Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-690-460/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-05-19
Bylos Nr.: e2A-690-460/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05482-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Giedrė Seselskytė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: V. S., I. S.
Atsakovas: P. L.

Civilinė byla Nr. e2A-690-460/2017(Proceso Nr. 2-06-3-05482-2016-9)Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.2.5; 2.4.2.10; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir I. S. (I. S.) (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir I. S. ieškinį atsakovui P. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo ir atsakovo P. L. priešieškinį ieškovams V. S. ir I. S. (I. S.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė teismo nustatyti ieškovų nuosavybės teise valdomo 0,063 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,1162 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Korporacija matininkai“ 2000-08-04 parengtą žemės sklypo planą, įpareigoti atsakovą P. L. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą (jo dalį) ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo šalių besiribojančių sklypų ribos ir ant šalių sklypų ribos perkelti tvorą, įpareigoti atsakovą P. L. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti metalinį stulpą, nupjauti ir/ar persodinti žemaūgį medį bei krūmą, atitinkamai ne mažesniu nei 2 metrų ir vieno metro atstumu nuo ieškovų sklypo ribos bei priteisti iš atsakovo visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad yra žemės sklypo, kurio plotas 0.0633 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Jų ir kitus šalia esančius žemės sklypus skiria ginčo statiniai - ūkinis pastatas ir tvora. Ieškovai pažymi, kad įsigiję žemės sklypo dalį t.y. 366/633 dalis 2013-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi iš buvusios savininkės B. G., pastebėjo, jog besiribojančio sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovui P. L., ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir tvora per viso sklypo ribą kerta ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas, patenkant ant dalies ieškovams priklausančio žemės sklypo. Ieškovai paaiškino, kad dar 1995 metais žemės ūkio departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialisto sudarytame namų valdos žemės sklypo ribų plane atsakovas P. L. savo parašu yra patvirtinęs, kad sutinka su nustatytomis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribomis. Iš sklypų išdėstymo schemos, nustatytina, jog atsakovui priklausantis ūkinis pastatas yra ant sklypų ribos, t. y. jo dalis nepatenka į gretimą B. G. priklausantį sklypą. Tuo tarpu iš Klaipėdos miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialisto sudaryto atsakovo P. L. namų valdos žemės sklypo ribų plano, kurį pasirašė besiribojančių sklypų savininkės, nustatytina analogiška ginčo šalių sklypų teisinė riba, tačiau iš šio plano priedo - 1999-06-23 faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos, aiškiai nustatytinas faktiškas atsakovo naudojamo sklypo ribos ir teisinės sklypo ribos neatitikimas, kai atsakovo tvora ir ūkinis pastatas patenka į gretimą sklypą, šiuo metu priklausantį ieškovams. Ieškovai nurodė, kad 2000-08-04 buvusių žemės sklypo savininkių M. J. ir B. G. iniciatyva, sprendžiant tarp jų kilusį ginčą, šiuo metu nuosavybes teise ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos šiuolaikinėmis priemonėmis (iš palydovo), atlikti kadastriniai matavimai ir nustatytos sklypo ribos, ką patvirtina pateikiamas rašytinis įrodymas - žemės sklypo planas, kurį 2000-08-04 atliko UAB „Korporacija matininkai“ bei 2000-08-06 patikrino Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausias geodezininkas ir patvirtino skyriaus vedėjas. Šiame plane yra atžyma, jog ieškovų žemės sklypo ribos, pažymėjus jas kadastro žemėlapyje, nesiderina su greta esančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ribomis, t.y. sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai pabrėžia, kad tik įsigijus 366/633 žemės sklypo dalis 2013-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi iš buvusios savininkės B. G. ir pastebėjus, jog atsakovo ūkinis pastatas ir tvora yra įlindę į ieškovų žemės sklypą, ieškovai mėgino su atsakovu ikiteismine tvarka išspręsti kilusį ginčą dėl sklypo ribų pažeidimo, tačiau buvo atsakovo ignoruojami. Taip pat nurodo, jog atsakovas savo sklype pastatė metalinį stulpą, pasodino medį bei krūmą, pažeisdamas teisės aktuose nustatytus atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų. Papildomai nurodė, jog 2015-04-29 ieškovų iniciatyva, dar kartą UAB „Vakarų matininkas“ atliko sklypo ribų nužymėjimą, kuriame nurodyta pastaba, jog nustatyta, kad kaimyninis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įlindęs su tvora ir pastatais į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso savininkei V. S.. Užimtas plotas sudaro 12 m², atstumai nurodyti nuo sklypo ribos. Pažymėjo, jog UAB „Vakarų matininkas“ sklypo ribų nužymėjimą atliko pagal 2000-08-06 UAB „Korporacija matininkai“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame ribų taškai atžymėti pagal nurodyto plano koordinates. Ieškovų žemės sklypo ribos, pažymėjus jas kadastro žemėlapyje 2009-01-26, derinasi su greta esančio atsakovo žemės sklypo ribomis. Taigi, nors ieškovų sklypo ribos yra aiškios, tačiau faktiškai atsakovas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu nei jam teisėtai priklauso, taip pažeisdamas ieškovų nuosavybės teises. Apie žemės sklypo ribų nustatymą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku 2015-04-20, tačiau matavimuose nedalyvavo ir UAB „Vakarų matininkas“ 2011-04-29 parengto žemės ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad ne vieną kartą siūlė atsakovui išmatuoti jo sklypą, siekiant aiškumo nustatant teisėtas sklypų ribas, tačiau atsakovas piktavališkai atsisako tai daryti. Nurodo, kad akivaizdu, jog tvora ir ūkinio pastato dalis yra atsakovo pastatyti ieškovams nuosavybes teise priklausančiame sklype, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės nuosavybės teises. Ieškovų nuomone, atsakovas šiuo metu naudoja didesnę žemės ploto dalį nei jam teisiškai priklauso (0.1162 ha), nes tvora ir ūkinis pastatas patenka į ieškovų sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų žemės sklypo ribos yra aiškios, būtina įpareigoti atsakovą atlikti jam nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tam kad būtų galima tiksliai nustatyti, jog atsakovas faktiškai naudoja didesnę žemės sklypo dalį nei jam nuosavybės teise priklauso.

