- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-127-777/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09654-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- F. I.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. I. (toliau – pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-10-06 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo F. I. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis A. S. (toliau – antstolis), K. I., Fingood LLP, J. G. (J. G.), T. V. (T. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas 2017-07-11 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) pateikė pareiškimą, juo prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti V. Š.. Pareiškėjas nurodė, jog priežastys, sukėlusios nemokumą, yra tai, kad Londono Aukštojo Teisingumo Teismo 2015-06-24 nutartimi iš jo kartu su solidariais bendraatsakiais J. G. ir T. V. priteista 196 597,20 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos kreditorei Fingood LLP. Londono Aukštojo Teisingumo Teismo 2015-06-24 nutartis paskelbta vykdytina Lietuvos Respublikoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-83-330/2015, kuri įsiteisėjo po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-12 nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, jog jo brolis T. I. (dabar – Vaišvila) nuo 2005 metų buvo kelių užsienyje registruotų įmonių savininku. T. V. įmonės „Westa“ ir „Holding“ tapo pagrindinėmis įmonės Fingood LLP steigėjomis. 2010-04-06 T. V. pakeitė įmonės akcininkus ir dalį įmonėms „Westa“ ir „Holding“ priklausančių Fingood LLP akcijų pardavė jam ir J. G.. Šiuos veiksmus įmonės „Westa“ ir „Holding“ apskundė Londono Aukštajam Teisingumo Teismui, kuris 2015-06-24 nutartimi panaikino 2010-04-06 akcijų perdavimą ir grąžino akcijų registravimą į tokį statusą, kokį jis turėjo iki šios dienos. K. T. Vaišvila kaip faktinis įmonės savininkas dėl akcijų perrašymo bylinėjosi Anglijos teismuose, bylinėjimosi išlaidos solidariai buvo priteistos iš visų įmonės akcininkų, taip pat ir pareiškėjo. Panaikinus akcijų perleidimo sandorį, Fingood LLP kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą, kuris sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-669-265/2014 priteisė 49 904,50 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas iš pareiškėjo Fingood LLP naudai. Kadangi buvo panaikintas akcijų perleidimo sandoris, Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš pareiškėjo priteistos visos bendrovės lėšos, gautos turint tikslą vykdyti įmonės veiklą, t. y. dalyvauti aukcionuose. Pareiškėjas nurodo, kad jo skola kreditorei Fingood LLP sudaro 220 102,20 Eur.Pareiškėjas nurodė, jog dirba UAB „Vlarsena“, jo darbo užmokestis – 364 Eur. Jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą Jūreivystės akademijoje bei įgijęs laivavedžio specialybę, tačiau šiuo metu jūreivystės sferoje vyrauja krizė, todėl susirasti darbo pagal specialybę jam nepavyko. Jis augina nepilnamečius vaikus A. I. (A. I.), gim. 2014-10-06, ir V. Š. (V. Š.) gim.(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Pažymėjo, jog pareiškėjo nemokumą sukėlė tai, kad jis 2010 metais sutiko su brolio T. V. pasiūlymu ir įsigijo Fingood LLP akcijas, sudarydamas šį sandorį, pareiškėjas nežinojo, jog tai daroma neteisėtai. Teismui panaikinus sandorį iš pareiškėjo kartu su solidariais bendraskoliais buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos kreditorei. Pareiškėjo atstovė taip pat nurodė, kad minėti sandoriai įvyko daugiau nei prieš trejus metus, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo šios aplinkybės neturėtų būti vertinamos. Be to, baudžiamoji byla buvo iškelta tik jo broliui ir nenustatyta, kad jis būtų dalyvavęs nusikalstamoje veikoje.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė teismo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės apie tai, kas sukėlė jo nemokumą, yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog pareiškėjo skola kreditorei Fingood LLP yra atsiradusi dėl jo brolio T. V. padarytų nusikalstamų veikų, nors pareiškėjas dėl šių veikų teisiamas nebuvo. Nurodė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju teismui nurodė nepagrįstas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nuslėpė tikrąsias skolų kreditorei Fingood LLP atsiradimo priežastis, tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas yra ne tik nesąžiningas, bet ir tyčia siekia suklaidinti teismą.Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjas slepia tikrąsias savo pajamas bei sąmoningai elgiasi taip, kad jo skolos kreditorei Fingood LLP nebūtų padengtos. Nurodė, kad pareiškėjas UAB „Vlarsena“ yra įdarbintas tik tam, kad jam atsirastų pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi priešingu atveju pareiškėjas nebūtų turėjęs jokių argumentų, kaip ir iš kokių pajamų jis galėtų padengti nors dalį savo skolų ir paruošti mokumo atkūrimo planą. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad UAB „Vlarsena“ buvo įsteigta 2017-05-22, pareiškėjas įmonėje pradėjo dirbti 2017-06-01, tačiau pranešimus kreditoriams apie kreipimąsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas parengė 2017-05-11, t. y. anksčiau nei buvo įdarbintas UAB „Vlarsena“. Nurodė, kad dauguma kartu su pareiškėjo pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų pažymų buvo renkamos būtent 2017 metų birželio mėnesį, t. y. pareiškėjui tik pradėjus dirbti UAB „Vlarsena“. Nurodė, jog pareiškėjas faktiškai visais atvejais buvo įdarbintas fiktyviai tam, kad kauptųsi jo darbo stažas ir pareiškėjas turėtų darbuotojui suteikiamas socialines garantijas. Vienintelė reali minėtoje pažymoje nurodyta pareiškėjo darbdavė yra UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“, kurioje pareiškėjas dirbo nuo 2010-12-27 iki 2012-03-22, tuo metu pareiškėjo darbo užmokestis sudarė nuo 3 500 Lt iki 9 000 Lt per mėnesį. Kiti pareiškėjo darbo pagal darbo sutartį atvejai yra akivaizdžiai fiktyvūs, kadangi jo draudžiamosios pajamos buvo 10 ir daugiau kartų mažesnės nei gautos UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“, todėl akivaizdu, kad tikrasis pareiškėjo įsidarbinimo minėtose įmonėse tikslas nebuvo realaus ir pagrįsto darbo užmokesčio gavimas, bet darbuotojo socialinių garantijų turėjimas. Nurodė, jog nuo 2015-03-02 vykdomas išieškojimas kreditorei Fingood LLP, todėl visą šį laikotarpį pareiškėjas sąmoningai uždirbdavo tiek, kad neprarastų socialinių garantijų, tačiau galėtų išvengti skolos kreditorei grąžinimo. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių darbo paieškas, taip pat nenurodė, kokie darbai ir už kokį darbo užmokestį per mėnesį jam buvo pasiūlyti tuo metu, kai jis buvo registruotas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje. Nurodė, jog pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą ir laivavedžio specialybę, tačiau pagal specialybę dirbo tik laikotarpiu nuo 2010-12-27 iki 2012-03-22 UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“. Šios aplinkybės patvirtina abejones, jog pareiškėjas neatskleidžia tikrųjų savo pajamų šaltinių ir fakto, kad galbūt dirba laivuose, priklausančiuose užsienio įmonėms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017-10-06 nutartimi pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino ir atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Priteisė iš pareiškėjo 2 468,78 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui Fingood LLP.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-669-265/2014 iš pareiškėjo priteista 37 071,36 Eur (128 000 Lt) skola, 9 064,71 Eur (31 298,63 Lt) palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, 2 356,08 Eur (8 135,08 Lt) bylinėjimosi išlaidų Fingood LLP. Londono Aukštojo Teisingumo Teismo 2015-06-24 nutartimi iš pareiškėjo kartu su solidariais bendraatsakiais priteista 150 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kreditoriams Fingood LLP, S. P., Westa Holding Limited, Holding Associates Limited. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-83-330/2015 pagal Fingood LLP prašymą Londono Aukštojo Teisingumo Teismo 2015-06-24 nutartis paskelbta vykdytina Lietuvos Respublikoje. Remiantis antstolio 2017-07-31 pažymos apie vykdymo eigą duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo skolą Fingood LLP pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-25 sprendimą sudaro 9 043,93 Eur, o solidarių bendraskolių F. I. (pareiškėjo), J. G. ir T. V. skola pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-31 nutartį – 196 529,61 Eur. Antstoliui skola – 9 588,76 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog antstolio depozitinė sąskaitoje yra saugoma 127 000 Eur suma, kuri bus paskirstyta suėjus įstatyme nustatytam terminui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš pareiškėjo pateikto pareiškimo bei įrodymų apie turimus skolinius įsipareigojimus matyti, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 88 162,30 Eur.