- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- eP-49-261/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00085-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atsisakyti atnaujinti procesą.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Veslava Ruskan, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- R. M., Aplinkos apsaugos agentūra
- Trečiasis asmuo
- D. P., A. T. K., A. B., Lietuvos Respublikos aplinkos, LR Aplinkos ministras
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3183-789/2021 pagal atsakovo R. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros, prašymą atsakovui R. M. (tretieji suinteresuotieji asmenys – A. T. K., A. B., D. P. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras), dėl materialinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, pareiškėjas), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) 16 689,09 Eur žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas R. M., eidamas Agentūros direktoriaus pareigas, priėmė neteisėtą Agentūros direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. AP-403 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo I. L. buvo atleistas iš Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų. I. L., nesutikdamas su minėtu atsakovo Įsakymu, kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-799-484/2017 I. L. skundą tenkino ir panaikino Įsakymą bei grąžino I. L. į buvusias eitas pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi pripažino, jog, nepasiūlius tos pačios kategorijos pareigų I. L., nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Dėl tuo metu Agentūros direktoriaus pareigas ėjusio R. M. priimto Įsakymo, kuriuo buvo atleistas I. L., Agentūrai buvo padaryta 16 689,09 Eur žala. Pareiškėjas nurodė, kad buvusiam Agentūros direktoriui turėtų būti taikoma materialinė atsakomybė už valstybei padarytą žalą, kadangi teismas įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatė jo padarytus neteisėtus veiksmus. Iš teismų sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių ir išvadų matyti, kad Agentūros direktoriaus pareigas ėjęs R. M. turėjo ir galėjo suprasti, jog turi prievolę pasiūlyti valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, visas laisvas pareigas, kurių pareigybių aprašymuose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitiko I. L..
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad materialinė valstybės tarnautojo atsakomybė atsiranda esant šiems pagrindams: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir žalos, pažeidėjo kaltei. Pareiškėjas R. M. veiksmus vertino kaip tyčinius ir sukėlusius Agentūrai turtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, buvęs Agentūros direktorius, nepasiūlęs visų laisvų karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kurių minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitiko I. L., netinkamai vykdė savo pareigas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūros vadovas atitinka viešosios teisės subjekto apibrėžimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 2 dalyje, todėl patenka į subjektų, dėl kurių neteisėtų veiksmų valstybei kyla pareiga atlyginti žalą, ratą. Be to, remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, valstybei kyla pareiga atlyginti žalą dėl Agentūros vadovo veiksmų, atliktų įgyvendinant vidaus administravimo įgaliojimus Agentūros atžvilgiu, inter alia (be kita ko) atleidžiant valstybės tarnautoją iš einamų pareigų. Pareiškėjas darė išvadą, kad buvęs Agentūros direktorius, neteisėtai atleisdamas I. L., sukėlė realias materialines pasekmes Agentūrai. Pareiškėjas pažymėjo, kad regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį kitą valdžios institucijų pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitą darbuotoją atsiranda esant bet kuriai kaltės formai. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija konstatavo, jog R. M., ėjęs Agentūros direktoriaus pareigas, padarė teisės pažeidimą, jo veiksmai buvo tyčiniai (kaltės forma – tyčia).