Atsiliepimas

2. Atsakovas P. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovai 2005-10-14 iš M. J. įsigiję adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypą su statiniais bei 2013-10-29 papildomai iš B. G. įsigiję 366/633 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei kitus ant žemės esančius objektus, pirkimo-pardavimo sutartis patvirtino pas notarą, kur ieškovai nurodė, kad jokių pretenzijų neturi. Atsakovas paaiškino, kad minėtas žemės sklypas su jame esančiais objektais ribojasi (didžioji jo dalis) su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu 0,1162 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo, manymu, ieškovai prieš pirkdami žemės sklypus su statiniais, galėjo pasidomėti žemės sklypo ribomis. Pabrėžė, kad tvora buvo statoma ne tik atsakovo, bet ir ieškovų pagalba. Atsakovas papildomai nurodė, kad pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinius tinklus-buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirko ir teisiškai įregistravo: 1971-08-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11-2883, 1971-10-11 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-3281, 2005-01-06 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi minėti pastatai, nuosavybės teise įgijo 1999-11-29 pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P21/99-0449. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1999-12-14. Jokių kitų žemės ir pastatų perstatymų, bei naujų statinių statybos savavališkai neatlikinėjo, todėl mano, kad yra sąžiningas šio nekilnojamo turto valdytojas bei įgijėjas. Pažymėjo, jog 2000-08-06 UAB „Korporacija matininkai“ parengto žemės sklypo plano nepasirašė. Teigia, kad jo žemės sklypų ribos yra aiškios, ką patvirtina namų valdos žemės sklypo ribų planas (plotas 1162,16 m²) bei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus gauta plano nuotraukos kopija. Ribos yra nustatytos aiškiai ir tinkamai. Atsakovas taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinys yra pateiktas 2016-05-04, o ieškovai žemės sklypą iš M. J. pirko 2005-10-14.