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės apie tai, kas sukėlė jo nemokumą, yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės, jomis siekiama suklaidinti teismą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas pareiškime iš esmės nedetalizuoja Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-25 sprendimo ir Londono Aukštojo Teisingumo Teismo 2015-06-24 nutarties, šių teismų procesinių dokumentų turinio, teismų konstatuotų aplinkybių bei išvadų, tačiau tai nesudarė pakankamo pagrindo teigti, jog pareiškėjas nurodė nepagrįstas aplinkybes ar sąmoningai siekė suklaidinti teismą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas nurodė teismo procesinius sprendimus, kurių pagrindu iš jo priteista skola, todėl teismas šias aplinkybes gali patikrinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO, be to, nenustatyta, jog pareiškėjas būtų teismui nurodęs klaidingą įsiskolinimo kreditorei dydį, priešingai – kartu su pareiškimu jis pateikė dokumentus, pagrindžiančius skolos kreditorei dydį kreipimosi į teismą metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog kreditoriai yra įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, todėl jiems sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus į pareiškimą, išdėstant savo poziciją nagrinėjamu klausimu, bei teikti teismui duomenis, kurie, jų manymu, yra reikšmingi bylai nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog veiksmai, dėl kurių iš pareiškėjo buvo priteista skola kreditorei, buvo atlikti daugiau nei prieš trejus metus, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jie negali būti vertinami sąžiningumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas turi vyriausiojo kapitono padėjėjo laivų, kurių BT 3000 ir daugiau, jūrinį laipsnį. Laikotarpiu 1997-06-06 iki 2005-07-07 pareiškėjas iš esmės nepertraukiamai dirbo jūreiviu, o nuo 2010-12-27 iki 2016-03-30 – įvairiais laikotarpiais dirbo antruoju kapitono padėjėju. Remiantis VSDFV duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-08 dirbo UAB „Hanko“, jo pajamos sudarė vidutiniškai 229,09 Eur (791,00 Lt) per mėnesį, laikotarpiu nuo 2010-11-10 iki 2010-12-31 – UAB „Eurogear“, jo pajamos sudarė vidutiniškai 103,94 Eur (358,90 Lt) per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-03-02 pareiškėjas dirbo UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“, jo pajamos sudarė vidutiniškai 1 325,38 Eur per mėnesį. Remiantis Lietuvos Respublikos jūrininkų registro duomenimis nustatyta, kad nuo 2012-03-16 iki 2012-07-07 pareiškėjas dirbo laive „Furgo Gauss“ antruoju kapitono padėjėju. Laikotarpiu nuo 2012-07-10 iki 2013-12-31 pareiškėjas dirbo UAB „Eurogear“, jo pajamos sudarė vidutiniškai 49,47 Eur per mėnesį. Be to, laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2013-10-15 pareiškėjas dirbo laive „Ocean Zephyr“. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-05-31 pareiškėjas dirbo F. I. IĮ, jo pajamos sudarė vidutiniškai 73,95 Eur per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2014-05-26 bei nuo 2014-07-01 iki 2014-10-28 dirbo laivuose „Higland guardian“ ir „Higland Chieftain“. Laikotarpiu nuo 2015-01-08 iki 2015-05-25 pareiškėjas dirbo laive „Higland guardian“, nuo 2016-01-26 iki 2016-03-30 – laive „Wind Innovation“. 2017-06-01 pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Vlarsena“, jam mokamas 400 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors nuo 2012 metų liepos mėnesio pareiškėjo pajamos žymiai sumažėjo ir nesiekė minimalios mėnesinės algos dydžio, tačiau remiantis bylos duomenimis nenustatyta, jog pareiškėjas būtų registravęsis darbo biržoje ar siekęs susirasti geriau mokamą ar papildomą darbą, priešingai – pareiškėjas daugiau nei ketverius metus aktyvių veiksmų neatliko ir tik 2016-01-04 registravosi darbo biržoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog laikotarpiu, kai pareiškėjo turtas buvo areštuotas ir iš jo vykdomas išieškojimas, įskaitant ir paskutinius trejus metus, pareiškėjas dirbo įmonėse, kurių vadovais bei akcininkais buvo jo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai, o tai reiškia, jog būtent pareiškėjo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai nustatė jo darbo užmokestį bei turėjo atlikti išskaitas pagal antstolio patvarkymus. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjo pajamos buvo itin mažos, už jas, akivaizdu, jis negalėjo patenkinti savo būtinųjų poreikių, išlaikyti šeimos, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų susirasti kito – geriau mokamo ar papildomo darbo, konstatavo, jog labiau tikėtina, kad tokia situacija buvo naudinga pareiškėjui – jam buvo užtikrintos įstatymuose numatytos socialinės garantijos, tenkančios dirbančiam asmeniui, tačiau išieškojimas kreditorei faktiškai nebuvo atliekamas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu dirba UAB „Vlarsena“ vadovu, pagal darbo pobūdį darbo funkcijos neužima visos darbo dienos, todėl pareiškėjas gali dirbti kitą papildomą darbą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė UAB „Vlarsena“ pajamų, t. y. nepateikė duomenų, ar įmonė galės mokėti sutartą darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas nurodė, kad neturi galimybės įsidarbinti pagal specialybę – jūrininku, tačiau patikrinus Lietuvos Respublikos jūrininkų registro duomenis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2013-10-15, nuo 2014-04-28 iki 2014-05-26, nuo 2014-07-01 iki 2014-10-28, nuo 2015-01-08 iki 2015-05-25, nuo 2016-01-26 iki 2016-03-30 pareiškėjas dirbo įvairiuose laivuose antruoju kapitono padėjėju, tačiau šių aplinkybių teismui nenurodė, duomenų, patvirtinančių gautas pajamas, nepateikė, ir gautų pajamų atsiskaitymui su kreditoriumi neskyrė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo užmokestis už darbą laikotarpiu nuo 2016-01-26 iki 2016-03-30 jam buvo mokamas grynaisiais pinigais, t .y. pareiškėjas žinodamas savo prievolę kreditorei slėpė savo pajamas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog remiantis darbo biržos pateiktais duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016-01-04 iki 2016-09-29 pareiškėjas buvo registruotas darbo biržoje, registracija nutraukta pareiškėjo pageidavimu, taigi nėra aišku, kodėl pareiškėjas, neturėdamas darbo, savo iniciatyva nutraukė registraciją darbo biržoje, kas, akivaizdu, pasunkino jo galimybes rasti darbą. Nurodė, jog pareiškėjas nuo 2016-10-20 iki 2016-11-08 vėl buvo registruotas darbo biržoje, jo registracija nutraukta savarankiškai įsidarbinus, o 2017-05-08 pareiškėjas iš naujo registruotas darbo biržoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad VSDFV neturi duomenų apie pareiškėjo darbą laikotarpiu nuo 2016-11-08 iki 2017-05-08, labiau tikėtina, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu dirbo užsienyje arba užsienio įmonės laive, tačiau teismui šių aplinkybių nenurodė bei nepateikė duomenų apie minėtu laikotarpiu gautas pajamas, taip pat neaišku, kodėl darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, jog nors pareiškėjas nurodo, kad ir toliau ieško darbo pagal specialybę, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, t. y. nepateikė duomenų, kad yra registruotas jūrininkų darbo paieškos sistemoje, apie kurią užsiminė teismo posėdžio metu, nepateikė duomenų, į kokias įmones kreipėsi dėl darbo ir pan. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog esant išdėstytoms aplinkybėms pareiškėjas paskutinius trejus metus turėdamas galimybę iš dalies atsiskaityti su kreditore ir taip sumažinti savo įsiskolinimą, šių veiksmų nesiėmė ir sąmoningai slėpė gaunamas pajamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas turėdamas didelę gerai mokamo darbo patirtį bei reikiamą kvalifikaciją, nesiekė įsidarbinti didesnes pajamas užtikrinančiame darbe, sudarančiame sąlygas atsiskaityti su kreditore. