Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus atstovei V. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir I. S. (I. S.) ieškinį atsakovui P. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo ir atsakovo P. L. priešieškinį ieškovams V. S. ir I. S. (I. S.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami teismo nustatyti ieškovų nuosavybės teise valdomo 0,063 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,1162 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Korporacija matininkai“ 2000-08-04 parengtą žemės sklypo planą, įpareigoti atsakovą P. L. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą (jo dalį) ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo šalių besiribojančių sklypų ribos ir ant šalių sklypų ribos perkelti tvorą, įpareigoti atsakovą P. L. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti metalinį stulpą, nupjauti ir/ar persodinti žemaūgį medį bei krūmą, atitinkamai ne mažesniu nei 2 metrų ir vieno metro atstumu nuo ieškovų sklypo ribos bei priteisti iš atsakovo visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad yra žemės sklypo, kurio plotas 0.0633 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Jų ir kitus šalia esančius žemės sklypus skiria ginčo statiniai - ūkinis pastatas ir tvora. Ieškovai pažymi, kad įsigiję žemės sklypo dalį t.y. 366/633 dalis 2013-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi iš buvusios savininkės B. G., pastebėjo, jog besiribojančio sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovui P. L., ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir tvora per viso sklypo ribą kerta ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas, patenkant ant dalies ieškovams priklausančio žemės sklypo. Ieškovai paaiškino, kad dar 1995 metais žemės ūkio departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialisto sudarytame namų valdos žemės sklypo ribų plane atsakovas P. L. savo parašu yra patvirtinęs, kad sutinka su nustatytomis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribomis. Iš sklypų išdėstymo schemos, nustatytina, jog atsakovui priklausantis ūkinis pastatas yra ant sklypų ribos, t. y. jo dalis nepatenka į gretimą B. G. priklausantį sklypą. Tuo tarpu iš Klaipėdos miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialisto sudaryto atsakovo P. L. namų valdos žemės sklypo ribų plano, kurį pasirašė besiribojančių sklypų savininkės, nustatytina analogiška ginčo šalių sklypų teisinė riba, tačiau iš šio plano priedo - 1999-06-23 faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos, aiškiai nustatytinas faktiškas atsakovo naudojamo sklypo ribos ir teisinės sklypo ribos neatitikimas, kai atsakovo tvora ir ūkinis pastatas patenka į gretimą sklypą, šiuo metu priklausantį ieškovams. Ieškovai nurodė, kad 2000-08-04 buvusių žemės sklypo savininkių M. J. ir B. G. iniciatyva, sprendžiant tarp jų kilusį ginčą, šiuo metu nuosavybes teise ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos šiuolaikinėmis priemonėmis (iš palydovo), atlikti kadastriniai matavimai ir nustatytos sklypo ribos, ką patvirtina pateikiamas rašytinis įrodymas - žemės sklypo planas, kurį 2000-08-04 atliko UAB „Korporacija matininkai“ bei 2000-08-06 patikrino Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausias geodezininkas ir patvirtino skyriaus vedėjas. Šiame plane yra atžyma, jog ieškovų žemės sklypo ribos, pažymėjus jas kadastro žemėlapyje, nesiderina su greta esančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, t.y. sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai pabrėžia, kad tik įsigijus 366/633 žemės sklypo dalis 2013-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi iš buvusios savininkės B. G. ir pastebėjus, jog atsakovo ūkinis pastatas ir tvora yra įlindę į ieškovų žemės sklypą, ieškovai mėgino su atsakovu ikiteismine tvarka išspręsti kilusį ginčą dėl sklypo ribų pažeidimo, tačiau buvo atsakovo ignoruojami. Taip pat nurodo, jog atsakovas savo sklype pastatė metalinį stulpą, pasodino medį bei krūmą, pažeisdamas teisės aktuose nustatytus atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų. Papildomai nurodė, jog 2015-04-29 ieškovų iniciatyva, dar kartą UAB „Vakarų matininkas“ atliko sklypo ribų nužymėjimą, kuriame nurodyta pastaba, jog nustatyta, kad kaimyninis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įlindęs su tvora ir pastatais į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso savininkei V. S.. Užimtas plotas sudaro 12 m², atstumai nurodyti nuo sklypo ribos. Pažymėjo, jog UAB „Vakarų matininkas“ sklypo ribų nužymėjimą atliko pagal 2000-08-06 UAB „Korporacija matininkai“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame ribų taškai atžymėti pagal nurodyto plano koordinates. Ieškovų žemės sklypo ribos, pažymėjus jas kadastro žemėlapyje 2009-01-26, derinasi su greta esančio atsakovo žemės sklypo ribomis. Taigi, nors ieškovų sklypo ribos yra aiškios, tačiau faktiškai atsakovas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu nei jam teisėtai priklauso, taip pažeisdamas ieškovų nuosavybės teises. Apie žemės sklypo ribų nustatymą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku 2015-04-20, tačiau matavimuose nedalyvavo ir UAB „Vakarų matininkas“ 2011-04-29 parengto žemės ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad ne vieną kartą siūlė atsakovui išmatuoti jo sklypą, siekiant aiškumo nustatant teisėtas sklypų ribas, tačiau atsakovas piktavališkai atsisako tai daryti. Nurodo, kad akivaizdu, jog tvora ir ūkinio pastato dalis yra atsakovo pastatyti ieškovams nuosavybes teise priklausančiame sklype, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės nuosavybės teises. Ieškovų nuomone, atsakovas šiuo metu naudoja didesnę žemės ploto dalį nei jam teisiškai priklauso (0.1162 ha), nes tvora ir ūkinis pastatas patenka į ieškovų sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų žemės sklypo ribos yra aiškios, būtina įpareigoti atsakovą atlikti jam nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tam kad būtų galima tiksliai nustatyti, jog atsakovas faktiškai naudoja didesnę žemės sklypo dalį nei jam nuosavybės teise priklauso.