Šalies argumentai

3. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, juo prašė: pirma, įpareigoti ieškovus per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai ir be jo sutikimo pastatytą medinį pastatą, kuris ribojasi su jam nuosavybes teise priklausančiu ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); antra, įpareigoti ieškovus per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti medinį priestatą prie namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su jam nuosavybes teise priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); trečia, įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą krūmą ne mažiau kaip vienas metras, sumažinti jo aukštį iki 1,3 m.; ketvirta, įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą gyvatvorę ne mažiau kaip vienas metras, sumažinti jos aukštį iki 1,3 m.; penkta, įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą medį ne mažiau kaip trys metrai, sumažinti jo aukštį iki 2 m. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovų savavališkai ir be jo sutikimo pastatytas medinis pastatas, kuris ribojasi su atsakovui nuosavybes teise priklausančiu ūkiniu pastatu (unikalus Nr, (duomenys neskelbtini)) pažeidžia Statybos technino reglamento 2.02.09:2005 „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ nuostatas ir Statybos technino reglamento 1.07.01:2010 „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ nuostatas, dėl ko turi būti nugriautas. Taip pat ieškovų savavališkai ir be jo sutikimo pastatytas medinis priestatas prie namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su jam nuosavybes teise priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia Statybos technino reglamento 2.02.09:2005 „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ nuostatas ir Statybos technino reglamento 1.07.01:2010 „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ nuostatas ir turi būti nugriautas. Vadovaujantis Statybos technino reglamento 2.02.09:2005 „Mažiausiai leistini atstumai tarp želdinių ir pastatų elementų, užtikrinant statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą“ bei „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nuostatomis turi būti pagal taisykles persodinti (nuo atsakovo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), ieškovų pasodinti krūmas, gyvatvorė ir medis. Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė reikalavimų: įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti pasodintą gyvatvorę ne mažiau kaip vienas metras, sumažinti jos aukštį iki 1,3 m. ir įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti pasodintą medį ne mažiau kaip trys metrai, sumažinti jo aukštį iki 2 m.

Atsiliepimas

4. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nesutiko su atsakovo reikalavimais. Nurodė, kad atsakovas priešieškinyje pateikia tikrovės neatitinkančius ir iškreiptus faktus (pateikia neaiškias fotonuotraukas). Atsižvelgiant į tai, kad nenurodyta, jog nesudėtingi pastatai - medinis pastatas ir medinis priestatas, pažeidžia atsakovo interesus, trukdo įgyvendinti nuosavybės teisę, bei atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, laiko, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimų dėl įpareigojimo nugriauti minėtus pastatus. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį taip pat paaiškina dėl prašomo persodinti krūmo, nurodydami, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pasodinti du krūmai - serbentų krūmas, kuris nuo tvoros auga 3,30 m atstumu ir yra 60 cm aukščio. Minėtą krūmą ieškovė savo iniciatyva apkarpė ir tai akivaizdžiai matosi iš pridedamos fotonuotraukos. Kitas krūmas yra gervuogė, kuri pasodinta 1,5 m atstumu nuo tvoros ir yra 40 cm aukščio. Taigi, iš pridedamų fotonuotraukų ir nurodytų parametrų matyti, kad nei vienas krūmas nepažeidžia leistino atstumo ar aukščio apribojimų, todėl atsakovo reikalavimas juos persodinti yra visiškai nepagrįstas. Dėl atsakovo reikalavimo persodinti gyvatvorę, nesutinka vien dėl to, kad gyvatvorės kaip tokios (pagal tvorą ištisai pasodintų augalų eilės) nėra, iš pridedamos fotonuotraukos matyti, kad kieme palei tvorą augo viena tuja ir auga iki šiol vienas rožių krūmas. Tuja 2016-09-04 ieškovų buvo nupjauta. Tuo tarpu rožių krūmas auga nuo tvoros 66 cm atstumu, o jo aukštis 1,50 m. Nors rožių krūmas auga mažesniu nei 1,00 m atstumu nuo tvoros, tačiau, visų pirma minėtas augalas nesudaro gyvatvorės, bei niekaip netrukdo atsakovui, nes jo aukštis nesiekia tvoros aukščio, kuris yra 1,80 cm. Dėl reikalaujamo persodinti medžio (obelaitės) pasisako, jog iš fotonuotraukos matyti, kad ant vaismedžio buvo likusi tik viena šaka, kuri šiai dienai yra jau nupjauta. Medis pasodintas 2,90 m atstumo nuo tvoros, jo aukštis yra 1,20 m. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovų sklype augantis vaismedis, jo šakos, šaknys bei lapija ardo tvoros pamatų konstrukcijas, dangą, ar dar kokiu nors būdu pažeidžia atsakovo interesus, šiai dienai yra likęs tik medžio kamienas.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje kilus ginčui dėl žemės sklypų ribos nustatymo, pagal CK 4.45 str. nuostatas, ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ir sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų racionalus, įmanomas, kad ribos tikslinimu būtų galutinai išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Dėl reikalavimo pašalinti statinius pasisakė, jog ieškovams įrodžius jų teisių pažeidimą bei teismui išsprendus klausimą iš esmės nustatant ginčo sklypų ribas, turėtų būti įvertintos aplinkybės dėl statinių: ūkinio pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvoros teisinio pažeidimo ieškovų atžvilgiu bei taikomos CK 4.98 str. numatytos pasekmės. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pažymėjo, kad susipažinus su 2016-05-02 Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašu Nr. 21/5223, matyti, kad ginčo statinys - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra teisiškai įregistruotas, todėl šiai dienai šio statinio registracija yra teisėta tol, kol ji nepanaikinta teismo sprendimu. Be to, inspekcija duomenų apie minėto statinio galimai savavališką statybą neturi, tyrimas dėl to nebuvo atliktas. Pasisakydama dėl ginčo tvoros statybos, pažymėjo, kad ieškinyje nurodytas ieškovų sutikimas galėtų būti vertinamas kaip statybą leidžiantis dokumentas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. l d. 5 p. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2. p. apimtimi. Taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad inspekcija pagal jai įstatymų nustatytą kompetenciją tyrimo dėl ginčo statinio - tvoros statybos teisėtumo nebuvo atlikusi, todėl duomenų, pagrindžiančių statinio (tvoros) priskirimo tam tikrai statinių kategorijai (nesudėtingų, neypatingų ar ypatingų), bei duomenų apie statinio statybą leidžiantį dokumentą inspekcija neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo teismo ieškovų reikalavimus spręsti savo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu priėmė atsakovo P. L. atsisakymą nuo priešieškinio ieškovams V. S. ir I. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, dalyje dėl įpareigojimo ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti pasodintą gyvatvorę ne mažiau kaip vienas metras nuo jo žemės sklypo tvoros, sumažinti jos aukštį iki 1,3 m., ir įpareigojimo ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą medį ne mažiau kaip 3 m. nuo jo žemės sklypo tvoros, sumažinti jo aukštį iki 2 m. ir nutraukti civilinę bylą Nr. e2-7820-1032/2016 šioje dalyje. Ieškovų V. S. ir I. S. ieškinį atsakovui P. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo atmetė. Atsakovo P. L. priešieškinį ieškovams V. S. ir I. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo atmetė.