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas sąmoningai vengė atsiskaityti su kreditore, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorės reikalavimai bus nurašyti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjui neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius yra pajėgus gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti klausimo dėl jo mokumo būklės, kuri galėtų kisti panaudojant savo darbo potencialą, bei konstatavo, jog pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo, ir kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas nulėmė savo nemokumą, todėl pareiškėjo pareiškimas iškelti bankroto bylą netenkintinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-10-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: iškelti bankroto bylą apeliantui, bankroto administratoriumi skirti V. Š.. Patvirtinti bankroto administravimo išlaidoms nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos 400 Eur sumą; patvirtinti būtinųjų poreikių tenkinimui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos 244 Eur/mėn. sumą; nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Apeliantas nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų teismo argumentą, kad apeliantas slėpė savo pajamas ir nesiėmė veiksmų savo įsiskolinimui mažinti, kad jis buvo itin neatidus ir nerūpestingas bei sąmoningai ir tikslingai siekė negerinti savo mokumo, kaip tai darė įtaką jo nemokumui, dėl to teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog apeliantas sąmoningai ir tikslingai siekė negerinti savo mokumo ir kad tokie jo veiksmai turėjo įtakos jo mokumui, todėl nenustatęs šių aplinkybių nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl apelianto mokumo kreditoriams argumentus grindė tik prielaidomis ir spėjimais, nurodydamas, jog apeliantas galėjo uždirbti daugiau, galėjo dirbti papildomą darbą, galbūt dirbo ir slėpė savo pajamas. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teisme posėdžio metu nurodė, jog jis visą savo laiką skyrė darbo paieškoms būtent pagal specialybę. Nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2015 ir 2016 metais jam kelis kartus pavyko susirasti darbą laivuose, iš to gautas pajamas jis investavo į jūrininko laipsnio kėlimą, į specialiųjų liudijimų gavimą, todėl nepagrįsta spręsti, jog apeliantas nesiekė susirasti geriau mokamo darbo, atvirkščiai, nurodyti duomenys įrodo, kad apeliantas nuolatos dėjo ir deda pastangas kelti kvalifikaciją, siekdamas ateityje gauti geriau mokamą darbą. Apeliantas nurodė, jog tokie apelianto veiksmai neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui 2014-11-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, kurioje teismas pažymėjo, kad „ <...teismai neatsižvelgė, neįvertino, ar stengdamasi gauti išsilavinimą kasatorė savo nemokumo nedidino, ar priešingai, siekė sukurti sąlygas, kurios leistų jai vėliau gauti didesnį darbo užmokestį. >“.Apeliantas nurodė, jog jis rusakalbis, jo išsilavinimas yra itin specifinis, todėl akivaizdu, kad susirasti geriau mokamą darbą ne pagal specialybę jam nepavyko ne dėl jo nenoro ar sąmoningų veiksmų, o būtent dėl kalbos nemokėjimo ir patirties specifinėje srityje nebuvimo. Nurodė, jog kitose darbo srityse, o juo labiau pardavimų vadybininko (ką siūlė darbo birža), jis yra nepaklausus, todėl išvada, jog apeliantas sąmoningai nepasinaudojo darbo biržos pasiūlymu, kuriam jis yra akivaizdžiai netinkamas dėl kalbos nemokėjimo, yra nepagrįsta. Faktas, kad apeliantas nepasirinko picos išvežiotojo specialybės, taip pat nerodo jo nesąžiningumo, nes yra žinoma, jog picos išvežiotojų atlyginimai nėra dideli, jis jau buvo sutaręs dirbti UAB „Vlarsena“ už 400 Eur darbo užmokestį. Apeliantas nurodė, jog apskritai tokių darbo biržos pasiūlymų nebuvo gavęs, pirmą kartą juos pamatė teisme, todėl apskritai šiais dokumentais, kuriuose nėra apelianto parašo, jog jis pasiūlymą gavo, negalima vadovautis ir juo labiau teigti, kad jis šių pasiūlymų atsisakė. Apeliantas pažymėjo, jog nenustatyta, jog apeliantas, nesusirasdamas geriau mokamą darbą, tai atliko sąmoningai, tyčia. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino priežasčių, dėl kurių jis nesusirado geriau mokamo darbo, o be kita ko, teismas nenustatė, kad geresnio darbo nesusiradimas ir geresnių pajamų neturėjimas lėmė ir / ar padidino jo nemokumą, todėl nenustačius šių aplinkybių, teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta.Apeliantas nurodė, jog priešingai nutartyje nurodytoms aplinkybėms, byloje esantys duomenys ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas niekada neslėpė savo pajamų, visada stengėsi atsiskaityti su kreditoriais pagal savo finansines galimybes. Šias aplinkybes patvirtinta antstolio 2017-01-27 raštas Nr. Slb-7568, iš kurio matyti, kad pagal 2015-03-02 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-669-265/2014 dėl 49 904,50 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo 2017-01-27 liko neišieškota 15 630,27 Eur skolos ir 5 proc. palūkanų, kurios apskaičiuotos 2017-01-27 dienos duomenimis ir sudaro 7 874,73 Eur. Nurodė, jog per laikotarpį nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2017 metų sausio mėnesio kreditorių reikalavimų tenkinimui buvo išieškota 34 274,23 Eur. Remiantis apeliantui priklausančios AB SEB banke esančios sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-06-12, į antstolio depozitinę sąskaitą 2015-05-26 buvo pervesta 12 221,97 Eur, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-669-265/2014.Apeliantas nurodė, jog tai, kad jis dirbo įmonėse, kurių vadovai ir akcininkai buvo jo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantą nesąžiningu, nes už tokį darbą buvo mokamas darbo užmokestis, buvo mokami mokesčiai valstybei, jo pajamos nebuvo slepiamos, buvo deklaruojamos teisės aktų nustatyta tvarka, o vien mažų pajamų gavimas kasacinio teismo praktikoje nepripažįstamas nesąžiningumu. Pasak kasacinio teismo, būtina įvertinti ir tai, kokį darbo užmokestį fizinis asmuo galėtų gauti susiradęs darbą bei kokią įtaką tokios gaunamos pajamos padarytų fizinio asmens mokumui ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Kitaip tariant, jei asmeniui nepavyko rasti gerai mokamo darbo, už kurį gaunamas atlygis ilgainiui leistų sumokėti skolą ir nuo jos skaičiuojamas palūkanas, tačiau jis turėjo realias galimybes įsidarbinti mažai mokamose pareigose ir to nepadarė, netgi tokios elgsenos negalima laikyti nesąžininga ir dėl to atsisakyti kelti bankroto bylą. Tuo tarpu, anot pirmosios instancijos teismo, apeliantas, uždirbdamas mažas pajamas, turėjo apskritai nedirbti, netgi pas gimines, kurie mokėjo jam darbo užmokestį, o registruotis darbo biržoje ir laukti, kol jam bus pasiūlytas gerai mokamas darbas, tokia teismo logika neatitinka teismų praktikos ir apskritai neatitiktų sąžiningumo principo.Apeliantas nurodė, jog tai, kad apelianto darbdaviai nevykdė antstolio patvarkymų, tai yra ne šios bylos esmė, tai yra vykdymo proceso stadija, kurioje antstolis gali imtis priemonių prieš darbdavį, juo labiau, kad vykdyti išskaitymus, tai yra darbdavio, o ne apelianto pareiga ir atsakomybė, todėl šiuo pagrindu konstatuoti apelianto nesąžiningumą teismas neturėjo teisinio pagrindo.Apeliantas nurodė, jog nesąžiningumu negali būti laikoma tai, jog apeliantas gali susirasti papildomą darbą ir gauti didesnes pajamas, nes, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto funkcijos UAB „Vlarsena“ neužima visos darbo dienos. Apeliantas nurodė, jog įmonės galimybes mokėti apeliantui darbo užmokestį yra ne šios bylos esmė, juolab, kad teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Fingood LLP prašė pirmosios instancijos teismo 2017-10-06 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėjo, kad, būdamas jūrininku su aukštuoju išsilavinimu, nuo 2012-03-22 dėjo visas pastangas tam, kad susirastų darbą pagal savo specialybę, tačiau tokio darbo jis nerado dėl laivybos sektoriuje vyraujančios krizės. Šias aplinkybes apeliantas grindė Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymomis, pagal kurios duomenis jis 2016-01-04–2016-09-29, 2016-10-20 –2016-11-08 ir 2017-05-08–2017-05-31 buvo registruotas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje. Per visą bylai aktualų pastarųjų trejų metų laikotarpį apeliantas teigė pagal specialybę nedirbęs dėl tariamos krizės, o visas jo pajamas sudarė darbo užmokestis paskutiniojoje jo darbovietėje F. I. individualioje įmonėje ir darbovietėje UAB „Vlarsena“. Nurodė, jog apeliantas nuslėpė faktus, jog 2014-04-28–2014-05-26 dirbo antruoju kapitono padėjėju laive „Highland Guardian“, 2014-07-01–2014-10-28 dirbo antruoju kapitono padėjėju laive „Highland Chieftan“, 2015-01-08–2015-05-25 vėl dirbo antruoju kapitono padėjėju laive „Highland Guardian“, o 2016-01-26–2016-03-30 – antruoju kapitono padėjėju laive „Wind Innovation“. Išaiškėjus šioms aplinkybes, apeliantas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad dirbdamas laivuose, gavo pajamas, nors pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo šį pajamų gavimo faktą nuslėpė. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad, dirbdamas antruoju kapitono padėjėju laive „Wind Innovation“, uždirbo apie 2 000 eurų, iš kurių didžiąją dalį skyrė savo kvalifikacijai kelti, tačiau tai niekaip nepaneigia akivaizdaus apelianto nesąžiningumo. Suinteresuotas asmuo Fingood LLP pažymėjo, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, kokios iš tikrųjų buvo apelianto pajamos, kai jis dirbo laivuose, bei kokios buvo apelianto išlaidos kvalifikacijai kelti. Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tariamas jo darbo pagal specialybę paieškas, nors bylos nagrinėjimo metu tik žodžiu paaiškino ieškojęs darbo pagal specialybę internete.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog apeliantas bylos nagrinėjimo metu ne tik patvirtino nuslėpęs tam tikrą savo pajamų dalį tiek nuo teismo, tiek nuo savo kreditorės Fingood LLP, bet iš esmės neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties ir pajamų, iš kurių būtų galima spręsti apie apelianto galimybę padengti savo skolas kreditorei Fingood LLP ir daryti išvadą, ar apeliantas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog apelianto nemokumo faktui nustatyti trukdė ir kitos bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios aplinkybės, nes net jei ir būtų daroma prielaida, kad apeliantas iš tikrųjų sąžiningai neranda darbo kaip jūrininkas, apeliantas nagrinėjamoje byloje neįrodė ir tų pajamų, kurias jis objektyviai galėtų gauti, jei dirbtų alternatyvų darbą ne pagal specialybę. Nurodė, jog vien tas faktas, kad darbo užmokestį apeliantui nustato jo sutuoktinė, neleidžia objektyviai teigti, jog dabartinis apelianto darbo užmokestis (400 Eur per mėnesį) yra tas, kuris atspindi tikrąsias apelianto galimybes gauti maksimalias pajamas, kai jis nedirba pagal specialybę.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog labiau tikėtina suinteresuoto asmens Fingood LLP iškelta versija, kad apelianto darbas UAB „Vlarsena“ nėra tik jo darbo imitacija ir buvo įformintas tik dėl to, jog atsirastų pagrindas apeliantui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes priešingu atveju jis nebūtu turėjęs jokių argumentų, kaip ir iš kokių pajamų galėtų padengti nors dalį savo skolų ir paruošti savo mokumo atkūrimo planą. Tai aiškiai matyti iš to, kad UAB „Vlarsena“ buvo įsteigta tik 2017-05-22, apeliantas pagal darbo sutartį įmonėje pradėjo dirbti nuo 2017-06-01, tačiau dar iki tol surašė 2017-05-11 pranešimus kreditoriams apie kreipimąsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir išsiuntė juos adresatams. Nurodė, jog apeliantas nepaneigė abejonių, kad dabartinis jo darbas UAB „Vlarsena“ yra ne pajamų šaltinis, iš kurio kreditorius gali tikėtis atgauti nors simbolinę skolos dalį, bet viena iš formaliai įgyvendintų sąlygų tam, kad atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodė, jog visiškai užteko konstatuoti faktui, kad apeliantas suvokdamas savo turtinę padėtį, sąmoningai jos negerino ir elgėsi priešingai – slėpė gaunamas pajamas ir vengė atsiskaityti su kreditoriumi ir būtent dėl šios priežasties egzistuoja apelianto nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – formaliai dirbdamas artimiesiems giminaičiams priklausančiose įmonėse arba būdamas registruotas teritorinėje darbo biržoje. Apeliantas paraleliai dirbdavo užsienio jūrų laivuose ir slėpdavo savo pajamas nuo kreditorės Fingood LLP, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas sąmoningai vengė atsiskaityti su Fingood LLP, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorės reikalavimai bus nurašyti, yra visiškai pagrįsta tiek į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek prieštaringu ir nesąžiningu apelianto elgesiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nurodęs, jog pareiškėjas nesąžiningas.FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sąžiningumo principo taikymas aktualus iškeliant fizinio asmens bankroto bylą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat svarbu pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015; FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcija nuo 2016-01-01) fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti apelianto bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu dėl apelianto veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apelianto nesąžiningumą patvirtino aplinkybės – apelianto pasyvus elgesys dėl darbo paieškos, nenoras susirasti geriau mokamo darbo pagal turimą kvalifikaciją, galimas pajamų slėpimas bei informacijos apie jas nepateikimas. Apeliantas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, tik formaliai konstatavo jo nesąžiningumą, nenustatė tiesioginio nesąžiningumo ir apelianto nemokumo ryšio.Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau mokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas nesiekė susirasti darbo, atitinkančio jo kvalifikaciją, ir taip gauti didesnes pajamas, o pasitenkinimas nedidelėmis pajamomis dirbant šeimos nariams ir artimiesiems priklausančiose įmonėse, kas patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą, nėra pagrįsta. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog jis rusakalbis, jo išsilavinimas yra itin specifinis, todėl susirasti geriau mokamą darbą ne pagal specialybę jam nepavyko ne dėl jo nenoro ar sąmoningų veiksmų, o būtent dėl kalbos nemokėjimo ir patirties specifinėje srityje nebuvimo. Be to, apeliantas nurodė, jog jis nėra gavęs iš darbo biržos pasiūlymų dirbti, juolab jų atsisakęs. Pažymėtina, jog iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2017-09-22 pažymos Nr. SD- 8446 matyti, jog nuo 2016-01-04 iki 2016-09-29 ir nuo 2016-10-20 iki 2016-11-08 apeliantui pasiūlymų įsidarbinti nepateikta. Taip pat pažymoje pažymėta, jog nuo 2017-05-08 iki 2017-05-31 apeliantui buvo pateikti du pasiūlymai įsidarbinti, tačiau darbdavys pasirinko kitą kandidatą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų – t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt., tiek nuo asmeninių savybių – išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės gali būti pagrindas pripažinti asmenį sąmoningai siekus pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesąžiningą, tačiau tokiai išvadai nustatyti reikia detaliau išanalizuoti neįsidarbinimo priežastis, įvertinti, ar apeliantas vengė (nedėjo pakankamų pastangų) dirbti, ar tokią būklę lėmė kitos, nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Vien tai, kad apeliantas nepradėjo dirbti ar dirbo mažiau mokamą darbą, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo jį laikyti nesąžiningu.Pirmosios instancijos teismas kaip apelianto nesąžiningumą nurodė aplinkybę, jog apeliantas nuslėpė, kad dirbo nuo 2016-01-26 iki 2016-03-30 bei nepateikė duomenų apie gautas pajamas. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog jis visą savo laiką skyrė darbo paieškoms būtent pagal specialybę ir byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2015 ir 2016 metais jam kelis kartus pavyko susirasti darbą laivuose, iš to gautas pajamas jis investavo į jūrininko laipsnio kėlimą, į specialiųjų liudijimų gavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog apeliantas dirbo nuo 2016-01-26 iki 2016-03-30, neįvertino, kokį darbo užmokestį apeliantas gavo, kokia pajamų dalis buvo panaudota kvalifikacijai kelti, kokią įtaką gautos pajamos padarė jo mokumui ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia (be kita ko) teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, su savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, konstatuoja, kad anksčiau nurodytos aplinkybės liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, o dėl to galėjo būti neteisėtai nuspręsta dėl apelianto nesąžiningumo ir nepagrįstai atsisakyta iškelti jo bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes, galima nuspręsti, ar apeliantas buvo (ne) sąžiningas, įvertinti nesąžiningų veiksmų (jei tokie būtų konstatuoti) ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikšmingą įtaką nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo apelianto valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, ar pan.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog suinteresuotas asmuo atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu patyrė 870 Eur išlaidų. Kadangi skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-10-06 nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.