Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės L. E. B. atstovėms advokatei Simonai Vaičiulytei – Gavorskienei ir A. B., atsakovės Z. D. atstovui advokatui Aivarui Giliui, nedalyvaujant ieškovei L. E. B. ir atsakovei Z. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. E. B. ieškinį atsakovei Z. D. dėl kabelio ir kabelį laikančio lyno pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį atsakovei Z. D. prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti elektros kabelį bei pagal elektros kabelį ištemptą lyną (trosą), įrengtus nuo gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) į ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), ir einantį virš ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, žemės sklypo padalinimo projekte pažymėtos „(duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovė nurodė ir jos atstovė A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė savavališkai virš jai nepriklausančios sklypo dalies be savininkų sutikimo nesaugiame aukštyje įsirengė elektros kabelį į ūkinį pastatą, kuris trukdo naudotis nuosavybės teise priklausančiu sklypu: sklype augant vaismedžiams atsakovė negali skinti jų vaisių, genėti jų šakų, kyla pavojus sklype darbus atliekantiems žmonėms, negali remontuoti žemės sklype esančio medinio pastato. Nors ieškovė dar 2020 m. kreipėsi į atsakovę, prašydama laikinai atjungti elektros kabelį, nes norėjo apgenėti medžius, tačiau atsakovė nesutiko. Ieškovė 2020-10-02, 2020-12-22 kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl elektros kabelio pašalinimo, tačiau jis nebuvo pašalintas. Ieškovė su skundu kreipėsi į Šiaulių priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kuri skundą pagal kompetenciją persiuntė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Taryba nurodė atsakovei pašalinti nustatytus elektros linijų ir instaliacijų įrengimo taisyklių pažeidimus. Tačiau atsakovė iki nurodyto termino ne tik nepašalino elektros kabelio, tačiau ir be bendraturčių sutikimo, be ieškovės žinios ir/ar sutikimo patekus į ieškovės nuosavybę, prie esamo įrengto elektros kabelio papildomai pritvirtino lyną (trosą). Ieškovė pažymėjo, kad minėtas kabelis kelia nuolatinius konfliktus tarp kaimynų, nes ieškovė yra nuolatos filmuojama, fotografuojama, jei paliečia kabelį, yra iškeltos net administracinių nusižengimų bylos dėl konfliktų. Pašalinus minėtą kabelį ieškovė galėtų gyventi jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir laisvai disponuoti savo kaip savininkės teisėmis.