6.1. Teismas nurodė, jog šalių ginčo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas, kuriame nustatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Dėl to, pažymėjo, kad maksimali leistina paklaida nuo 1162 kv. m ploto žemės sklypo (atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas) apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 1 priedu sudaro 68 kv. m., nuo 633 kv. m ploto žemės sklypo (ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas) apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 1 priedu sudaro 50 kv. m. Teigė, kad ieškovų sumažinto žemės sklypo plotas, atsižvelgiant į leistiną paklaidą, gali sudaryti 583 kv m. (633-50).

6.2. Ieškovė prieš įsigydama 366/633 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), žinojo ir matė, kad atsakovui priklausantis ūkinis pastatas yra ant šalių sklypo ribų, tačiau minėtą sklypo dalį įsigijo bei į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo kreipėsi tik 2016-05-04. Ieškovai, prieš įsigydami žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypu, privalėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir domėtis sudaromo sandorio aplinkybėmis, žemės sklypo ribomis, ant sklypo ribų esančiais pastatais, bei įvertinti galimas sudaromo sandorio pasekmes. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažymėjo, kad nors šalių sklypu ribos pasai naujai atliktus kadastrinius matavimus visiškai ( per visa ribos ilsi) šiek tiek nebeatitinka faktinio žemės sklypo naudojamo ploto, tačiau jo nuomone, ši neatitiktis nagrinėjamu atveju nėra žymus ir nedaro prieš tai 1999- 12-14 atsakovo žemės sklypo atliktu matavimu, kuriu pasrindu suformuotas atsakovo žemės sklypas, neteisėtais.

