Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 1.2.14.7.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.9; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. gegužės 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Ievai Juzvikienei, Rimantei Litvinavičiūtei, Marijai Aleksandrai Ražanskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Haroldui Juškai, civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) įgaliotajam atstovui V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis Uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis: (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2018-07-27, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Bausmę atlikęs – 2019-06-18, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro (laisvės apribojimas) Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus.

2. 2021-01-28, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960, įsigaliojusio nuo 2018 m. spalio 1 d., redakcija) (TAR, 2017-12-29, Nr. 2017-21692), įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu, ir tęsti darbą. Bausmę atlikęs – 2022-04-25, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui.

3. 2024-02-29, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskiriant 4 500 (90 MGL) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta 3 000 Eur (60 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 2 (du) metus uždraudžiant naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo dienos – 2024-02-19. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas konfiskuojant iš dalies automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 000 Eur. Duomenų apie šios bausmės įvykdymą nėra.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-06-01), 222 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-06-01) ir 184 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-06-01).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

G. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, užimamų pareigų pagrindu pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnį, būdamas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo (1995-12-05 Nr. I-1115; 2004-03-30 įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“, ir 12 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „įmonės privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100, ir vėlesnio, 2014-11-06 įsakymo Nr. (1.3E)VE-52 ir 2016-10-26 įsakymo Nr. (1.3E)VE-101, kur nurodyta, kad ūkinę operaciją patvirtinantiems apskaitos dokumentams ir apskaitos registrams nustatytas 10 metų saugojimo terminas), nes neišsaugojo 2019 metais surašytų kasos išlaidų orderių Nr. 04, 06-07, 10, 13, 15, 17, 19, 21-22, 24-33, kuriais įformintas 37 410,05 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas, neišsaugojo 2020 metais surašytų kasos išlaidų orderių Nr. 02-07, 09-10, 12, 15-16, 18-22, 22A, 23-28, 30-32, 35-38, 41, 43-44, 46, kuriais įformintas 49 962,30 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas, neišsaugojo nuo 2021-01-21 iki 2021-03-12 surašytų kasos išlaidų orderių Nr. 01, 03-05, 07, kuriais įformintas 4 006,69 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas, neišsaugojo 2019 metų vasario mėn. - 2021 metų kovo mėn. „Atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraščiai“. Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kam konkrečiai iš įmonės kasos buvo išduota 91 379,04 Eur suma darbo užmokesčio išmokėjimui 2019 metų vasario - 2021 metų kovo mėnesiais, ar „Atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraščiuose“ yra darbo užmokestį gavusiųjų darbuotojų parašai ir ar įmonės darbuotojams realiai buvo išmokėtos „Atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraščiuose“ įrašytos darbo užmokesčio sumos;

- pažeidė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 79 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nefiksavo realiai įvykusių ūkinių operacijų, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 – 2020 metais prekių ir paslaugų ūkinėms operacijoms neišrašė PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 46 246 Eur grynųjų pinigų, ir šių ūkinių operacijų neįregistravo bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose; 2019-2020 metais nepagrindė apskaitos dokumentais 497,18 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo J. G. ūkinės operacijos už 2019 metų liepos mėnesį ir šių ūkinių operacijų neįregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose; nepagrindė apskaitos dokumentais ne mažiau kaip 1 950 Eur grynais pinigais išmokėjimo individualią veiklą vykdžiusiam A. M. ūkinės operacijos už laikotarpį nuo 2020-09-14 iki 2020-12-11 ir šios ūkinės operacijos neįregistravo bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-2020 metais gauta ir neužpajamuota 46 246,00 Eur suma grynais pinigais buvo nepanaudota įmonės veikloje ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 46 246,00 Eur nuostolį, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-04-08,

t. y. G. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Taip pat jis laikotarpiu nuo 2016-06-13 iki 2021-04-08 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2021-04-08 iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)” kasoje, apskaitos registruose neužpajamavo gautų 46 246,00 Eur (3 770,00 Eur iš E. B. + 4 296,00 Eur iš D. B. + 5 000,00 Eur iš G. A. + 4 200,00 Eur iš V. V. + 9 400,00 Eur iš L. K. + 8 780,00 Eur iš I. P. + 10 800,00 Eur iš V. S.) grynųjų pinigų, kurių taip pat neapskaitė atskaitingo asmens G. V. avanso apyskaitose už 2019 rugpjūčio – 2020 metų gruodžio mėnesius, šių pinigų panaudojimo ūkinių operacijų UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose taip pat neapskaitė ir nepagrindė apskaitos dokumentais, patvirtinančiais pinigų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tokiu būdu jis laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2021-04-08 iššvaistė jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas 46 246,00 Eur sumoje, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 46 246,00 Eur turtinę žalą,

t. y. G. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimas ir jų aprašymas pateikiami žemiau dėl atskirų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų.

Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas ir turto iššvaistymas (BK 222 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), 184 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.)

Kaltinamasis G. V. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu pareiškė jog neprisipažįsta dėl jam pareikšto kaltinimo. Nepripažįsta dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes nesupranta, kaip jis nepateikė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei sąskaitų faktūrų, nes visos sąskaitos faktūros jai buvo pateiktos, viskas buvo įforminta ir surašyta. Tik kai ką ji surašė ne eilės tvarka, o jis kadangi ne buhalteris, negali šito atsakyti, tačiau visos „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos buvo apskaitomos, mokesčiai visi priskaičiuoti. Kas buvo pateikta buhalterei, ji viską tvarkingai ir sutvarkydavo. Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepripažįsta, nes visi dokumentai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo perduoti V. N., kadangi V. P. D. norėjo pirkti įmonę, ir kad jis susipažintų su visais bendrovės dokumentais, jie visi buvo paduoti V. N.. Jis (G. V.) pasitikėjo v. N. ir todėl padavė jam bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus be perdavimo akto. Jo (G. V.) vertinimu, visa buhalterinė apskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkinga. Dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, taip pat nepripažįsta, nes tik tame pranešime, registruose, nebuvo užpajamuota 46 246 Eur, nes šios lėšos nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pinigai. Šios lėšos buvo fizinių asmenų, pas kuriuos jo vadovaujamos įmonės darbuotojai atliko remonto darbus, ir visos šios lėšos buvo panaudotos užsakovų interesams. Naudojant užsakovų pinigus ir už juos perkant statybines medžiagas, jokie tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pildomi. Tai buvo vertinama, jog statybines medžiagas perka patys žmonės, kurie ir prašė atlikti pas juos statybos darbus. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tokių pinigų sau neįsiskaičiuodavo ir jų negalėjo sau įsiskaičiuoti, nes tai fizinių žmonių – užsakovų pinigai. Jie nebuvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tie pinigai buvo paimti iš žmonių tik tam, kad jiems nupirkti reikiamų statybinių medžiagų statybos darbams atlikti, nes jie patys to nepadarydavo. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nupirkdavo tokiems žmonėms statybinių medžiagų už jų pačių pinigus, kad būtų galima atlikti suderintus statybinius darbus. Todėl jis (G. V.) neišvaistė jokių lėšų, kaip nurodyta kaltinime. Tarkime E. B., davė grynais 3 770 Eur, tačiau už tuos pinigus pirktas ir betonas, ir armatūra, kitos tam tikros medžiagos, blokeliai ir daug kitų dalykų. Viskas juk kainuoja. Patvirtino, kad jis (G. V.) laikotarpiu nuo 2016-06-13 iki 2021-04-08, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas. Prieš dirbant buhalterei R. Ž., buvo dirbusi dar viena buhalterė, bet jis (G. V.) jos nepamena. Gal 2-3 metus dirbo R. Ž., ji galėjo dirbti laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01. Nieko nusikalstamo nebuvo sugalvota ir niekas nenorėjo nusikalsti. R. Ž. buvo paduodamos deklaracijos, tarkime PVM sąskaitos faktūros, dėl to ji ir buvo samdyta, kad ji atliktų šias paslaugas, bet kaip ji ten į kokį laukelį ką įrašė, kaip ten kas buvo, jis (G. V.) nežino. Ji turėjo el. pašto prisijungimus. Jis (G. V.) su ja bendraudavo, derindavo reikalus arba ji atvažiuodavo į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiimdavo buhalterinės apskaitos dokumentus, arba jis jai į namus juos nuveždavo. Jis (G. V.) nesigilindavo kokie tai buhalterinės apskaitos dokumentai. Atveždavo jai tarkime sąskaitą faktūrą išrašytą tokiai ir tokiai pinigų sumai, jai paduodavo ir ji viską sutvarkydavo. Bet jis (G. V.) tikrai negalvojo į priekį, negalvojo kažkokią nusikalstamą veiką daryti. Jis neturėjo tokio intereso. Jo (G. V.) interesas buvo yra dirbti sąžiningai ir užsidirbti, išlaikyti firmą. Buhalterė apskaičiuodavo mokesčius „Sodrai“, Valstybiniai mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), apskaičiuodavo mėnesinius algalapius, išrašydavo atliktus darbus, išrašydavo sąskaitas faktūras. Viskas buvo tvarkinga. Ką jis pateikdavo buhalterei, tą ji ir sutvarkydavo. Jis (G. V.) visus dokumentus, ką pirkdavo iki mėnesio 14 d., teikdavo buhalterei. Jeigu klientas sumokėdavo dalį pinigų sumos pagal sutartį jam (G. V.), tai jis gavęs pinigus išrašydavo kasos pajamų orderį, kurio viena šaknelė likdavo jam, o kitą atiduodavo klientui. Sau pasiliktą kasos pajamų orderio šaknelę jis (G. V.) nunešdavo buhalterei, kad gautos pajamos būtų užpajamuotos. Žinojo, kad visi dokumentai apie pinigų judėjimą turėjo atsispindėti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Jis (G. V.) visus buhalterinės apskaitos dokumentus teikdavo buhalterei, nes ji turėjo prisijungimus prie banko. Jis pats surašydavo visus dokumentus apie gautus pinigus. Rašydavo pinigų pajamų kvitą, tada išrašydavo žmogui PVM sąskaitą faktūrą, kad yra atlikti tam tikri darbai. Jokių neapskaitytų pinigų nebūdavo. Neteisėto nieko nedarė. Jis negali pasakyti ar duomenys atitinka tikrovę, nes jis ne buhalteris, negali atsakyti. Kas jo (G. V.) buvo paduota buhalterei, viskas yra teisingai, tvarkingai apskaityta. Kiekvienas dokumentas, išlaidos ir pajamos, yra pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais. Viskas yra fiksuota ir viskas buvo perduota buhalterei. Jis (G. V.) truputi turi žinių apie buhalteriją, nes ne vienerius metus dirba su įmonę. Jo vertinimu buhalterė savo darbą kompetentingai dirbo. Kada važinėdavo daug per skirtingus objektus, būdavo, kad kokia sąskaita faktūra užsilikdavo, tačiau jis su buhaltere buvo sutaręs, kad iki mėnesio 14 d., jis visus dokumentus pristatys, nes ji tada per 3 d., sumokėdavo, iki 17 ar 18 mėnesio dienos apskaičiuodavo pajamas, sumokėdavo „Sodrai“ ar VMI. Negalėdavo lyg būti, kad pasimestų sąskaitos. Statybines medžiagas pirkdavo iš tokių įmonių, kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.. Buvo su kai kuriomis kompanijomis sudaręs sutartis, būdavo taikomos nuolaidos perkamoms prekėms, todėl klientai norėdavo, kad statybinės medžiagos būtų nupirktos kuo mažesnėmis kainomis. Jis (G. V.) neįsivaizduoja, kaip atsirado ta nesumokėtų mokesčių suma, nes ką paduodavo buhalterei, tai viskas sumokėta buvo, nesutinku su galimai nesumokėta mokesčių suma. Nesuprantu iš kur tie nepriskaičiuoti 7 000 Eur., nes viskas kas yra pateikta, viskas deklaruota. 450 Eur, tai čia kaip pelno mokestis. Kas su įmone susiję viskas yra paduota, sumokėta, nevengė mokėti mokesčių, nebuvau niekada suplanavęs vengti mokesčių mokėjimo. Vykdydamas veiklą, kai turi įmonę, negalvoji apie tokį dalyką. Kada turi įmonę eini dirbti ir dirbi, nes koks bus įdarbis, toks bus ir pelnas. Mokesčių neišvengsi. Nesumokėsi „Sodrai“ ar VMI, uždarys banko sąskaitas ir panašiai, o be tų funkcijų negalėsi plėstis, daug dalykų daryti nebegalėsi. Valstybei vienareikšmiškai turi mokėti, visi moka. Kas turi milijoną gal ir nemoka mokesčių, vengia. Dėl asmenines naudos, galima eiti dirbti su individualia veikla. Jo darbuotojai yra keli. Paminėtas A. M. vykdo individualią veiklą. Jam buvo sumokėta. Pinigai deklaruoti, o ar jis deklaravęs ar ne, G. V. nežino. Tik paprašė buhalterės, kad paskambintų į VMI pasitikrinti ar tikrai jis vykdo individualia veiklą, o ar jis deklaruoja, negali pasakyti. Tikslo nemokėti mokesčių jis (G. V.) neturėjo. Nežino, kodėl teigiama taip, kad jis vengė sumokėti 8 502,21 Eur. Jis nežino, nes viską buvo padavęs buhalterei, o ji apskaitė viską, viskas yra sumokėta. Dokumentų, kurių nepildė buhalterei neteikė. Kaltinime dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje, nurodoma susidariusi suma. Negali atsakyti iš kur atsirado tokia suma. Visu duomenis padavė buhalterei, o ji apskaitė viską. Kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nepripažįsta. Nurodytos sumos yra užsakovų pinigai, už kuriuos jie patys turėjo nupirkti statybinių medžiagų, bet nenupirko, todėl medžiagas jis pats, kai kurias jo įmonės darbų vadovai. Kai kurie užsakovai buvo sudarę sutartis su įmonę „(duomenys neskelbtini)“, o ne su juo (G. V.). Sutartyje būdavo nurodyta kaina objekto nuo – iki. Taip pat susitarimo būdu buvo apsitarta ar kiekvienas užsakovas norėdamas sutaupyti pats ieškojosi medžiagų, pats jas nusiperka ar nori, kad medžiagas pirktų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būdavo, kad užsakovas pasakydavo, kad statybines medžiagas nusipirks pats, tačiau kada nuvažiuodavai į jo objektą pamatydavai, kad ten jokių medžiagų nėra, todėl užsakovas duodavo pinigų ir prašydavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai tas medžiagas nupirktų. Už tuos pinigus važiuodavai ir pirkdavai medžiagas. Nupirktas medžiagas pristatydavai į objektą, savininkui atiduodavai kasos kvitus patvirtinančius išlaidas medžiagų įsigijimui. Civilinio ieškinio toje dalyje dėl tų 8 000 Eur, nepripažįsta. Patikslino, kad jis (G. V.) dirbo su fiziniais ir juridiniais asmenimis. „(duomenys neskelbtini)“ yra pirkusi statybinių medžiagų, kurios buvo panaudotos įvairiose objektuose. Užsakovai yra patys pirkę statybines medžiagas. Kai buvo bendraujama su fiziniais asmenis, kai kurie fiziniai asmenys patys pirkdavo statybines medžiagas, kiti paprašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Fiziniai asmenys to paprašydavo darbų atlikimo eigoje, o ne iš pradžių. Piniginės lėšos (grynieji), kurios buvo imamos, nebuvo vadinamos avansu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai pirkdavo statybines medžiagas, kaip fiziniai asmenys, pateikdavo jas užsakovams. Jis (G. V.) nežino pagal kokius dokumentus buhalterė rengdavo nurašymo aktus. Negali pasakyti, pagal objektą. 7-nių asmenų, kurie buvo įvardinti, piniginės lėšos buvo panaudotos, jų atlikimo darbams, medžiagų įsigijimui, konkrečiai medžiagoms. Medžiagos buvo panaudotos įvairiai, dažniausiai nupirktos medžiagos buvo naudojamos būtent jų objekte. Bendra suma, kuri buvo numatyta preliminarioje sutartyje vienareikšmiškai mažėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitydavo už darbą gautas pinigines lėšas. Kiek pamena, jog J. G. dirbo bandomuoju laikotarpiu. Savaitei buvo priimtas, pažiūrėti kaip jis atlieka tam tikrus darbus, ar vertas dirbti įmonėje. Po savaitės bandomojo laikotarpio J. G. buvo įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o už tą darbo savaitę jam buvo sumokėta iš jo (G. V.) asmeninių lėšų. Patikslino, kad jis (G. V.) nenorėjo priimti į įmonę tokio žmogaus, kuris girtuokliauja, neateina į darbą, nekompetentingai atlieka darbus. Darbo sutartis su juo buvo sudaryta ir po savaitės bandomojo laiko. J. G. neoficialiai dirbo savaitę laiko. Tai buvo, kaip bandomasis laikotarpis. Jis (G. V.) nenorėjo papildomos dokumentacijos, norėjo pasitikrinti žmogų, todėl savaitę žiūrėjo, kaip jis dirba, klijuoja, todėl dirbo neoficialiai. Taip buvo susitarę. Iš savų lėšų sumokėjo jam už tas 5 dienas, kada neoficialiai dirbo. Vėliau jį įdarbino ir jis jau oficialiai dirbo, gaudavo atlyginimą. Darbo užmokestį skaičiuodavo buhalterė, su visais darbuotojais buvo sudaryta darbo sutartis, su individualistais ir kitais, kurie dirbo įmonėje. Individualistai – individualias veiklas vykdantys asmenys. Buvo toks laikotarpis, kai kurie turėjo individualias veiklas, nes kai kurie asmenys antstoliams skolingi ir panašiai, tuo metu buvo galima algas mokėti tik iš kasos, visiems būdavo paprasta vykdyti individualią veiklą ir jiems reikėdavo tik po metų deklaruoti pajamas, tačiau to tiksliai nežino. Asmuo dirba oficialiai su individualia veikla, vykdo „(duomenys neskelbtini)“ darbus, ką uždirbą išrašo PVM sąskaitą faktūrą. Praktiškai gaudavosi subranga. Tačiau jokia subrangos sutartis nebūdavo sudaroma. Tuo metu nebūtinai reikėjo subrangos sutarties, svarbiausia, kad žmogus turi individualią veiklą pagal statybos kodą. Statybininkai vykdantys individualią veiklą atsakydavo už savo broką, veiksmus, saugą. Priešgaisrinės ar saugos žurnalus prieš kiekvieną darbą jie pasirašydavo, nurodydavo individualios veiklos numerį, vardą pavardę, pravesdavo jiems kursus, kad jie saugiai ant stelažų liptų ir dėl kitų dalykų. Su individualią veiklą vykdančiais asmenimis būdavo sudaroma darbo sutartis, kad jis vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinius darbus. Darbo užmokestis būdavo pagal susitarimą, ar už kvadratus ar už dieną. Su vienais būdavo sudaryta darbo sutartis, su kitais būdavo žodinis susitarimas. Legalus darbas buvo, nes tokie žmonės dirba su individualia veikla, mokesčius valstybei moka, gaunasi, kad jo (G. V.) įmonėje jie dirbo legaliai, nes tai nėra mažoji bendrija ar UAB, o individuali veikla. Tuo metu buvo galima įdarbinti be sutarties tuos, kurie su individualia veikla dirba. Tam žmogui už atliktą darbą atlygindavo, jis išrašydavo sąskaitą faktūrą, kad tokiame objekte atliko darbus, buvo numatyta suma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo. Tuo metu buvo galima nuimti nuo kasos ir sumokėti. Iki mėnesio 14 d., jis (G. V.) buhalterei viską pristatydavo, ji sąskaitas įvesdavo. Su tais asmenimis, kurie vykdė individualią veiklą buvo susitarimas, kad jie pateikia sąskaitą faktūrą, o jis (G. V.) sumoka už jų atliktą darbą. Sudarydavo sutartis, kurios patvirtindavo „(duomenys neskelbtini)“ susitarimą su asmeniu vykdančiu individualią veiklą. Sutartyje buvo nurodyta, kad toks žmogus pagal individualios veiklos numerį, atlieka „(duomenys neskelbtini)“ pavestus darbus. Kaip vadindavosi sutartis, gerai nepamena. Tuo laiku nereikalaudavo to, atvažiuodavo patikros ar darbo inspekcijos, pažiūrėdavo, kad pagal individualią veiklą dirba. Vadinasi legaliai dirbo, pats atsako už save ir savo darbą. Jis (G. V.) buvo direktorius, o vadybininkai buvo, kaip darbų vadovai. Vadybininkais buvo E. K. ir J. K.. Jie buvo įdarbinti į darbų vadovo pareigas. Jie buvo atsakingi už tam tikrą kokybę, kad dirbtų žmonės, medžiagų netruktų. Objektą priduodavo darbų vadovas. Jis (G. V.) kartu su užsakovu, jeigu viskas gerai, pasirašydavo darbų atlikimo akte. Būdavo, kad jame pasirašydavo ir darbų vadovas. Nesvarbu ar fizinis ar juridinis asmuo, darbų aktas turėdavo būti pasirašytas. Kiekviename objekte surašydavo darbų atlikimo aktą. Darbų atlikimo aktas ir yra, kaip statybos užbaigimo aktas. Su juridinėmis ar stambiomis įmonėmis ten kitaip yra, reikalavimai kitokie, derinimai, formų pildymai įvairūs, daug dalykų. Kiekvienam objektui, jeigu baigdavo kažkokius darbus, surašydavome darbų užbaigimo aktą. Jeigu užsakovas pasirašė, kad tu atlikai darbus, tai ramiai gali būti, nes negalės sugalvoti, kad kažką blogai padarei. Padarai darbus ir sužiūri pagal aktą. Visi taip daro. Darbų vadovo pagrindinės pareigos buvo prižiūrėti objektus, tikrinti medžiagų trūkumą, žiūrėti, kad darbai vyktų. Statybinėmis medžiagomis rūpindavosi įvairiai. Vadybininkai pasakydavo, kokių medžiagų reikia, taip pat pasakydavo, jog reikia padaryti pavedimą. Tuomet iš įmonės sąskaitos buvo padaromas pavedimas ir tos medžiagos atsirasdavo tame objekte. Tų pinigų, kuriuos duodavo klientas, nepajamuodavo, nes tai nėra nei įmonės medžiagos, nei įmonės pinigai. Pirkdavo medžiagas ir klientui čekį atiduodavome. Tų pinigų nepajamavo, į apskaitą neįtraukdavo. Paminėjo, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai, tuo metu kada D. norėjo įsigyti įmonę, buvo perduoti V. N., kad jis per savaitę laiko susižiūrėtų. Jis (G. V.) pasitikėjo V. N. ir todėl nebuvo padarytas dokumentų perdavimo aktas. Tai buvo jo (G. V.) klaida, nes jis pasitikėjo V. N.. V. N. turi savo įmonę, yra jo (G. V.) pažįstamas, abu su statybomis dirba. D. norėjo įsigyti įmonę, o jie lyg ir draugai. Jis (G. V.) pats D. net nėra matęs. Apie D. sužinojo, kai jam buvo nesumokėta daug pinigų, o įmonėje buvo finansinė duobė. Jis (G. V.) nežinojo, kaip iš tos situacijos išeiti, norėjo stabdyti veiklą. Tai vyko 2021 metais. Tą patį mėnesį, kada policijos pareigūnai buvo pas jį (G. V.) apsilankę. Tuo metu įmonės skola buvo apie 22 000 Eur. Jam (G. V.) buvo skolingi, tačiau apgavo ir nesumokėjo 12 000 Eur. Jis (G. V.) nutraukė sutartį, nes tuo metu dirbo daug individualistų. Tos stambios įmonės atstovai sakė pasirašyk ant sutarties, viską užbaigiam, o tuos pinigus mes tau sumokėsime. Jie jam (G. V.) nieko nesumokėjo, tik pagal pinigų priėmimo kvitą privežė 1 000 Eur. Padavė, o kitų pinigų nesumokėjo pagal sutartį. Tada jie jam (G. V.) paskyrė baudą 15 000 Eur. Taip ir gavosi nesumokėti pinigai, plius bauda ir gavosi ta skola. Norėjo stabdyti įmonės veiklą 2 metams, parašyti prašymus antstoliams. Eigoje su V. N. jis (G. V.) išsišnekėjo, papasakojo jam, kad yra automobilis įmonėje, kad kitos įmonės jam yra skoloje. V. N. pasakė, kad turi žmogų, kuris nupirktų įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Tas pardavimas taip ir įvyko. Jam (G. V.) atvežė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Jis (G. V.) buvo vienintelis akcininkas. Pasirašė dokumentus. G. V. perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus. Įmonės pirkėjas turėjo po savaitės atvykti pasiimti automobilio, tačiau po savaitės laiko atvyko pareigūnai. Jis (G. V.) visus įmonės dokumentus padavė V. N., tačiau be dokumentų perdavimo-priėmimo akto. Mano, kad čia yra vienintelė jo (G. V.) klaida. Įmonės pirkėjas buvo D.. Jis pats (G. V.) su juo nebendravo. Sutartyje buvo D. parašai. Jis (G. V.) nenorėjo ir niekada neketino parduoti įmonės, bet susiklosčius tokioms aplinkybėmis, ją pardavė. Įmonė dirbo nuostolingai, bendradarbiaujant su didelėmis įmonėmis, kurie turi savo juristus, kažko nepadarai automatiškai eina baudos pagal subrangos sutartis, o tokią mažytę įmonę, kaip jo visi gali „suvalgyti“. Baudos būdavo pagal subrangos sutartis. Jis (G. V.) pardavė įmonę už 100 ar tai 200 Eur. Šiuo metu tiksliai neatsimena. Dabar ta įmonė bankrote. Žmogus pirko su ta skola, gal tikėjosi, kad duos į teismą ir susigrąžins tuos pinigus. Nežino, kas planavo įmonę valdyti, lyg ir D.. Nesutinka su tuo, kaip teigiama, jog bendrovės veikloje buvo nepajamuotos pajamos už 46 246 Eur. Kaip ir minėjo 46 000 Eur, buvo užsakovų pinigai, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra B., B., A., V., K., P. ir S. pinigai, kurie buvo jam pateikti, nes patys šie užsakovai turėjo pirkti statybines medžiagas. Kadangi jie jų nenupirko, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti statybinius darbus, todėl jie davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, kad būtų nupirktos medžiagos. Medžiagos buvo nupirktos ir buvo pristatytos į vietą. Už šių užsakovų pinigus buvo nupirktos statybinės medžiagos ir pinigai gauti iš jų buvo skirti statybinių medžiagų įsigijimui. Pinigai „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuoti, nes tai buvo tų žmonių pinigai, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl jis (G. V.) jokių pinigų nepasisavino ir neišvaistė. Visi buhalterinės apskaitos buvo pas buhalterę. Pas jį (G. V.) galėjo būti nebent statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai (sąskaitos faktūros), tačiau ką jis nupirkdavo, visus prekių įsigijimo dokumentus jis nuveždavo buhalterei, o po to tie dokumentai visi buvo ofise, esančiame (duomenys neskelbtini) Jis (G. V.) tiksliai nežino, kokius buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė V. N.. Atidavė tuos dokumentus, kuriuos laikė savo namuose. Tai buvo sutartys, juodraštiniai variantai, skaičiavimai visokie. V. N. atidavė 2021 metais, tris didelius segtuvus dokumentų. Tie segtuvai buvo jo ofise. Įsidėjo juos į maišiukus ir parsivežė namo. V. N. atvažiavo prie namų ir jam viską padavė. Tyrėjams buvo pateikti visi jų prašomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Patikslino, kad apšiltinimo darbų neįformino. G. A. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta, tačiau jis buvo padaręs broko. Kur jis buvo darbų vadovui E. K. padavęs pinigus, kad nupirktų papildomai medžiagų per įmonės sąskaitą, berods už 12 000 Eur. Nuo tos sumos 2 000 Eur sumokėta VMI mokesčiams. Jam išrašyta PVM sąskaita faktūra. Buvo pirkta visokios medžiagos, blokeliai, cementas, armatūra, pamatams medžiagos. S. įdomi asmenybe. Jam medžiagos visos nupirktos. Jis pats turėjo susipirkti medžiagas, tačiau jų nenupirko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atvažiuodavo pas jį į (duomenys neskelbtini), po dvi valandas diskutuodavo. Reikdavo medžiagų, jis duodavo pinigų, kad nupirkti statybines medžiagas, atvežti betono, suieškoti kitas medžiagas. Visi pinigai, kuriuos davė yra panaudoti jo interesams. Paminėjo, jog užsakovui E. B. pirko armatūrą, smėlio, žvyro, betono, tvirtinimo ankerių, lentų ir kt. D. B. buvo šlapias fasadas, todėl reikėjo pirkti polistirolį, klijus, armavimo mišinių, dekoratyvinį tinką, tinkliukus. G. A. statė namą ant senų pamatų, buvo perkami blokeliai, armatūra, mediena perdangai ir pan. V. V. buvo tvarkomas šlapias fasadas. Žmogus norėjo prailginti stogą, daryti apskardinimo darbus, lietaus sistemą, lietvamzdžius, vėjalentes, kraigus. Reikėjo įgyti tam tikrų medžiagų. Žmogus pats lyg iš (duomenys neskelbtini) yra, o visos statybinės medžiagos buvo vežamos iš (duomenys neskelbtini). L. K. buvo nugriautas namas, vėl blokeliai, stogas, fasadas, langai, pamatai, drenažai aplink namą daug dalykų labai, buvo nemaži kaštai ir ji moteriškė nespėjo suvežti tų medžiagų. I. P. buvo atliekami fasado darbai, tinkavimo darbai, tvirtinimas, lygtais (duomenys neskelbtini). Ventiliuojamo fasado, pamatų atkasimas, pamatų hidroizioliavimas, pamatų tvirtinimas, armatūros medžiaga, putplastis, dekoratyvinis tinkas, tinkliukai, mišiniai, gruntai, hidroizoliacijos, membranos. V. S. buvo pirkti blokeliai, nes ten buvo daroma žiemos patalpa, langai ant esamo garažo buvo. Buvo nupirktos medžiagos. Su šiais septyniais išvardintais asmenimis nebuvo sudaryti galutiniai darbų atlikimo aktai, projektai nebuvo baigti. Visos medžiagos, kurias pirko, yra tuose objektuose ir panaudotos jų interesams. Nebuvo užbaigti projektai, nebuvo aktais patvirtinti, buvo broko, defekto padaryto.