Ieškovės atstovė Simona Vaičiulytė – Gavorskienė teismo posėdžio metu akcentavo, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu ir, siekdamas nutraukti subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus, atkurti iki subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį ir/arba uždrausti ateityje atlikti tokius veiksmus, kurie pažeidžia turto savininko disponavimo ir naudojimosi teises, reikšdamas negatorinį ieškinį. Ieškovės ir atsakovės šeimos yra nekilnojamojo turto, esančio A. (duomenys neskelbtini), bendraturčiais. Ieškovė yra turto – žemės sklypo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pažymėto žemės sklypo padalinimo projekte „(duomenys neskelbtini) savininkė, nes minėtas turtas priklausė ieškovės sutuoktiniui A. B., po kurio mirties jo palikimą priėmė ieškovė su dukterimis, dukterys po palikimo priėmimo savo paveldėjimo teises padovanojo ieškovei ir ieškovė tapo vienintele A. B. įpėdine ir perėmė visas teises ir pareigas į ginčui aktualią žemės sklypo dalį. Be to, atkreipė dėmesį, kad kabelio (su lynu) pašalinimas ir elektros instaliacijos pajungimas ūkio pastate iš paskirstymo spintos (skydinės) yra visiškai įmanomas ir ekonomiškas, nereikalaujantis didelių laiko ar finansinių sąnaudų.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad tiek ieškovės atstovė A. B., tiek pati atsakovė sutiko, kad ginčo kabelis įrengtas seniai, ginčo nekilo nei (duomenys neskelbtini) m. pasirašant susitarimą dėl žemės sklypo padalinimo tarp bendraturčių, nei iki pat 2020 m. Teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti nurodydamas, kad remiantis teismų praktika, nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paveldėtojas disponuoja tik paveldėjimo teise, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Kadangi ieškovė neturi išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, ji disponuoti ginčo turtu – žemės sklypu - negali. Be to, ieškovė neįrodė ir antros būtinos sąlygos negatorinio ieškinio patenkinimui. Ieškovės nurodyti pažeidimai: medžio šakos liečia kabelį, ieškovė negali skinti vaisių, genėti medžių yra formalūs, remiasi tik pačios ieškovės atstovės A. B. paaiškinimais, kitų įrodymų byloje nėra. Minėtas statinys, kurį ieškovė nori remontuoti, nėra įregistruotas viešajame registre, pats statinys stovi sklypo šone, ne virš įrengto elektros kabelio, todėl nėra aišku kaip pažeidžiamos ieškovės teisės. Nors ieškovė teigė, kad kreipėsi į atsakovę prašydama laikinai išjungti elektros energiją, tekančią per kabelį, tokių įrodymų byloje nėra, taip pat nėra įrodymų, kad darbininkai atsisako genėti šakas dėl per sklypą einančio kabelio. Valstybinės energetikos reguliavimo taryba nustatė kabelio nesaugumą, nes kabelis neturi atramos ir liečia medžio šakas, todėl surašė nurodymą dabar jau mirusiam A. D., kuriuo buvo įpareigotas pašalinti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių nuostatų pažeidimus. Atsakovė vykdydama nurodymą įrengė trosą prilaikantį ginčo kabelį. Pats specialistas, apklaustas byloje kaip liudytojas, parodė, kad pažeidimai (medžio šakos liečiančios kabelį) yra formalūs, tarnyba sutiko, kad atsakovė pašalino vieną iš pažeidimų – įrengė lyną prilaikantį kabelį. Be to, minėtam žemės sklypui nustatytas servitutas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: atsakovei ir jos mirusiam sutuoktiniui A. D. priklauso (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis gyvenamojo namo, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato – ūkinio pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu A. (duomenys neskelbtini). A. B. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių gyvenamojo namo, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių pastato – ūkinio pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių tuo pačiu adresu. Kitos žemės dalys ir kiti pastatai priklauso kitiems bendraturčiams (54-60 b. l.). Dėl minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). yra sudarytas bendraturčių susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuriuo susitarė, kad A. B. atstatyta nuosavybės teisė į sklypą, pažymėtą raide „(duomenys neskelbtini)“, kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. Minėtas susitarimas įregistruotas VĮ Registrų centre (40, 58 b. l.) Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjo A. B. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė ieškovė, jos atstovė A. B. ir S. B.. Pastarosios paveldėjimo teises padovanojo savo motinai – ieškovei šioje byloje - (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės N. M. (41, 72-73, 97-98 b. l.).

Ieškovė 2020-10-02, 2020-12-22 siuntė pretenziją atsakovei, reikalaudama pašalinti savavališkai įrengtą elektros kabelį (3 b. l.). 2021 m. vasario mėn. rašte Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdyba nurodė, kad jos pareigūnai atliko faktinių duomenų patikrinimą dėl savavališkai įsirengtos nesaugios elektros kabelio oro jungties per sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir tikrinant faktinius duomenis eksploatacinių pažeidimų pagal Bendrąsias gaisrines saugos taisykles nenustatė ir pagal nurodytas faktines aplinkybes pagal kompetenciją nagrinėjimui nusiuntė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) (4 b. l.). Taryba, atsakydama į ieškovės skundą, nurodė, kad atliko faktinių aplinkybių patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad kabelis iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į šalia esantį pastatą nutiestas be laikančiojo lyno ir liečia medžių šakas. Atsižvelgiant į tai 2021-03-09 A. D. surašytas nurodymas Nr. SNP-2 iki 2021-07-09 pašalinti nustatytus elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių nuostatų pažeidimus. Pažymėjo, kad Taryba atliks minėto nurodymo vykdymo kontrolę (5-6 b. l.).

2021-11-12 faktinių aplinkybių patikrinimo akte dėl (duomenys neskelbtini) instaliacijos, konstatuota, kad kabelis iš trečio kambario pritvirtintas prie troso, tarp troso ir kabelio įsprausta šaka, kabelį liečia vaismedžių šakos (101 b. l.). AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ rašte, skirtame ieškovės atstovei A. B., nurodyta, kad jų darbuotojai nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad elektros linijos laidai nutiesti iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą, įmonei nepriklauso. Taip pat nurodė, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba nustatė, kad vieno iš bendraturčių elektros vidaus tinklas yra netinkamai eksploatuojamas, tai šis bendraturtis privalėjo pašalinti pažeidimus iki nurodyto termino.

(duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)nuspręsta A. B. atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui nustatytas servitutas: leisti tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines ryšių, vandentiekio, kanalizacijos ir kitas komunikacijas, kasti, aptarnauti ir remontuoti melioracijos griovius, drenažo ar drėkinimo sistemas ir kitus inžinerinius įrenginius (119-120 b. l.).

Nustatomu aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad akivaizdi aplinkybė, jog tarp atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, pažymėtos plane (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato dalies, pažymėtos plane (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), yra ištemptas elektros kabelis ir jį laikantis lynas. Minėtas kabelis su minėtu lynu eina ir virš dalies žemės sklypo, kuriuo pagal pasidalijimo projektą turi naudotis atsakovė (žemės sklypo padalinimo projekte pažymėta „(duomenys neskelbtini)). Kabelio ir lyno aukštis apie 3 metrai nuo žemės paviršiaus. Šias aplinkybes teismas nustatė atlikdamas vietos apžiūrą. Teismas taip pat nustatė, kad minėtoje sklypo dalyje auga vaismedžiai ir nors apžiūros metu teismas nenustatė, kad kuri nors šaka liečiasi su minėtu kabeliu ar lynu, tačiau tokios aplinkybės gali pasikeisti medžiams išleidus lapus ar sunokinus vaisius.

Dėl ginčo esmės.

Nagrinėjamoje byloje vertinant ieškovės reikalavimą dėl kabelio ir troso pašalinimo tuo pagrindu, kad ieškovė negalinti įgyvendinti savo savininko teisių, ieškinys laikytinas negatoriniu ieškiniu. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė ir atsakovė yra minėto žemės sklypo bendraturtės. Tuo atveju, jei tarp bendraturčių naudojimosi tvarka daiktu nėra nustatyta, ieškinys reiškiamas pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, o jei tvarka yra nustatyta ir kiekvieno bendraturčio naudojamos dalys yra aiškios ir nustatytos, teismo vertinimu, gali būti reiškiamas ir negatorinis ieškinys. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmuo priėmęs palikimą, tačiau nepaėmęs paveldėjimo teisės liudijimo, gali paveldėtu turtu naudotis ir jį valdyti, tačiau negali juo disponuoti, ypač tai liečia nekilnojamuosius daiktus, dėl kurių visi sandoriai turi būti notarinės formos (CK 4.37 str.). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008). Kadangi ieškovė ir jos dukros po A. B. mirties palikimą priėmė, dukros po palikimo priėmimo savo paveldėjimo teises padovanojo ieškovei, ieškovė tapo vienintele A. B. įpėdine ir perėmė visas A. B. turėtas teises ir pareigas į ginčui aktualią žemės sklypo dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovė gali reikšti tokį ieškinį tik priėmusi palikimą, tačiau dar jai esant neišduotam paveldėjimo teisės liudijimui. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė yra priėmusi palikimą, taip pat dukterys ieškovei yra perleidusios savo paveldėtas pavedėjimo teises, tačiau ieškovei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismo vertinimu, savaime nėra pagrindu ieškovės ieškinį atmesti. Teismas pažymi, kad ieškovė palikimą priėmė, taip pat paveldėjimo teises jai perleido dukterys, todėl yra būtina vertinti ir antrąją negatorinio ieškinio sąlygą – savininko teisių pažeidimą.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad, teismo vertinimu, laiko tarpas nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo yra tranzitinis laikas, kai naujasis savininkas ne tik įgauna pagrindą realiai įgyvendinti savo valdymo ir naudojimo teisę, tačiau išviešina savo nuosavybės teisę prieš trečiuosius asmenis. Tai bendrąja prasme toks tranzitinis laikotarpis turėtų trukti protingai ne per ilgai. Tokia išvada darytina vertinant teisinio reguliavimo dinamiką. Anksčiau galiojęs Civilinis kodeksas tokiam veiksmui atlikti numatė dvigubai ilgesnį laikotarpį – šešis mėnesius. Esant pernelyg ilgam tokiam tranzitiniam laikotarpiui negalima tokios situacijos laikyti visiškai normalia ir sąžininga. Tokiu atveju įpėdinis galėdamas paveldėtu daiktu naudotis (iš jo gauti naudą, pajamas ar vaisius) iš esmės gali „pasislėpti“ nuo savo kreditorių. Esant paveldėjimo teisės liudijimui neišduotam kreditoriams nėra žinomas įpėdinio turtas ir išieškojimo iš tokio turto procedūros yra sunkiai įgyvendinamos. Teismas, vertindamas nustatytas bylos aplinkybes, negali nustatyti dėl kokių priežasčių ieškovei pavelėjimo teisės liudijimas nėra išduotas nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau šios bylos kontekste, kaip teismas jau yra pažymėjęs, tai nėra savaime pagrindu ieškovės ieškinį atmesti, nes teismas nagrinėdamas bylą negali jos nagrinėti ir dėl jos pasisakyti tik formaliai, o turi atskleisti bylos esmę.