6.3. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą ar jo dalį ne mažesniu nei trijų metrų atstumu nuo sklypų ribos atmetė, nes: pirma, teismas nustatė, jos VI Registru centre įregistruotų kadastrinių matavimų pagrindu nustatytos šalių žemės sklypu ribos yra aiškios bei faktiškai tarp šalių nusistovėjusios ir netvirtino ieškovės prašomos nustatyti ribos: antra, atsakovo ūkinis pastatas, kaip jau konstatavo teismas, statytas dar iki atsakovui įsigyjant sklypą, ūkinis pastatas įteisintas, todėl laikė, kad ūkinis pastatas statytas laikantis visų įstatymų nustatytų reikalavimų.

6.4. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su atsakovo sklypu įsigijo 2013-10-29, naują tvorą atsakovas buvusios tvoros vietoje pastatė jau ieškovei įsigijus žemės sklypo dalį besiribojančią su atsakovo žemės sklypu šalių paaiškinimais 2013 metais, duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi rašytinė pretenziją byloje nėra, todėl atmetė ieškovės reikalavimė ant sklypu ribos perkelti tvorą.

6.5. Atsižvelgė į tai, kad teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei ieškovei nurodžius, kad metalinis stulpas jai netrukdo, atmetė ieškovės reikalavimą perkelti metalinį stulpą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7820-1032/2016 ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovų ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo P. L. visas ieškovų V. S., I. S. apeliacinės instancijos teisme patirtas 662 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Apelianto nuomone, teismas formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK ir teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, kas sąlygojo aiškiai nepagrįstas Teismo išvadas bei klaidingą bylos nagrinėjimą iš esmės.

7.2. Teismas netinkamai susipažino su rašytine bylos medžiaga arba susipažinęs su rašytine medžiaga netinkamai ją įvertino, t. y. nesuprato dokumentų prasmės ir paskirties. Netiksliai vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus teismas klaidingai konstatavo, kad šalių ginčo teisiniamas sanykiams taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas. Teismo nurodytos nutarimas šiuo atveju netaikytinas, kadangi atlikus sklypų ribų nužymėjimą, tapo akivaizdu, kad atsakovas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu nei jam priklauso.

7.3. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl sklypų ribos nustatymo, ginčo dalyko neišsprendė ir ginčo šalys liko pradinėje ginčo stadijoje. Teismas pažeidė CPK 4.45 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, jog ribos tikslinimu turi būti galutinai išspręstas ginčas tarp šalių, jog nebūtų sudaroma prielaida ginčui kilti ateityje

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Skundžiamu teismo sprendimu yra pažeidžiamos Ieškovų nuosavybės teisės, nes pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą.

7.5. Gretimų sklypų ribų neatitiktis atsirado tik dėl atsakovo neleistinai nerūpestingų veiksmų, kaip jis nesidomėdamas savo sklypo ribomis užvaldė Ieškovų sklypo dalį.

Žemesnės instancijos teismas

7.6. Teismas, nepaisydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos visiškai pamynė Ieškovų interesus, Atsakovo interesus iškeldamas aukščiau.

7.7. Ieškinio reikalavimas įpareigoti nugriauti ūkinį pastatą ar jo dalį ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos suformuluotas ir grindžiamas ne Statybos įstatymo normomis bei kitais poįstatyminiais aktais reglamentuojančiais statinių statybą bei jų įteisinimą, o konkrečiai savarankiškų savininkų nuosavybės teisių gynimo būdų remiantis CK 4.95 ir 4.98 straipsniais

Atsiliepimas

8. Atsakovas atsiliepime nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo skundo netenkinti.

8.1. Nurodo, jog teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus, pagrįstai konstatavo, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo - pardavimo sutartį

Atsiliepimas

8.2. Teismas, pagrįstai konstatavo, kad maksimali leistina paklaida nuo 1162 kv. m. ploto žemės sklypo (atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas) sudaro 68 kv. m, nuo 633 kv. m ploto žemės sklypo (ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas) sudaro 50 kv. m. Todėl Ieškovų sumažinto žemės sklypo plotas, atsižvelgiant į leistiną paklaidą, gali sudaryti 583 kv. m.

8.3. Teismas, pagrįstai įvertinęs, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas teisės aktų nustatyta tvarka yra įteisintas įstatymų nustatyta tvarka bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre, padarė išvadą, jog ūkinis pastatas buvo pastatytas laikantis įstatymų reikalavimų.