Siekiant patikrinti kaltinamojo parodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 99-101; 105-108; 117-121; 131-134).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-23, įtariamuoju apklaustas G. V. parodė, jog dėl kaltės šiuo metu nepasisakys. Paaiškino, kad jis nuo 2016-06-13 iki 2021-04-08, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Jis buvo ir vienintelis šios įmonės akcininkas. Įmonė buvo įsikūrusi pagal jo namų registracijos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini). Įmonės finansinė padėtis jo direktoriavimo laikotarpiu buvo įvairi, tačiau pabaigoje, t. y. 2021 metais buvo labai prasta, todėl nusprendė įmonę parduoti. Per jo pažįstamą V., kurį pažįstu jau kokią pusę metų, pavardės neprisimena, jo kontaktai turėtų būti jo mobiliajame telefone, sutarė, kad V. pažįstamas D., jo vardo nežino, įsigis iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Realiai jis (G. V.) D. matė tik vieną kartą, pasirašant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Po šio akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, jis D. perdavė visus įmonės dokumentus, antspaudą, banko prisijungimus. Nori paminėti, kad jo namuose šiandieną kratos metu galėjo būti paslaugų pasiūlymai, paskaičiavimai, juodraštiniai dokumentai, komerciniai pasiūlymai. Įmonės automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. turėjo iš jo, tiksliau jo namo kiemo pasiimti po savaitės, tačiau iki šiol taip ir neatvyko. Akcijų pirkimo - pardavimo sutartį parengė V. ir D., nes pas jį į (duomenys neskelbtini) buvo atvykę V. ir D.. Daiktų - dokumentų perdavimo aktą parengė jis (G. V.), ką perduoda, šis dokumentas turėjo būti prie akcijų pirkimo sutarties. Nori paminėti, kad parduodant įmonę, D. buvo pasakyta, kad įmonė turi įsiskolinimų, tačiau jis sakė, kad turi idėjų, ir susitvarkys. Už įmonę jis (G. V.) gavo 200 Eur grynaisiais. Juos jam sumokėjo D.. Parduodant įmonę, apie D. sugebėjimus, galimybes toliau tęsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą jis nesidomėjo, jam nebuvo įdomu. D. kontaktų jis neturi. Kaip jau minėjo, jį matė tik vieną kartą, ir jį su D. suvedė V., kurio pavardės neprisimena. Apie tai, kad pasikeitė vadovas, ir duomenis pateikti Registrų centrui turėjo naujasis vadovas, o ar jis tai padarė jis (G. V.) nežino, nes nesidomėjo. Kiek žino, buhalterė R. Ž. pateikė duomenis „Sodrai“ ir VMI apie naujai įdarbintą D., tačiau jo turimomis žiniomis, ji atsisakė toliau dirbti su juo. Keičiantis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, nebuvo inventorizuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitomos materialinės vertybės, turtiniai interesai, piniginės lėšos, nes jokio turto nebuvo, išskyrus 1 automobilį. Dar kažkada buvo priekaba, bet ji po autoįvykio nurašyta. Dėl perduotų įmonės dokumentų jau yra sakęs, kad buvo surašytas priėmimo - perdavimo aktas, kuris turėtų būti prie sutarties. Šiuo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas - automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi jo namo kieme, juo nuo to laikotarpio, kada pardavė įmonę, niekas nesinaudojo. R. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vedė kokius 2 metus. Pagrinde visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo saugomi pas ją namuose, pas buhalterę buvo laikomi tik einamieji dokumentai. Kadangi ji vedė apskaitą pagal sutartį, tai jis jai dokumentus nuveždavo į namus, o vėliau pasiimdavo. Buhalterė pildydavo ir teikdavo deklaracijas VMI, pagal duomenis, kokius jis jai pateikdavo, t. y. pagal sąskaitas faktūras. Įmonėje nuo 2019-01-01 būdavo labai didelė darbuotojų kaita, kartais darbuotojai padirbdavo kokį mėnesį, kai kas trumpiau, kai kas ilgiau. Daugiau darbuotojų buvo įdarbintų pagal darbo sutartį, gal keli dirbo, kaip atskiri fiziniai asmenys, turintys verslo liudijimus arba dirbantys pagal individualios veiklos pažymą. Jis (G. V.) pats įmonei ieškodavo klientų, su visais klientais, tiek fiziniais tiek juridiniais pasirašydavo darbų sutartis. Atsiskaitymai vykdavo pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, arba grynaisiais išrašant pinigų priėmimo kvitą. PVM sąskaitas faktūras išrašydavo buhalterė. Pavedimus, atsiskaitymus daugiausiai darydavo buhalterė. Darbuotojams darbo užmokestį mokėdavo pavedimu arba grynaisiais. Nori pabrėžti, kad buhalterė grynųjų pinigų operacijų neatlikinėdavo, tik jis (G. V.). Taigi darbuotojams išmokant atlyginimą grynaisiais, būdavo išrašomi kasos išlaidų orderiai, kuriuos pristatydavo buhalterei. Darbuotojų darbo užmokestis buvo mokamas pagal sutartis, taip pat pagal kvalifikaciją, bei atliktus darbus. V. N. pažįsta, tai bus tas pats asmuo, apie kurį daviau parodymus, kuris jį supažindino su D.. Kratos metu išimtas nešiojamas kompiuteris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Kompiuterio prisijungimo kodas yra (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymams naudojo mob. Nr., kurio dabar neprisimena, tik žino, kad telefono Nr. pabaigoje yra skaičiai (duomenys neskelbtini). Taip pat užsakymams, sutartims naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), slaptažodžio prie pašto jis neprisimena, reiktų dukros klausti, gal ji prisimins, nes ji padėjo jam jį sukurti. Visus užsakymus jis pagrinde gauna iš (duomenys neskelbtini). Sutinku kad būtų apžiūrėti kompiuteris ir telefonai.

Po šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teisminio bylos nagrinėjimo metu, pagarsinimo, kaltinamasis G. V. pareiškė, kad jis šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko ir juos tvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-16, įtariamuoju papildomai apklaustas G. V. parodė, jog dėl kaltės nepasisakys. Paaiškino, kad savo anksčiau duotus parodymus patvirtina, jie yra tikslūs, jų laikosi. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo gali pasakyti, kaip ir anksčiau minėjo, kad minėta sutartis buvo pasirašyta kažkur kelios savaitės, iki atliktos kratos jo namuose, visas pirkimo pardavimo sandoris vyko pas jį namuose. Kas tiksliai parengė tą sutartį pasakyti negali, nes nežino, kadangi ją į jo namus atsivežė V. D. ir V. N.. Šios sutarties savo namuose neranda, tai gali būti, kad ji galėjo būti paimta kratos, atliktos jo namuose, metu. Pardavimo metu buvo perduotas įmonės antspaudas, ir įmonės buhalteriniai dokumentai, viso apie 3-4 polietileninius maišelius. Dėl perduotų dokumentų akto nori painėti, kad akcijų pardavimo dienai, daiktų, dokumentų perdavimo aktas buvo surašytas ranka, išvardinti visi perduodami buhalteriniai dokumentai, knygos, ir vėliau V. N. atspausdino perdavimo aktą kompiuteriu, ir jam davė vėl pasirašyti, tačiau šiai dienai, daiktų perdavimo akto nei rankraštinio nei spausdinto savo namuose neranda, gali būti paimtas kratos metu. Visi dokumentai buvo perduoti V. D.. Jo (G. V.) namuose galėjo rasti įmonės antspauduką su rekvizitais, direktoriaus vardu ir pavarde, bet tai nebuvo pagrindinis herbinis įmonės antspaudas, kaip jau minėjo, herbinis antspaudas buvo perduotas V. D.. Kratos metu buvo paimtos jo užrašų knygelės, kuriose žymėdavosi įvairius užsakymus, paskaičiavimus. Ar galėjo būti pasižymėjęs kažkokius užrašus, apie darbuotojams išmokamus atlyginimus, ar kitus duodamus pinigus, pasakyti negali, nes neprisimena. Šiuo metu, daugiau jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, ir pateikti negali. Jei kartais kažką rastų, būtinai pateiktų prie šio atliekamo ikiteisminio tyrimo. Kaip ir minėjo, jokių PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų ar kasos išlaidų orderių taip pat neturi, viskas buvo perduota V. D.. Kaip ir ankstesnės apklausos metu teigė, kad automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliai kartu su visais įmonės daiktais ir dokumentais buvo perduoti V. D., todėl jis jų neturi, ir pateikti negaliu. Minėtame automobilyje, nemano, kad galėjo būti aukščiau minėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti buhalteriniai dokumentai. Paprastai jo darbuotojai gaudavo apie 750 Eur, kurie buvo apmokestinami, ir plius lauko priedai, kurių gaudavosi apie 200 Eur, per mėnesį. Per mėnesį buvo atliekami apie du mokėjimus, t. y. avansas, ir pagrindinė alga. Dažniausiai buvo mokama grynaisiais pinigais, kadangi įmonėje daug darbuotojų buvo „antstoliniai“, t. y. iš kurių antstoliai vykdydavo išieškojimus, todėl jie prašydavo atsiskaityti grynaisiais. Turint lėšų įmonės sąskaitose, jis nuimdavo grynuosius pinigus, duodavo darbuotojui, ir jis jam pasirašydavo Kasos išlaidų orderyje. Taip pat tie asmenys, kurie dirbdavo pagal patentą, taip pat prašydavo atsiskaityti grynaisiais. Kas dirbo pagal verslo liudijimą, dabar neprisimena, ir pasakyti negali. Kuras darbuotojams vykti į objektus buvo pilamas iš įmonės lėšų. Gali pasakyti, kad visuose objektuose, kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo darbus, buvo pasirašytos darbų sutartys, taip pat baigus darbus, buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Negali būti, kad atlikti darbai be sutarčių, ar neišrašyta sąskaita. Apmokėjimai iš Juridinių asmenų dažniausiai buvo gaunami bankiniu pavedimu, o jei grynaisiais, tuomet išrašoma Pinigų priėmimo kvitai. O iš fizinių asmenų taip pat, kas norėdavo padarydavo bankinį pavedimą, o kas norėdavo grynaisiais atsiskaityti, buvo išrašomi Pinigų priėmimo kvitai. Patvirtina, kad visiems fiziniams ir juridiniams asmenims už atliktus darbus buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, ir Pinigų priėmimo kvitai. Kas šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir kas direktorius, pasakyti negali, nes jis pardavė įmonę V. D., o ar jis toliau juo yra, nežino. Jis (G. V.) asmeniškai nesikreipė į registrų centrą dėl vadovo perregistravimo. Po 2021 metais balandžio mėn., atliktų kratų, V. D. daugiau nė karto nematė, o V. N. yra matęs dar kelis kartus, nes jis yra jo pažįstamas. Šiai dienai daugiau nieko papildyti nenoriu.

Po šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teisminio bylos nagrinėjimo metu, pagarsinimo, kaltinamasis G. V. pareiškė, kad jis šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko ir juos tvirtina. Patikslino, kad perdavimo - priėmimo aktas buvo surašytas ne kompiuteriu, o ranka, per savaitę turėjo viską sužiūrėti, surašyti tvarkingai su kompiuteriu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-05, įtariamuoju papildomai apklaustas G. V. parodė, jog iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad dėl jam pareikšto pranešimo apie įtarimą, tiksliau dėl BK 220 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies, jis iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas dėl kurių padarymo 2022-09-09 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Nuo 2016-04-13 iki 2021-04-08 jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Tuo pačiu buvo ir bendrovės vienintelis akcininkas. Pagrindinis bendrovės veiklos pobūdis buvo įvairiausių statybos darbų atlikimas: mūro, namo išorės rekonstrukcijos, fasado tvarkymo, šiltinimo, stogo įrengimo, renovavimo, sienų dažymo darbai. Bendrovėje pagal darbo sutartis dirbo iki 14 darbuotojų. Be to, atskiriems darbams atlikti buvo samdomi įvairaus profilio statybininkai, kurie veiklą vykdė pagal verslo liudijimus ar įregistravę individualią veiklą. Dirbantiems pagal darbo sutartis darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais ir pavedimais. Nemaža dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų buvo išreiškę norą, jog darbo užmokestis jiems būtų išmokėtas grynais pinigais, kadangi vieni turėjo įsiskolinimų antstoliams, kiti apskritai neturėjo atsidarę bankuose sąskaitos. Laikotarpiu, kuomet jis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vyko statybų augimas, buvo sunku rasti kvalifikuotus ir stropius darbuotojus, todėl minėtu laikotarpiu vyko nemaža bendrovės darbuotojų kaita. Dalis „pigios bei mažiau kvalifikuotos darbo jėgos“ buvo asmenys mėgstantys išgerti, kurie po darbo užmokesčio išmokėjimo apskritai, kurį laiką neatvykdavo į darbą, ko pasėkoje buvo vėluojama atlikti užsakymas, žlugdavo statybų projektai, užsakovų iniciatyva buvo nutraukiamos sutartys. Būtent dėl to kilo nemažai konfliktų tiek su užsakovais, tiek ir su bendrovės darbuotojais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė R. Ž., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį. Būtent jai buvo pateikiami pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos ji įtraukdavo į apskaitą bei registrus, bei pagal juos rengdavo bendrovės deklaracijas ir jas teikė valstybinėms institucijoms. Laikotarpiu kuomet jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tuo pačiu jis buvo ir bendrovės kasininkas bei atskaitingas asmuo. Būtent jis, kaip bendrovės kasininkas išmokėdavo darbuotojams darbo užmokestį, priiminėjo iš užsakovų atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kaip bendrovės atskaitingas asmuo pirko įvairias statybines medžiagas. Pirminius dokumentus visada teikė buhalterei R. Ž.. 2022-09-09 pranešime apie įtarimą nurodoma, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neva nefiksavo realiai įvykusių ūkinių operacijų, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 - 2020 metais prekių ir paslaugų ūkinėms operacijoms neišrašė PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 46 246 Eur grynųjų pinigų ūkinių operacijų, ir šių ūkinių operacijų neįregistravo bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose. Šiuo metu jis tiksliai negali nurodyti, jog būtent tokia suma neva buvo neįregistruota, tačiau susipažinus su specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos bei joje nurodytais užsakovais, kuriems neva nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nori paaiškinti, kad pastariesiems buvo atliekami ne tik statybos darbai, bet buvo perkamos statybinės medžiagos darbų atlikimui. Ko pasėkoje, jis gavęs iš užsakovų grynuosius pinigus iš karto už juos pirko statybines medžiagas, reikalingas darbams atlikti. Būtent dėl to ne visos gautos piniginės lėšos buvo apskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, kadangi už jas buvo perkamos statybinės medžiagos užsakovams, ir kurios buvo panaudotos užsakovų objektuose. Dabar jis jau supranta ir pripažįsta, kad netinkamai jas apskaitė, tačiau tuo metu jam atrodė, kad šių piniginių lėšų įtraukimas į apskaitą bei vėliau - išlaidavimas, kuomet statybinės medžiagos buvo reikalingos nedelsiant, bereikalingas formalumas, juolab, kad tos medžiagos nukeliaudavo į užsakovo statybų objektą. Be to, 2022-09-09 pranešime apie įtarimą nurodoma, jog 2019-2020 metais jis neva nepagrindė apskaitos dokumentais 750 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo R. J. už kiekvieną 2019 metų sausio - rugpjūčio mėnesį, 268,35 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo L. P. už kiekvieną pilnai dirbtą 2019 metų liepos-lapkričio mėnesį, 85 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo E. G. už kiekvieną pilnai dirbtą 2020 metų liepos - rugpjūčio mėnesį, 497,18 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo J. G. už 2019 metų liepos mėnesį ir šių ūkinių operacijų neįregistravo bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose. Dėl R. J. nori paaiškinti, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki tėvystės atostogų, tačiau kuomet pastarasis išėjo į tėvystės atostogas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbo ir jam joks darbo užmokestis 2019 metų sausio - rugpjūčio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mokamas. Dėl 268,35 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo L. P. už kiekvieną pilnai dirbtą 2019 metų liepos - lapkričio mėnesį, nori paaiškinti, kad pastarajam buvo nustatytas 1 000 Eur darbo užmokestis plius mokėtinas 400 dydžio lauko priedas, kas sumoje sudarė 1 400 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, tačiau atskaičius priskaičiuotus mokesčius, jam išmokėta suma buvo mažesnė nei 1 400 Eur. Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo E. G. už kiekvieną pilnai dirbtą 2020 metų liepos - rugpjūčio mėnesį, nori paaiškinti, kad pastarasis dirbdavo tik po kelias valandas per savaitę ir jam buvo nustatytas 200 Eur darbo užmokestis ant popieriaus, nuo kurio buvo nuskaitomi mokesčiai. E. G. dirbo vairuotojo pareigose, tad pastarajam buvo kompensuojamos kuro išlaidos. Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo J. G. nori paaiškinti, kad su pastaruoju preliminariai buvo tartasi dėl 1 000 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio išmokėjimo, tačiau dėl pastarojo atsainaus požiūrio, dažno neatvykimo į darbą, darbo užmokestis pastarajam buvo apskaičiuojamas pagal išdirbtas dienas. Nori pažymėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityto darbo užmokesčio niekam niekada neišmokėjo. Be to, 2021 metų pavasarį jis nusprendė nebevykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, apie ką pasakė pažįstamam V. N., kuris pasiūlė perleisti bendrovės akcijas. Po kurio laiko jis supažindino jį su V. D., kuris išreiškė norą įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, ko pasėkoje su pastaruoju buvo pasirašyta bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sutartis bei pagal jo parengtą dokumentų perdavimo -priėmimo aktą jis jam perdavė visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau šiuo metu pačio akto pateikti negali.

