Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pareiškėjas 2017-07-11 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) pateikė pareiškimą, juo prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti V. Š.. Pareiškėjas nurodė, jog priežastys, sukėlusios nemokumą, yra tai, kad Londono Aukštojo Teisingumo Teismo 2015-06-24 nutartimi iš jo kartu su solidariais bendraatsakiais J. G. ir T. V. priteista 196 597,20 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos kreditorei Fingood LLP. Londono Aukštojo Teisingumo Teismo 2015-06-24 nutartis paskelbta vykdytina Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-83-330/2015, kuri įsiteisėjo po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-12 nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, jog jo brolis T. I. (dabar – Vaišvila) nuo 2005 metų buvo kelių užsienyje registruotų įmonių savininku. T. V. įmonės „Westa“ ir „Holding“ tapo pagrindinėmis įmonės Fingood LLP steigėjomis. 2010-04-06 T. V. pakeitė įmonės akcininkus ir dalį įmonėms „Westa“ ir „Holding“ priklausančių Fingood LLP akcijų pardavė jam ir J. G.. Šiuos veiksmus įmonės „Westa“ ir „Holding“ apskundė Londono Aukštajam Teisingumo Teismui, kuris 2015-06-24 nutartimi panaikino 2010-04-06 akcijų perdavimą ir grąžino akcijų registravimą į tokį statusą, kokį jis turėjo iki šios dienos. K. T. Vaišvila kaip faktinis įmonės savininkas dėl akcijų perrašymo bylinėjosi Anglijos teismuose, bylinėjimosi išlaidos solidariai buvo priteistos iš visų įmonės akcininkų, taip pat ir pareiškėjo. Panaikinus akcijų perleidimo sandorį, Fingood LLP kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą, kuris sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-669-265/2014 priteisė 49 904,50 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas iš pareiškėjo Fingood LLP naudai. Kadangi buvo panaikintas akcijų perleidimo sandoris, Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš pareiškėjo priteistos visos bendrovės lėšos, gautos turint tikslą vykdyti įmonės veiklą, t. y. dalyvauti aukcionuose. Pareiškėjas nurodo, kad jo skola kreditorei Fingood LLP sudaro 220 102,20 Eur.Pareiškėjas nurodė, jog dirba UAB „Vlarsena“, jo darbo užmokestis – 364 Eur. Jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą Jūreivystės akademijoje bei įgijęs laivavedžio specialybę, tačiau šiuo metu jūreivystės sferoje vyrauja krizė, todėl susirasti darbo pagal specialybę jam nepavyko. Jis augina nepilnamečius vaikus A. I. (A. I.), gim. 2014-10-06, ir V. Š. (V. Š.) gim.(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Pažymėjo, jog pareiškėjo nemokumą sukėlė tai, kad jis 2010 metais sutiko su brolio T. V. pasiūlymu ir įsigijo Fingood LLP akcijas, sudarydamas šį sandorį, pareiškėjas nežinojo, jog tai daroma neteisėtai. Teismui panaikinus sandorį iš pareiškėjo kartu su solidariais bendraskoliais buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos kreditorei. Pareiškėjo atstovė taip pat nurodė, kad minėti sandoriai įvyko daugiau nei prieš trejus metus, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo šios aplinkybės neturėtų būti vertinamos. Be to, baudžiamoji byla buvo iškelta tik jo broliui ir nenustatyta, kad jis būtų dalyvavęs nusikalstamoje veikoje.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė teismo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės apie tai, kas sukėlė jo nemokumą, yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog pareiškėjo skola kreditorei Fingood LLP yra atsiradusi dėl jo brolio T. V. padarytų nusikalstamų veikų, nors pareiškėjas dėl šių veikų teisiamas nebuvo. Nurodė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju teismui nurodė nepagrįstas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nuslėpė tikrąsias skolų kreditorei Fingood LLP atsiradimo priežastis, tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas yra ne tik nesąžiningas, bet ir tyčia siekia suklaidinti teismą.Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjas slepia tikrąsias savo pajamas bei sąmoningai elgiasi taip, kad jo skolos kreditorei Fingood LLP nebūtų padengtos. Nurodė, kad pareiškėjas UAB „Vlarsena“ yra įdarbintas tik tam, kad jam atsirastų pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi priešingu atveju pareiškėjas nebūtų turėjęs jokių argumentų, kaip ir iš kokių pajamų jis galėtų padengti nors dalį savo skolų ir paruošti mokumo atkūrimo planą. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad UAB „Vlarsena“ buvo įsteigta 2017-05-22, pareiškėjas įmonėje pradėjo dirbti 2017-06-01, tačiau pranešimus kreditoriams apie kreipimąsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas parengė 2017-05-11, t. y. anksčiau nei buvo įdarbintas UAB „Vlarsena“. Nurodė, kad dauguma kartu su pareiškėjo pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų pažymų buvo renkamos būtent 2017 metų birželio mėnesį, t. y. pareiškėjui tik pradėjus dirbti UAB „Vlarsena“. Nurodė, jog pareiškėjas faktiškai visais atvejais buvo įdarbintas fiktyviai tam, kad kauptųsi jo darbo stažas ir pareiškėjas turėtų darbuotojui suteikiamas socialines garantijas. Vienintelė reali minėtoje pažymoje nurodyta pareiškėjo darbdavė yra UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“, kurioje pareiškėjas dirbo nuo 2010-12-27 iki 2012-03-22, tuo metu pareiškėjo darbo užmokestis sudarė nuo 3 500 Lt iki 9 000 Lt per mėnesį. Kiti pareiškėjo darbo pagal darbo sutartį atvejai yra akivaizdžiai fiktyvūs, kadangi jo draudžiamosios pajamos buvo 10 ir daugiau kartų mažesnės nei gautos UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“, todėl akivaizdu, kad tikrasis pareiškėjo įsidarbinimo minėtose įmonėse tikslas nebuvo realaus ir pagrįsto darbo užmokesčio gavimas, bet darbuotojo socialinių garantijų turėjimas. Nurodė, jog nuo 2015-03-02 vykdomas išieškojimas kreditorei Fingood LLP, todėl visą šį laikotarpį pareiškėjas sąmoningai uždirbdavo tiek, kad neprarastų socialinių garantijų, tačiau galėtų išvengti skolos kreditorei grąžinimo. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių darbo paieškas, taip pat nenurodė, kokie darbai ir už kokį darbo užmokestį per mėnesį jam buvo pasiūlyti tuo metu, kai jis buvo registruotas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje. Nurodė, jog pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą ir laivavedžio specialybę, tačiau pagal specialybę dirbo tik laikotarpiu nuo 2010-12-27 iki 2012-03-22 UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“. Šios aplinkybės patvirtina abejones, jog pareiškėjas neatskleidžia tikrųjų savo pajamų šaltinių ir fakto, kad galbūt dirba laivuose, priklausančiuose užsienio įmonėms.

Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-10-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: iškelti bankroto bylą apeliantui, bankroto administratoriumi skirti V. Š.. Patvirtinti bankroto administravimo išlaidoms nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos 400 Eur sumą; patvirtinti būtinųjų poreikių tenkinimui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos 244 Eur/mėn. sumą; nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Apeliantas nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų teismo argumentą, kad apeliantas slėpė savo pajamas ir nesiėmė veiksmų savo įsiskolinimui mažinti, kad jis buvo itin neatidus ir nerūpestingas bei sąmoningai ir tikslingai siekė negerinti savo mokumo, kaip tai darė įtaką jo nemokumui, dėl to teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog apeliantas sąmoningai ir tikslingai siekė negerinti savo mokumo ir kad tokie jo veiksmai turėjo įtakos jo mokumui, todėl nenustatęs šių aplinkybių nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl apelianto mokumo kreditoriams argumentus grindė tik prielaidomis ir spėjimais, nurodydamas, jog apeliantas galėjo uždirbti daugiau, galėjo dirbti papildomą darbą, galbūt dirbo ir slėpė savo pajamas. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teisme posėdžio metu nurodė, jog jis visą savo laiką skyrė darbo paieškoms būtent pagal specialybę. Nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2015 ir 2016 metais jam kelis kartus pavyko susirasti darbą laivuose, iš to gautas pajamas jis investavo į jūrininko laipsnio kėlimą, į specialiųjų liudijimų gavimą, todėl nepagrįsta spręsti, jog apeliantas nesiekė susirasti geriau mokamo darbo, atvirkščiai, nurodyti duomenys įrodo, kad apeliantas nuolatos dėjo ir deda pastangas kelti kvalifikaciją, siekdamas ateityje gauti geriau mokamą darbą. Apeliantas nurodė, jog tokie apelianto veiksmai neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui 2014-11-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, kurioje teismas pažymėjo, kad „ <...teismai neatsižvelgė, neįvertino, ar stengdamasi gauti išsilavinimą kasatorė savo nemokumo nedidino, ar priešingai, siekė sukurti sąlygas, kurios leistų jai vėliau gauti didesnį darbo užmokestį. >“.Apeliantas nurodė, jog jis rusakalbis, jo išsilavinimas yra itin specifinis, todėl akivaizdu, kad susirasti geriau mokamą darbą ne pagal specialybę jam nepavyko ne dėl jo nenoro ar sąmoningų veiksmų, o būtent dėl kalbos nemokėjimo ir patirties specifinėje srityje nebuvimo. Nurodė, jog kitose darbo srityse, o juo labiau pardavimų vadybininko (ką siūlė darbo birža), jis yra nepaklausus, todėl išvada, jog apeliantas sąmoningai nepasinaudojo darbo biržos pasiūlymu, kuriam jis yra akivaizdžiai netinkamas dėl kalbos nemokėjimo, yra nepagrįsta. Faktas, kad apeliantas nepasirinko picos išvežiotojo specialybės, taip pat nerodo jo nesąžiningumo, nes yra žinoma, jog picos išvežiotojų atlyginimai nėra dideli, jis jau buvo sutaręs dirbti UAB „Vlarsena“ už 400 Eur darbo užmokestį. Apeliantas nurodė, jog apskritai tokių darbo biržos pasiūlymų nebuvo gavęs, pirmą kartą juos pamatė teisme, todėl apskritai šiais dokumentais, kuriuose nėra apelianto parašo, jog jis pasiūlymą gavo, negalima vadovautis ir juo labiau teigti, kad jis šių pasiūlymų atsisakė. Apeliantas pažymėjo, jog nenustatyta, jog apeliantas, nesusirasdamas geriau mokamą darbą, tai atliko sąmoningai, tyčia. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino priežasčių, dėl kurių jis nesusirado geriau mokamo darbo, o be kita ko, teismas nenustatė, kad geresnio darbo nesusiradimas ir geresnių pajamų neturėjimas lėmė ir / ar padidino jo nemokumą, todėl nenustačius šių aplinkybių, teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta.Apeliantas nurodė, jog priešingai nutartyje nurodytoms aplinkybėms, byloje esantys duomenys ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas niekada neslėpė savo pajamų, visada stengėsi atsiskaityti su kreditoriais pagal savo finansines galimybes. Šias aplinkybes patvirtinta antstolio 2017-01-27 raštas Nr. Slb-7568, iš kurio matyti, kad pagal 2015-03-02 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-669-265/2014 dėl 49 904,50 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo 2017-01-27 liko neišieškota 15 630,27 Eur skolos ir 5 proc. palūkanų, kurios apskaičiuotos 2017-01-27 dienos duomenimis ir sudaro 7 874,73 Eur. Nurodė, jog per laikotarpį nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2017 metų sausio mėnesio kreditorių reikalavimų tenkinimui buvo išieškota 34 274,23 Eur. Remiantis apeliantui priklausančios