Atsakovas P. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovai 2005-10-14 iš M. J. įsigiję adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypą su statiniais bei 2013-10-29 papildomai iš B. G. įsigiję 366/633 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei kitus ant žemės esančius objektus, pirkimo-pardavimo sutartis patvirtino pas notarą, kur ieškovai nurodė, kad jokių pretenzijų neturi. Atsakovas paaiškino, kad minėtas žemės sklypas su jame esančiais objektais ribojasi (didžioji jo dalis) su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu 0,1162 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo, manymu, ieškovai prieš pirkdami žemės sklypus su statiniais, galėjo pasidomėti žemės sklypo ribomis. Pabrėžė, kad tvora buvo statoma ne tik atsakovo, bet ir ieškovų pagalba. Atsakovas papildomai nurodė, kad pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinius tinklus-buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirko ir teisiškai įregistravo: 1971-08-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11-2883, 1971-10-11 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-3281, 2005-01-06 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi minėti pastatai, nuosavybės teise įgijo 1999-11-29 pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P21/99-0449. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1999-12-14. Jokių kitų žemės ir pastatų perstatymų, bei naujų statinių statybos savavališkai neatlikinėjo, todėl mano, kad yra sąžiningas šio nekilnojamo turto valdytojas bei įgijėjas. Pažymėjo, jog 2000-08-06 UAB „Korporacija matininkai“ parengto žemės sklypo plano nepasirašė. Teigia, kad jo žemės sklypų ribos yra aiškios, ką patvirtina namų valdos žemės sklypo ribų planas (plotas 1162,16 m²) bei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus gauta plano nuotraukos kopija. Ribos yra nustatytos aiškiai ir tinkamai. Atsakovas taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinys yra pateiktas 2016-05-04, o ieškovai žemės sklypą iš M. J. pirko 2005-10-14.

Atsakovas taip pat byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: pirma, įpareigoti ieškovus per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai ir be jo sutikimo pastatytą medinį pastatą, kuris ribojasi su jam nuosavybes teise priklausančiu ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); antra, įpareigoti ieškovus per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti medinį priestatą prie namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su jam nuosavybes teise priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); trečia, įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą krūmą ne mažiau kaip vienas metras, sumažinti jo aukštį iki 1,3 m.; ketvirta, įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą gyvatvorę ne mažiau kaip vienas metras, sumažinti jos aukštį iki 1,3 m.; penkta, įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą medį ne mažiau kaip trys metrai, sumažinti jo aukštį iki 2 m. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovų savavališkai ir be jo sutikimo pastatytas medinis pastatas, kuris ribojasi su atsakovui nuosavybes teise priklausančiu ūkiniu pastatu (unikalus Nr, (duomenys neskelbtini)) pažeidžia Statybos technino reglamento 2.02.09:2005 „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ nuostatas ir Statybos technino reglamento 1.07.01:2010 „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ nuostatas, dėl ko turi būti nugriautas. Taip pat ieškovų savavališkai ir be jo sutikimo pastatytas medinis priestatas prie namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su jam nuosavybes teise priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidžia Statybos technino reglamento 2.02.09:2005 „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ nuostatas ir Statybos technino reglamento 1.07.01:2010 „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ nuostatas ir turi būti nugriautas. Vadovaujantis Statybos technino reglamento 2.02.09:2005 „Mažiausiai leistini atstumai tarp želdinių ir pastatų elementų, užtikrinant statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą“ bei „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nuostatomis turi būti pagal taisykles persodinti (nuo atsakovo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), ieškovų pasodinti krūmas, gyvatvorė ir medis. Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė reikalavimų: įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti pasodintą gyvatvorę ne mažiau kaip vienas metras, sumažinti jos aukštį iki 1,3 m. ir įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti pasodintą medį ne mažiau kaip trys metrai, sumažinti jo aukštį iki 2 m.

Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį nesutiko su atsakovo reikalavimais. Nurodė, kad atsakovas priešieškinyje pateikia tikrovės neatitinkančius ir iškreiptus faktus (pateikia neaiškias fotonuotraukas). Atsižvelgiant į tai, kad nenurodyta, jog nesudėtingi pastatai - medinis pastatas ir medinis priestatas, pažeidžia atsakovo interesus, trukdo įgyvendinti nuosavybės teisę, bei atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, laiko, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimų dėl įpareigojimo nugriauti minėtus pastatus. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį taip pat paaiškina dėl prašomo persodinti krūmo, nurodydami, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pasodinti du krūmai - serbentų krūmas, kuris nuo tvoros auga 3,30 m atstumu ir yra 60 cm aukščio. Minėtą krūmą ieškovė savo iniciatyva apkarpė ir tai akivaizdžiai matosi iš pridedamos fotonuotraukos. Kitas krūmas yra gervuogė, kuri pasodinta 1,5 m atstumu nuo tvoros ir yra 40 cm aukščio. Taigi, iš pridedamų fotonuotraukų ir nurodytų parametrų matyti, kad nei vienas krūmas nepažeidžia leistino atstumo ar aukščio apribojimų, todėl atsakovo reikalavimas juos persodinti yra visiškai nepagrįstas. Dėl atsakovo reikalavimo persodinti gyvatvorę, nesutinka vien dėl to, kad gyvatvorės kaip tokios (pagal tvorą ištisai pasodintų augalų eilės) nėra, iš pridedamos fotonuotraukos matyti, kad kieme palei tvorą augo viena tuja ir auga iki šiol vienas rožių krūmas. Tuja 2016-09-04 ieškovų buvo nupjauta. Tuo tarpu rožių krūmas auga nuo tvoros 66 cm atstumu, o jo aukštis 1,50 m. Nors rožių krūmas auga mažesniu nei 1,00 m atstumu nuo tvoros, tačiau, visų pirma minėtas augalas nesudaro gyvatvorės, bei niekaip netrukdo atsakovui, nes jo aukštis nesiekia tvoros aukščio, kuris yra 1,80 cm. Dėl reikalaujamo persodinti medžio (obelaitės) pasisako, jog iš fotonuotraukos matyti, kad ant vaismedžio buvo likusi tik viena šaka, kuri šiai dienai yra jau nupjauta. Medis pasodintas 2,90 m atstumo nuo tvoros, jo aukštis yra 1,20 m. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovų sklype augantis vaismedis, jo šakos, šaknys bei lapija ardo tvoros pamatų konstrukcijas, dangą, ar dar kokiu nors būdu pažeidžia atsakovo interesus, šiai dienai yra likęs tik medžio kamienas.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje kilus ginčui dėl žemės sklypų ribos nustatymo, pagal CK 4.45 str. nuostatas, ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ir sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų racionalus, įmanomas, kad ribos tikslinimu būtų galutinai išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Dėl reikalavimo pašalinti statinius pasisakė, jog ieškovams įrodžius jų teisių pažeidimą bei teismui išsprendus klausimą iš esmės nustatant ginčo sklypų ribas, turėtų būti įvertintos aplinkybės dėl statinių: ūkinio pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvoros teisinio pažeidimo ieškovų atžvilgiu bei taikomos CK 4.98 str. numatytos pasekmės. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pažymėjo, kad susipažinus su 2016-05-02 Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašu Nr. 21/5223, matyti, kad ginčo statinys - ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra teisiškai įregistruotas, todėl šiai dienai šio statinio registracija yra teisėta tol, kol ji nepanaikinta teismo sprendimu. Be to, inspekcija duomenų apie minėto statinio galimai savavališką statybą neturi, tyrimas dėl to nebuvo atliktas. Pasisakydama dėl ginčo tvoros statybos, pažymėjo, kad ieškinyje nurodytas ieškovų sutikimas galėtų būti vertinamas kaip statybą leidžiantis dokumentas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. l d. 5 p. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2. p. apimtimi. Taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad inspekcija pagal jai įstatymų nustatytą kompetenciją tyrimo dėl ginčo statinio - tvoros statybos teisėtumo nebuvo atlikusi, todėl duomenų, pagrindžiančių statinio (tvoros) priskirimo tam tikrai statinių kategorijai (nesudėtingų, neypatingų ar ypatingų), bei duomenų apie statinio statybą leidžiantį dokumentą inspekcija neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo teismo ieškovų reikalavimus spręsti savo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad šalys turi būti aktyvios ir tvoros statymo metu ar iškart po pastatymo aiškintis ar tvora, kai ji buvo statoma buvo ant sklypų ribos, ar ji pastatyta nepažeidžiant gretimo sklypo savininko teisių.Trečiojo asmens atstovės nuomone, šis ginčas tarp šalių turėjo prasidėti 2013 metais, ieškovams įsigijus sklypo dalį, besiribojančią su atsakovo sklypu. Asmenys, kurie vadovaujantis įstatymų nuostatomis savo teisių negina įstatymų nustatyta tvarka turi prisiimti riziką už galimai nustatytus neatitikimus. Pažymėjo, kad atsakovui priklausantis ūkinis pastatas yra įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, statybas leidžiantis dokumentas nėra panaikintas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2005-10-14 ieškovė žemės sklypo su statiniais pirkimo - pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu iš M. J. įsigijo adresu (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus: 267/633 dalis 0.0633 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5dalis gyvenamosios paskirties pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 104,71 kv. m; pagalbinio ūkio pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/5 dalis statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-10-29 pirkimo - pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu ieškovai iš B. G. įsigijo 366/633 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 33/55 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinius tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausančio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti, fiksuoti 2000-08-24 ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, t. y. žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovui P. L. nuosavybes teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.1162 ha. Konkretūs šiame žemės sklype atsakovui priklausantys nekilnojamojo turto objektai: pastatas (gyvenamasis namas), uniklus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas (šiltnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinieriniai tinklai (buitinių nuotekų tinklai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti, fiksuoti 1999-12-14 ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, t. y. žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

Atsakovui nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas priklausinys t.y. ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ūkinio pastato statybos pradžios metai - 1956 m., o statybos pabaigos metai - 2004 m. 2005-01-06 Rekontruoto individualaus gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktu komisija, paskirta 2004-05-05 Klaipėdos apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo įsakymu Nr. VSI-100, pripažino rekonstruotą individualų gyvenamą namą ir ūkio pastatų priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), tinkamais naudoti. 2005-01-06 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius aktu – pažyma Nr. VSI-P003 pripažino (duomenys neskelbtini) esantį šiltnamį tinkamu naudoti. 2005-01-10 pripažinimo naudoti tinkamu aktu tinkamais naudoti pripažinti ir buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai pateikė jiems priklausančio žemės sklypo ribas pagrindžiančius rašytinius įrodymus t. y. sklypo ribų nužymėjimo aktą, 2000-08-04 žemės sklypo planą, Nekilnojamojo turto registro išrašą.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo teismo vadovaujantis Civilinio kodekso 1.126 straipsniu taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė žemės sklypą, kurio didžioji dalis ribojasi su atsakovo žemės sklypu, iš M. J. įsigijo 2005-10-14, t.y. yra praėję daugiau nei 10 metų. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-537/2008). Kadangi ieškovai reiškia ieškinį, dėl galimų, jų nuomone, teisės pažeidimų, kurie yra tęstinio pobūdžio (negatorinį ieškinį), teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