Po šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teisminio bylos nagrinėjimo metu, pagarsinimo, kaltinamasis G. V. pareiškė, kad jis šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko ir juos tvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-16, įtariamuoju apklaustas G. V. parodė, jog jis iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas dėl kurių padarymo 2022-12-05 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Pripažįsta, kad dėl buhalterinių žinių ir patirties šioje srityje stokos ne visada tinkamai įformino ūkines operacijas, tačiau kategoriškai tvirtina, jog neiššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų. Jis pilnai tvirtina savo parodymus duotus šiame ikiteisminiame tyrime.

Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė R. Ž., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį. Būtent jai buvo pateikiami pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos ji įtraukdavo į apskaitą bei registrus, pagal juos rengdavo bendrovės deklaracijas ir jas teikė valstybinėms institucijoms. Laikotarpiu kuomet jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tuo pačiu jis buvo ir bendrovės kasininkas bei atskaitingas asmuo. Būtent jis, kaip bendrovės kasininkas išmokėdavo darbuotojams darbo užmokestį, priiminėjo iš užsakovų atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kaip bendrovės atskaitingas asmuo pirko įvairias statybines medžiagas. Pirminius dokumentus visada teikė buhalterei R. Ž., tačiau pripažįsta kaltę dėl to, kad ne visada dokumentus pastarajai teikė laiku, dėl ko su pastarąja vyko nuolatiniai konfliktai. 2022-12-05 pranešime apie įtarimą nurodoma, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neva nefiksavo realiai įvykusių ūkinių operacijų, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 – 2020 metais prekių ir paslaugų ūkinėms operacijoms neišrašė PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 46 246 Eur grynųjų pinigų ūkinių operacijų, ir šių ūkinių operacijų neįregistravo bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose. Šiuo metu jis tiksliai negali nurodyti, jog būtent tokia suma neva buvo neįregistruota, tačiau susipažinus su specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos bei joje nurodytais užsakovais, kuriems neva nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nori paaiškinti, kad pastariesiems buvo atliekami ne tik statybos darbai, bet buvo perkamos statybinės medžiagos darbų atlikimui. Ko pasėkoje, jis gavęs iš užsakovų grynuosius pinigus iš karto už juos pirko statybines medžiagas, reikalingas darbams atlikti. Būtent dėl to ne visos gautos piniginės lėšos buvo apskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, kadangi už jas buvo perkamos statybinės medžiagos užsakovams, ir kurios buvo panaudotos užsakovų objektuose. Tačiau išrašytuose darbų atlikimo aktuose bei PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodomi ir reikalaujama apmokėti tik už darbus, kadangi statybinės medžiagos buvo pirktos tiesiogiai iš užsakovo sumokėtų grynųjų pinigų. Dabar jis jau supranta ir pripažįsta, kad netinkamai jas apskaitė, tačiau tuo metu jam atrodė, kad šių piniginių lėšų įtraukimas į apskaitą bei vėliau - išlaidavimas, kuomet statybinės medžiagos buvo reikalingos nedelsiant, bereikalingas formalumas, juolab, kad tos medžiagos nukeliaudavo į paties užsakovo statybų objektą. Dar daugiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbų vykdytojai E. K., J. K., L. P., kurie sudarydavo darbų sąmatas, tiesiogiai bendravo su užsakovais. Kiek pamena buvo atvejų, kuomet pastarieji gavo iš užsakovų pinigines lėšas grynaisiais statybinių medžiagų įsigijimui, kurios vėliau ir buvo panaudotos užsakovo objektuose. Kita vertus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienu metu atlikinėjo statybos darbus keliuose objektuose, tad grynais pinigais iš konkretaus užsakovo gautos piniginės lėšos buvo naudojamos statybinių medžiagų įsigijimui ir kitų objektų statybos darbų atlikimui. Be bendrovės pirminių apskaitos dokumentų, šiuo metu jam sudėtinga tiksliai nurodyti, kiek ir kokių medžiagų buvo sunaudota konkrečiai kiekviename statybos objektuose, kokiuose objektuose vienu metu buvo dirbama, tačiau vienareikšmiškai tvirtina, kad visi iš užsakovų gauti grynieji pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams - statybinių medžiagų pirkimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytos statybinės medžiagos buvo nurašomos buhalterės parengtais nurašymo aktais. Taip pat nori paminėti, kad kai kuriais atvejais PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos dėl užsakovų kaltės, kurie po atliktų darbų atsisakydavo pasirašinėti atliktų darbų aktus reikšdami pretenzijas.

Po šių jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo teisme, G. V. pareiškė, jog šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko ir juos patvirtina. Patikslino, kad jis ne teisininkas, tuo metu jis turėjo omenyje, tarkime, kad nupirktos medžiagos negali būti panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tai yra fizinių asmenų medžiagos, gal tuo metu jis, kaip ne teisininkas, ir pasakė, kad negalėjo imti iš žmonių pinigus ir iš jų pirkti medžiagas, tą turėjo omenyje. Tie parodymai duoti labai senai, tų pinigų nepajamavo, nes negalėjau to daryti, nes jie yra fizinių asmenų pinigai. Neprisipažįsta, negalėjo žmogaus pinigus paimti ir uždeklaruoti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laikosi pozicijos, kurią išreiškė duodamas parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, kad viską tvarkė teisingai. Su civilinio ieškinio, kuri pareiškė VMI, reikalavimais jis nesutinka, nes jis nepadarė jokio nusikaltimo. Visi mokesčiai yra sumokėti.

Išvada dėl G. V. kaltės padarius nusikaltimus numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2023-06-01) ir BK 184 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2023-06-01), be jo paties paaiškinimų grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš liudytojo A. A. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. A. parodė, kad G. V. yra buvęs jo darbdavys ir juos siejo tik darbo santykiai. G. V. nėra pilnai su juo atsiskaitęs. Yra ir skolos raštelis. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbininku nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn., pabaigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo G. V.. Su juo (A. A.) buvo sudaryta darbo sutartis. Buvo susitarta dėl užmokesčio, dėl darbo sąlygų, buvo nurodytas įkainis. Buvo daugiau, nei minimumas ir buvo nurodyti priedai už lauko sąlygas. Dėl uždarbio sumos neatsimena. Kiek ten buvo sutarta, tiek ir gaudavo atlyginimo, plius komandiruotės, ir priedas dirbant lauko sąlygomis. Nebuvo aptarta atsiskaitymo formos. Buvo mokama grynaisiais pinigais ir tai buvo ne pastovus mokėjimas ir ne visa suma. Kai taip moka nėra stimulo ir dirbti, todėl ten ilgai nedirbo. Kiek jis atsimena, tai turėjo būti kas mėnesį mokamas darbo užmokestis. Jis buvo jam išmokamas. Gavo užmokestį per tris mėnesius, bet buvo sunku susiorientuoti, koks tiksliai jis jam priklauso. Darbo užmokesti buvo tarp 800 Eur ir 1 200 Eur. Toks darbo užmokestis jam ir buvo sumokėtas už visą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis tik kada išėjo iš darbo žinojo, kiek jam yra skolingas darbdavys tai dienai už jo visą išdirbtą laiką. A. A. dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo kreipėsi ir į darbo ginčo komisiją. G. V. pas jį net buvo atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad sumažintų mokestį, nes jam sunku yra. Pasirašė skolos raštelį trims mėnesiams. Jau dabar trys metai, kaip tas skolos raštelis pasirašytas. Jis (A. A.) bandė kreiptis į teismą dėl tos skolos priteisimo. Jo ieškinys teisme buvo atmestas, nes jis pirmiausia nebuvo kreipęsis į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija netenkino jo prašymo, nes G. V. atvyko pas jį prieš Darbo ginčo komisijos sprendimą į (duomenys neskelbtini) ir jie pasirašė skolos raštelį, kad jis pripažįsta, jog yra jam skolingas. Jie suderėjo 600 Eur, kad jis sumokės per tam tikrą laiką ir, kad jis (A. A.) nutrauks bylą. Jam (A. A.) buvo sumokėta iki 1 200 Eur grynaisiais. Patikslino, kad darbo užmokestį jam mokėjo nereguliariai. Jis (A. A.) pasirašė ant mėnesinio važtaraščio. Nežino, ar už jį buvo mokami mokesčiai valstybės institucijoms. Prieš įsidarbinant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis G. V. klausė, kokia bus tvarka su mokesčiais. Jis klausė, ar pats turės sumokėti mokesčius, ar tai bus daroma firmos vardu. Jam buvo pasakyta, kad viskas bus dengiama firmos vardu. Nebuvo pasakyta, kad viskas bus mokama grynais. Patvirtino, jog 2019 m. gruodžio 11 d. darbo sutartyje (2 t., b. l. 71-73), grafoje „Darbuotojas“ yra jo parašas. Kaip buvo sutarę taip ir mokėjo darbo užmokestį. Kažkoks priedas dėl padidinto darbo užmokesčio buvo. Darbo sutartyje teisingai nurodyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatomas mėnesinis atlygis 700 Eur. Po to buvo mokama taip. Pavedimu darbo užmokestis nebuvo mokamas. Nebuvo kalbos apie tai. Jis nelabai ir pamenu tokių niuansų. Daug laiko praėjo. Nebuvo tos įmonės ofiso. Tik vėliau (duomenys neskelbtini), ofisiukas atsirado. Prieš tai ir to ofisiuko nebuvo. Kai atvažiuodavai į ofisą, G. V. sakydavo, kad dabar duodu tiek ir dar skoloje esu tiek ir tiek, kuriuos paduosiu kitą savaitę. A. A. iš darbo išėjo savo noru vasario 24 d. Išėjimo priežastis - nesąmoningai mokamas atlyginimas. Pagal skolos raštelį negavo pinigų. Paskui pakartotinai dar buvo kreipęsis į Daro ginčų komisiją. Darbo ginčų komisijoje jį išjuokė išjuokė su tokiu skolos rašteliu. Sakė, kad jį apžaidė kaip vaiką. Sakė, kad tokio tipo skolos rašteliai gal kokiais 1990 metais ir būtų praėję. Esmė, kad tas skolos raštelis „ant durniaus“ parašytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nesumokėtą 600 Eur skolą A. A. apskaičiavo pats, įvertinęs dienos įkainius už įvairius darbus. G. V. neprieštaravo, kad yra skolingas tokią pinigų sumą. Jie būtent dėl tokios skolos sumos ir susitarė. Patikslino, kad per Darbo ginčų komisiją, bandė iš G. V. prisiteisti virš tūkstančio eurų skolos sumą. Kokia bus mokama už darbą pinigų suma pasakydavo G. V.. Jis bendraudavo su užsakovais. Sakydavo, kad jeigu padarysite tokį ir tokį darbą, gausite tiek ir tiek darbo užmokesčio. G. V. paskaičiuodavo, kad kažkokią sumą jis duoda darbininkams ir dar kažkiek lieka skoloje. Atsimena, kad nuo Naujųjų Metų pradėjo dirbti naujame objekte. Visa įsiskolinimo suma ir išaugo už tą paskutinį objektą, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė (duomenys neskelbtini). Ten buvo išvažiuojamas darbas. Ten už mėnesį laiko buvo neatsiskaitoma, būdavo duodama tik už transportą. Buvo važiuojama kiekvieną dieną su savo asmenine mašina. Jis (A. A.) paskaičiavo įsiskolinimą orientuodamasis į žodinius susitarimus su darbdaviu. A. A. įsiskolinimo už atliktą darbą nepaskaičiavo orientuodamasis į darbo sutartyje įtvirtintą darbo užmokesčio sumą. Už išvažiuojamąjį darbą, yra mokamas priedas už komandiruotę. Nežino ar dėl komandiruotės buvo direktoriaus įsakymas. Jo darbo užmokestis didėjo. Iš pradžių jis į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas bandomajam laikotarpiui. Tuo metu keitėsi įstatymas dėl komandiruotpinigių apskaičiavimo. Jie prieš tą datą gavo papildymus prie sutarties. Patikslino, jog kada dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jam teko dirbti objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) važiuojant dar rajone, ir (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) važiuodavome trise, arba keturiese. Kada atvyko į (duomenys neskelbtini), pirminis darbas buvo stogo darbai. Jam asmeniškai su užsakovais neteko bendrauti. Nežino ar tuos darbus užsakovas priėmė. Tarp jo atliktų darbų gal ir buvo broko. Su darbų užbaigimo aktu nėra susipažinęs. Jam buvo pasakyta, kad blogai padarė darbus ir dėl to negaus atsiskaitymo. Jo brigadai darbų vadovo nebuvo. Nežino, kas jam (A. A.) vadovavo statybų objekte. Jam nepriklausė pasirašyti darbų užbaigimo akte, nes jis buvo paprastas darbininkas. Buvo sutarta, kad reikia kažkur prilydyti dangą, ar palyginti dangą. Jis (A. A.) yra matęs, kad atvažiuodavo objektų savininkai. Bet jie su juo nekalbėjo. Statybinėmis medžiagomis objekte pasirūpindavo ir užsakovas ir G. V.. A. A. asmeniškai nėra tekę pirkti statybinių medžiagų. A. A. yra tekę kalbėti apie jo padarytą broką su kaltinamuoju. Jis tiesiogiai nėra pasakęs, kad už darbo broką bus išskaityta iš jo darbo užmokesčio. Jis (A. A.) kada dirbo, jam už jokį broką nebuvo išskaitomi pinigai. Bent jau jis to nežinojo. Ginčas su G. V. dėl jo netinkamai atliktų darbų buvo tik (duomenys neskelbtini). Kalbantis jam nebuvo paaiškinta, kad yra išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio dėl broko.

Siekiant patikrinti liudytojo A. A. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 69-75).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-01-27, liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad jis nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, plataus profilio statybininko pareigose. Įmonės direktorius buvo G. V.. Apie šią įmonę sužinojo iš pažįstamų asmenų. Su juo buvo sudaryta 2019-12-11 darbo sutartis, kurią prideda prie šios apklausos. Buvo sutarę iš pradžių nepamena kiek, o vėliau, pagal darbo sutarties priedą, nuo 2019-12-30 nustatytas 700 Eur atlygis, bet pagal raštą nelabai supranta, ant popieriaus ar į rankas. Realiai, pradedant darbą G. V. jam tiesiai šviesiai buvo pasakęs, kad neva sumokės visus mokesčius už jį, bet atlyginimą mokės grynaisiais. Jam nebuvo jokio skirtumo kokiu būdu gauti atlyginimą, todėl sutiko. Vėliau dirbo neilgai, kadangi darbo užmokestis nebuvo mokamas normaliai, pinigus jis išmokėdavo tada kada turėdavo, ir tokiomis sumomis, kiek turėdavo, t. y. įvairiai po darbo sakydavo, kad atvažiuoti pas jį į namus, jis išsitraukdavo pinigus iš kišenės, ir įvairiomis sumomis, nesuprantamai nuo ko paskaičiuodavo, išmokėdavo darbuotojams, daugiausiai vienu metu yra gavęs 250 Eur, kitiems duodavo po 100 Eur, kažkam 200 Eur, iš kai ko neva išskaičiuodavo už tai, kad girtas darbe buvo, kažkam už brokus išskaičiuodavo, už darbą lauko sąlygomis pridėdavo. Sunku pasakyti, kaip jis skaičiuodavo, nes algalapio niekada nėra gavęs. Gali pasakyti, kad G. V. jiems tikrai duodavo pasirašyti, bet ant ko tiksliai, dabar negali pasakyti, nes neprisimena, bet žino, kad sumos lyg nesutapdavo su tuo ką jis jam mokėjo, su tuo, kas buvo parašyta. Ir jis aiškino, kad čia vėliau viską sutvarkys. Kaip jau minėjo, kadangi buvo darbo užmokestis mokamas bet kokiomis sumomis, bet kokiu laiku, tai negali pasakyti net kiek jis jam iš viso sumokėjo, bet vėliau, kai išgirdo iš kitų darbuotojų, kad be reikalo čia atėjo dirbti, nes moka bet kaip, pradėjo sekti, kiek jis jam išmoka, ir kai nusprendė išeiti iš darbo neišdirbus 3 mėnesių, jis turėjo su juo atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Pagal jo paskaičiavimus, jis jam iki šios dienos neišmokėjęs apie 1 000 Eur. Vėliau jis kreipėsi į Darbo ginčo komisiją, dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kai jis sužinojo, atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad nusileistų iki 600 Eur, ir 2020-04-20 pats surašė skolos raštelį, kad G. V. jam skolingas 600 Eur, kuriuos įsipareigojo sumokėti per 3 mėnesius, tačiau iki šios dienos nieko neišmokėjo. Skolos raštelį prideda prie apklausos. Tuo metu, kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrinde atlikdavo lauko fasado darbus, šiaip lauko darbus, t. y. kas susiję su stogų dengimu. Dirbdavo viename objekte, kol būdavo medžiagų, kai medžiagos baigdavosi, permesdavo dirbti į kitą objektą. Vienas objektas buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tai buvo naujų namų statybos, darė fasado darbus, šitą objektą pabaigė iki Naujų Metų, t. y. iki 2020-01-01. Kitas objektas buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali pasakyti, bet gali būti (duomenys neskelbtini). Dar vienas objektas buvo (duomenys neskelbtini), bet ten buvo tik 2 ar 3 dienas, reikėjo gipsą sukti, todėl adreso neatsimena. Dar tekę didžiąją laiko darbo dalį dirbti (duomenys neskelbtini), stogą reikėjo prilydyti, gali būti (duomenys neskelbtini). Dėl šio darbo gali pasakyti, kad pats G. V. liepė šitą darbą atlikti bet kaip, svarbu, kad būtų padaryta, ir neva bus pinigų. Žino, kad darbas buvo atliktas blogai, bet jis sakė, kad nieko tokio. Vėliau, kai užsakovas pareiškė pretenzijas dėl blogai atlikto darbo, G. V. jam pradėjo reikšti pretenzijas, ir jie turėjo perdarinėti, kaip priklauso. Pas fizinius asmenis darbų jam netekę atlikinėti. Dėl darbų pagal sutartis, kas sudarinėjo sutartis, ir ar darbai atlikti pagal sutartis, atsakyti negali. Jam darbus nurodydavo G. V.. Dėl medžiagų skirtų darbui, mano, kad viską parūpindavo užsakovai, nežino, kad jis būtų ką pirkęs, nebent kokią smulkmeną. Nori paminėti, kad darbai tikrai buvo atliekami nekokybiškai, nes G. V. buvo toks požiūris į darbą.