Atsiliepimas

8.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai, prieš įsigydami žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypu, privalėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir domėtis sudaromo sandorio aplinkybėmis, žemės sklypo ribomis, ant sklypo ribų esančiais pastatais, bei įvertinti galimas sudaromo sandorio pasekmes. 8.5. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad dabartinė tarp žemės sklypų savininkų susiklosčiusi faktinė sklypų naudojimo padėtis, neapriboja ieškovų teisės tinkamai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu.

8.5. Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovą savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą ar jo dalį ne mažesniu nei trijų metro atstumu nuo sklypų ribos reikalavimas, teisingai pažymėjo, kad atsakovo ūkinis pastatas statytas dar iki atsakovui įsigyjant sklypą, ūkinis pastatas įteisintas.

8.6. Teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus ant sklypų ribos perkelti tvorą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

10. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2005-10-14 ieškovė žemės sklypo su statiniais pirkimo - pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. VM9-7059) pagrindu iš M. J. įsigijo adresu (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus: 267/633 dalis 0.0633 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5dalis gyvenamosios paskirties pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 104,71 kv. m; pagalbinio ūkio pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 dalis statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-10-29 pirkimo - pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. DR-3253) pagrindu ieškovai iš B. G. įsigijo 366/633 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 33/55 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausančio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti, fiksuoti 2000-08-24 ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, t. y. žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovui P. L. nuosavybes teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.1162 ha. Konkretūs šiame žemės sklype atsakovui priklausantys nekilnojamojo turto objektai: pastatas (gyvenamasis namas), uniklus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas (šiltnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinieriniai tinklai (buitinių nuotekų tinklai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti, fiksuoti 1999-12-14 ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, t. y. žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovui nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas priklausinys t.y. ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ūkinio pastato statybos pradžios metai - 1956 m., o statybos pabaigos metai - 2004 m. 2005-01-06 Rekontruoto individualaus gyvenamo namo (duomenys neskelbtini)pripažinimo tinkamu naudoti aktu komisija, paskirta 2004-05-05 Klaipėdos apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo įsakymu Nr. VSI-100, pripažino rekonstruotą individualų gyvenamą namą ir ūkio pastatų priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), tinkamais naudoti. 2005-01-06 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius aktu – pažyma Nr. VSI-P003 pripažino (duomenys neskelbtini)esantį šiltnamį tinkamu naudoti. 2005-01-10 pripažinimo naudoti tinkamu aktu tinkamais naudoti pripažinti ir buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai pateikė jiems priklausančio žemės sklypo ribas pagrindžiančius rašytinius įrodymus t. y. sklypo ribų nužymėjimo aktą, 2000-08-04 žemės sklypo planą, Nekilnojamojo turto registro išrašą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

12. Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Byloje kilo ginčas dėl ieškovams ir atsakovui priklausančių gretimų žemės sklypų ribų (ribos) nustatymo, statinių pertvarkymo, tvoros perkėlimo, medžių, krūmų persodinimo, metalinio stulpo perkėlimo.

14. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pastebi, kad apeliantai tikina, kad šioje byloje netaikytinas sklypų plotus (bei kita) reglamentuojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, kurių 21 punkte nustatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Nors apeliantai teigia, kad šis minėtas nutarimas reglamentuoja žemės sklypo ploto paklaidos nustatymą toje stadijoje, kai žemės sklypo plotas apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus, tačiau apeliantai patys nutarimu remiasi tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, visiškai atsiriboti ir / ar ignoruoti minėto nutarimo nevertėtų, kadangi juo remiantis galima nustatyti, pirmosios instancijos teismas tą ir atliko, kad nors ir ne šioje stadijoje, tačiau atliekant kadastrinius matavimus ginčo riba iš esmės ir galėtų būti nustatyta toje vietoje, kur šiuo metu yra faktinė gretimų sklypų riba. Taigi teismas patikrino, ar ieškovams ir atsakovui priklausančių žemės sklypų plotų paklaidos (galėjusios būti paklaidos) patenka į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose numatytas ribas. Dėl šių argumentų kolegija mano, kad kategoriškai apeliantų nuomonė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų netaikymo yra nepagrįsta.