Dėl ieškovų ieškinio reikalavimų

Ieškovai kelia tokius žemiau nurodomus reikalavimus. Pirma, nustatyti ieškovų nuosavybės teise valdomo 0,063 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,1162 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Korporacija matininkai“ 2000-08-04 parengtą žemės sklypo planą. Šiuo aveju kyla ginčas dėl to, ar atsakovas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, nei jam teisėtai priklauso. Antra, ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovą P. L. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą (jo dalį) ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo šalių besiribojančių sklypų ribos. Trečia, perkelti tvorą ant šalių sklypų ribos. Ketvirta, įpareigoti atsakovą P. L. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti metalinį stulpą. Penkta, nupjauti ir/ar persodinti žemaūgį medį bei krūmą, atitinkamai ne mažesniu kaip dviejų metrų ir vieno metro atstumu nuo ieškovų sklypo ribos. Pastaraisiais reikalavimais ieškovai siekia jų teigimu esamų nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo.

Dėl žemės sklypų ribų nustatymo

Ieškovai prašo nustatyti ieškovų nuosavybės teise valdomo 0,063 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo P. L. (toliau - atsakovas) nuosavybės teise valdomo 0,1162 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu Marių g. l, Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Korporacija matininkai“ 2000-08-04 parengtą žemės sklypo planą. Šis ieškovų reikalavimas kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.45 str. 1 d. nuostatų, reglamentuojančių teisę teismui nustatyti žemės sklypo ribas, atsižvelgus į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Šį reikalavimą ieškovai grindžia 2015-04-29 UAB „Vakarų matininkai“ atliktu ginčo sklypo ribų nužymėjimo aktu, kuriame nustatyta, kad gretimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba su jame esančiais pastatais ir tvora užima ginčo sklypo 12 m² plotą. Ieškovai nurodo, kad nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, 2015-04-29 UAB „Vakarų matininkai“ atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatytos pagal UAB „Korporacija matininkai“ 2000-08-04 parengtą žemės sklypo planą.

CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, l dalyje įtvirtintas sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą, sprendžiama, ar sklypo ribos yra neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijos 2010-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-5/2010).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuoją praktiką, jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas - mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino Civilinių bylų skyriaus 2014-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).

Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Ieškovų teigimu, atsakovo atsisakymas geranoriškai atlikti naujus kadastrinius matavimus, tik patvirtina, jog atsakovas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu nei jam iš tiesų priklauso ir pažeidžia teisėtą sklypo ribą su ieškovų sklypu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikė į bylą UAB „Matavimų inžinerija“ 2016-11-21 atliktą jam priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų nužymėjimo aktą. Byloje tarp šalių (gretimų žemės sklypų kaimynas) kyla ginčas dėl galimų nuosavybės teisių pažeidimų.

Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika analogiškose bylose, teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiems pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Žemės sklypo kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti ši daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Taigi, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatomos žemės sklypo ribų posūkio tašku ir riboženklių koordinatės, apskaičiuojamas tikslus žemės sklypo plotas, parengiamas žemės sklypo planas, ir atliekami kiti pagal teisės aktus reikalingi veiksmai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nustato pareigą tiek ieškovui, tiek atsakovui įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys reiškia viena kitai panašius reikalavimus dėl nuosavybės teisių pažeidimų.

Ieškovė teigia, kad 2015-04-29 ieškovų iniciatyva UAB „Vakarų matininkas“ dar kartą atliko sklypo ribų nužymėjimą, kuriame nurodyta pastaba, jog nustatyta, kad kaimyninis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įlindęs su tvora ir pastatais į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso savininkei V. S.. Užimtas plotas sudaro 12 m², atstumai nurodyti nuo sklypo ribos. Pažymėjo, jog UAB „Vakarų matininkas“ sklypo ribų nužymėjimą atliko pagal 2000-08-06 UAB „Korporacija matininkai“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame ribų taškai atžymėti pagal nurodyto plano koordinates. Ieškovų žemės sklypo ribos, pažymėjus jas kadastro žemėlapyje 2009-01-26, derinasi su greta esančio atsakovo žemės sklypo ribomis. Ieškovė teigia, nors ieškovų sklypo ribos yra aiškios, tačiau faktiškai atsakovas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu nei jam teisėtai priklauso, taip pažeisdamas ieškovų nuosavybės teises. Atsakovas teigia, kad pastatą-gyvenamąjį namą, pastatą-šiltnamį ir inžinerinius tinklus-buitinių nuotekų tinklus, pirko ir teisiškai įregistravo: 1971-08-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11-2883, 1971-10-11 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-3281, 2005-01-06 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi minėti pastatai, nuosavybės teise įgijo 1999-11-29 pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P21/99-0449. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1999-12-14. Jokių kitų žemės ir pastatų perstatymų, bei naujų statinių statybos savavališkai neatlikinėjo, todėl mano, kad yra sąžiningas šio nekilnojamo turto valdytojas bei įgijėjas. Pažymėjo, jog 2000-08-06 UAB „Korporaciją matininkai“ parengto žemės sklypo plano nepasirašė. Teigia, kad jo žemės sklypų ribos yra aiškios, ką patvirtina namų valdos žemės sklypo ribų planas (plotas 1162,16 m²) bei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus gauta plano nuotraukos kopija. Ribos yra nustatytos aiškiai ir tinkamai.