Po šių parodymų pagarsinimo A. A. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, kad jis atsiskaitymo lapelio negaudavo, tačiau jiems iš segtuvo duodavo lapą su visų darbuotojų sąrašu, su sumomis kiek, kas išdirbo. Jis ten yra pasirašęs du, ar tris kartus. Ten kaip mėnesinis važtaraštis buvo. Ten tikrai nebuvo už darbus pasirašyta. Ten buvo, kad parašą dedi, jog gavai pinigus, kaip darbo užmokestį. Jis tą dokumentą pasirašydavo ofise - (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini). G. V. duodavo pasirašyti. Buhalterės jis nėra matęs. Tik žino, jog žmonės šnekėjo, kad tokia yra. Kai duodavo pasirašyti, ta suma pasirašyta būdavo didesnė, nei jis gaudavo. Jis klausdavo, kodėl neišmoka darbo užmokesčio viso užfiksuoto. Vienas iš pasakymų buvo, kad užsakovas su juo (G. V.) neatsiskaitė, todėl ir jis su jais negali atsiskaityti. Kad jis (G. V.) skolingas jam 1 000 Eur., jis vertina pagal savo paskaičiavimus. Jis nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius reikalus. Skola pagrinde gavosi už (duomenys neskelbtini) esančius darbus. Jis ant jokių „popierių“ nei užbaigęs, nei pradėjęs darbą (duomenys neskelbtini) nepasirašė. Pagal darbo sutartį, jam turėjo būti mokamas fiksuotas darbo užmokestis. Jis nežinojo, kokią sumą gauna už objektą bendrai UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar G. V. asmeniškai. Jam buvo paskaičiuotas 700 Eur darbo užmokestis. Su juo nebuvo tartasi, kokia suma yra už objektą, kaip bus atsiskaitoma. Jis nėra gavęs nė vieno algalapio. Jis yra pasirašęs kažką panašaus kaip algalapis, bet ten nebuvo juoda ant balto penkiomis eilutėmis išdėstyta už ką ir kaip. Iš pradžių jam buvo paskaičiuotas 590 Eur atlyginimas, jį priimant į darbą, plius iki 50 procentų už išvažiuojamąjį darbą į objektą. Po to buvo patikslintos darbo sutarties sąlygos 2019 m. gruodžio 30 d. ir buvo nustatytas jam nuo 2020 m. sausio 1 d., 700 Eur atlygis. Kaip suprato čia „į rankas“. Tikėjosi tokį užmokestį gauti. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nėra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nieko priteista. Ginčų nėra. Visus ginčus bandė spręsti taikiai. Likęs tik skolos raštelis.

Iš liudytojo G. A. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas G. A. parodė, kad buvo pasamdęs G. V. įmonę statyti jam namą. Asmeniškai jo nepažįsta. Žmona ieškojo statytojų. Jie buvo vieni iš atsiliepusių. Sudarė statybos sutartį, sumokėjo avansą. Jie pradėjo statybos darbus. Darbų kokybė buvo prasta. Pasisamdė papildomą darbų techninį prižiūrėtoją, kuris įvertino statybų situaciją. Tam laikotarpiui sustabdė tolimesnes statybas, kol nebus panaikintas brokas. Visi pervedimai, visi grynųjų pinigų padavimai yra pateikti kaip įrodymai. Darbai buvo vykdomi (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ statė jam namą. Jos direktorius buvo G. V.. Dėl galimybės statyti namą su juo (G. A.) susisiekė G. V. vadybininkas vardu E.. Paliko telefono numerį. G. A. su juo susiskambino, nuvyko į jų ofisą. Paskui susitiko prie objekto. Tada pasirašė sutartį. Jie įsipareigojo sumūryti namą ir padaryti stogą. Iš pradžių nebuvo pateikta darbų sąmata. Buvo pateikta tiesiog darbų kaina. Buvo nurodyta mūro kaina už kvadratą. Paprastai sąmatą turi sudaryti įmonė. Jis paprašė pateikti sąmatą. Jie pasakė yra skaičiai, kainininkas ir sakė pačiam pasiskaičiuoti. Skaičiai buvo kvadratų kaina, žiedo kaina, stogo kaina. Kainininkas buvo į sutartį įtrauktas. Sutiko su tomis kainomis. Sudarė sutartį, pasirašė. Net dvi sutartis pasirašė. Viena mūro darbams, kita stogo dengimui. Sutartį rengė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje buvo nurodyta, kad reikia mokėti po darbų pabaigos, įvertinus darbus ir panašiai. Bet jie jo paprašė sumokėti 10 000 Eur, kad galėtų pradėti daryti darbus ir, kad turėtų už ką medžiagas pirktis. G. A. pervedė pinigus. Šiek tiek mokėjo ir grynais. G. V. grynais mokėjo. Jis atstovavo įmonę, kiek tai susiję su sutarties vykdymu. Buvo išrašomi dokumentai apie pinigų gavimą. Reikalavo dokumento, kad pasirašytų, jog grynus pinigus gavo. Jis pagal sutartį ne tik, kad atsiskaitęs jiems yra, tačiau yra jiems permokėjęs ir dalyvauja jų bankroto byloje, kaip kreditorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabar inicijuota bankroto byla. Jis yra kreditorius toje byloje. Virš 5 000 Eur suma. Jie neatliko visų darbų. Jie darbus atliko iki kol statyba buvos sustabdyta dėl broko. Gal 2019 metais tai buvo. Paskui jų pasiekti buvo neįmanoma, nebuvo įmanoma susitarti, kaip darbus tęsti. Ekspertizė nebuvo užsakyta, nes tai būtų buvę papildomi kaštai. Situacija matėsi jau, kad yra negera. G. A. nusprendė daugiau pinigų į tai nekišti. Brokas buvo visuose darbuose: sienų nuokrypiai, pamato nelygumai, žiedo aukštis. Sutarties nenutraukė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjęs pagal tą darbų atlikimo sutartį tarp 10 000 -15 000 Eur. 10 000 Eur pavedimą padarė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Sąskaita buvo nurodyta sutartyje. Greičiausiai iš tos sumos buvo perkamos statybinės medžiagos. Nebuvo pateikti pirkimo dokumentai. Bandė reikalauti pateikti kvitus už perkamas medžiagas, tačiau jie tai padaryti atsisakė. E. (pavardės neatsimena) atsisakė pateikti kvitus už blokelius, už žvyrą. Darbų spektras išaugo, pamačius statybų situaciją. Reikėjo dar padaryti pamato pagerinimą, užvežti žvyro prieš grindjuostes. Už tai tiekėjų sąskaitų negavo. E. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Jo pavardės neatsimena. Pareigų jo neatsimena. L. buvo darbų vadovas, o E. pagalbininkas. Darbus derindavo su E., su G.. Pinigai buvo pervesti tiek jų paslaugoms apmokėti, tiek ir medžiagoms įsigyti. 10 000 Eur prašė sumokėti G. V.. Sakė, kad pradėti darbus, turi turėti medžiagų. Paskui dar G. V. prašė pinigų. Pirmo aukšto nebaigė statyti. To aukšto statybai visos medžiagos buvo pirktos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats (G. A.) medžiagų nepirko. Atliktų darbų aktus (2 t., b. l. 35-36) pasirašė. Tačiau vėliau pasisamdė specialistą, kuris nurodė, kad tie darbai dėl kurių jis pasirašė buvo su trūkumais. Dėl tų darbų turi pretenzijų. Žvyras, blokeliai, cementas, armatūra buvo naudoti pirmo aukšto statybai. Dar buvo nupirkta mediena, kuri būtų naudota antro aukšto ir stogo statybai. Bet ji tuo pačiu turėjo būti panaudota žiedo liejimui. Pastoliai buvo pastatyti. Vykdant darbus, atsiskaitinėjant buvo atlikti matavimai, pateiktos jam sąskaitos. Pradžiai buvo pateiktos per didelės sąmatos. Pavyzdžiui neatitiko kvadratų kiekis. Neatitiko žiedo kiekis. Todėl vėliau buvo permatuota ir pakoreguota sąskaita, kad atitiktų realybę. G. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 5 500 Eur, vėliau pervedė 4 500 Eur. Dalį grynųjų pinigų mokėjo darbų vadovui ar darbų vykdytojui. Paskui paprašė G. V., kad perrašytų sutartį. Pradžioje pinigų priėmimo aktas buvo pasirašytas E.. Paskui paprašė G., kad jis, kaip direktorius pasirašytų, kad tuos pinigus gavo. Neatsimena koką sumą sumokėjo darbų vykdytojui. Pinigai buvo pervesti prie pradedant darbus. Prieš darbų pradžią, jis (G. A.) jau buvau pervedęs 10 000 Eur. Paprašė, kad parašytų sąskaitą, už darbus, kuriuos atlieka. Yra įskaityta ta suma, kurią jis pervedė. Visi pinigų pervedimai ir grynųjų pinigų perlaidos buvo įtrauktos į įrodymus. Ir papildomo atsiskaitymo, pateikus sąskaitas nebuvo. Kartą E., ar L. pasirašė. Paskui paprašė, kad G. patvirtintų grynųjų pinigų padavimą ir tada pasirašytą dokumentą atidavė. Grynuosius pinigus buvo mokėjęs prieš žinodamas apie brokus. Buvo pasirašytas dokumentas, kad yra gauti grynieji pinigai. Prašė, kad patvirtintų, jog gavo tuos pinigus. G. V. to prašė. Buvo kartą, kad ir kiti įmonės atstovai tai darytų – E. ar L., nes jie buvo atvažiavę pas jį ir prašė daugiau pinigų statybai. Tada, kai nuvyko pas juos į ofisą, paprašė, kad persirašytų G., kaip direktorius, kad priėmė tą pinigų sumą. Norėjo, kad grynųjų perlaida būtų patvirtinta dokumentais. Pervesta pinigų suma jau ir taip turėjo patvirtinimą banko pervedimu. 2019 m. spalio 4 d., darbų atlikimo akte yra jo parašas. 2019 m. spalio 23 d. darbų atlikimo akte yra jo parašas. PVM sąskaita faktūra (2 t., b. l. 63) jam yra žinoma. Nežino, kodėl jis jos nepasirašė. Prašė, kad G. V. ją pasirašytų. Tai grynųjų pinigų padavimo įrodymas. Norėjo, kad taip būtų fiksuotas jo (G. A.) grynųjų pinigų mokėjimas. (2 t., b. l. 32) 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštelis dėl gauto avanso statybų darbams iš G. A. 500 Eur, pasirašytas G. V.. Šį raštelį jo (G. V.) G. A. paprašė pasirašyti. Perdavė jam 500 Eur ir jis (G. V.) pasirašė, kad pinigus gavo. (2 t., b. l. 26-28) statybos darbų sutartis (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 28 d., kurioje yra G. A. parašas. (2 t., b. l. 29-31) Statybos darbų sutartis 2019 m. rugpjūčio 28 d., joje yra G. A. ir G. V. parašai. Buvo nurodytos greičiausiai kvadrato kainos. Betonavimo kaina yra žiedo liejimui ir ten yra metrais. Jis buvo suskaičiavęs 52 metrus. Bet pateikė sąskaitą 60 metrų sumai. Pamato apšildymui yra kvadrato kaina nurodyta. Pamatas ir žiedas kitaip skaičiuojami, negu kvadratai, kadangi jų aukštis mažesnis. Patikslino, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, kiti remontuotini. G. V. nepateikė dokumentų už medžiagų įgijimą. Jis (G. A.) priėmė darbus, nes nežinojo, kaip reikia daryti. Jis tų darbų kokybės negalėjo įvertinti. Kadangi statė pirmą kartą, nežinojo, kokių jam sąskaitų reikia, nei kokių dokumentų reikia. Tik susirinko įrodymus, apie pinigų perlaidas ir panašiai. Betonavimo darbai buvo atlikti. Pamato apšildymas pusiau buvo atliktas. Smėlio planiravimas buvo atliktas. Pamato hidroizoliacija buvo ginčytinai atlikta. Medžiagos turėjo būti pirktos, arba iš kitų objektų paimtos. Transportuoti medžiagas reikėjo. Ne pats jas vežė. Buvo sumūrytas namo pirmo aukšto mūras. Monolitinis žiedas buvo pirmam aukštui. Kolonos sumūrijimas atliktas. Armatūra, mediena, betonas buvo pirkti. Nežino, kas yra tvirtinimo elementai. Kaina jau buvo prieš tai suderinta. Armatūra, betonas, mediena, už kurią parašyta 892 Eur, netikrino ar yra panaudota. Mediena matėsi objekte. Jis jos kiekių nematavo. Armatūros, kiek užpirkta irgi netikrino. Mechanizmai 250 Eur buvo įvardinta už mechaninį darbą, kadangi negalėjo pravažiuoti kriaušė ir reikia papildomų vietų maišyti betonui. 5 373 Eur sąskaitoje betonavimas su medžiagomis tenkino 1 830 Eur už kuriuos buvo paskaičiuota. Buvo išlieta, pamatas apšildytas buvo, hidroizoliacija buvo patiesta. Apšildymas iš vidinės pusės buvo. Kiemo planiravimas čia objekte buvo. Iš viso 500 Eur (grynais mokėti) + 4 500 Eur + 5 379,66 Eur + 4 757,72 Eur. Čia yra atsiskaitymai, bet ne apmokėjimai. Apmokėjimai yra banko pavedimais. Už grynųjų pavedimus darbai nebuvo atlikti. Grynieji pinigai turėjo būti naudojami perdangai montuoti. Kadangi reikia daug mechanizmų, daug betono ir daug metalo išlaidų. Už darbų atlikimą fiksuotos sumos buvo pervestos. 500 Eur ir 4 500 Eur yra grynieji. Tačiau sąskaitos yra tik tos dvi. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo 5 000 Eur ir banko pervedimais 10 000 Eur. Atliktų darbų aktų apmokėjimas yra dviejose sąskaitose, kur vienoje pasirašė jis ir G. V., o kitoje L. ir G. A.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 15 000 Eur. Įrodymai yra banko pervedimai ir grynieji pinigai. O paslaugų jam buvo suteikta mažiau. Jis visus įrodymus į bankroto bylą pateikė. Pinigų pervesta už 15 500 Eur, tačiau darbų priduota tik už tas dvi sąskaitas ir užpajamuotos jos. O daugiau jokių medžiagų, jokių darbų nieko nėra.

Siekiant patikrinti liudytojo G. A. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 24-37).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-10-22, liudytoju apklaustas G. A. parodė, kad jis 2019 metais sudarė statybos darbų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl darbų atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini). Konkrečiai turėjo būti atlikti mūro ir stogo įrengimo darbai. Už mūro darbus buvo sutarta kaina už 1 kv.m. - 12,10 Eur. O už stogo įrengimo su medžiagomis kaina 1 kv.m. - 54,45 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirado internete. Gali pasakyti, kad nors ir buvo aptartos preliminarios darbų atlikimo kainos, bet tokios kaip galutinės sumos aptarta nebuvo, nors ir ne kartą jo yra prašęs. Patvirtina, kad iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. V. yra sumokėjęs 10 500 Eur bankiniu pavedimu iš savo sąskaitos, ir 5 000 Eur grynaisiais. Dėl grynų pinigų sumokėjimo, tai gali pasakyti, kad pirmąjį avansą grynaisiais sumokėjo direktoriui G. V. dar 2019-08-21, jis jam pasirašė ant tuščio balto lapo, kurį prideda prie apklausos, taip pat vėliau, kada tiksliai neprisimena, bet kažkur gali būti laikotarpiu tarp 2019-09-01 iki 2019-12-31 jam G. V. išrašė tokią kaip PVM sąskaitą faktūrą, tačiau ji neturi jokių įmonės rekvizitų, nenurodyta data. Grynaisiais sumokėjo darbų eigoje, kada tiksliai neprisimena. Realiai darbai buvo pradėti 2019 metų rugsėjo pradžioje, tačiau po truputį darbai vyko iki 2020 metų, tačiau gali pasakyti, kad darbų galutinai nepabaigė. Realiai padarė tik pirmo aukšto mūrą su žiedu, o dar turėjo padaryti ir perdangą, antrą aukštą ir stogą. Prie jo objekto dirbo kokie 4 (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) E. (pavardės neprisimena) ir L. P.. Brokus tvarkyti buvo atvažiavę kiti du darbuotojai. Darbus atlikinėjo tik darbo dienomis. Medžiagos pagal sutartį buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prie apklausos prideda Atliktų darbų aktus už 2019-09-28 - 2019-10-01 ir 2019-10-23. Paminėjo, kad bankiniai pavedimai padaryti jam reikalaujant, kad neva turėtų pinigų medžiagoms, ir atliktų darbų aktai pateikti jau po atliktų darbų. Taip pat paminėtinas faktas, kad atliktų darbų kvadratūros, ir atitinkamai sumos pradžioje buvo padidintos, tačiau kai jis pastebėjo neatitikimus, jam liepė pataisyti, ir nurodyti realias sumas, tai jis aktus perrašė. Galiausiai, kaip minėjo darbai nebuvo net įpusėję, ir nors sumokėjo viso 15 500 Eur, darbai atlikti už mažesnę sumą. Kadangi G. V. iš jo reikalavo daugiau pinigų darbams ir medžiagoms, jis jam sakė, kad daugiau pinigų nemokės, kol nebus atlikti darbai, už kuriuos jau sumokėjo, tai darbai sustojo, ir nieko daugiau nebepadarė. Toliau dingo kaip į vandenį, vengė kontaktų, likusios sumokėtos pinigų dalies negrąžino. Jokios PVM sąskaitos faktūros jam taip ir neišrašė.

Po šių parodymų pagarsinimo G. A. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, jog patvirtina, kad pervedė specialisto išvadoje paminėtas pinigų sumas. Buvo išrašytos sumos. Pasirašė dokumentus, nes suprato, kad jie pasiima tą dalį iš jo pervestų pinigų. Pervedimai gali būti ir ankstesnėmis datomis. Tiesiog taip buvo tie pinigai, taip pajamuoti. Kad jie apskaitą taip vestų ir, kad jam būtų geriau žinoti, kiek pinigų naudojo ir kam.

Iš liudytojo D. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. B. parodė, kad G. V. yra kartą matęs. Su juo, kažkur prieš trejus metus, dėl namo remonto bendravo. D. B. ieškojo meistrų namo remontui ir susitiko su G. V.. G. V. pinigų darbų atlikimui lyg ir nedavė. Tiksliai nepamena, nes daug laiko praėjo.

Siekiant patikrinti liudytojo D. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 130-133).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-23, liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad jis 2019 metais internete rado skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka namo fasado apšiltinimo darbus. Susitarė su vadovu G. V., ir po kokio mėnesio, t. y. 2019 metų pavasarį, tikslios datos neprisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo darbus. Statybų objektas buvo (duomenys neskelbtini). Buvo pasirašyta kažkokia Statybų darbų sutartis, tačiau jis jos neišsaugojęs, nes jam jos nereikėjo. Buvo numatyta atlikti fasado apšiltinimo darbus. Už visus darbus su medžiagomis buvo sutarę nuo 12 000 iki 14 000 Eurų. Darbai visi buvo atlikti kažkur per porą mėnesių. Dirbo darbo dienomis ir darbo valandomis, savaitgaliais lyg ir nedirbo. Objekte dirbo nuo 2 iki 5 žmonių, jie keitėsi, bet visi darbininkai buvo (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėjo, medžiagomis rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po darbų atlikimo, PVM sąskaita faktūra jam nebuvo išrašyta, darbų atlikimo aktas lyg irgi nebuvo išrašytas. Apmokėjimą už darbus daugiausia darė grynaisiais, bet jokio kasos pinigų priėmimo kvito, ar kokios nors atžymos, kad pinigus sumokėjo nebuvo gavęs. Buvo padaręs ir kelis bankinius pavedimus iš savo asmeninės banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Kiek tiksliai už atliktus darbus sumokėjo dabar neprisimena, bet kaip ir buvo sutarę, tai kažkur nuo 12 000 Eur iki 14 000 Eur. Po statybų likusias statybines atliekas susitvarkė pats.

Po šių parodymų pagarsinimo D. B. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, kad visų aplinkybių šiuo metu nepamena. Jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, jie darbus atliko. Nepamena, kokią tikslią pinigų sumą sumokėjo už namo remontą. Už remonto darbus pinigus sumokėjo kažkuriam tai iš darbininkų, bet ne kaltinamajam. Kvitų ir sąskaitų nerinko. Nepamena ar gavo sąskaitas dėl medžiagų. Darbų atlikimo sutartis buvo. Sutarties sąlygas derino su G. V., ir jį matė gal vieną kartą. Sutartyje tikslios kainos nebuvo. Nepamena ar po darbų atlikimo buvo surašytas darbų atlikimo aktas. Statybinėmis medžiagomis rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Statybinių medžiagų kainų nežino. Nematė ar objekte buvo darbų vykdytojas, nes pats jis (liudytojas) dirbo ir jam rūpėjo galutinis rezultatas. Patikslino, kad nepamena ar turėjo darbų atlikimo sutartį. Parodė objektą G. V., pasakė kokį darbą reikia atlikti, susitarė dėl kainos. Darbai buvo atlikti. Neturiu jokių pretenzijų, viskas buvo padaryta gerai. Nepamena ar mokėjo avansą, tačiau dalimis pinigų nedavė. Visu pinigus sumokėjo po darbų atlikimo. Gal dar davė už medžiagas. Ar darė pavedimą nepamena. Grynais pinigais mokėjo. Nepamena ar gavo pasirašytus dokumentus.

Iš liudytojo E. A. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. A. parodė, kad su G. V. teko bendrauti, nes dirbo pas jį, jis buvo jo darbdavys. Nepamena kada dirbo pas G. V.. Gal prieš kokius 3 metus. Dirbo statybos darbus, buvo meistras. Buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Buvo susitarta dėl darbo užmokesčio. Nepamena, koks buvo jo mėnesinis darbo užmokestis, tačiau sutartyje buvo nurodyta kažkokia suma. Už darbą atsiskaitydavo įvairiai ir kas mėnesį, ir už konkretų darbą. Atsiskaitydavo grynaisiais. G. V. jam buvo skolingas, tačiau šiuo metu jau yra atsiskaitęs, jokių įsiskolinimų dabar nėra. Kada gaudavo darbo užmokestį pasirašydavo kažkokiuose dokumentuose, kažkokiame žurnale. Darbo užmokesčio eidavo atsiimti į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). G. V. paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia atvykti pasiimti darbo užmokestį. Pas G. V. dirbo apie pusę metų. Darbo užmokestis nebuvo fiksuotas. Mokėdavo dalimis, po kelis šimtus – po 300 Eur. Darbo užmokesčio dydis priklausydavo nuo padarytų darbų. Nepamena, koks darbo sutartyje buvo nurodytas atlyginimas. Skaičiuodavosi pats, kiek darbų padarė. G. V. likdavo skolingas, tačiau vėliau skolą atiduodavo. Jis (liudytojas) pasirašydavo už tą sumą, kurią gaudavo. Tačiau būdavo ir taip, kad sutarta daugiau ir neprimokėdavo. Ko nesumokėdavo atiduodavo vėliau. Pamena, kad dirbo kažkur prie (duomenys neskelbtini), nuosavuose namuose, gal dar dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau gerai nepamena. Ką reikia daryti, nurodydavo G. V.. Darbų vykdytojo nebuvo. G. V. pasakydavo kokiame objekte reikia dirbti ir pasakydavo kokius darbus atlikti. Nežino, kas rūpinosi statybinėmis medžiagomis, nes kada atvykdavo į objektą, statybinės medžiagos ten jau būdavo. Nėra priėmęs grynųjų pinigų iš užsakovų.

