Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-4424-894/2016 pagal pareiškėjos antstolės S. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys N. L. ir K. J., išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamojo nutartyje padaręs išvadą, jog būtent K. J. tenka didesnė atsakomybė ir pareiga padėti M. L. pasiruošti susitikimams su tėvu ir tai, jog didžiausią įtaką vaiko apsisprendimui bendrauti su tėvu, ar nebendrauti, turi vaiko motina, su kuria jis nuolat gyvena. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti baudą K. J. už teismo sprendimo nevykdymą už abi dienas, t. y. 2015 m. rugsėjo 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 26 d., kadangi ji visiškai nesiekia, jog sūnus nebendrautų su tėvu N. L., o tai reiškia, kad tik dėl K. J. veiksmų ar neveikimo minėtomis dienomis buvo neįvykdytas Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antstolės S. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo K. J. už teismo sprendimo nevykdymą iš dalies, visiškai nepagrįstai priteisė K. J. turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nereikšti nepagrįstų ieškinių, ir pan. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir pareiškiant procesinį reikalavimą ar prašymą. Įvertinant tai, kad CPK yra nustatęs antstoliui pareigą, o ne teisę, kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl prasidėjusio proceso šioje byloje yra kalta antstolė. Priešingai, būtent K. J. veiksmai ir neveikimas bei elgesys buvo ir yra ta sąlyga, kuriai esant antstolė S. V. buvo priversta įgyvendinti įstatyminę pareigą ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antstolės S. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo K. J. už teismo sprendimo nevykdymą iš dalies, visiškai nepagrįstai priteisė dalį K. J. turėtų advokato atstovavimo išlaidų. Nurodo, jog bylos pagal antstolio pareiškimus dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą yra priskiriamos byloms nagrinėjamoms ypatingosios teisenos tvarka, kuriose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

nuo 100 Eur iki 50 Eur, pagrįstai nurodė, jog ir tokiu būdu bus pasiektos prašomos skirti baudos funkcijos. Apeliantė atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl 50 Eur bauda teismo skirta nepagrįstai. Atkreipia dėmesį, jog tai, kad G. J. filmavo, neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos sūnų bendravimui su tėvu.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pagrįstai sutiko su K. J. argumentais dėl paties vaiko valios ir noro vykti su tėvu, todėl pagrįstai atmetė antstolės prašymą dėl 100 Eur baudos skyrimo K. J..

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų K. J. priteisimo, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu ir 443 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai jų dalį priteisė suinteresuotam asmeniui iš antstolės.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas.

Skundžiama nutartis realiai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių K. J. už jos neteisėtą elgesį mūsų vaiko ir mano atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas net konstatuodamas akivaizdų sprendimo neįvykdymo faktą paskyrė vos 50 Eur baudą.

Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas baudą iki 50 Eur, nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, nesiaiškino K. J. materialinės padėties, neįvertino jos pajamų, turto bei priteisto išlaikymo vaikams iš tėvo. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas tik deklaravo apie teismo aktyvumą tokio pobūdžio bylose, tačiau faktiškai elgėsi pasyviai.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, tinkamai neįvertino aplinkybių, jog nebuvo jokių svarbių priežasčių dėl kurių nebūtų galimas tėvo bendravimas su sūnumi.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, netinkamai taikė CPK 443 ir 771 straipsnių normas ir nepagrįstai priteisė išlaidas iš antstolės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo ir iš antstolės priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Išnagrinėjus atskirąjį skundą bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė S. V. atliko vykdymo veiksmus pagal Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011 2015 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011 nustatyta tėvo N. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarka, numatyta, kad tėvas N. L. gali paimti sūnų iš motinos K. L. (dabartinė pavardė – J.) namų ilgalaikiam bendravimui (kartu su D. L.) nelyginę metų savaitę šeštadienį 10.00 val. ir atvežti jį namo pas motiną sekmadienį 18.00 val. Nepilnametis M. L. gyvena su motina K. J., K. J. sutuoktiniu G. J. ir broliu D. L. G. J. priklausančioje namų valdoje. 2015 m. rugsėjo 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 26 d. N. L. su antstolės padėjėja ir antstole atvyko pasiimti sūnų M. L. ilgalaikiam bendravimui pagal teismo sprendime nustatytą grafiką, tačiau jam nebuvo sudarytos sąlygos pabendrauti su sūnumi ir jį pasiimti kartu ilgalaikiam bendravimui, kadangi motina K. J. nesistengė ir trukdė tai padaryti. Antstolė S. V. 2015 m. rugsėjo 12 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. rugsėjo 28 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 24 d. antstolės S. V. kontoroje gautas N. L. prašymas už teismo sprendimo nevykdymą K. J. skirti baudą. 2016 m. balandžio 21 d. antstolė S. V., vadovaudamasi CPK 585 straipsniu, su patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama K. J. skirti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011 dieną, t. y. už 2015 m. rugsėjo 12 ir 2015 m. rugsėjo dienas, baudą išieškoti išieškotojo N. L. naudai.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vykdymo proceso tvarka reglamentuota CPK VI dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmus vykdo antstolis. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str.). Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Nevykdant antstolio nurodymo asmeniui (fiziniam ar juridiniam asmeniui ar jo vadovui) gali būti paskirta bauda (CPK 585 str. 2 d. ir 3 d.).