AB SEB banke esančios sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-06-12, į antstolio depozitinę sąskaitą 2015-05-26 buvo pervesta 12 221,97 Eur, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-669-265/2014.Apeliantas nurodė, jog tai, kad jis dirbo įmonėse, kurių vadovai ir akcininkai buvo jo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantą nesąžiningu, nes už tokį darbą buvo mokamas darbo užmokestis, buvo mokami mokesčiai valstybei, jo pajamos nebuvo slepiamos, buvo deklaruojamos teisės aktų nustatyta tvarka, o vien mažų pajamų gavimas kasacinio teismo praktikoje nepripažįstamas nesąžiningumu. Pasak kasacinio teismo, būtina įvertinti ir tai, kokį darbo užmokestį fizinis asmuo galėtų gauti susiradęs darbą bei kokią įtaką tokios gaunamos pajamos padarytų fizinio asmens mokumui ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Kitaip tariant, jei asmeniui nepavyko rasti gerai mokamo darbo, už kurį gaunamas atlygis ilgainiui leistų sumokėti skolą ir nuo jos skaičiuojamas palūkanas, tačiau jis turėjo realias galimybes įsidarbinti mažai mokamose pareigose ir to nepadarė, netgi tokios elgsenos negalima laikyti nesąžininga ir dėl to atsisakyti kelti bankroto bylą. Tuo tarpu, anot pirmosios instancijos teismo, apeliantas, uždirbdamas mažas pajamas, turėjo apskritai nedirbti, netgi pas gimines, kurie mokėjo jam darbo užmokestį, o registruotis darbo biržoje ir laukti, kol jam bus pasiūlytas gerai mokamas darbas, tokia teismo logika neatitinka teismų praktikos ir apskritai neatitiktų sąžiningumo principo.Apeliantas nurodė, jog tai, kad apelianto darbdaviai nevykdė antstolio patvarkymų, tai yra ne šios bylos esmė, tai yra vykdymo proceso stadija, kurioje antstolis gali imtis priemonių prieš darbdavį, juo labiau, kad vykdyti išskaitymus, tai yra darbdavio, o ne apelianto pareiga ir atsakomybė, todėl šiuo pagrindu konstatuoti apelianto nesąžiningumą teismas neturėjo teisinio pagrindo.Apeliantas nurodė, jog nesąžiningumu negali būti laikoma tai, jog apeliantas gali susirasti papildomą darbą ir gauti didesnes pajamas, nes, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto funkcijos UAB „Vlarsena“ neužima visos darbo dienos. Apeliantas nurodė, jog įmonės galimybes mokėti apeliantui darbo užmokestį yra ne šios bylos esmė, juolab, kad teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Fingood LLP prašė pirmosios instancijos teismo 2017-10-06 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėjo, kad, būdamas jūrininku su aukštuoju išsilavinimu, nuo 2012-03-22 dėjo visas pastangas tam, kad susirastų darbą pagal savo specialybę, tačiau tokio darbo jis nerado dėl laivybos sektoriuje vyraujančios krizės. Šias aplinkybes apeliantas grindė Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymomis, pagal kurios duomenis jis 2016-01-04–2016-09-29, 2016-10-20 –2016-11-08 ir 2017-05-08–2017-05-31 buvo registruotas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje. Per visą bylai aktualų pastarųjų trejų metų laikotarpį apeliantas teigė pagal specialybę nedirbęs dėl tariamos krizės, o visas jo pajamas sudarė darbo užmokestis paskutiniojoje jo darbovietėje F. I. individualioje įmonėje ir darbovietėje UAB „Vlarsena“. Nurodė, jog apeliantas nuslėpė faktus, jog 2014-04-28–2014-05-26 dirbo antruoju kapitono padėjėju laive „Highland Guardian“, 2014-07-01–2014-10-28 dirbo antruoju kapitono padėjėju laive „Highland Chieftan“, 2015-01-08–2015-05-25 vėl dirbo antruoju kapitono padėjėju laive „Highland Guardian“, o 2016-01-26–2016-03-30 – antruoju kapitono padėjėju laive „Wind Innovation“. Išaiškėjus šioms aplinkybes, apeliantas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad dirbdamas laivuose, gavo pajamas, nors pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo šį pajamų gavimo faktą nuslėpė. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad, dirbdamas antruoju kapitono padėjėju laive „Wind Innovation“, uždirbo apie 2 000 eurų, iš kurių didžiąją dalį skyrė savo kvalifikacijai kelti, tačiau tai niekaip nepaneigia akivaizdaus apelianto nesąžiningumo. Suinteresuotas asmuo Fingood LLP pažymėjo, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, kokios iš tikrųjų buvo apelianto pajamos, kai jis dirbo laivuose, bei kokios buvo apelianto išlaidos kvalifikacijai kelti. Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tariamas jo darbo pagal specialybę paieškas, nors bylos nagrinėjimo metu tik žodžiu paaiškino ieškojęs darbo pagal specialybę internete.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog apeliantas bylos nagrinėjimo metu ne tik patvirtino nuslėpęs tam tikrą savo pajamų dalį tiek nuo teismo, tiek nuo savo kreditorės Fingood LLP, bet iš esmės neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties ir pajamų, iš kurių būtų galima spręsti apie apelianto galimybę padengti savo skolas kreditorei Fingood LLP ir daryti išvadą, ar apeliantas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog apelianto nemokumo faktui nustatyti trukdė ir kitos bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios aplinkybės, nes net jei ir būtų daroma prielaida, kad apeliantas iš tikrųjų sąžiningai neranda darbo kaip jūrininkas, apeliantas nagrinėjamoje byloje neįrodė ir tų pajamų, kurias jis objektyviai galėtų gauti, jei dirbtų alternatyvų darbą ne pagal specialybę. Nurodė, jog vien tas faktas, kad darbo užmokestį apeliantui nustato jo sutuoktinė, neleidžia objektyviai teigti, jog dabartinis apelianto darbo užmokestis (400 Eur per mėnesį) yra tas, kuris atspindi tikrąsias apelianto galimybes gauti maksimalias pajamas, kai jis nedirba pagal specialybę.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog labiau tikėtina suinteresuoto asmens Fingood LLP iškelta versija, kad apelianto darbas UAB „Vlarsena“ nėra tik jo darbo imitacija ir buvo įformintas tik dėl to, jog atsirastų pagrindas apeliantui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes priešingu atveju jis nebūtu turėjęs jokių argumentų, kaip ir iš kokių pajamų galėtų padengti nors dalį savo skolų ir paruošti savo mokumo atkūrimo planą. Tai aiškiai matyti iš to, kad UAB „Vlarsena“ buvo įsteigta tik 2017-05-22, apeliantas pagal darbo sutartį įmonėje pradėjo dirbti nuo 2017-06-01, tačiau dar iki tol surašė 2017-05-11 pranešimus kreditoriams apie kreipimąsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir išsiuntė juos adresatams. Nurodė, jog apeliantas nepaneigė abejonių, kad dabartinis jo darbas UAB „Vlarsena“ yra ne pajamų šaltinis, iš kurio kreditorius gali tikėtis atgauti nors simbolinę skolos dalį, bet viena iš formaliai įgyvendintų sąlygų tam, kad atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog visiškai užteko konstatuoti faktui, kad apeliantas suvokdamas savo turtinę padėtį, sąmoningai jos negerino ir elgėsi priešingai – slėpė gaunamas pajamas ir vengė atsiskaityti su kreditoriumi ir būtent dėl šios priežasties egzistuoja apelianto nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – formaliai dirbdamas artimiesiems giminaičiams priklausančiose įmonėse arba būdamas registruotas teritorinėje darbo biržoje. Apeliantas paraleliai dirbdavo užsienio jūrų laivuose ir slėpdavo savo pajamas nuo kreditorės Fingood LLP, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas sąmoningai vengė atsiskaityti su Fingood LLP, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorės reikalavimai bus nurašyti, yra visiškai pagrįsta tiek į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek prieštaringu ir nesąžiningu apelianto elgesiu.