Siekiant patikrinti liudytojo E. A. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 91-93).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-01-31, liudytoju apklaustas E. A. parodė, kad jis nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2019 lapkričio mėn., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, meistro pareigose. Įmonės direktoriumi buvo G. V.. Apie šią įmonę sužinojo iš internete rasto darbo skelbimo. Darbo pokalbyje buvo su G. V., su juo sutarė darbo atlygį pagal išdirbtą kvadratūrą, dabar tų įkainių tikslių nepamena. Su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, vidutiniškai atlyginimo per savaitę gaudavo apie 250-300 Eur į rankas. Atlyginimą gaudavo grynaisiais, nes turi reikalų su antstoliais. Šiaip buvo su G. V. sutarę, kad atlyginimą gaus kiekvieną savaitę, tačiau būdavo kad nesumokėdavo, uždelsdavo. Gaunant grynuosius pinigus, ne visada reikėdavo kažkur pasirašyti. Realiai algalapių niekada negaudavo, nežino net kiek uždirbdavo, tačiau kartais kažkur reikėdavo pasirašyti. Kur reikėdavo pasirašyti tiksliai nežino, neprisimena. Kažkokių papildomų priedų už darbą lauko sąlygomis negaudavo, nes darbas visada ir buvo lauko sąlygomis, neišskiriant, atlygis už kvadratus. Gali pasakyti, kad paskutiniu metu kol dirbo, jam buvo nesumokamas darbo užmokestis, todėl jis ir išėjo iš darbo. Gali būti, kad jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga dėl neišmokėto darbo užmokesčio apie 300 Eur, tačiau jokio skolos raštelio nėra pasirašęs, nesitiki, kad šį įsiskolinimą grąžins. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo statybinius darbus. Atsimena objektą esantį (duomenys neskelbtini), ten buvo gyvenamųjų namų kvartalas, tikslesnio adreso neprisimena, nes dirbo prie kokių 5-6 namų. Dar tekę dirbti (duomenys neskelbtini), prie stogo lydimo, bet ten buvo jam tik kaip mokymasis. Daugiau objektų nelabai pamena. Darbus nurodydavo G. V.. Dėl medžiagų objektuose tiksliai negali pasakyti, kas parūpindavo, bet mano, kad gali būti jog užsakovai. Ar įmonėje galėjo dirbti kokių nelegalių darbuotojų, ar užsieniečių, atsakyti negali, nes nežino. Jam asmeniškai darbas visada būdavo darbo dienomis, darbo valandomis, savaitgaliais dirbti neteko.

Po šių parodymų pagarsinimo E. A. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, kad nebūdavo, jog darbo užmokestį mokėtų kas savaitę. Kelias dienas pavėluodavo, bet darbo užmokestį išmokėdavo. Atlyginimą mokėjo grynais, nes turėjo antstolių. Nepamena ar prašė G. V., kad jis jam darbo užmokestį mokėtų tik grynaisiais. Anksčiau dirbo pagal individualią veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal darbo sutartį, nes sakė, kad turi jį įdarbinti. Kaip buvo paskaičiuojamas darbo užmokestis nematė, bet pats maždaug žinodavo. Darbo užmokestis būdavo apskaičiuojamas pagal kvadratus. 1 kvadrato kaina buvo 5 eurai, trys operacijos būdavo: klijavimas, tinklelis, dekoras. Pasakydavo įkainį, kvadratus. Dėl darbo užmokesčio derėdavosi su G. V.. Atlyginimą išmokėdavo grynais. Pasirašydavo į knygą, kad gavo darbo užmokestį, ten buvo oficiali knyga. Įrašyta knygoje suma ne visada atitikdavo išmokėtą sumą, nes būdavo mažesnė parodyta nei gaudavo. „Sodrai“ mokesčius už jį mokėjo įmonė. Į tą knygą pasirašydavo kartę per mėnesį, tačiau gerai nepamena. Suma oficialiai buvo nurodyta mažesnė. Būdavo likutis, kurį primokėdavo. Pinigus visą laiką gaudavo grynaisiais. Jam paduodavo pinigus, likutį paduodavo vėliau, o išmokama suma už kvadratus atitikdavo ir viskas. Kvadratus pats susiskaičiuodavo. Kokį darbo užmokestį jam išmokėti tardavosi žodžiu, atsižvelgdami į objektą.

Iš liudytojo R. J. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. J. parodė, kad anksčiau jis yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip ir visuose normaliuose darbuose buvo. Atėjimas į darbą 8 valandą. Darbo pabaiga 17 valandą. Atlyginimai visada buvo mokami laiku. Tai buvo prieš kokius penkerius metus. Šioje įmonėje dirbo apie metus laiko. Rugsėjo mėnesį įsidarbino. Dirbo statybose darbuotoju dirbau. Pagal darbo sutartį buvo priimtas į darbą. Buvo du objektai. G. V. trūko žmonių. Dirbo objektuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mieste. „(duomenys neskelbtini)“ daugiabučius statė. Ten pagrinde jis (liudytojas) ir dirbo. Į darbą priėmė G. V.. Darbo užmokestis buvo mokamas taip, kad pasirašai ir gauni pinigus. Algalapyje pasirašyti reikėdavo ir atsiskaitydavo iš karto. Jis (liudytojas) pasirašydavo, kad gauna pinigus. Darbo užmokestis su lauko priedais per mėnesį buvo 750 Eur. Kiekvieną mėnesį jis pasirašydavome algalapyje. Darbo užmokestis būdavo išmokamas kada G. V. atvažiuodavo į objektą ir jį išmokėdavo. Jis (liudytojas) pasirašydavau, kad gauna pinigus. Įsiskolinimo jokio nėra. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Daugiau nieko neatsimena apie darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikslino, kad atlyginimas kartą per mėnesį būdavo mokamas. Avanso jis neimdavo niekada. Visada vienodas atlyginimas buvo - 750 Eur su lauko priedais. Jam (liudytojui) dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu dirbo ir daugiau darbuotojų. Buvo ir normaliai dirbančių buvo ir pijokų. Jie neateidavo į darbą ir panašiai. Apie įmonės pardavimą šiek tiek žino. Paliko žmoną sklype tvarkytis ir nuvažiavo pas G. V.. Jiems begeriant kavą ir kalbantis bendrais klausimais, pas G. V. atvažiavo kažkoks vyriškis, kuris buvo kažkuo nepatenkintas. Tas vyriškis atvažiavo automobiliu „Ford Tranzit“, žalios spalvos. Tas vyriškis atėjo prie G. V. ir paklausė: – „Tai parduosi savo firmą, ar ne?“. G. sakė: - „Bet tu žinai, kad yra problemų su ta firma?“. Jis pasakė: - „Žinau. Mokesčiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mus pavedė. Tas vyriškis vardu V. sakė: - „Nieko tokio. Parduok ir viskas. Toliau viską sutvarkysime“. V. yra tas asmuo, kuris norėjo pirkti tą įmonę. V. pasiėmė dokumentus. G. V. grynai jam atnešė segtuvą su dokumentais, antspaudus ir perdavė tam V.. Neatsimena, ar koks perdavimo aktas buvo. G. V. žodžiai buvo: - „Ar nebus problemų, V.?“. V. sakė: - „Tikrai nebus, viskas tvarkoje“. Kam jam tai reikalinga buvo, jis (|liudytojas) nesigilino. Jis (G. V.) tikrai dokumentus perdavė tam V.. Jo (R. J.) akivaizdoje tai įvyko. Tuo metu visi prie vieno stalo sėdėjo, kavą gėrė ir jis (R. J.) viską matė. Tie statybos objektai buvo juridinių asmenų statybos. Medžiagomis rūpinosi rangovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakovai. Jie medžiagas tiekė. Liudytojas R. J. ten dirbo. Jis (R. J.) dar patikslino, kad nesidomėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniais dokumentais, buhalterine apskaita. Nėra susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Šioje įmonėje jis dirbo paprastu darbininku. Patikslino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti rudenį. 2018 m. rugpjūčio 3 d., išėjo tėvystės atostogų. Kai pasirašydavo, kad gauna atlyginimą, buvo įrašyta 750 Eur suma. Nesidomėjo, kaip Sodrai atskaitoma buvo. Neįdomūs tokie dalykai, neapkrauna galvos tuo. Čia grynieji pinigai buvo. Jo grynas užmokestis per mėnesį buvo 750 Eur.

Siekiant patikrinti liudytojo R. J. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 77-79; 80-85).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-01-27, liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad jis nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2020 rugsėjo mėn., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, plataus profilio darbuotojo pareigose. Įmonės direktorius buvo G. V.. Gali pasakyti, kad G. yra jo žmonos pusbrolis, todėl visus uždirbtus pinigus jis jam išmokėjo. Tačiau žino, kad su kitais darbuotojais jis atrodo neatsiskaitė, nes pastoviai neturėjo pinigų. Jam išmokant darbo užmokestį, visada liepdavo, kad duotų jam algalapį, ir tik tuomet gavęs pinigų sumą, kuri atitiko algalapyje, pasirašydavo ant jo. Jo atlyginimas buvo 750 Eur į rankas. Žino, kad kitiems darbuotojams neduodavo pasirašyti. Pinigus, kaip minėjo, gaudavo grynaisiais. Su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau jis realiai dirbo iki 2019 metų rugsėjo mėnesio, nes nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020 m rugsėjo buvo vaiko auginimo atostogose. Dėl atlyginimo vokeliais, gali pasakyti, kad jam tikrai nemokėjo, viską gaudavo oficialiai, o kaip dėl kitų, jis nežino, į buhalteriją nesikišo. Objektai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje kotedžai, tuomet verslo centras „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ - vaikų gerovės centras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, pagal subrangos sutartį. Fiziniams asmenims jokių darbų jam neteko atlikti. Pagrinde buvo gipso, parapetų, balkonų, laiptinės apvadų darbai. Ar darbai buvo atliekami pagal sutartis, jis nežino. Gali pasakyti, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, tai buvo tokia situacija, kad jis buvo pas G. namuose, ir atvažiavo G. draugas V. N., kuris G. įkalbėjo parduoti įmonę. Ir prie jo akių, buvo pasirašyta įmonės pirkimo - pardavimo sutartis, buvo perduoti antspaudai, įmonės dokumentai, jų buvo apie 1-2 segtuvus, kiek žino, kad ten buvo darbų saugos žurnalai, kažkokios sąskaitos, dar kažkas. Kad jam paskui G. sakęs, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturi. Žino, kad buvo įmonė parduota V. D., su kuriuo kartu G. V. ir V. N. sėdėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Kiek žino, G. nelabai norėjo įmonės parduoti, tikėjosi išsikapstyti iš skolų, bet V. teigė, kad tas žmogus, t. y. V. D. įmonę perka su visomis skolomis, neva dar kažką išsiieškos. Šiaip nori paminėti, kad G. tikrai stengėsi įmonę išlaikyti, tačiau kadangi didžioji darbuotojų dalis buvo pageriantys, jie neišeidavo ir neatlikdavo darbų, todėl buvo neatliekami darbai, kas sąlygojo atlyginimo nemokėjimą. Taip pat gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarė finansinė skylė, kai kokiais 2019 metais nesumokėjo užsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar vienas užsakymas iš (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso ir objekto nepasakys, ir taip pat (duomenys neskelbtini) objektas, kurio tikslių duomenų taip pat nepasakys. Dėl šių objektų patirti nuostoliai vilkosi ilgai, todėl atitinkamai gavus apmokėjimą iš naujų objektų, pirma buvo stengiamasi grąžinti skolas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-17, liudytoju papildomai apklaustas R. J. parodė, kad savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus prisimena, jų laikosi, tik patikslina, kad susimaišė su datomis. Realiai jis pradėjo dirbti 2018 metų sausio 3 d., prie šios apklausos prideda rastą savo darbo sutarties kopiją, kurioje ir nurodyta, jog jo darbo užmokestis 550 Eur atskaičius mokesčius, plius apie 200 Eur buvo lauko priedai. Iš viso kiekvieną mėnesį gaudavo 750 Eur. Realiai dirbo iki 2018 metų rugpjūčio 24 d., o vėliau išėjo į vaiko auginimo atostogas, pirmą mėnesį gimus dvynukėms mokėjo darbovietė, o vėliau du metus mokėjo SODRA. 2020 metų rugsėjo mėn., išėjo iš darbo. Taip pat dar kartą nori patikinti, kad prie jo akių G. V. V. N. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 1-2 segtuvus įmonės dokumentus, bei įmonės antspaudus.

Po šių parodymų pagarsinimo R. J. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad nežino, ar jo darbo sutartis buvo registruota žurnale. Įmonė buvo parduota. Dokumentus pasiėmė V. N.. Dėl įmonės pardavimo žino, nes tada geriant kavą, V. įkalbėjo G. parduoti savo įmonę. Iš karto buvo pasirašyta sutartis ir atiduoti dokumentai su štampais. G. klausimas buvo tiktai, ar tikrai nebus problemų. Jie pasirašė abu sutartį, gerdami kavą. Jis (R. J.) nematė, kas sutartį atsinešė. Jis to popieriaus neskaitė. Jis (R. J.) paaiškino, jog kai vyksta tokie dalykai, jis stengiasi nueiti į šoną. Girdėjo, ką jie kalba. Buvo prie vieno stalo. Jie susidėliojo popierius, štampus. Pasirašė sutartėlę kažkokią. V. pasiėmė, pabaigė gerti kavą ir išvažiavo. G. V. paaiškino jam (R. J.), kas čia įvyko. Jis sakė: - „Aš jau neištraukiu tos firmos, V. gal ką nors padarys iš jos“. Išeina, kad jie – V. ir G. buvo pažįstami, nes jie draugiškai bendravo. Ne iš gatvės žmogus buvo. Ant stalo nebuvo kompiuterio, nieko, tik ranka kažką pasirašė ir V. pasiėmęs tuos dokumentus išėjo. G. klausimas buvo: - „Ar nebus V. problemų?“. Jis sakė „Nebus problemų. Viskas gerai“. Problemos tokios, kad dabar patys matote kokios yra. G. nenorėjo tos firmos pardavinėti. Tos problemos tęsiasi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikų. Jie jau paskui pamatė, kad jau viskas – nei medžiagų užsakovas neduoda, nei to, nei to. G., kaip direktorius, su kolektyvu kalbėdavosi. Jis sakydavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lyg tai bankrotą paskelbė, neperveda pinigų ir panašiai. G. V. yra jo (R. J.) žmonos pusbrolis, bet jam ne giminė. Žmona gal bendrauja su juo, jis ne. Jų žemės sklypai šalia yra. Ten, tuose sklypuose, kažkas pastatyta yra. Jie susitinka - tvoros remiasi. Bet kokius 2 metus nėra G. matęs, nes turi veiklos, turi darbą. Važiuoja į sklypą. Nestebi tokių dalykų ar G. ten būna, ar ne. Per daug galva apkrauta ir taip savomis problemomis.

Iš liudytojos L. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta L. K. parodė, kad reikėjo renovuoti pastatą. Susirado žmogų, kad atliktų statybos darbus. Susisiekė ir pradėjo darbus, bet neužbaigė. (duomenys neskelbtini) rajone buvo objektas tvarkomas. Per internetą susirado jį, per skelbimus. Įmonės dabar neatsimena. Reikėjo padaryti fasadą - apšiltinti ir uždėti struktūrą, tinką. Atvažiavo, apžiūrėjo, dėl pinigų susitarė, kiek reikėjo sumokėti. Bet paskui tai atvažiuodavo, tai neatvažiuodavo. Vieną dieną dirba, kitą dieną nedirba, vieną dieną visai dingo, neatlikę darbų. Avansą mokėjo. Atlikdavo darbus, atsiveždavo savo medžiagas ir ji sumokėdavo už tai G. V.. Jis iš jos paimdavo pinigus. Nebuvo pasirašomi pinigų priėmimo - perdavimo aktai. Jis tik pasirašydavo ant sutarties, kad jis pinigus gavo. Buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis ir ant tos sutarties pasirašydavo, kad perduodavo pinigus. Sutartis dėl darbų atlikimo buvo pasirašyta. Ji (liudytoja) prašė, kad būtų pasirašyta tokia sutartis. Ji buvo surašyta ir pasirašyta. Kai sumokėdavo pinigus, pasirašydavo, kad kažkokią dalį pinigų gavo. Bet joks finansinės apskaitos dokumentas nebuvo išrašomas. Iš viso kiek sumokėjo, net negali pasakyti. Nepasižiūrėjo savo dokumentų, nes nežinojo, dėl ko kaip liudytoja yra kviečiama. Darbai nebuvo atlikti. Nenutraukė sutarties, dingo žmogus ir tiek. Kelis kartus skambino, bet neatsiliepdavo. Tada susirado kitus žmones, kurie padarė darbus. Jai buvo nuostoliai, bet nesikreipė į teismą dėl skolos. Patikslino, kad apie 8 000 - 9500 Eur suma iš viso buvo. Objekte pasirašydavo ant sutarties, kad pinigus gavo. (duomenys neskelbtini) ji buvo iškviesta ir tada nuvežė policijai tą sutartį. Policijoje buvo apklausta, nes kažkas kreipėsi, kad neatlikti darbai. Nereiškė civilinio ieškinio, nes dėl 2 000 Eur važinėti į teismus neverta. Už tuos pinigus, kur duodavo G. V. jis nupirkdavo medžiagų, arba atlikdavo darbus. Vėliau buvo prašyta duoti pinigų, nes reikės fasado struktūrai pirkti. Kada paskutinį kartą tai struktūrai davė 2 000 Eur, jis (G. V.) dingo. Patikslino, kad objektas buvo (duomenys neskelbtini). To objekto paskirtis dabar yra parduotuvė. Pats objektas priklausė tuo metu jai (liudytojai). Po to buvo sudaryta panaudos sutartis su įmone. Patalpos jai, kaip fiziniam asmeniui priklauso. Statybinėmis medžiagomis rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne ji. Ji taip buvo sutarusi su G. V., kad jis medžiagas perka. Darbuotojai į objektą (duomenys neskelbtini), atvykdavo, jie nebuvo vietiniai. Atliekant darbus, būdavo pastoliai. Ne jos jie buvo. Kam pastoliai priklausė nežino. Prie objekto darbuotojai dirbo ilgai. Atvažiuodavo du, atvažiuodavo keturi darbuotojai. Jie dirbdavo ne visą darbo dieną. G. V. ne visą laiką būdavo. Kada G. V. buvo objekte, darbuotojai dirbo visą dieną. Kada G. V. nebūdavo, darbuotojai nedirbdavo. Tos prie sutarties nurodytos sumos, buvo sumokėtos už atliktus darbus. Paskutinė suma tik nebuvo sumokėta. Buvo pasakyta, kad reikia sumokėti, nes reikia nusipirkti struktūrą. Minėtoje sumoje yra keturi mokėjimai 2 400 Eur, 3 000 Eur, 2 000 Eur, 2 000 Eur. Mokėdama pinigus visada reikalaudavo, kad G. V. pasirašytų, jog pinigus gavo. Už paimtus 2 000 Eur turėjo uždėti struktūrą. Darbų atlikimo aktai nebuvo sudaromi.

Siekiant patikrinti liudytojos L. K. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 122-127).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-23, liudytoja apklausta L. K. parodė, kad ji 2020 metų vasaros pabaigoje internete rado skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka statybinius darbus, kurie reikalingi jai, t. y. namo sienų apšiltinimas, išlyginimas sienų, struktūros uždėjimas ir pan.. Atvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. V., jis apsižiūrėjo namą, paskaičiavo kvadratus, ir jie sutarė 12 000 Eur už visus darbus su medžiagomis. Darbų atlikimo adresas (duomenys neskelbtini). Pagal statybos rangos sutartį, kurią prideda prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, darbai turėjo prasidėti 2020-10-01, tačiau darbus pradėjo kažkur rugsėjo viduryje. Namą apšiltino bet nepilnai, uždėjo tinką, padarė daug broko, broko neištaisė. Dažniausiai dirbdavo apie 4-6 žmones, kurie keisdavosi, dirbdavo darbo dienom ir darbo valandom, savaitgaliais niekada nedirbo. Užsieniečių darbuotojų nebuvo. Kadangi darbai pilnai nebaigti, darbų atlikimo aktas nebuvo surašytas. Iš viso vienintelis dokumentas buvo statybos rangos sutartis. Buvo jai pažadėta, kad gale darbų pabaigos, jai kaip fiziniam asmeniui kažką išrašys, tačiau nieko neišrašė. PVM sąskaitos faktūros taip pat neišrašė. Nori pabrėžti, kad visus apmokėjimus darė grynais pinigais, iš viso per 5 kartus sumokėjo 11 800 eurų, tačiau jokių pinigų priėmimo kvitų neišrašė, tik padarė įrašus ant statybos rangos sutarties. Bankinių pavedimų nebuvo dariusi. Taip pat nori paminėti, kad paskutinį apmokėjimą 2020-11-16 davė G. V., kuris teigė, kad pinigai reikalingi struktūrai, nors pinigus paėmė, darbų iki galo neatliko, struktūros neuždėjo, nei medžiagų, nei darbų, nei grąžino pinigus. Iš viso dar šių metų pavasarį žadėjo atvažiuoti darbus pabaigti, tačiau iki šios dienos darbai nebaigti, į jos skambučius neatsiliepia. Smulkios statybinės atliekos yra likę, neišsivežė.

Po šių parodymų pagarsinimo L. K. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad Statybos rangos sutartyje (1 t., b. l. 126) pasirašė (padarė įrašus) jos vyras. Viskas čia G. V. ranka yra įrašyta. Nesikreipė dėl sąskaitos faktūros išrašymo.

Iš liudytojo E. G. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. G. parodė, kad G. V. yra jo sesers vyras - svainis. Jis pakankamai artimai bendrauja su G. V.. Susitinka, aplanko vienas kitą. Jis (E. G.) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš du su puse metų, vairuotojo pareigose. Atlyginimas jo buvo 200 Eur per mėnesį. Į darbą jį priėmė G. V.. Atlyginimas jam buvo mokamas. (duomenys neskelbtini), ofise išmokėdavo atlyginimą. Atlyginimą išmokėdavo kartą per vieną mėnesį. Jis (E. G.) vairavo mikroautobusą, kuris priklausė jam pačiam. Žmones veždavo į objektą, statybines medžiagas. Nežino, kiek laiko dirbo, tačiau neilgai. Metų neišdirbo. Tai buvo jo antraeilis darbas. Yra vežęs kažkokias statybines medžiagas į (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniais dokumentais nesidomėjo, nesikalbėjo apie tai su G. V.. Apie įmonės pardavimą nieko nežino. Nežino, kiek darbuotojų įmonėje dirbo. Darbo užmokestį jam išmokėdavo G. V.. Nebuvo mokamas atlyginimas „vokeliuose“, nelegaliai kaip nors. Darbo sutartis buvo surašyta. Algalapyje pasirašydavo, kad gavo darbo užmokestį. Nesidomėjo, kiek už jį „SODRAI“ mokėdavo. Už kurą jo vairuojamam automobiliui mokėdavo G. V.. Neatsimena, kur buvo tie objektai, į kuriuos veždavo žmones. (duomenys neskelbtini), tai gerai atsimenu. Statybines medžiagas vežė iš tokios firmos, kaip (duomenys neskelbtini).