15. Tęsiant argumentavimą 14 punkte aptarto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog maksimali leistina paklaida, apskaičiuota vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedu, nuo 1162 kv. m. atsakovui priklausančio žemės sklypo ploto yra 68 kv. m, o nuo apeliantams priklausančio žemės sklypo ploto – 50 kv. m. Teismas padarė teisingą ir pagristą išvadą, kad atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nužymėjimo aktas patvirtina, jog atsakovo žemės sklypo ploto dydis neviršija teisės aktais nustatytos maksimalios ploto paklaidos 168 kv. m, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m, balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatu patvirtinimo“.

16. Analizuojant apeliantų pateiktus argumentus, verta apžvelgti situaciją retrospektyviai. Byloje nustatyta, kad apeliantai 2005 m. spalio 14 d. ir 2013 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantai pirkimo–pardavimo sutartimi patvirtino, kad sutinka naudotis tokiais žemės sklypo duomenimis, kokiais naudojosi pardavėjas (buvęs žemės sklypo savininkas E. J.) pagal UAB „Korporacijos matininkai“ 2000 m. rugpjūčio 12 d. parengtą bendro žemės sklypo planą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko. Apeliantai prieš įsigydami 366/633 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), žinojo, matė ir buvo susipažinę, kad atsakovui priklausantis ūkinis pastatas stovi ant šalių sklypo ribų. Apeliantai žinojo, kad jų žemės sklypas yra suformuotas pagal 2000 m. rugpjūčio 24 d. atliktus kadastrinius matavimus. Tokiu būdu apeliantai, pirkdami žemės sklypo dalis iš buvusių savininkų (Girkotienės ir Jurkevičiaus) prisiėmė sau riziką dėl paklaidos, galinčios paaiškėti atlikus tikslesnius matavimus. Byloje nustatyta ir tai, jog atsakovas pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą - šiltnamį ir inžinerinius tinklus - buitiniu nuotekų tinklus, pirko ir teisiškai įregistravo 1971 m. Žemės sklypą adresu Mariu g. 1. Klaipėda, atsakovas nuosavybės teise įgijo 1999 m, lapkričio 29 d. pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1999 m. gruodžio 14 d. Tuometiniai gretutinio žemės sklypo savininkai jam nereiškė jokių pretenzijų (nei dėl žemės sklypų ribų, nei dėl tvoros, nei dėl ūkinio pastato) nes aiškiai žinojo ginčo žemės sklypų ribas. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad dabartinė riba tarp šalių žemės sklypų yra susiformavusi daugiau nei prieš 16 metų atlikus kadastrinius matavimus.

17. Apeliantų akcentavimas, kad atsakovas savavališkai užėmė apeliantams priklausančio žemės sklypo dalį ir gretimų sklypų neatitiktis atsirado tik dėl atsakovo neleistinų ir nerūpestingų veiksmų, yra nepagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl atmestini (CPK 178 straipsnis). Svarbu tai, jog atsakovo žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1999-12-14, o ūkinis pastatas jau buvo pastatytas atsakovui įsigyjant žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kartu su valstybine žeme. Be to, iš 2000-08-06 UAB „Korporacija matininkai“ parengto žemės sklypo plano matyti, jog nurodytas ūkinis pastatas atsakovui priklausančiame žemės sklype jau buvo plano sudarymo metu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog ūkinio pastato statybos pradžia – 1956 metai, pabaiga – 2004 metai. 2005-01-06 rekonstruoto individualaus gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktu komisija, paskirta 2004-05-05 Klaipėdos apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo įsakymu Nr. VSI-100 pripažino rekonstruotą individualų gyvenamą namą ir ūkio pastatų priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), tinkamais naudoti. Taigi teismas pagrįstai ir teisingai įvertinęs ginčo šalių žemės sklypo faktinio naudojimo, šių sklypų pirkimo–pardavimo dokumentus ir aplinkybes, apeliantų kadastrinius matavimus, šalių galimybes racionaliai naudotis žemės sklypais atsakovo savivalės nenustatė.

18. Vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Šiuo atveju sutiktina su atsakovu, jog teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, padarė pagristą išvadą, kad dabartinė tarp žemės sklypų savininkų susiklosčiusi faktinė naudojimo sklypu padėtis, neapriboja ieškovų teisės tinkamai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, todėl pagrįstai konstatavo, jog VI Registru centre įregistruotų kadastrinių matavimu pagrindu, atsižvelgiant i 2002 m, balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedo lentelėje nurodyta leistina paklaida, nustatytos šalių žemės sklypu ribos yra aiškios bei faktiškai tarp šalių nusistovėjusios, todėl ieškovų reikalavimo nustatyti šalių valdomų žemės sklypu ribą pagal UAB „Korporacija matininkai“ 2000 m, rugpjūčio 4 d. parengta žemės sklypo planą netenkino (CPK 178, 185 straipsniai).

