarotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 3-4).

2020 m. birželio 7 d. administracinio nusižengimo protokole pareiškėjas paaiškindamas nurodė, kad „jis nesidraudžia dėl to, kad privalomo sveikatos draudimo nėra, o metalo laužą privaloma drausti. Jo vairuojamo automobilio valstybinius numerius nudaužė važiuodamas dviračiu, jie šiuo metu yra namuose, jis juos pamiršo pasiimti“ (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 1-2).

ANK 415 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

ANK 415 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo), užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimties iki vieno šimto dvidešimt eurų.

ANK 415 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje, padarymo nėra, todėl, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius minėtus nusižengimus, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad pareiškėjui nepagrįstai paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 1 mėnesiui, bei paskirta per didelė nuobauda. Būtent šiuo klausimu teismas ir pasisako.

A. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo skirta 100 Eur bauda, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje padarymą -120 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu vieno mėnesio laikotarpiui. Bausmes subendrinus ANK 38 straipsnio tvarka, paskirta galutinė administracinė nuobauda -120 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas vieno mėnesio laikotarpiui.

Akivaizdu, kad skiriant administracinę nuobaudą, t. y. baudas, bei administracinio poveikio priemonę, t. y. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, buvo atsižvelgta į tai, jog buvo nustatyta A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad tame pačiame ANK straipsnyje (ANK 415 straipsnio 1 dalis) numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taip pat įvertinta, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau teismas pažymi, jog akivaizdžiai matyti, kad Institucija, priimdama nutarimą taikyti pažeidėjo atžvilgiu administracinio poveikio priemonę, t. y. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą minimaliam terminui - vienam mėnesiui, be abejonės atsižvelgė į A. L. nurodytas aplinkybes, kad jis augina vaikus, ir, kad jam reikalinga juos vežioti, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę. Tokia švelni pažeidėjui taikyta sankcijos atskleidžia, jog skiriant nuobaudą buvo pakankamai atsižvelgta tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek ir į jo padaryto pažeidimo pavojingumą. Netaikyti administracinio poveikio priemonės Institucija, atsižvelgdama į A. L. asmenybę, neturėjo teisinio pagrindo.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Aptartas reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Vis dėlto, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje be kita ko nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Teismas konstatuoja, kad pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės (teisė vairuoti jam reikalinga, kad galėtų vežioti vaikus, važiuoti apsipirkti buičiai reikalingų prekių, be to, pareiškėjas yra nedirbantis), nelaikytinos išskirtinėmis ir svarbiomis, dėl kurių turėtų būti neskiriama administracinio poveikio priemonė, ar kurios įrodytų, kad nuobauda buvo paskirta nesilaikant proporcingumo ir teisingumo principų bei sudarytų pagrindą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Papildomai galima pažymėti, kad A. L. nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Būtina atkreipti dėmesį, jog administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Teismo nuomone, teigiamai negali būti vertinama ir A. L. asmenybė. Jis nedirba, duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra. Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos duomenimis, pareiškėjo darbo paieška asmens pageidavimu nutraukta 2019 m. balandžio 24 d. A. L. yra teistas, jam inkriminuotus administracinius nusižengimus jis padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis baustas administracine tvarka eilę kartų už KET pažeidimus, t.y. už greičio viršijimą, už automobilio nedraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kt. (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 6-18). A. L. jam paskirtų administracinių baudų nemoka, nepadarė tinkamų išvadų ir toliau pažeidinėja KET, paskirtos švelnesnės nuobaudos nėra veiksmingos. Pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti jam paskirtą baudą, nėra nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl darytina išvada, jog švelnesnėmis nuobaudomis administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti. Pareiškėjui paskirta ANK 38 straipsnio tvarka subendrinta galutinė nuobauda - 120 Eur bauda nėra per griežta, ji atitinka asmens padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, negali būti laikomas neproporcingu padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Be to teismas pažymi, kad A. L. skunde nurodomos aplinkybės jo kaltės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 3 dalį neeliminuoja. Akivaizdu, jog A. L. žinojo, kad jis vairuoja transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir be valstybinio numerio ženklo, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis nurodė, kad automobilio valstybinis numeris buvo numuštas dviračiu, ir pareiškėjas pamiršo jį uždėti, taip pat nurodė, kad neapdraudė savo automobilio, nes pareiškėjo nuomone, metalo laužas nedraudžiamas. Taigi, nustatytos A. L. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad jo veika visiškai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu A. L. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose. Keisti 2020 m. birželio 7 d. priimtą nutarimą A. L. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2020 m. birželio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo A. L. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lina Šafronienė