Siekiant patikrinti liudytojo E. G. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 111-113; 114-117).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-24, liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad jis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo pareigose, ir dirbdavo apie porą valandų per dieną, t. y. nuveždavo žmones į objektus, arba medžiagų atveždavo. Įmonės direktorius buvo G. V.. G. V. yra jo sesers vyras, todėl apie šią įmonę žinojo. Tiek trumpai dirbo, nes jau nebelabai buvo darbo, ir taip pat sukūrė savo įmonę. Jie buvo sutarę su G., kad jo darbo užmokestis bus fiksuotas - 200 Eur per mėnesį, kadangi kaip sakė dirbo tik po kelias valandas per dieną. Atlyginimą gaudavo tvarkingai, vieną kartą per mėnesį, pasirašydavo ant algalapių, gaudavo grynaisiais, išmokėdavo pats G. V.. Asmeniškai jam jokie priedai už darbą lauko sąlygomis nebuvo mokami. Jis algalapių į namus negaudavo, todėl pateikti nieko negalėtų. Jam atlyginimas vokeliais nebuvo mokamas, o ar kitiems taip mokėjo negali pasakyti, nes nežino. Kiek atsimena darbai buvo vykdomi (duomenys neskelbtini), ten griovė pastatą darbininkai, bet tikslaus adreso neprisimena, daugiau nelabai ką pamena. Pačių užsakymų, ar apmokėjimų jis nedarydavo, tiesiog jam buvo pasakoma, kur nuvažiuoti paimti medžiagų. Jis (E. G.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų niekada neturėjo ir jais nedisponavo. Su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė pilnai, jis jokių pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-17, liudytoju papildomai apklaustas E. G. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus patvirtina, jie yra tikslūs, tik gal dėl praėjusio didelio laiko tarpo nepaminėjo, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo darbo užmokestis buvo mažesnis nei 200 Eur į rankas, iš tikro po ankstesnės apklausos pagalvojo, kad realiai apie 200 Eur ant popieriaus gal turėjo būti atlyginimas, o į rankas realiai gaudavo apie 120 -130 Eur, nes kaip ir ankstesnės apklausos metu teigė, dirbdavo ne pilną darbo dieną, o realiai tik nuveždavo žmones, kartais ir parveždavo, taip pat kartais medžiagų reikdavo nupirkti. Labai gaila, nenori nieko meluoti, bet tikrai nepamena visų tikslių aplinkybių, ir gaila, kad neturi išsaugojęs savo darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai dar kartą pasikartos ir patikins, kad jo grynais atlyginimas buvo 120 -130 Eur, tikslios sumos neprisimena. Daugiau nieko papildyti neturi.

Po šių parodymų pagarsinimo E. G. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad darbo sutarties neišsaugojo. Darbo sutartis buvo tikrai sudaryta.

Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu E. G. dar patikslino, kad jo darbo funkcijos buvo vežioti žmones į darbą. Jis vežiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkus. Dėl jam mokėtų pinigų paaiškino, jog taip buvo, kada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nebuvo medžiagų, todėl G. V. liepė nupirkti skaldos ir dar kažko. Šeimininkai davė pinigus, viskas buvo nupirkta ir atvežta. Medžiagas pirko šeimininko vardu. Pateikė jiems kvitą kiek išleido pinigų medžiagoms. Buvo ir daugiau tokių atvejų, kada nuvažiuodavo dirbti, o medžiagų nėra. Tai tada važiuodavau pirkti. Jis (E. G.) nupirkdavo statybines medžiagas ir užsakovams atiduodavo grąžą bei kvitą, patvirtinantį medžiagų pirkimą ir išlaidas. Pretenzijų niekas dėl to neturėjo. Nepamena, kam ir kokias medžiagas tiksliai pirko, nes daug laiko praėjo. Pamena, jog (duomenys neskelbtini) latakus pirko. Pinigus duodavo šeimininkas. Jam duodavo pinigus ir jis važiuodavo pirkti medžiagų. Kada šeimininkas duodavo pinigus, pasirašyti, kad pinigus gavo, neprašydavo. Jo (E. G.) pareigybė buvo vairuotojas. Surinkdavo žmones ir išvežiodavo juos į objektus. Būdavo situacijų, kad atveža darbininkus, šeimininkas būdavo prižadėjęs medžiagas susipirkti, bet nenusipirkdavo, todėl jis (E. G.) skambindavo G. V. ir apie tai jam pranešdavo. Kadangi G. V. pastoviai medžiagas pirkdavo, tai jam kainos būdavo kitokios (mažesnės), todėl jis (E. G.) pats nuvažiuodavo ir nupirkdavo medžiagas. Jam objektų savininkai paduodavo pinigus, jis nuvažiuodavo ir nupirkdavo medžiagų. Kad gaudavo pinigus niekur nepasirašydavo. Nupirkęs statybines medžiagas, objektų savininkams atiduodavo grąžą ir kaso kvitą. Medžiagas pirkdavo šeimininko vardu, tačiau G. V. paskambindavo ir užsakydavo medžiagas. Kada jis (E. G.) atvažiuodavo paimti iš pardavimo vietos statybinių medžiagų, jos jau būdavo sudėtos ir paruoštos paėmimui. Jis jas paimdavo ir atsiskaitydavo už jas. G. V. jis (E. G.) paskambindavo ir pasakydavo, kad nėra medžiagų, o G. V. nusimanė, žinojo kiek, kokių medžiagų reikės ir jas užsakydavo. Kiek kartų vežė medžiagas tiksliai nepamena, bet ne kartą ir ne du. G. V. jo neprašė ir jam nesakė kokius parodymus reikia duoti.

Iš liudytojo V. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. B. parodė, kad pažįsta G. V.. Jie ir draugai buvo ir darbo santykiai juos siejo. Paskutiniu metu nebendrauja. Jis (V. B.) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” pagalbiniu ir plataus profilio darbininku. Dirbo įvairų darbą. Buvo darbo sutartis sudaryta, darbo užmokestis buvo apie 700 Eur. Jis (V. B.) paimdavo į priekį darbo užmokestį ir jam po to paskaičiuodavo likusią algą. Du kartus per mėnesį mokėdavo darbo užmokestį. Būdavo mokamas ir avansas. Pasirašydavo algalapyje, kad gavo pinigus. Pinigus jam išmokėdavo ofise, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso neatsimena. Būdavo, kad jis (V. B.) paprašydavo, o pinigus jam priveždavo. Vėliau visada pasirašydavo, jog gavo atlyginimą. Fiksuotas atlyginimas būdavo. Likutį paskaičiuodavo. 700 Eur jo atlyginimas buvo. Primokėdavo dar papildomai. Buvo susitarę dėl tokio atlyginimo dydžio. Vokelyje pinigų nemokėdavo. Teko dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. „(duomenys neskelbtini)“ dar dirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)” neliko skolinga jam pinigų už darbą. Patikslino, kad sumos kiekvieną mėnesį būdavo tos pačios. Kai duodavo avansus, rašydavosi ant lapuko. Jis (V. B.) jam (G. V.) parodydavo, kiek yra užsirašęs. Tuos pinigus gale mėnesio atskaičiuodavo. Jeigu dar per mažai būdavo pasiėmęs, algos dieną primokėdavo, kiek priklauso. 5-6 metus ten dirbo. Į objektus su savo mašina nuvažiuodavo. G. V. už kurą mokėdavo. Jis duodavo pinigų kurui. Visą vasarą (duomenys neskelbtini) dirbo. Ne kiekvieną dieną važinėdavo. Nežino, kas statybos objektuose statybinėmis medžiagomis rūpindavosi.

Siekiant patikrinti liudytojo V. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 123-125).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-24, liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad jis nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. vasario 23, ir vėliau nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 2 d., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagalbinio, pameistrio, plataus profilio darbuotojo pareigose. Įmonės direktorius buvo G. V.. Jis su G. V. yra pažįstamas apie 27 metus, todėl apie šią įmonę žinojo iš seniau. Su G. V. buvo sutarę, kad jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis, t. y. 2019 metais buvo apie 450 Eur, vėliau lyg atlyginimas kažkiek kilo, kaip kilo minimalus atlyginimas Lietuvoje. Kažkada, t. y. 2019 ar 2020 metais, jam reikėjo deklaruoti pajamas, ir pagal pažymą matė, kad neva jam buvo mokamas apie 1 000 Eur atlyginimas, ko niekada nebuvo buvę. Pasikartos, realiai į rankas gaudavo nuo 450 Eur iki daugiausiai turbūt 615 Eur per mėnesį, tačiau 615 Eur gali būti, nuo tada, kai pakilo bendras Lietuvoje minimalus atlyginimas. Taip pat matė, kad algalapiuose buvo parašyta, jog neva dar turėjo gauti priedą už darbą lauko sąlygomis, tačiau realiai, tokio priedo negaudavo. Tiksliau nežino ar skaičiuodavosi čia bendrai su priedu ar be, bet gaudavo nuo 450 Eur iki 615 Eur. Atlyginimą gaudavo grynaisiais iš G. V., bet gaudavo ne vieną kartą per mėnesį, bet įvairiomis sumomis, įvairiais laikotarpiais. Taip pat jam duodavo pasirašyti ant algalapių, tačiau jų neturi. Jam darbo užmokestis nebuvo visada vienodas, nes jis priklausydavo nuo išdirbto darbo. Dar nori paminėti, kad kartais tekdavo važiuoti į objektus, ir teko kurą pilti už savo pinigus. Nori pabrėžti, kad atlyginimo vokeliuose negaudavo. Pats G. V. kažkur žymėdavosi, kas, kiek, ko padarydavo per dieną, duodavo darbuotojams į savaitę kažkokią pinigų sumą, tai po 50 Eur ar daugiau, bet visada pasižymėdavo, o mėnesio gale skaičiuodavo, kiek darbuotojas uždirbo, kiek gavo pinigų mėnesio eigoje, ir vėliau suskaičiuodavo, kai kuriems išskaičiuodavo įvairiausius brokus, ir pinigų visai nemokėjo. Gali pasakyti, kad yra buvęs laikotarpis, kad norėdamas užsidirbti, dirbdavo šeštadieniais ir sekmadieniais, gal kokius tris mėnesius dirbo be išeiginių, už darbą savaitgaliais buvo mokama grynaisiais, niekur šitas atlyginimas nesimatydavo. Dirbdavo po kelis žmones, kelis kartus, norint priduoti objektą, teko dirbti ir iki vidurio nakties. Kol dirbo UAB „“(duomenys neskelbtini)“, pagrinde atlikinėjo fasadų darbus. Kažkur 2019 metų pavasarį, gal gegužės mėn., teko dirbti pagalbiniu darbuotoju, nešioti kibirus, ir tuo metu teko uždirbti kažkur po 80 -100 Eur per dieną. Tai tęsėsi kažkur apie 5 dienas, kol buvo pastatytas namas. Objektai buvo (duomenys neskelbtini), soduose, ten teko nugriauti namą ir pastatyti naują, (duomenys neskelbtini) rajone, kažkokiame kaime 2 aukštų namas buvo restauruotas, prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastatas restauruotas; daug objektų. Daugiau neprisimena. Medžiagomis pasirūpindavo užsakovai, arba G. V.. Gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam dar liko skolinga atostoginius, kurie yra neišmokėti už nepanaudotas atostogas, taip pat, kaip minėjo, apie 1 000 Eur, kurie buvo prirašyti, kad neva jam išmokėti. G. V. jam yra žadėjęs juos grąžinti, tačiau taip ir nesumokėjo.

Po šių parodymų pagarsinimo V. B. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad 1 000 Eur nebuvo alga. Kada jis deklaravo pajamas VMI, jam buvo pasakyta, kad jis yra gavęs 1 000 Eur. VMI matė, kad tariamai jam buvo pervesta 1 000 Eur. Tačiau jis šių pinigų negavo. Neklausė apie tai G. V., nes jau buvo išėjęs iš darbo. Jo darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jo darbo užmokestis yra beveik 700 Eur. Vokelyje atlyginimo nemokėdavo. Duodavo dar 50 Eur, kada paprašydavo. Kai reikėdavo pinigų, pasakydavo G. V., kaip senam draugui. Ne visada nuo algos atskaičiuodavo. Būdavo, kad jis jam duoda pinigų, o jis (liudytojas) paskui jam juos grąžindavo. Jis (G. V.) jam kaip paskolindavo tų pinigų. Tokių pinigų jis (G. V.) neatskaičiuodavo nuo darbo užmokesčio, nes liudytojas juos jam grąžindavo. Jie pažįstami 27 metus, todėl kai kokia bėda, jis kreipdavosi į G. V.. Jis (V. B.) ir šeštadieniais ir sekmadieniais dirbdavo, už tai sumokėdavo. Grynais išmokėdavo už darbą savaitgaliais. Ne visą laiką šeštadienį, sekmadienį dirbdavo. Dar 1 000 Eur G. V. jam skolingas už nepanaudotas atostogas.

Iš liudytojo E. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. B. parodė, kad ieškojo, kas jam sienas gali išmūryti. Socialiniuose tinkluose jam G. V. rekomendavo. Jie sutarė dėl tokio darbo. Darbas buvo padarytas. Darbų sutartis buvo sudaryta. Sutartį sudarė G. V., prieš atliekant darbus. Jis (E. B.) mokėjo pinigus, už atliekamus darbus. Buvo mokama už konteinerio nuomą. Atskirai buvo mokama už monolitinio žiedo darbus ir mūrijimo darbus. Už konteinerį ir monolitinį žiedą pavedimu mokėjo, o už mūro darbus dalį grynais, dalį pavedimu mokėjo. Prašyti G. V. neprašė, bet buvo sąlyga, kad iki tam tikros datos jeigu sumoku, galima grynais, jeigu nesumoku tada pavedimu. Sutartyje buvo nurodyta kaina, kad kvadratas 10 Eur. Jį (E. B.) tenkino tokia suma. Sutartyje buvo su PVM kaina nurodyta. Realiai siūlė, kad jei nori pigiau, tada grynais, be PVM, o jei vėliau, tada su PVM. O jis (E. B.) dalį be PVM sumokėjo grynais, o kitą dalį su PVM. Jis, kaip statytojas, norėjo, kad kuo pigiau jam tas namas atsieitų. Dalį sumokėjo grynais. Sakė, jei nori pigiau gali mokėti be PVM, o su PVM kaina kita. Pasiūlė, tai ir sutiko. G. V. yra sumokėjęs apie 8 - 9 000 Eur. Čia už sienas ir monolitinį žiedą. Žiedas, tai jau paskutinė mūro dalis. Du darbuotojai dirbo. Tas objektas buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone yra jo registruotas gyvenamosios vietos adresas. Reikalavo tų rekvizitų sutarčiai. Objekto adresas ar buvo sutartyje nurodytas - neatsimena. (duomenys neskelbtini). Tokiu adresu buvo objektas. Sutartį parengė, pateikė pasirašyti G. V.. Sutarties 2 punkte mūro darbų kaina nurodyta 1 m² be PVM. PVM plius 21 procentas. Ta sąlyga jam buvo žinoma. Statybinių medžiagų pristatymą į objektą organizuodavo įvairiai. Blokeliais ir klijais pasirūpino jis (E. B.), o kitomis medžiagomis pasirūpino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis (E. B.) buvo sumokėjęs už tas medžiagas atskiru pavedimu. Jis (E. B.) tik klijus buvo nupirkęs. Medį, armatūrą pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Cemento užsakinėjo mašiną. Jis (E. B.) sumokėjo 8 000 - 9 000 Eur. Iš jų grynais 4 000 - 4 500 Eur, o likusią sumą sumokėjo bankiniu pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kada mokėjo grynais, tai G. V. tik ant sutarties lapo pasirašydavo, kad paėmė pinigus. Pinigų priėmimo kvitas nebuvo rašomas. Darbai buvo atlikti sutartu laiku, nors ir vėlavo. Darbų eigoje ne pagal projektą buvo sienos išmūrytos, tačiau davus pastabą, pataisė ir padarė darbus taip kaip ir priklauso. Priežiūrą darbų vykdė ne jis (E. B.). Viską patikėjo G. V.. Darbuotojai dirbo du. Juos į objektą atveždavo G. V. žmogus. Jis (E. B.) atvažiuodavo po darbo, kai jau darbininkų nebūdavo, pasižiūrėdavo, kas padaryta. Už patį darbą buvo sumokėta 7 000 - 7 500 Eur. Pagal nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį, mokėdavo už medžiagas. Sumokėjo grynais G. V. tik vieną kartą ir jis ant sutarties viršaus pasirašė, kad paėmė pinigus. 3 770 Eur galėjo būti, tiksliai nepamena. Visos kitos piniginės lėšos buvo pervestos į bankinę sąskaitą. G. V., kalbėdamas apie darbų atlikimo kainą, tai siejo su kažkokia data. Gal rugsėjo 20 d., buvo, kai grynuosius turėjo surinkti dviejų dienų eigoje. Ar ten su PVM, ar be, neatsimena.

Siekiant patikrinti liudytojo E. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 97-(duomenys neskelbtini)).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-20, liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad jis 2019 metų vasarą, per internetą susirado UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam reikėjo pamūryti namo visas sienas. Pakalbėjus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu G. V., sudarė darbų sutartį. Darbai buvo atliekami adresu (duomenys neskelbtini). Prie apklausos pateikia Statybos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2 lapai), Atliktų darbų akto (1 lapas), PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas) kopijas. Darbai buvo atliekami pagal sutartį nuo 2019 metų rugpjūčio 14 dienos, ir darbus atliko iki 2019 metų spalio mėn., vidurio. Darbai buvo atlikti pagal sutartį, t. y. sienų mūrijimas ir monolitinio žiedo išliejimas. Kiek pamena, kad prie objekto dirbo 2 žmonės, tačiau mano, kad jie buvo užsieniečiai, t. y. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kadangi visiškai nekalbėjo ir nesuprato lietuviškai. Ar dirbo lietuvių darbuotojų pasakyti negali, bet kiek matė, tai dirbo tik tie du asmenys. Darbai buvo atliekami darbo dienomis, darbo valandomis. Ar buvo dirbama šeštadieniais, neprisimena. Medžiagos realiai buvo jo, t. y. jis už viską mokėjo, blokelius buvo pats atsivežęs, dalį medžiagų, kaip jau sakė, buvo pats sumokėjęs, tik G. V. organizavo atvežimą. Pabaigus darbus buvo surašytas atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos pateikia prie ikiteisminio tyrimo. Po darbų atlikimo, apmokant už darbus, iš G. V. buvo pasiūlymas už darbus atsiskaityti be PVM, tačiau buvo pasakyta, kad jei sumokės iki nurodytos datos. Kokia tiksliai tai buvo data jis dabar nepamena, bet pamena, kad buvo šeštadienis, todėl pasakė, kad jei būtų iki penktadienio, būtų galima be PVM, o kadangi jau šeštadienis, todėl reikėjo su PVM. Už atliktus darbus apmokėjo grynaisiais 2019 metų rugsėjo mėn.. Sumokėjo 3 770 Eur, yra padarytas įrašas ant atliktų darbų akto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus gavo. Joks pinigų priėmimo kvitas nebuvo išrašytas. O likusią sumą, pagal PVM sąskaitą faktūrą, t. y. 791,70 sumokėjo bankiniu pavedimu. Iš viso 2019 metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bankinius pavedimus, t. y. 237 Eur buvo už jūrinio konteinerio atvežimą ir nuomą, 1 500 Eur už namo monolitinio žiedo liejimo medžiagas, ir 791,70 Eur - PVM sąskaitos faktūros PVM mokestis. Statybinių atliekų po darbų, kurias turėjo išsivežti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Statybvietę susitvarkė pats. Nori paminėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį iš dalies apgavo, jam padarė apie 500 Eur žalos, kadangi buvo sutarę už monolitinio žiedo išpylimą 1 500 Eur, o jie realiai tik išliejo žiedą, o žadėtą medieną, kurią turėjo palikti, paėmė ir išsivežė, vėliau žadėjo arba medieną grąžinti, arba pinigus už medieną, bet nei vieno nei kito negrąžino. O vėliau visai neatsiliepinėjo į jo skambučius.

Po šių parodymų pagarsinimo E. B. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad gal tik sumą čia padidino. 2019 m. rugpjūčio 12 d., Statybos darbų sutartyje yra jo parašas. Darbų atlikimo aktą už 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., jis yra gavęs. Jį jam G. V. pateikė. Rankraštinį įrašą dėl 3 770 Eur gavimo G. V. parašė. Suma yra 4 561,70 Eur. Jam (E. B.) jis (G. V.) neaiškino, kodėl skirtumas yra. Pasakė, kad su PVM būtų 4 561,70 Eur, o grynais 3 770 Eur. Jis (E. B.) paprašė, kad jis (G. V.) pasirašytų jog gavo pinigus. Jis sutiko. Jis prie jo pasirašė, kad gavo pinigus. Jis (E. B.) tą dokumentą pasiliko sau. Sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jam pateikta G. V.. Buvo sąskaita faktūra ir darbų atlikimo aktas, kad čia tiek išlaidų turėjo. Buvo dvi kopijos. Vieną sau pasiliko, kita liko pas G. V.. Darbai dar nebuvo baigti. Tai rugsėjo mėnesį buvo. Jis (E. B.) nėra statybininkas, su sąskaitomis nesusidūręs. Jis neatkreipė dėmesio į tas datas. Rugpjūčio 12 d., buvo. 2019 metais tai buvo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu ir pateikė tuos dokumentus. Jo paprašė atsivežti, ir jis juo atsivežė į apklausą. Vėliau pavedimus darė iš sąskaitos į sąskaitą. Čia vienintelis kartas, kai grynais buvo sumokėta. Jis (E. B.) pervedė 791,70 Eur su PVM. Kadangi mokėjimas buvo po tos datos. Buvo pasakyta, nebespėjame, tai turėsime PVM sumokėti. 3 770 Eur sumokėta grynais. Ir dar sumokėjo PVM. Visą sumą sumokėj – 4 561,70 Eur. G. V. sakė reikia ir PVM. Dar plius papildomai nuo tos sumos 21 procentą reikėjo sumokėti. 1 500 Eur pavedimą padarė. Visi mūro darbai buvo atlikti už 4561,79 Eur. Monolitinis žiedas papildomi kainavo 1 500 Eur. Buvo padarytas pavedimas.