Nustačius, kad byloje egzistuoja viena iš sąlygų, teismas turi vertinti, ar esama ieškovės teisių pažeidimo. Savo teisių pažeidimą ieškovė siejo su jos patiriamais nepatogumais - kaskart nešant didesnius daiktus į ūkio pastatą, pavyzdžiui, lentas ir kopėčias tenka saugotis, kad daiktai neužkliūtų už kabelio su lynu (trosu). Ieškovė negali rekonstruoti nesudėtingo statinio, esančio žemės sklype; kadangi kabelis su lynu eina tarp ieškovės vaismedžių, augančių ieškovei priklausančioje sklypo dalyje, šakų, ribojamos galimybės saugiai skintis vaisius, genėti augalus, darbininkai nesutinka atlikti genėjimo darbų dėl per sklypą einančio elektros kabelio.

Byloje nustatyta, kad elektros kabelis įrengtas anksčiau nei (duomenys neskelbtini) metai, kuomet buvo sudarytas susitarimas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimo. Taigi bendraturčiams sudarant susitarimą aplinkybės apie ištemptą elektros kabelį buvo žinomos. Esant šiai aplinkybei bendraturčiai susitarė dėl būtent tokios pasidalijimo tvarkos. Ar minėti medžiai buvo pasodinti vėliau, ar jau buvo pasodinti susitarimo sudarymo metu, teismo vertinimu, nėra esminė teisinė aplinkybė, nes ji atsirado vėliau nei buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pasidalijimo. Susitarimas yra patvirtintas notaro, registruotas viešajame registre, todėl negali būti nepaisomas, teismo vertinimu, jis yra sukuriantis teisines pasekmes ir susitarimą sudariusių asmenų teisių perėmėjams. Tad tuo atveju, jeigu iškyla dviejų teisinių gėrių apsaugos konkurencija – bendraturčių susitarimo, įskaitant ir kabelio, apsauga ar galimybės prižiūrėti vaismedžius apsauga, kiekvienas iš šių gėrių turi būti įvertinami.

Ieškovė nurodė negalinti prižiūrėti vaismedžių, juos genėti, skinti vaisius. Taip pat nurodė, kad tokius darbus atsisako daryti kiti samdomi asmenys dėl virš vaisių esančio kabelio. Teismas pažymi, kad byloje be ieškovės atstovės A. B., o ne pačios ieškovės, kuri būtų prisiekusi bylose sakyti tiesą, paaiškinimų, jokių kitų svaresnių įrodymų ar duomenų apie tokius atsisakymus, ar atsisakymus dėl minėtų priežasčių, nėra. Byloje nėra ir duomenų, kad ieškovė kada nors kreipėsi su prašymu laikinai atjungti elektros srovę, tekančią kabeliu, siekiant apgenėti vaismedžius. Teismas pažymi, kad vaismedžių genėjimas yra kartą metuose atliekamas darbas, o vertinant esamų vaismedžių kiekį, toks darbas netruktų daugiau nei vieną dieną. Teismas apžiūros metu nustatė, taip pat byloje apklaustas liudytojas šias aplinkybes patvirtino, kad elektros kabelio apsauginės izoliacijos pažeidimų nėra matyti. Dabar kabelis saugiai ir tvirtai pritvirtintas prie ištempto lyno, todėl yra atsparus vėjo ir kritulių poveikiui, todėl, teismo vertinumu, vaisius nuo vaismedžių skinti saugiai galima ir elektros srovės neatjungus. Vertinant šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovės siekiami tikslai gali būti pasiekti atsakovei vieną dieną medžių genėjimo laiku pavasarį ar rudenį išjungus elektros srovę. Todėl, teismo vertinimu, šio gėrio apsauga yra mažiau reikšminga nei kabelio apsauga.