Į bylą šalys pateikė jiems priklausančių žemės sklypų ribų nužymėjimo aktus. Iš ieškovės pateikto 2015-04-29 UAB „Vakarų matininkas“ atlikto jai priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribų nužymėjimo akto nustatyta, jog kaimyninis žemės sklypas, priklausantis atsakovui yra įlindęs su tvora ir pastatais į sklypą (duomenys neskelbtini); užimtas plotas sudaro 12 kv. m., atstumai nurodyti ant plano nuo sklypo ribos. Iš atsakovo pateikto 2016-11-21 UAB „Matavimų inžinerija“ atlikto jam priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribų nužymėjimo akto nustatyta, jog atsakovui priklausantis žemės sklypas, yra įlindęs į sklypą Marių g. 3; užimtas plotas sudaro 10 kv. m., atstumai nurodyti ant plano nuo sklypo ribos. Teismo posėdžio metu liudininkas matininkas K. D. nurodė, kad turi aukštąjį universitetinį geodezininko išsilavinimą, 10 metų dirba šioje srityje. Atsakant į teismo užduotą klausimą dėl nustatytų žemės sklypo ribų nužymėjimo akte nurodyto skirtumo (10 kv.m. ir 12 kv.m.) paaiškino, kad jis galėjo atsirasti dėl skirtingų matavimo prietaisų. Nurodė, kad ieškovės žemės sklypo matavimus jie atliko naudodami lazerinius prietaisus, o atsakovo sklypo matavimai galėjo būti atlikti GPS prietaiso pagalba. Teigia, kad prieš statant statinius turi būti nustatomos sklypo ribos.

Šalių ginčo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas, kuriame nustatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Teismas pažymi, kad maksimali leistina paklaida nuo 1162 kv. m. ploto žemės sklypo (atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas) apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 1 priedu sudaro 68 kv. m., nuo 633 kv. m. ploto žemės sklypo (ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas) apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 1 priedu sudaro 50 kv. m. Taigi ieškovų sumažinto žemės sklypo plotas, atsižvelgiant į leistiną paklaidą, gali sudaryti 583 kv. m. (633-50). Byloje nėra duomenų, kad ieškovų žemės sklypas tapo mažesnis, nei 583 kv. m. Atsakovo į bylą pateiktas jo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nužymėjimo aktas patvirtina, kad atsakovo žemės sklypo ploto dydis neviršija įstatymu nustatytos maksimalios ploto paklaidos (68 kv.m.), nustatytos LR vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-13-340/2016).

Susipažinus su į bylą pateiktais šalims priklausančiais sklypo ribų nužymėjimo aktais, matyti, jog ieškovų prašoma nustatyti sklypų riba besiribojanti su atsakovo sklypu kerta atsakovui priklausantį statinį (ūkinį pastatą). Pagal anksčiau minėtų LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog atsakovas žemės sklypą 1999-11-29 pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P21/99-0449 įgijo jau su jame pastatytu statiniu ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio, 2000-08-06 UAB „Korporacija matininkai“ parengto žemės sklypo plano matyti, jog nurodytas ūkinis pastatas atsakovui priklausančiame žemės sklype jau buvo plano sudarymo metu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog ūkinio pastato statybos pradžia – 1956 metai, pabaiga – 2004 metai. 2005-01-06 rekonstruoto individualaus gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktu komisija, paskirta 2004-05-05 Klaipėdos apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo įsakymu Nr. VSI-100, pripažino rekonstruotą individualų gyvenamą namą ir ūkio pastatų priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), tinkamais naudoti. 2005-01-06 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius aktu – pažyma Nr. VSI-P003 pripažino (duomenys neskelbtini) esantį šiltnamį tinkamu naudoti. 2005-01-10 pripažinimo naudoti tinkamu aktu tinkamais naudoti pripažinti ir buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad buvusi sklypo savininkė pretenzijų dėl ūkinio pastato nereiškė, iš valstybės jis įsigijo žemę jau su ant jos pastatytu ūkiniu pastatu.

Atsižvelgdamas į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas teisės aktų nustatyta tvarka yra įteisintas įstatymų nustatyta tvarka bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl preziumuojama, kad jis buvo pastatytas laikantis įstatymų reikalavimų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta konstatuotina, kad ieškovės prašoma nustatyti riba neatitinka LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų neformuoti sklypo taip, jog jis kirstų statinį suformuotą kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dabartinė tarp šalių esanti sklypo riba pažeidžia jos teises, kadangi jai priklauso didesnė sklypo dalis, nei faktiškai naudojama. Civilinių santykių stabilumo išsaugojimo tikslais būtina atsižvelgti ir į ilgalaikius susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius: faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės sprendžiant ginčą. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimų konstatuotina, kad ieškovės prašoma nustatyti riba aiškiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to, atsakovo žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1999-12-14, o ūkinis pastatas jau buvo pastatytas atsakovui įsigyjant žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kartu su valstybine žeme. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovas žemės sklypą yra įsigijęs 1999-11-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ieškovė dalį sklypo yra įsigijusi 2005-10-14. Sklypo dalį, kuri ribojasi su atsakovui priklausančiu sklypu ieškovė įsigijo iš buvusios sklypo savininkės 2013-10-29 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Tarp atsakovo ir buvusios 366/633 dalies žemės klypo savininkės buvo susiklostę faktiniai žemės sklypo naudojimo santykiai, byloje nenustatyta, kad tarp atsakovo ir buvusio savininko būtų kilę ginčai dėl žemės sklypų ribų. Ieškovė prieš įsigydama 366/633 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), žinojo ir matė, kad atsakovui priklausantis ūkinis pastatas yra ant šalių sklypo ribų, tačiau minėtą sklypo dalį įsigijo bei į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo kreipėsi tik 2016-05-04. Ieškovai, prieš įsigydami žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypu, privalėjo elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir domėtis sudaromo sandorio aplinkybėmis, žemės sklypo ribomis, ant sklypo ribų esančiais pastatais, bei įvertinti galimas sudaromo sandorio pasekmes. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pažymi, kad nors šalių sklypų ribos pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus visiškai (per visą ribos ilgį) šiek tiek nebeatitinka faktinio žemės sklypo naudojamo ploto, tačiau teismo nuomone, ši neatitiktis nagrinėjamu atveju nėra žymus ir nedaro prieš tai 1999-12-14 atsakovo žemės sklypo atliktų matavimų, kurių pagrindu suformuotas atsakovo žemės sklypas, neteisėtais. Trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kadastrinių matavimų netikslumai galėjo atsirasti ir tobulėjant matavimo prietaisams. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Išklausius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad dabartinė tarp žemės sklypų savininkų susiklosčiusi faktinė sklypų naudojimo padėtis, neapriboja ieškovės teisės tinkamai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, todėl laikytina, jog VĮ Registrų centre įregistruotų kadastrinių matavimų pagrindu, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedo lentelėje nurodytą leistiną paklaidą, nustatytos šalių žemės sklypų ribos yra aiškios bei faktiškai tarp šalių nusistovėjusios, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių valdomų žemės sklypų ribą pagal UAB „Korporacija matininkai“ 2008-08-04 parengtą žemės sklypo planą atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo

Ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą ar jo dalį ne mažesniu nei trijų metro atstumu nuo sklypų ribos bei ant sklypų ribos perkelti tvorą, taip pat perkelti metalinį stulpą, nupjauti ir/ar persodinti žemaūgį medį bei krūmą 2 m. ir 1 m. atstumu nuo ieškovų sklypo ribos. Nurodytą reikalavimą grindžia CK 4.98 str. nuostata, kurioje reglamentuota, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) jis yra turto savininkas; 2) jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teisės pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2014-11-21 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą ar jo dalį ne mažesniu nei trijų metro atstumu nuo sklypų ribos reikalavimas atmestinas, nes: pirma, teismas nustatė, jog VĮ Registrų centre įregistruotų kadastrinių matavimų pagrindu nustatytos šalių žemės sklypų ribos yra aiškios bei faktiškai tarp šalių nusistovėjusios ir netvirtino ieškovės prašomos nustatyti ribos; antra, atsakovo ūkinis pastatas, kaip jau konstatavo teismas, statytas dar iki atsakovui įsigyjant sklypą, ūkinis pastatas įteisintas, todėl laikytina, kad ūkinis pastatas statytas laikantis visų įstatymų nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl jis atmestinas.

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą ant sklypų ribos perkelti tvorą. Iš šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad prieš tai ant sklypų ribos stovėjo sena tvora. Atsakovas teigia, kad ieškovės sutikimu bei bendromis lėšomis jis pastatė naują tvorą. Teigia, kad ieškovė jam jokių pretenzijų anksčiau nereiškė, tačiau jis be ieškovės sutikimo nupjovė į jo žemės sklypą (ant ūkinio pastato) įsikišusias ieškovės vaismedžio šakas ir nuo to laiko tarp šalių vyrauja konfliktiški santykiai. Teigia, jog naują tvorą pastatė pagal buvusius riboženklius. Ieškovė tuo tarpu teigia, jog davusi atsakovui sutikimą statyti naują tvorą ant sklypų ribos. Atsakovas tvorą pastatė greitai per 4 dienas. Ieškovė į bylą pateikia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybinės valstybinės priežiūros skyriaus raštą Dėl patikrinimo atlikimo (duomenys neskelbtini) (atsakymas į 2016-03-10 prašymą), kuriame nurodoma, kad ?...naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas, neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto dokumento...?, t.y. neturint žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų, yra laikomi mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais, todėl yra nenagrinėjami.

Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin. 2002, Nr. 43-1639) redakcijos, galiojusios ginčo statinių statybos metais (2013), tvora yra įtraukta į Reglamento Inžinerinių statinių lentelės (2 lentelė) 3.1 punktą, atsakovo tvora priskirtina inžineriniams statiniams. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis tvora ant sklypo ribos galėjo būti statoma tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą, statyti tvorą be gretimo sklypo savininko sutikimo galima tik prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos).Teismo nuomone, sprendžiant šalių ginčą dėl šių statinių nugriovimo aktualūs Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 25 dalis, nustatanti, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai (1 dalies 5 punktas); šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis). Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992, įsigaliojusio nuo 2010 m. spalio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši teisės norma taikoma ir atgaline tvarka (23 straipsnis pakeistas 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-424 (nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis, nustatanti, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios iš ieškovo tokio statinio savininkui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Taikant šią normą, būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Jeigu per vienus metus pretenzijos nebuvo reiškiamos, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai nėra privalomi ir taikomas šiuos santykius reglamentuojantis anksčiau aptartas teisės aktas. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus bylos duomenų visumą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su atsakovo sklypu įsigijo 2013-10-29, naują tvorą atsakovas buvusios tvoros vietoje pastatė jau ieškovei įsigijus žemės sklypo dalį besiribojančią su atsakovo žemės sklypu šalių paaiškinimais 2013 metais, duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi rašytinę pretenziją byloje nėra, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas ant sklypų ribos perkelti tvorą.

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą perkelti metalinį stulpą, nupjauti ir/ar persodinti žemaūgį medį bei krūmą 2 m. ir 1 m. atstumu nuo ieškovų sklypo ribos.

Iš į bylą šalių pateiktų fotonuotraukų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo sklype šalia tvoros stovi metalinis stulpas. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad stulpas, esantis atsakovo sklype jai netrukdo, tačiau paaiškino, jog patenkinus ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir perkėlus tvorą, stulpas taip pat turi būti perkeltas (kadangi galimai jis pateks į ieškovei priklausančią sklypo dalį). Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei ieškovei nurodžius, kad metalinis stulpas jai netrukdo, atmestinas ieškovės reikalavimas perkelti metalinį stulpą.