Iš liudytojo V. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. B. parodė, kad pažįsta G. V.. Dirbo su juo. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra girdėta, dirbo toje įmonėje. Ten dirbo vasarą, (duomenys neskelbtini) gamykloje. Pareigos buvo tvarkyti fasadus. Jį pakvietė į darbą G. V.. Susitiko, susipažino ir jis jį pakvietė. Tuo metu jis (V. B.) ieškojo darbo. Kreipėsi į G. V., kaip į darbdavį. Buvo sudaryta darbo sutartis. Buvo sutarę, kad kiek padarai, tiek gausi atlygio. Pagal kvadratūrą. Kiek pasidarai, tiek uždirbi. (duomenys neskelbtini) gamyklą (duomenys neskelbtini) tvarkė. Jam grynaisiais pinigais darbo užmokestį mokėjo. Vieną kartą per mėnesį mokėdavo. Jam atveždavo pinigus į objektą. Išmokėdavo grynaisiais. Jis algalapyje pasirašydavo, kad pinigus gavo. Jo darbo užmokestis grynaisiais būdavo visaip ir 700 - 800 Eur ir 1 000 Eur. Kiek padarydavo, tiek ir gaudavo. Dirbo tik viename objekte – (duomenys neskelbtini) gamykloje. Jam neturėjo reikšmės, ar lauko sąlygomis, ar ne dirbti. 15 Eur už kvadratą buvo mokama. Atlyginimą mokėjo darbų vadovas G. V.. G. V., išmokėdamas pinigus, reikalaudavo į algalapį pasirašyti. Kiekvieną kartą taip būdavo – pasirašai ir sumoka. Įmonė jam neliko skolinga. Yra matęs, kad ir kitiems darbuotojams išmoka pinigus. Jie irgi pasirašydavo. Iki darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepažinojo G. V.. G. V. bendraudavo su užsakovais, kiek tai susiję su darbų pirkimu, statybinių medžiagų pirkimu. Nežino, kas rūpinosi statybinėmis medžiagomis. Nežino, ar užsakovas atsiskaitė su G. V. už atliktus darbus. Atsiskaitymo klausimais nieko nežino. Dirbo tik viename minėtame objekte.

Siekiant patikrinti liudytojo V. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 93-95).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-15, liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad jis nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasadininko pareigose. Įmonės direktorius buvo G. V.. Dirbo pagal darbo sutartį. Kol dirbo, atlyginimas buvo mokamas grynaisiais, mokama buvo visaip, t. y. kuomet pinigų turėdavo direktorius, tuomet ir išmokėdavo. Kartais kas savaitę, kartais į mėnesį vieną kartą. Atlyginimus mokėdavo ir objektuose, ir įmonės patalpose. Jokių priedų už lauko sąlygas nemokėdavo. Atlyginimo gaudavo vidurkį apie 700 Eur, nors turėjo uždirbti daugiau, tačiau G. sakydavo, kad nėra pinigų. Šiaip kiekvieną kartą gaunant atlyginimą, niekur nepasirašydavo, kad pinigus gavo, tačiau išeinant iš darbo pasirašė už visą laikotarpį. Kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliko fasado apdailos darbus. Medžiagomis pačiam rūpintis nereikėjo, viską pateikdavo arba užsakovas, arba direktorius G. V.. Dirbo prie objektų (duomenys neskelbtini), (statomas naujų namų kvartalas), (duomenys neskelbtini) (nuosavas namas), (duomenys neskelbtini) (statybinių medžiagų parduotuvė), (duomenys neskelbtini) gamykloje (visas pastatas), (duomenys neskelbtini) (nuosavas namas), (duomenys neskelbtini) (nuosavas namas). Žino dar, kad objektas buvo (duomenys neskelbtini) kažkur (nuosavas namas), bet ten dirbo kiti vyrai. Kiek žino, lyg visuose objektuose buvo pasirašytos darbų sutartys, jas sudarinėdavo pats direktorius G. V..

Po šių parodymų pagarsinimo V. B. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad buvo pamiršęs kitus objektus. Juose dirbo. Kai reikėdavo avanso, paprašydavo ir išmokėdavo. Gal ir galėjo būti, kad kas savaitę duodavo atlyginimo. Gal neteisingai dabar prisiminė. Atlyginimą sumokėdavo ir objekte ir įmonės patalpose. Lauko priedų nemokėdavo. Atlyginimo daugiau neuždirbo, nes nepadarė daugiau kvadratų. Gaudamas atlyginimą nepasirašydavo, kad pinigus gavo, tačiau išeidamas iš darbo pasirašė už visą laikotarpį. Palaiko parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad į objektus (duomenys neskelbtini) nuveždavo ir G. V. ir patys nuvažiuodavo. G. V. organizuodavo, kaip nuvykti į tuos objektus. Nuvykimą derindavo su G. V..

Iš liudytojos R. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta R. K. parodė, kad nepažįsta asmeniškai G. V.. Su G. V. susipažino, kai ji su S. S. norėjo renovuoti ir šiltinti daugiabučio sieną. Jiems reikėjo žmogaus, kuris tai atliktų. S. atvedė G. V.. Jis jį surado ir atvedė pas ją. Ji buvo suradusi kitą firmą, tačiau jos paslaugos buvo brangesnės. Jie atliko darbus. Objektas buvo (duomenys neskelbtini). Buvo daugiabučio siena šiltinama – nuimamas senas gipsas, šiltinama, tinkuojama. Su G. V. šiek tiek bendravo, kaip su darbų atlikėju. Daugiau su juo bendravo S. S.. G. V. išrašydavo sąskaitas faktūras. Mokėdavo viską bankiniais pavedimais. Ji surašydavo, kokius jis darbus padarė. Tada ji ir sumokėdavo. Visus dokumentus ji turi. Buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis. Ji už darbų atlikimą mokėdavo avansą, o paskui G. V. įrašydavo viską į sąskaitą faktūrą. Ji darydama pavedimą įrašydavo, kad tai „avansas“. G. V. pasakydavo, kiek reikės sumokėti. Jis atlikdavo tam tikrą darbų dalį ir tada paprašydavo pinigų. Ji paprašydavo sąskaitos faktūros, jis surašydavo sąskaitą faktūrą ir ji atlikdavo pavedimus. Sumokėdavo tiek, kiek ten ir būdavo nurodyta. Iš viso ji sumokėjo 15 839,38 Eur. Tokiai sumai buvo išrašytos sąskaitos faktūros ir ji atliko apmokėjimą. Čia yra jos asmeniškai sumokėta pinigų suma. Kas liečia S. S., jis sumokėjo savo dalį. Jie tarėsi, kad mokės per pusę. Dėl atliktų darbų ji priekaištų neturi. Jei kas nepatikdavo, pasakydavai - pataisydavo. Statybinėmis medžiagomis rūpinosi S. S.. Jis tame pačiame name gyvena. Darbai buvo atliekami 2019 liepos - gruodžio mėnesiais. Tada daryti pavedimai ir atlikti darbai. Buvo susitarę, kad padarys iki rugsėjo mėnesio. Buvo padaryta vėliau truputį. Nežino, kokia galutinė darbų kaina. Nežino, kiek S. sumokėjo. Pas jį dar buvo pirktos jo paties medžiagos. Nematė, kiek dirbo darbuotojų objekte. Šiaip gyvena kitur, ten tik atvažiuodavo. Nekalbėjo su G. V. ar už atliktus darbus mokėti su PVM ar be PVM. Jos visi 15 000 Eur buvo pavedimais sumokėti. Jos pavedimai yra atlikti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Siekiant patikrinti liudytojos R. K. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 44-56).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-11, liudytoja apklausta R. K. parodė, kad ji 2019 metų liepos 19 d., kartu su S. S., sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl fasado tvarkymo, šiltinimo, tinkavimo ir dažymo darbų, objektas adresu (duomenys neskelbtini). Nori paminėti, kad kartu tu S. S. užsakinėjo, kadangi tai yra daugiabutis namas, jis priklauso bendrijai, tačiau sutarė, susirinko visus parašus iš kaimynų, ir už atliktus darbus sumokėjo savo lėšomis. Dėl visų statybų darbų organizavimo, lyg kiek žino, kaimynas S. S. rado internete, jis visu organizavimu užsiėmė. Kaip jau minėjo, buvo sudaryta darbų rangos sutartis, kurios kopiją pateikia prie ikiteisminio tyrimo. Darbai buvo pradėti 2019 metų vasarą, tačiau nors ir pagal sutartį turėjo darbus baigti per 1 mėnesį, darbai užsitęsė, ir baigė gal 2019 metų žiemą, iki Naujųjų Metų. Darbai buvo atlikti pagal sutartį, pasakytų, kad lyg viskas gerai atlikta, aišku broko padarė, tačiau į pastabas reagavo, sutvarkė. Ji pastoviai prie statybų nebūdavo, tai negali pasakyti nei kiek žmonių dirbo, bet kiek žino, visi buvo (duomenys neskelbtini). Jai tik tekę bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu G.. Medžiagomis reikalingomis darbams rūpinosi S. S., kadangi jis turi savo įmonę, kuri tuo užsiima, vėliau jis jai išrašė papildomą sąskaitą faktūrą. Po atliktų darbų jai buvo išrašyti darbų atlikimo aktai, kurie atitiko PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus, kuriuos taip pat pateikia prie apklausos. Kaip jau minėjo, PVM sąskaitos faktūros jai buvo išrašytos, mokėjimai pagal jas buvo atlikti bankiniu pavedimu iš jos banko sąskaitos. Viso yra sumokėjusi 15 839,38 Eur. Grynaisiais nieko nemokėjo.

Po šių parodymų pagarsinimo R. K. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad kur ji pasirašė atliktų darbų priėmimo aktus, ją viskas tenkino. Ji turėjo statybos darbų pasiūlymą. Ji turi sąskaitas faktūras 15 839,38 Eur sumai. Visą šią sumą sumokėjo pavedimais. Pasiūlymą darbų, projektą pateikė G. V..

Iš liudytojo M. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. K. parodė, kad jam teko bendrauti su G. V. dėl remonto darbų. Susitiko, suderino darbų apimtį, pasirašė sutartį, darbus atliko, susimokėjo pavedimu ir viskas tuo baigėsi. Susitiko ir bendravo su G. V.. Jis asmeniškai su juo bendravo. Jie tarėsi dėl darbų atlikimo kainos. Gal 1 000 Eur buvo. Ilgai derėjosi, ginčijosi, juokavo. Visu darbus atliko, tik reikėjo pergruntuoti, perdažyti, nedidelė apimtis. Yra pinigų pavedimas. Kokią kainą susitarė, tokia ir buvo sumokėta. Kaina, ar buvo su PVM, ar be, neatsimena. Taip kaip sutartyje numatyta, taip ir buvo. Bendra suma buvo 1 000 Eur. Atlikus darbus, jam buvo išrašyta sąskaita faktūra. Pagal tą sąskaitą faktūrą atliko mokėjimą. Objektas, kuriame buvo atliekami remonto darbai buvo (duomenys neskelbtini). Sutartyje viskas yra numatyta. Greitai atliko darbus. Jie buvo atlikti gerai.

Siekiant patikrinti liudytojo M. K. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 39-42).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-11, liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad jis 2019 metų birželio mėnesį sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl sienų dažymo darbų, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkas iš pažįstamų buvo rekomendavę, todėl jų kontaktus gavo. Kiek prisimena, kažkokią darbų atlikimo sutartį buvo sudarę, tačiau dabar dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, jis jos nerado, tačiau rado, ir prie ikiteisminio tyrimo pateikia išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Kada tiksliai darbai buvo pradėti ir baigti negali pasakyti, bet kažkur savaitę prieš atliktą pavedimą, t. y. 2019-06-30. Bankinis pavedimas iš jo žmonos I. K. banko sąskaitos, 1 000 Eur buvo padarytas po visų atliktų sutartų darbų. Darbai atlikti. Darbų kaina buvo sutarta 1 000 Eur, be medžiagų, medžiagos buvo jo. Kiek tiksliai dirbo asmenų neprisimena, tačiau tikrai pamena, kad visi buvo (duomenys neskelbtini). Po atliktų darbų, nebuvo surašytas atliktų darbų aktas, nes jam jo kaip ir nereikėjo. Kaip jau minėjo, 2019-06-21 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur sumai, jo žmonos I. K. vardu, apmokėjimas atliktas bankiniu pavedimu, grynaisiais pinigais apmokėta nieko nebuvo. Gali paminėti, kad jo manymu darbai atlikti kokybiškai, greitai, pretenzijų jiems neturi.

Po šių parodymų pagarsinimo M. K. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina.

Iš liudytojo J. G. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas J. G. parodė, kad G. V. buvo jo darbdavys, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jis priėmė jį į darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis (liudytojas) dirbo apie 3 mėn.. Su G. V. jį siejo tik darbo santykiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo gal prieš 3 metus. Dirbo statybos darbus. Buvo sudaryta darbo sutartis, ją pasirašė ir gal po poros dienų pradėjo darbus. Užmokestis buvo 70 Eur per dieną. Darbo sutartyje buvo nurodytas darbo užmokesčio dydis, bet nepamena koks. Nepamena ar buvo kalbėta apie priedus. Darbo užmokestį išmokėdavo, kada susirinkdavo į ofisą, pasirašydavo lapus, tačiau tiksliai nepamena. Statybos objektai buvo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Į darbą jį veždavo L. P., nes jis pats buvo darbuotojas. Kieno tas automobilis buvo nežino. Įrankiais ir medžiagomis aprūpindavo darbdavys. Darbo užmokestį paduodavo G. V. arba L. P.. Nežino kokios pareigos buvo L. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis (liudytojas) dirbo (duomenys neskelbtini), tai buvo privatūs namai. Nepamena, koks darbo sutartyje buvo nurodytas jo atlyginimas. Pasirašydavo ofise už tai, ką yra gavęs. Nepamena ar gaudavo tą sumą už kurią pasirašydavo. Per mėnesį dirdavo 15-20 dienų ir susitarimas buvo už dieną 70 Eur. Jo skaičiavimais jis tiek neuždirbdavo. Išeinant iš darbo atsiskaitė, bet jam atrodė, kad turėjo daugiau sumokėti. Darbo sutartyje darbo užmokestis buvo numatytas pagal dieną, bet kaip tiksliai buvo parašyta darbo sutartyje nepamena. Buvo nurodyta priedų sistema darbo sutartyje. Ar priedai už darbą lauke buvo numatyti, nepamena. Nepamena koks darbo užmokestis buvo gautas, o kada buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, turėjo užrašus. Šiuo metu visų aplinkybių nepamena.

Siekiant patikrinti liudytojo J. G. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 127-131; 132-135).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-25, liudytoju apklaustas J. G. parodė, kad jis nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, plataus profilio darbuotojo pareigose. Įmonės direktorius buvo G. V.. Šią įmonę jam rekomendavo pažįstamas, su kuriuo dirbo kitame darbe. Su direktoriumi G. V. buvo sutarę, jog jam bus mokama po 80 Eur į dieną, ir laikui bėgant jis kils. Pagal darbo sutartį, jo atlyginimas turėjo būti 590 Eur ir gali būti mokamas priedas prie atlyginimo. Tokia suma sutartyje buvo nurodyta todėl, kaip jam buvo paaiškinta, kad reikėtų mažiau mokesčių mokėti. Prieš oficialų įdarbinimą, dar kokią savaitę, t. y. iki 2019 m. liepos 9 d., jis kokią savaitę dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitaip tariant buvo bandomasis laikotarpis, tuomet tą savaitę, kiekvieną dieną jam ir V. Ž. buvo mokama po 80 Eur, bet tai buvo neoficialiai, niekur nereikėdavo pasirašyti. Vėliau, jau kuomet buvo įdarbintas, gaudavo pasirašyti ant algalapių vieną kartą į mėnesį, o realiai pinigus gaudavo, kaip buvo prižadėta pasibaigus objektui, tačiau pabaigus objektą, išmokėdavo tik dalį atlyginimo. Jis sau žymėdavosi kiek ir kada gaudavo, tačiau šių užrašų išsaugojęs neturi. Gali pasakyti, kad dažniausiai penktadieniais išmokėdavo tai 200 Eur, tai 300 Eur, ir dažniausiai likdavo neišmokėtas likutis, kuris vis tęsdavosi. Mano, kad G. V. kažkur taip pat turėdavo pasižymėti, kam ir kiek išmokėjo. Taip pat gali paminėti, kad pagal jo paskaičiavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam liko skolinga nuo 500 iki 800 Eur. Taip pat pagal jo paskaičiavimus, pirmą mėnesį uždirbo iki 1 000 Eur, tikslios sumos nepasakys, nes kaip jau minėjo, mokėdavo įvairiomis sumomis, ne per vieną kartą. O jau antrą mėnesį galėjo būti jam išmokėta atlyginimo iki 500 Eur, bet žino, kad pasirašė, jog gavo daugiau. Jo išėjimo iš darbo priežastis ir buvo, jog nebuvo atsiskaitoma laiku ir visa suma dėl uždarbio. Atlyginimas visada buvo mokamas grynaisiais. Dėl priedų už lauko sąlygas negali atsakyti, nes gaudavo sumas, kurios neaišku už ką, ir kaip minėjo, iš viso ne viską gaudavo. Jo darbo užmokestis nepriklausė nuo padarytų kvadratų, o suma turėjo būti fiksuota. Kažkokio papildomo atlyginimo, kaip vokelis nebuvo, nes visas atlyginimas buvo mokamas grynais. Teko dirbti (duomenys neskelbtini), ten naujų namų kompleksas; (duomenys neskelbtini) teko naujo namo fasadą daryti; (duomenys neskelbtini) seno namo apšiltinimas; (duomenys neskelbtini), senoje sodyboje naujo namo apšiltinimas ir fasado darbai, už 2 savaites darbo šioje sodyboje gavo 100 Eur. (duomenys neskelbtini) senamiestyje, (duomenys neskelbtini), su vata buvo šiltinamas namas; (duomenys neskelbtini) seno namuko daryti fasadai. Medžiagomis rūpindavosi L. P., ir jis vėliau su G. V., arba užsakovai pasirūpindavo, jiems patiems medžiagomis rūpintis nereikėjo. Šiaip dėl nelegalių darbuotojų, nežino kad būtų kokių neįdarbintų, nebent kelias dienas padirbdavo, kuomet norėdavo pasibandyti, bet šiaip lyg nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-17, liudytoju papildomai apklaustas J. G. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, jų laikosi, patikslina, kad 590 Eur turėjo būti „ant popieriaus“, o realiai gaudavo daugiau. Buvo sutarę, kad į dieną gaus 80 Eur, daugiausiai yra gavęs 1 000 Eur, nes ne visą pilną mėnesį išdirbdavo. Kiek pamena, jam duodavo pasirašyti ant algalapių, kur buvo parašyta „ant popieriaus“ suma 590 Eur, bet kaip jau minėjo, gaudavo daugiau. Ar papildomi gaunami pinigai nuo 590 Eur buvo už lauko sąlygas, ar tiesiog priedas, ar pilnas darbo užmokestis, pasakyti negali, nes nebuvo įvardinama, tiesiog gaudavo bendrą iki 1 000 Eur atlyginimą. Kadangi gaudavo ne visą sumą vienu metu, todėl labai sunku prisiminti tikslias sumas, kadangi išmokėdavo įvairiomis dalimis. Tiksliai neprisimena, bet gal 2019 m. liepos mėnesį, gavo mažiau nei 1 000 Eur, kadangi orai buvo lietingi, todėl darbų buvo mažiau. Tikrai ne kiekvieną mėnesį gaudavo vienodą pinigų sumą. Kaip jau sakė, atlyginimas kisdavo priklausomai nuo dirbtų dienų skaičiaus.

Po šių parodymų pagarsinimo J. G. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikė darbo sutartį. Gaudavo darbo užmokestį apie 800 – 1 000 Eur. Tikslios sumos nepamena. Buvo kalbėta, kad suma sutartyje nurodoma mažesnė, bet jis gaus daugiau. Taip sakė G. V.. Atlyginimą mokėjo per visą mėnesį dalimis, sumokėdavo ofise G. V. arba L. P. atveždavo į objektą. Pasirašydavo ofise, o kai ne ofise paduodavo pinigus, tai už juos nepasirašydavo, tačiau pasirašydavo vėliau už bendrą sumą jau į ofisą atvykę. Tai buvo algalapis, bet kas ten buvo parašyta, tiksliai nežino. G. V. liepdavo pasirašyti. Neaiškino, kodėl darbo sutartyje nurodomas mažesnis atlyginimas. Dėl parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tai buvo susitarta, kad į dieną bus mokama 70-80 Eur. Buvo kalbėta apie tai, kad darbo sutartyje nurodoma tokia suma dėl mažesnių mokesčių. Tiksli atlyginimo suma nebuvo pasakyta, buvo pasakyta, kad 70-80 Eur į dieną. Dėl darbo dienų nesitarė. Teko ir savaitgaliais padirbėti, bet savo noru. Už darbą savaitgalį prie to paties paskaičiuodavo, tarifas buvo tas pats. Jo (liudytojo) darbo pabaigoje buvo kalbėta, kad pinigai bus sumokami baigus objektą. Vėliau jis išėjo iš darbo ir nežino, kaip buvo atsiskaitoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam liko skolinga apie 500 - 800 Eur, tačiau jis pretenzijų neturi. Patikslino, kad dėl darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio 590 Eur bei priedo, nieko negali pasakyti, nes nežino. Nežino, kaip yra apmokestinti priedai. Savo darbo sutartį išanalizavo, bet jam nebuvo įvardijama mokant pinigus, kad už lauko sąlygas ar pan. Kada pasirašydavo už gaunamą darbo užmokestį, nekreipdavo dėmesio, kas ten yra parašyta.