19. Kolegija akcentuoja, kad nors teismas plačiau apie žemės sklypo / sklypų konfigūracijos keitimą nepasisakė, spręstina, kad teismo vertinimu tokia galimybė neegzistavo. Papildant atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į statinių išdėstymą, žemės sklypų bendrą ribą, jos konfigūraciją, manytina, kad šiuo atveju nėra tikslinga pakeisti ribos apeliantų prašomu būdu, kadangi tai nebūtų racionalu ir netarnautų geresniam nuosavybės valdymui, be to, būtų labai apsunkinamas atsakovų naudojimasis žemės sklypu su jame esančiais statiniais ar sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria apeliantų sklype), o šiuo metu jau 16 metų esančios faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia. Pagal kasacinio teismo praktiką negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

20. Kolegijos vertinimu, vien tai, kad teismas žemės sklypo ribos nenustatė apeliantų pageidaujamu būdu, neteisingai užrašė ir / ar interpretavo atsakovo atliktą ribų nužymėjimo aktą, nėra priežastis tvirtinti, kad teismas netinkamai susipažino su bylos rašytine medžiaga ar susipažinęs su rašytine medžiaga netinkamai ją vertino, nesuprato dokumentų prasmės ir paskirties.

21. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantų reikalavimams dėl ūkinio pastato ir tvoros faktinio valdymo teisėtumo galioja prezumpcija, įtvirtinta CK 4.23 straipsnio 2 dalyje. Sutiktina su atsakovu, jog apeliantai, teigdami, kad atsakovas turi nugriauti ūkinio pastato dalį, patraukti tvorą, turėjo procesinę pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti atsakovo faktinio valdymo teisėtumo prezumpciją (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis) bei įrodyti, kad atsakovas turi juos nugriauti ir patraukti. Pasikartotina, kad ūkinis pastatas statytas dar iki atsakovui įsigyjant sklypą, kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas viešajame registre įregistruotas 2004 m. Atsakovo ūkinis pastatas pastatytas teisėtai, įsigytas teisėtai, įteisintas, todėl ir atsakovo lūkesčiai yra teisėti. Bylos aplinkybės patvirtina, tą teigia ir atsakovas, kad dėl tvoros nei ankstesni žemės sklypo savininkai, nei apeliantai atsakovui jokių pretenzijų nereiškė. Apeliantų sutikimu ant sklypų ribos vietoj buvusios senos tvoros buvo pastatyta nauja tvora. Teismas, įvertinęs, kad naują tvorą atsakovas buvusios tvoros vietoje pastatė jau apeliantams 2013 m. spalio 29 d. įsigijus žemės sklypo dalį, besiribojančią su atsakovu, nenustatė, jog apeliantai būtų reiškę pretenzijas dėl tvoros pastatymo, todėl pagrįstai atmetė apeliantų reikalavimą ant sklypų ribos perkelti tvorą.

22. Atsižvelgiant į tai, priimtina atsakovo pozicija, kad teismas teisingai aiškino ir taikė žemės sklypų ribas reglamentuojančias teisės normas, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje pateiktus įrodvmus, todėl pagristai atmetė apeliantų reikalavimus nustatyti apeliantų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio adresu

(duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Korporacija matininkai“ 2000 m. rugpjūčio 4 d. žemės sklypo planą, įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir jėgomis nugriauti ūkini pastatą (jo dalį) ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo šalių besiribojančių sklypų ribos ir ant šalių sklypų ribos perkelti tvorą, įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir jėgomis perkelti metalinį stulpą, nupjauti ir / ar persodinti žemaūgį medi bei krūmą, atitinkamai ne mažesniu nei 2 metrų ir vieno metro atstumu nuo apeliantų sklypo ribos.

23. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti 500 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovui iš ieškovų priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovui P. L. priteisti iš apeliantų V. S. ir I. S. po 250 EUR, iš viso 500 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Giedrė SeselskytėAlvydas Žerlauskas