Iš šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu bei į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad atsakovui priklausančio sklypo (plane pažymėtoje dalyje B) šalia tvoros auga medis (tuja) bei krūmas (spygliuotis). Medis ir tuja auga šalia šalių sklypo ribos (spygliuotis medis apie 80 cm nuo tvoros, aukštis apie 2 m, tuja apie 70 cm nuo tvoros, aukštis apie 3 m) nuo tvoros, atsakovo sklypo dalyje. Ieškovė teigia, kad 2005 metais, jai įsigyjant žemės sklypo dalį tuja jau augo, tačiau buvo mažesnė. Paaiškino, kad kai atsakovas genėja tują, jos lapai krenta į ieškovei priklausančią teritoriją, tujos šaknys yra palindusios po pamatu ir ieškovės sklypo dalyje kelia asfaltuotą kelią. Medžio ir krūmo genėjimo metu į ieškovės žemės sklypą krenta šiukšlės.

Medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo sklypo ribos reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Reglamento 9 priede teigiama, kad medžių ir krūmų sodinimo atstumai matuojami nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos – planuose pažymėtos linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Krūmai ir gyvatvorės turi būti sodinami ne arčiau kaip 1 metras nuo minėtų ribų; žemaūgiai medžiai, išaugantys ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – 2 metrai, kiti medžiai – 3 metrai. Jei formuojate gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 metro.

Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, prie šalių sklypų ribos medis ir krūmas auga jau daugelį metų. Atsakovas nurodė, kad medis ir krūmas ieškovei ankščiau netrukdė. Taip pat ir ieškovė nurodo, jog didžiausia problema – genėjimo metu į jos sklypą krentančios šiuklės (lapai, spygliai). Iš to darytina išvada, jog ieškovė prašo pašalinti medį ir krūmą tik dėl to, kad jų genėjimo metu medžio lapai ir krūmo spygliai teršia aplinką. Pats medis ir krūmas ieškovei iš esmės netrukdo. Teismo nuomone, ieškovės prašomas teisių gynimo būdas, t.y. reikalavimas įpareigoti persodinti žemaūgį medį bei krūmą, atitinkamai 2 ir 1 metro atstumais nuo ieškovų sklypo ribos yra neadekvatus teisės pažeidimo laipsniui – aplinkos teršimui, kadangi jokių kitokių savo teisės pažeidimų ieškovai neįrodė. Pažymėtina, jog taršos, t.y. medžių lapijos, pašalinimą galima išspręsti ir kitais, adekvačiais teisių pažeidimo laipsniui, būdais, pavyzdžiui, aplinkos sutvarkymu, šakų genėjimu ir pan. Įstatymas suteikia žemės sklypo savininkui teisę nupjauti ir pasilikti kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, jeigu tai trukdo naudoti žemės sklypą (CK 4.42 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, nenustatyta, jog atsakovės sklype augantys medis ir krūmas trukdytų ieškovams naudoti jiems priklausančią nuosavybę. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą persodinti žemaūgį medį bei krūmą, atitinkamai 2 ir 1 metro atstumais nuo ieškovų sklypo ribos atmestinas.

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų

Atsakovas priešieškiniu reiškė penkis reikalavimus: pirma, įpareigoti ieškovus per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai ir be jo sutikimo pastatytą medinį pastatą, kuris ribojasi su jam nuosavybes teise priklausančiu ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), antra, įpareigoti ieškovus per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti medinį priestatą prie namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su jam nuosavybes teise priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); trečia, įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą krūmą ne mažiau kaip vienas metras bei sumažinti jo aukštį iki 1,3 m; ketvirta, įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą gyvatvorę ne mažiau kaip vienas metras, sumažinti jos aukštį iki 1,3 m.; penkta, įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą medį ne mažiau kaip trys metrai, sumažinti jo aukštį iki 2 m.

Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog medinis pastatas remiantis Statybų techniniu reglamentu 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ yra l grupės nesudėtingas pastatas, kuris buvo pastatytas maždaug prieš 30 metų, buvusios savininkės B. G.. Kadangi, ginčo medinis pastatas sklype stovi jau apie 3 dešimtmečius, akivaizdu, jog atsakovas dar statant medinį pastatą ir ilgą laiką po to, jokių pretenzijų nereiškė. Priešingai, nei nurodo atsakovas, medinis pastatas nesiriboja su jo ūkiniu pastatu, jis yra be pamatų, ten laikomos tik malkos, todėl atsakovo reikalavimas jį nugriauti yra nepagristas, atsakovas net nenurodo kokiu būdu 30 metų stovintis medinis pastatas „staiga“ pradėjo trukdyti. Taip pat pažymi, jog medinis priestatas taip pat pastatytas maždaug prieš 30 metų. Jį statė buvusi savininkė M. J.. Priešingai nei teigia atsakovas, medinis priestatas nesiriboja su jo gyvenamuoju namu. Nurodo, kad kaip matyti iš pridedamos fotonuotraukos, medinis priestatas neturi pamatų (mediniai balkiai stovi ant žemės paviršiaus), sienų, langų, ar durų, todėl remiantis Statybų techniniu reglamentu 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (taip jų laikini) statiniai“ taisyklėmis šis medinis priestatas yra l grupės nesudėtingas pastatas. Taip pat pažymi, jog atsakovas pateiktame priešieškinyje nenurodė, kaip ieškovės nuosavybės teises priklausančiame žemės sklype esantys nesudėtingi pastatai trukdo jam įgyvendinti savo nuosavybės teises, ypač, kai prašomi nugriauti pastatai pastatyti jau prieš kelis dešimtmečius.