Teismas taip pat nustatė, kad elektros kabeliu elektros energija yra tiekiama iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą. Teismo vertinimu, atlikus vietos apžiūrą minėtas statinys nors ir registruotas kaip ūkio pastatas yra naudojamas kaip gyvenamasis namas (gyvenamoji patalpa), t.y. naudojamas gyvenamajai paskirčiai. Tad į šitą pastatą elektros energija yra tiekiama kasdien ir ji yra būtina pastato normaliai eksploatacijai. Tai, kad šiandien elektros energija yra būtina pastato eksploatacijai, teismas pripažįsta visuotinai žinoma aplinkybe. Todėl teismas laiko, kad šis gėris turi būti ginamas labiau, nei ieškovės teisė genėti medžius, juolab ši teisė gali būti realizuojama vieną dieną genėjimo tikslais atjungus elektros energijos tiekimą.

Teismas taip pat reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad ūkio pastato, į kurį tiekiama elektra, bendraturtė yra ir pati ieškovė.

Ieškovės teiginiai, kad dabartinė elektros kabelio vieta pažeidžia jos teises, nes apsunkinamas ne tik medžių genėjimas ir vaisių skynimas, tačiau negali remontuoti žemės sklype esančio nesudėtingo statinio, nes negalima nešti kopėčių, lentų, kitų aukštų statybinių medžiagų. Teismas pažymi, kad kasdienio gyvenimo elementari ir buitinė logika diktuoja, kad aukštas daiktas kaip lenta ar kopėčios neprivalo būti nešamos tik vertikaliai, tokius daiktus nešant horizontaliai, jie tikrai gali tilpti į 3 metrų aukščio erdvę po kabeliu.

Negatorinio ieškinio reikalavimų pagrindą sudaro konkretaus savininko teisių pažeidimas, todėl tokie ieškovės bendro pobūdžio teiginiai, nesudaro pagrindo teigti esant realius ieškovės teisių pažeidimus. Be to, ieškovės teisių pažeidimas yra formalaus pobūdžio, jis nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo ieškovei. Byloje nepateikta įrodymų, kad būtent dėl elektros kabelio ieškovė negali naudotis žemės sklype esančiais vaismedžiais ar nesudėtingu statiniu.

Teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs tarp bendraturčių, todėl ginant jų teises ir teisėtus interesus labiau ginami tie teisiniai gėriai, kurie socialiai ir ekonomiškai reikšmingesni. Teismas vertindamas tai, kad sudarant susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi ginčo kabelis jau buvo, vertinant tai, kad ieškovės siekiami tikslai gali būti pasiekti ir be kabelio pašalinimo, vertinant tai, kad bylos duomenimis nenustatyta jokia aplinkybė, kelianti pavojų vien kabelio buvimu, teismas sprendžia esant nepakankamo pagrindo ieškovės ieškiniui tenkinti.

Teismas taip pat atmeta ir ieškovės argumentus, kad kabelis gali būti pašalintas įrengiant naują žemės liniją (kabelį klojant nuo elektros skydinės). Teismo vertinimu, ieškovė būdama tiek žemės sklypo, tiek ūkinio pastato bendrasavininkė, galėjo kreiptis dėl tokios linijos projektavimo sąlygų ir sąmatos sudarymo. Tačiau tokių duomenų nepateikė, todėl teismas nagrinėjamos bylos kontekste to negali svarstyti kaip realios alternatyvos įrengtam elektros kabeliui.

Ieškovė ieškinio atmetimą siejo ir su tuo, kad žemės sklype yra nustatytas servitutas požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms tiesti ir jas prižiūrėti. Teismas, vertindamas Žemės įstatymo 23 straipsnio reguliavimą, nelaiko, kad atsakovė yra tas subjektas, kuris gali naudotis administraciniu aktu nustatytu servitutu. Toks servitutas nustatytas požeminėms ir antžeminėms komunikacijas tiesiančioms ir jas aptarnaujančioms organizacijoms.

Įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, taigi šiuo atveju nėra būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl ieškinys atmetamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis atsakovė patyrė 1697,63 Eur teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį atmetus, atsakovei priteistina iš ieškovės 1697,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (102-104, 134-137 b. l.) bei 24,90 Eur procesinių dokumentų teikimo išlaidų valstybei. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės L. E. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1697,63 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt septyni eurai 63 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės L. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,90 Eur (dvidešimt keturi eurai ir 90 ct) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokos kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.