Pagal CPK 771 str. 1 d., jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 3 d. numatyta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 str. numatytas taisykles. CPK 771 str. 5 d. numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 771 str. 5 d. numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas pareiškėjos antstolės S. V. pareiškimą dėl baudos K. J. skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą tenkino iš dalies. Teismas skundžiamoje nutartyje, nors ir sutiko su antstolės neįvykdymo aktuose dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus užfiksuotomis aplinkybėmis, įvykusiomis 2015 m. rugsėjo 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 26 d., nurodydamas, kad būtent K. J. tenka didesnė atsakomybė ir pareiga padėti sūnui pasiruošti susitikimams su tėvu, tačiau įvertino ir įsiteisėjusio teismo sprendimo nurodytos pareigos pobūdį, tai, jog viena K. J. nėra kalta dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, kadangi teismo sprendimo vykdymas taip pat priklauso ir nuo vaiko valios ir noro. Teismas K. J. skyrė 50 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą 2016 m. rugsėjo 12 d. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į reikalavimo neįvykdymo priežastis, padarė pagrįstą išvadą ir pagrįstai nusprendė pareiškėjos prašymą dėl baudos K. J. už teismo sprendimo nevykdymą tenkinti iš dalies. Teismas, parinkdamas baudos dydį, nėra saistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, tačiau kiekvienu atveju privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.) ir nustatydamas skirtinos baudos dydį turi atsižvelgti į tai, kad ji nebūtų per didelė, tačiau svarbu, kad bauda atliktų drausminamąją ir skatinamąją funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, teismo sprendimo nevykdymo trukmę, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais konstatuoja, kad K. J. skirta 50 Eur bauda už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo N. L. naudai yra pakankama.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas jos pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą iš dalies, visiškai nepagrįstai priteisė dalį K. J. turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliantės teiginiais ir vertina, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdančio antstolio, konkrečiu šioje byloje nagrinėjamu atveju yra neteisingas ir nepateisinamas bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.). Antstolis yra įstatymo įpareigotas aktą apie sprendimo nevykdymą perduoti teismui. Ar yra pagrindas taikyti poveikio priemones sprendimą nevykdančiam asmeniui, jei taip, tai – kokias, sprendžia teismas. Priteisti iš antstolio suinteresuotam asmeniui turėtas bylinėjimosi išlaidas kaip iš civilinėje byloje dalyvavusios šalies, t.y. remiantis CPK 93 str., kaip kad padarė pirmosios instancijos teismas, nebuvo teisinio pagrindo. Antstolės pareiškimas buvo išnagrinėtas ypatingosios, o ne ginčo, tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos (prie kurių pagal CPK 88 str. 1 d. 6 punktą priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti) neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje antstolės pareiškimas iš esmės buvo patenkintas, be to negalima laikyti, kad antstolė ginė savo interesą, todėl ir CPK 443 str. 6 d. numatytu pagrindu iš antstolės bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo apskųstoji nutartis keistina, panaikinant šios nutarties dalį, kuria iš antstolės S. V. nepagrįstai priteistos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui K. J. ir 3,47 Eur pašto išlaidos į valstybės biudžetą, likusią teismo nutarties dalį paliekant nepakeistą.

Suinteresuotas asmuo K. J. prašo prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą - banko VšĮ „Šeimos santykių institutas“ (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri gauta po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. CPK 314 str. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė šį įrodymą pateikti iškilo tik pareiškėjai pateikus atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas jį priima ir prijungia prie bylos.

Suinteresuotas asmuo K. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas – advokatui už suteiktą teisinę pagalbą sumokėtus 150 Eur. Iš dalies patenkinus antstolės S. V. atskirąjį skundą ir dėl priežasčių, nurodytų šios nutarties 17 punkte, suinteresuotam asmeniui apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį pakeisti, panaikinti šios nutarties dalį, kuria iš pareiškėjos antstolės S. V. suinteresuotam asmeniui K. J. priteista 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų suma ir 3,47 Eur (trijų eurų 47 euro centų) pašto išlaidų suma valstybei, šių išlaidų iš antstolės S. V. nepriteisti.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria pareiškėjos antstolės S. V. pareiškimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui K. J. skyrimo tenkintas iš dalies, palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.