Dėl atsakovo dalies priešieškinio reikalavimų atsisakymo

2016-12-08 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo priešieškinio dalyje dėl įpareigojimo ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą gyvatvorę ne mažiau kaip vienas metras, sumažinti jos aukštį iki 1,3 m., ir įpareigojimo ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą medį ne mažiau kaip trys metrai, sumažinti jo aukštį iki 2 m. Pažymėjo, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo priešieškinio teisinės pasekmės.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo dalies priešieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovui išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo įpareigoti nugriauti medinį pastatą ir nugriauti medinį priestatą prie namo

Vadovaujantis statybos techninio reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ ieškovų žemės sklype esantis prie namo esantis medinis pastatas (malkinė), esantis priešais atsakovui priklausantį ūkinį pastatą ir prie ieškovams priklausančio namo, esantis priestatas yra priskirtini l grupės nesudėtingiems pastatams. Nagrinėjamu atveju, atsakovo keliamiems reikalavimams taip pat taikytina Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis, nustatanti, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios iš ieškovo tokio statinio savininkui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad malkinė buvo statyta dar senųjų sklypo savininkų (G.), ji yra be pamatų, nesiriboja su atsakovo žemės sklypu, nuo ūkinio pastato yra nutolusi apie 48 cm, stovi virš 30 metų. Pažymėjo, kad namo priestatas (veranda) yra nutolusi apie 1,23 m. nuo tvoros, pastatyta anksčiau nei 2005 metais, yra be pamatų, stovi ant medinių stulpų ant žemės paviršiaus (asfalto). Teismo posėdžio metu, atsakydamas į teismo pateiktą klausimą, kaip atsakovui trukdo ieškovų žemės sklype esantis medinis pastatas (malkinė) ir medinis priestatas, atsakovas nurodė, kad malkinė jam užstoja šviesą, tačiau teismui paklausus, ar prieš tai, gyvenant ankstesniems sklypo savininkams jam netrukdė ieškovės žemės sklype esanti malkinė, atsakovas nurodė, kad prieš tai buvusiems savininkams netrukdė jo sklype esantys augalai ir pastatai, todėl ir jam netrukdė ieškovų žemės sklype esantys ginčo pastatai, o kadangi ieškovei trukdo jo sklype esantys medžiai ir ūkinis pastatas, tai ir jam trukdo ieškovų žemės sklype neišlaikiuys įstatymų nustatytų reikalavimų esantys ginčo pastatai ir augalai. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus bylos duomenų visumą, atsižvelgiant į tai, ginčo pastatai (malkinė ir ieškovų namo priestatas) ieškovams priklausančiame sklype jau stovi daug metų, atsakovas nenurodė konkretaus jo teisių pažeidimo dėl ieškovų žemės sklype esančių pastatų, duomenų, kad atsakovas būtų reiškęs rašytinę pretenziją byloje nėra, ieškovai dalį žemės sklypo įsigijo su juose esančiais ginčo pastatais, todėl atmestini atsakovo reikalavimai įpareigoti nugriauti medinį pastatą ir nugriauti medinį priestatą prie namo (CPK 178, 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo įpareigoti persodinti krūmą ne mažesniu kaip vieno metro atstumu nuo atsakovo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre, bei sumažinti šio krūmo aukštį iki 1,3 m.

Iš šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu bei į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje prie atsakovo pastatytos tvoros ieškovės sklypo dalyje auga krūmas – rožė. Krūmas auga 55 cm atstumu nuo tvoros, jos aukštis yra apie 1,90 m (apie 10 cm virš sklypus skiriančios tvoros, kurios aukštis 1,80 m). Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Reglamento 9 priede teigiama, kad medžių ir krūmų sodinimo atstumai matuojami nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos – planuose pažymėtos linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Krūmai ir gyvatvorės turi būti sodinami ne arčiau kaip 1 metras nuo minėtų ribų; žemaūgiai medžiai, išaugantys ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – 2 metrai, kiti medžiai – 3 metrai. Jei formuojate gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 metro.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų žemės sklype augantis krūmas jam maišo, nes ir jo sklype augantys medžiai maišo ieškovei ir jis tol neišraus tujos ir spygliuočio, kol ieškovai nepašalins krūmo. Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, nenustatyta, jog ieškovų sklype augantis krūmas (rožė) trukdytų atsakovui naudoti jam priklausančią nuosavybę. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovo priešiekinio reikalavimas įpareigoti pašalinti persodinti krūmą atmestinas (CPK 178, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai patyrė 1500,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas bei sumokėjo 62,00 Eur žyminį mokestį, iš viso 1562,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 1200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 40,00 Eur už žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys atmestinas, atsakovo priešieškinis atmestinas, t.y. nei vienos iš šalių reikalavimai nėra patenkinti, teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 178, 185, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti atsakovo P. L. atsisakymą nuo priešieškinio ieškovams V. S. ir I. S. (I. S.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, dalyje dėl įpareigojimo ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti pasodintą gyvatvorę ne mažiau kaip vienas metras nuo jo žemės sklypo tvoros, sumažinti jos aukštį iki 1,3 m., ir įpareigojimo ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti (nuo jo žemės sklypo tvoros, kuri yra įregistruota Nekilnojamo turto registre), pasodintą medį ne mažiau kaip 3 m. nuo jo žemės sklypo tvoros, sumažinti jo aukštį iki 2 m. ir nutraukti civilinę bylą Nr. e2-7820-1032/2016 šioje dalyje.

Ieškovų V. S. ir I. S. (I. S.) ieškinį atsakovui P. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo atmesti.

Atsakovo P. L. priešieškinį ieškovams V. S. ir I. S. (I. S.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.