Iš liudytojo H. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas H. K. parodė, kad su G. V. juos siejo verslo santykiai. Tyrėjai pateikė visus turėtus dokumentus: sutartis, sąmatą, pinigų priėmimo kvitą, sutartį Nr. 1, susitarimą, atliktų darbų aktą, sąskaitą – faktūrą, el. laišką, sąskaitą – faktūrą (1 t., b. l. 153-154, H. K. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, o priedai prie apklausos 1 t., b. l. 155-187). 2021 m. rugpjūtį, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, ko pasekmėje buvo atliekami darbai, buvo sudarytas atliktų darbų aktas, buvo sudarytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo ir išrašytos 3 sąskaitos. Buvo sumokėti 2 000 Eur grynais pagal pinigų priėmimo kvitą. Buvo susitarta dėl fasado apšildymo darbų. Jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir įmonė atlikinėjo statybos darbus. Jie buvo rangovai, o įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo subrangovai. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinkta, nes jų darbuotojas pažinojo G. V. ir jį pasiūlė. Dėl sutarties, terminų, kainos kontaktavo su G. V.. Sutartis buvo nutraukta bendru sutarimu. Įvykdė ne visas subrangos sąlygas. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta, nes 2 000 Eur grynais buvo paduota, o vėliau buvo taikomi užskaitymai: dėl baudų, netesybų, buvo bauda konkurencijos ir buvo padaryti užskaitymai, o sumokėta 2 000 Eur grynais pagal pinigų priėmimo kvitą. Teisminių ginčų nebuvo. Viskas buvo sumokėta oficialiai. 2 000 Eur buvo sumokėti G. V.. Pateikė kvitą tyrėjai. „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą 12 216 Eur, bet čia su PVM, o statybos darbams PVM nesiskaito, todėl skaitosi, kad išrašė 10 096,69 Eur, iš šios sumos minus 2 000 Eur, kurią sumokėjo, liko 8 096,69 Eur, tačiau užskaitymas buvo sąskaitų – faktūrų, kurias išrašė už baudas, tai jie liko skolingi. Baudos nebuvo mokėtos, nes jie turėjo finansinių sunkumų. 2 000 Eur sumokėjo, kaip avansą. „(duomenys neskelbtini)“ objekte buvo iki 10 darbuotojų, jie dirbo tik darbo dienomis. Statybines medžiagas tiekdavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Ginčo nėra, sutartis buvo taikiai nutraukta. Kaip „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkoma apskaita nesidomėjo. Patikslino, kad subrangos sutartį rengė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Dalis darbų pagal sutartį buvo atlikta, atlikta yra pagal atliktų darbų aktą. Buvo užskaitymai dėl baudų. Baudos buvo dėl statybvietės vidaus taisyklių pažeidimo, netesybos. Kokios buvo netesybos nepamena. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pusės nebuvo ginčų, ieškinių, pretenzijų, nes susitarimas buvo pasirašytas. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į teismą dėl nesumokėtos baudos, nes paskambino „Sodra“ ir pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra skolingi, todėl suprato, kad nepavyks nieko prisiteisti. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdo, bankrutavo. Susitarimas dėl darbų nutraukimo buvo pasirašytas laisva valia, bendru sutarimu. Ginčų dėl sutarties nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2023 m. kovo 1 d..

Siekiant patikrinti liudytojo H. K. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 153-187).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-20, liudytoju apklaustas H. K. parodė, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2020-08-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. V. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 1, dėl fasado šiltinimo darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini), gamybos ir pramonės paskirties pastate. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo pagal rekomendacijas, su juo vyko ilgos derybos dėl darbų ir kainos, ko pasekoje pasirašė 2020-08-01 subrangos sutartį. Pagal sutartį buvo numatyta darbų pradžia 2020-09-07, o darbai baigti nutraukus sutartį 2020-10-30. Pagal sutartį buvo numatyta darbų sąmata 126 495 Eur, plius PVM. Tačiau iš viso sumokėjo tik 2 000 Eur, kadangi pamatė, kad vyksta jo nedarbas, neatsiskaito su darbuotojais, taip pat pamatė, kad daro papildomus darbus sutarę su kita įmone, ko negalėjo daryti pagal sutartį, todėl nutraukė sutartį, tai pat pasirašė 2020-11-18 susitarimą, kuria G. V. pripažino pažeidęs sutarties sąlygas, kad dirbo papildomus darbus, skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudą, tačiau jos jiems nesumokėjo. Darbai buvo atlikti pagal atliktų darbų aktą, kurį prideda prie šios apklausos. Visiems atliktiems darbams UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 10 096,66 Eur, be PVM, tačiau iš šios sumos sumokėjo tik 2 000 Eur, grynaisiais pinigais. Yra išrašytas 2020-10-09 pinigų priėmimo kvitas, kurį taip pat prideda prie apklausos. Daugiau jokių apmokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Pagal susitarimą buvo išrašytos ir PVM sąskaitos faktūros, tačiau ten yra išrašytos baudos jiems ir netesybos. Objekte dirbo iki 10 darbuotojų, visi buvo (duomenys neskelbtini). Darbai vykdavo darbo dienomis ir darbo valandomis, savaitgaliais darbai nevyko. Statyboms medžiagas teikdavo jie patys pagal sutartį. Kadangi sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, neatlikus visų darbų, buvo pasirašytas darbų atlikimo aktas. Dėl darbų kokybės gali pasakyti, kad darbai atlikti labai prastai, pridaryta daug broko ir nuostolių, tačiau matant, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai dirbo, atsisakė, kad ištaisytų broką.

Po šių parodymų pagarsinimo H. K. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad darbuotojai sakė, kad nemoka pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. V. gavo 2 000 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą.

Iš liudytojo M. M. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. M. parodė, kad pažįsta G. V., kaip darbdavį. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gal prieš 3 metus, buvo plataus profilio darbininku. Kaip įsidarbino nepamena. Buvo sudaryta darbo sutartis, kas ją sudarinėjo nežino, tačiau jam pasirašyti ją davė G. V.. Darbo užmokestis buvo pagal darbo sutartį, gal 750 Eur, plius lauko priedai. Kokio dydžio buvo lauko priedai nepamena. Už atlyginimą pasirašydavo pagal atsiskaitymo lapelį. Buvo mokamas darbo užmokestis už kurį gaunat pasirašydavo. Darbo užmokestį mokėdavo kartą per mėnesį ofise, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Pasakydavo, kad reikia atvažiuoti. Kas pasakydavo nepamena. Nepamena, kokiuose objektuose dirbo. Nepamena, kokia kas mėnesį buvo išmokama suma. Sumą gaudavo vieną kartą per mėnesį. Pasirašydavo ant lapelio, o kas ten buvo tiksliai parašyta nepamena. Pasirašyti atvykdavo į ofisą ir direktorius G. V. duodavo pasirašyti. Objektai buvo gal ir kituose miestuose, tiksliai nepamena. Dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ nesirūpino statybinėmis medžiagomis. Kas jomis rūpinosi nežino ir tuo nesidomėjo.

Siekiant patikrinti liudytojo M. M. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 119-121).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-24, liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad jis nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, plataus profilio darbininko pareigose. Įmonės direktorius buvo G. V.. Apie šią įmonę sužinojo iš draugo, jis jam pasiūlė, tačiau jis toje įmonėje lyg nedirbo. Darbo užmokestį buvo sutarę su G. V. apie minimumą, t. y. apie 600 Eur į rankas. Daugiau jokių priedų už lauko sąlygas jam nebuvo mokama. Gaudavo grynaisiais vieną kartą per mėnesį, išmokėdavo pats G. V.. Kiekvieną kartą gaudavo pasirašyti ant algalapių, juos taip pat gaudavo, tačiau jų nėra išsaugojęs. Vokeliuose atlyginimas jam nė karto nebuvo mokamas. Dėl kitų nežino. Kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiausiai teko dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gamykloje, t. y. (duomenys neskelbtini). Dėl darbų dažniausiai bendraudavo su užsakovais. Buvo suderinta ką reikia padaryti. Kažkokiems fiziniams asmenims darbų jam neteko atlikti. Medžiagomis rūpindavosi užsakovas, arba G. V. atveždavo, kartais E. G. atveždavo, pačiam niekada neteko rūpintis. Iš darbo išėjo, nes su E. G. sugalvojo vystyti savo verslą. Nori pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo pilnai atsiskaitė, jokių pretenzijų neturi, daugiau nieko papildyti nenori.

Po šių parodymų pagarsinimo M. M. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad nepamena, kuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo E. G..

Iš liudytojo G. P. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas G. P. parodė, kad G. V. yra jo draugės tėvas, jis gyveno šalia, pažįstu jį apie 20 metų. Pats dirbo UAB „(duomenys neskelbtini), nes baigė studijas ir norėjo dirbti pagal specialybę. G. V. pasiūlė objektą, įsidarbino, bet atėjo „COVID“ ir pasibaigė darbas. Buvo sudaryta darbo sutartis. Dirbo gal 2020 metais. Jo pareigos buvo darbų vadovas, tik nežino ar jis buvo atsakingas už konkretų objektą. Nepamena, koks buvo jo darbo užmokestis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine padėtimi, apskaita, darbuotojų priėmimu į darbą nesidomėjo. Darbo užmokestis buvo mokamas pagal algalapį.

Siekiant patikrinti liudytojo G. P. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 100-102).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-08, liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad jis nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. sausio mėn., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbų vadovo pareigose. Įmonės direktorius buvo G. V.. Apie šią įmonę žinojo nuo vaikystės, kadangi G. V. pažinojo jau seniai, kadangi gyveno kaimynystėje. Tiksliai neatsimena, bet gali būti, kad darbo sutartyje buvo numatytas jo darbo užmokestis apie 700 - 750 Eur į rankas. Jo darbas nepriklausė nuo kažkokio išdirbto laiko ar kvadratūrų, kadangi buvo įdarbintas, kaip darbų vadovas. Tiesiog po universiteto baigimo norėjo pasibandyti savo jėgas. Asmeniškai su juo buvo atsiskaityta tvarkingai, mokėjo grynaisiais vieną kartą per mėnesį, ir duodavo pasirašyti ant algalapių. Jokių priedų mokama nebuvo. Dėl kitų darbuotojų kiek prisimena gali pasakyti, kad didžioji dalis buvo tokie pageriantys, ir būdavo, kad neateidavo į darbą, taip pat jie dažnai norėdavo pirma gauti pinigus, o tik vėliau pradėti darbus, todėl kiek žino, dažnai „verkdavo“ dėl pinigų, bet kaip jau sakė, jie patys užgerdavo. Asmeniškai jis atlyginimo vokeliais nebuvo gavęs, ir nepastebėjo, kad kažkam kitam būtų taip mokama. Kiek žinojo tuo metu, visi darbuotojai buvo legalūs, įdarbinti, užsieniečių nebuvo. Objektai buvo kiek pamena pagal sutartis, vienas objektas buvo (duomenys neskelbtini) gamykloje, ten užsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios rangovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo, kaip subrangovai. Dėl kitų atliktų darbų kažkaip nepamena, pagrinde buvo šis. Sudarinėjo dienos darbų planus, taip pat pasiūlymus sąmatų excel formatu, tiesiog, kas surašyta ant popieriaus, perkeldavo į Excel programą. Medžiagomis objekte rūpindavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakingas asmuo. Kadangi 2020 metų gale susirgo covid, tai visą mėnesį pradirbo iš namų, bei vėliau teoriškai nematė didesnių darbų objektų UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nusprendė išeiti iš darbo.

Po šių parodymų pagarsinimo G. P. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina.

Iš liudytojo L. P. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas L. P. parodė, kad G. V. yra jo draugas. Jie pažįstami apie 6 metus. Jis (L. P.) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą jį priėmė G. V.. Jis buvo priimtas į darbų vadovo pareigas. Buvo sudaryta darbo sutartis. Kokiu laikotarpiu jis dirbo, nepamena. Darbo sutartyje buvo nurodytas darbo užmokestis. Koks buvo darbo užmokesčio dydis, nepamena. Darbo užmokestį mokėjo grynais, jis (liudytojas) pasirašydavo ant algalapio. Darbo užmokestis buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Darbo užmokestis buvo teisingas. Nebuvo taip, jog užrašytas buvo mažesnis darbo užmokestis, o jis gaudavau daugiau. Pats statybos darbų nedirbo, prižiūrėjo ar visi darbe, medžiagas pirko. Turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę ir atsiskaitydavo su ja. Būdavo išrašomos sąskaitos įmonės vardu. Kvitus ir sąskaitas pateikdavo. Būdavo, kad grynus pinigus paimdavo iš užsakovų, tai buvo fiksuojama sutartyje. Būdavo išrašomas dokumentas, kad paimti pinigai. Sutartyje buvo nurodyta, kad bus paimamas avansas. Nepamena kokiais adresais dirbo. Dirbo apie metus laiko. Išėjo iš darbo, nes atsidarė savo įmonę. Nepamena, kiek uždirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo mokama už lauko sąlygas, tai būdavo nurodyta algalapiuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbau gal 2018-2019 metais. Atlyginimas buvo fiksuotas, kokio dydžio nepamena. Būdavo dar lauko priedai 100 - 200 Eur. Už priedus pasirašydavo tame pačiame lape. Nebuvo mokama vienoda suma atlyginimo, nes tai būdavo priedas, tai ne. Atlyginimą išmokėdavo G. V.. Jis (liudytojas) atlyginimų nemokėjo, tačiau gal G. V. kada ir buvo paprašęs jį (darbo užmokestį) nuvežti kažkam. Teko buhalterei nuvežti sąskaitas, bet su ja jis nebendravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nebuvo disciplinuoti, nes gerdavo, neateidavo į darbą, išeidavo anksčiau. Jis (liudytojas) dirbo tik (duomenys neskelbtini). Kokias pinigų sumas ir iš kokių užsakovų yra paėmęs, nepamena. Pinigai buvo naudojami medžiagoms pirkti, buvo paimtos sąskaitos, G. V. taip pat yra davęs pinigų medžiagoms pirkti.

Siekiant patikrinti liudytojo L. P. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 104-106; 107-109).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-22, liudytoju apklaustas L. P. parodė, kad jis nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn., ir vėliau nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 sausio mėn., pradžios dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbų vadovo ir darbininko pareigose. Įmonės direktorius buvo G. V.. Nepamena tikslios savo darbo užmokesčio sumos. Tačiau tai buvo fiksuota pinigų suma. Visada darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais, mokėdavo pats direktorius G. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Dažniausiai mokėdavo kelis kartus per mėnesį, sumos būdavo įvairios, kokios tiksliai dabar įvardinti negali, bet „į rankas“ gaudavo kažkur daugiau nei 1 000 Eur. Kiekvieną kartą gaudamas pinigus, niekur nepasirašydavo, bet pats G. V. į savo kažkokius užrašus pasižymėdavo, kas kiek gaudavo, o mėnesio gale, duodavo pasirašyti algalapiuose. Nori patikslinti, kad išeinant iš darbo, jam buvo pateikti algalapiai, kuriuose jis turėjo pasirašyti už kelis mėnesius. Jis juose pasirašė, tačiau netikrino, ar juose realiai nurodyta pinigų suma jam buvo sumokėta, ar ne. Jam jokie popieriniai algalapiai nebuvo duoti. Konkrečių gautų pinigų sumų įvardinti negali, nes jos buvo įvairios. Realiai jis užsidirbdavo apie 1 400 Eur per mėnesį, o kas būdavo užrašyta algalapiuose, jis nežino. Mano, kad jis ne vienas tokią pinigų sumą užsidirbdavo per mėnesį, bet ir kiti, kurie tvarkingai dirbdavo, panašiai gaudavo. Darbą kontroliuodavo arba G. V. arba jis (liudytojas). Nori paminėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo atsiskaitė pilnai, neliko skolingi. Medžiagomis dažniausiai rūpindavosi arba G. V., arba jis (liudytojas). Jei buvo medžiagos perkamos iš įmonės lėšų, tai rūpindavosi G. V., jei iš užsakovų, tai jis (liudytojas) supirkdavo. Dažniausiai, kiek žino, pas užsakovus važiuodavo pats G. V., tačiau veždavosi ir jį. Kiek pamena PVM sąskaitas faktūras dažniausiai išrašydavo užsakovams už atliktus darbus, bet gali būti atvejų, jog darbai buvo atliekami ir be PVM sąskaitų. Kiek ir kokių atvejų buvo be sąskaitų, pasakyti negali. Darbai buvo daromi tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams, objektai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Į kitus miestus dirbti jis nevažiuodavo, nes norėjo dirbti tik (duomenys neskelbtini). Kiek žino, darbuotojai buvo įdarbinti visi, buvo gal tokių vienadienių, kurie ateidavo pasibandyti vieną ar dvi dienas, ir jei netikdavo, tai jų net neįdarbindavo. Pamena buvo ir Ukrainos piliečių, tačiau kadangi jis nemoka rusų kalbos, tai su jais nebendraudavo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-17, liudytoju papildomai apklaustas L. P. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus patvirtina, jų laikosi, nori patikslinti, kad po ankstesnės apklausos pagalvojo, ir gal ne tiksliai buvo įvardinęs gaunamas pinigų sumas, bet realiai gali pasakyti, kad gaudavo apie 1 000 Eur į rankas, tai buvo oficialus atlyginimas, o jau kas virš 1 000 Eur, tai buvo priedai už darbą lauko sąlygomis. Tos sumos svyruodavo, negali pasakyti, kad kiekvieną mėnesį gaudavo vienodai po 1 400 Eur. Buvo mėnesių, kad ir 1 200 Eur yra gavęs, tačiau kuris tai buvo mėnuo, pasakyti taip pat negali, nes neprisimena. Kas būdavo užrašyta ant algalapių tikrai neprisimena, jų išsaugojęs neturi.

Po šių parodymų pagarsinimo L. P. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, jog nepamena, kokie darbai ir kur buvo atlikti neišrašant sąskaitų. Jis (L. P.) pasakydavo G. V. kiek pinigų yra paimta, kaip darbo užmokesčio. Darbo sutartyje būdavo nurodyta, kiek iš viso pinigų bus, koks avansas. Nežino, kas išrašydavo sąskaitas, tačiau direktorius jas paduodavo jam. Ne visi užsakovai – fiziniai asmenys reikalavo sąskaitų.

Iš liudytojos I. P. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta I. P. parodė, kad su G. V. teko bendrauti statybos klausimais. Datų nepamena. Reikėjo sutvarkyti pamatus ir sūnus per internetą surado jį. G. V. atvyko, jie susitarė ir jis viską tvarkė ką reikėjo. Ko ji prašė, tą jis ir padarė. Darbai buvo atliekami (duomenys neskelbtini). Dėl darbų atlikimo kainos su G. V. tarėsi ji pati. Šiuo metu darbų kainos nepamena. G. V. buvo atvykęs apžiūrėti objekto. Buvo sudaryta sutartis, nes kažką ji rašėsi ir buvo atvežusi tuos užrašus tyrėjai. Už darbus atsiskaitė grynaisiais, nes jai taip patogiau. Ant popierių yra užrašyta „gavau“, „sumokėta“. Koks įmonės pavadinimas buvo nepamena. Viskas buvo atlikta, jokių pretenzijų neturiu. Kokią sumą už darbus sumokėjo, nepamenu.

Siekiant patikrinti liudytojos I. P. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 144-150).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-20, liudytoja apklausta I. P. parodė, kad ji 2020 m. spalio 23 d., sudarė darbų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl darbų pamato šiltinimo, priestato stogelio padengimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini). Darbai pagal sutartį ir fiziškai buvo pradėti 2020 m. spalio 26 d. Darbus pabaigė tais pačiais metais, atsimena kad iki šalnų, tačiau kada tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą internete rado jos sūnus, ir ji pasiskambino, sutarė dėl darbų. Kaip jau minėjo, buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis, kurios kopiją prideda prie apklausos. Darbai buvo atlikti kaip ir pagal sutartį, t. y. pamato šiltinimas, atkasimas, užkasimas, elektros požeminės linijos pravedimas, drenažo įrengimas, stogelio įrengimas, laikinas vandens stovo įrengimas. Iš viso pagal sutartį buvo sutarta darbų kaina 5 400 Eur, tačiau visumoje sumokėjo iš viso 8 780 Eur, ir dar liko nebaigtų darbų už 2 458 Eur, tačiau kadangi jų nepadarė, tai pinigų ir nemokėjo. Visus pinigus per kelis kartus mokėjo pačiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. V., jokių kasos kvitukų jai neduodavo, tik ranka pasirašydavo, kiek ir už ką sumokėjo. Jis jai visą statybų laikotarpį, žadėjo išrašyti sąskaitą faktūrą, tačiau taip ir neišrašė. Prie jos objekto dirbdavo 2-3 darbininkai, dirbdavo darbo dienomis ir darbo valandomis. Savaitgaliais nedirbdavo, darbininkai būdavo (duomenys neskelbtini). Statyboms reikiamos medžiagos buvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, medžiagų kaina įėjo į visų darbų kainą. Baigtų darbų atlikimo aktas nebuvo išrašytas. Kažkokių statybinių atliekų lyg liko, bet šiaip viską išsivežė. Jos nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus atliko gerai, broko nepastebėjo, pretenzijų jiems neturi.

Po šių parodymų pagarsinimo I. P. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, jog dėl 2020-12-07, lokalinėje sąmatoje Nr. 1 (1 t., b. l. 147 (parodoma liudytojai)) ir dėl joje pataisymų ranka, tai ranka įrašai ne jos daryti, nepamena kas ranka rašė. 8 780 Eur, kur avansinis mokėjimas, tai tiek buvo sumokėta. Dėl likutinės vertės, tai šiuo metu nepamena, gal kažko neužbaigė. Jeigu nebuvo atlikti darbai tai ir nemokėjo. 2 458 Eur suma liko už neatliktus darbus ir ji šios sumos nemokėjo. Dėl rankraštinių užrašu (1 t. b. l. 149), tai čia ne jos įrašai ranka daryti. Jos ranka padarytas įrašas „sumokėjau“ ir parašas. Kur įrašas „gavau“ yra G. V. parašas. G. V. žadėjo išrašyti sąskaitą faktūrą, bet neišrašė, nors kelis kartus jo to prašė. Statybinėmis medžiagomis rūpinosi G. V.. Ji pati statybinių medžiagų nepirko. Į kainą, kurią mokėjo, buvo įskaičiuotos ir medžiagos. Dėl sumokėtų 8 780 Eur paaiškino, kad šią sumą gal žinojo ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo metu jau nepamena. Sumokėdama pinigus ne visada pasirašydavo. Nežino ar G. V. visada pasirašydavo gaudamas pinigus. 8 470 Eur suma sumokėtą iš lapukų. Nepamena, kokią tiksliai pinigų sumą sumokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nurodė sumokėtą sumą – 8 780 Eur, nes tuo metu gal geriau viską atsiminė. Atsirado papildomų darbų ir kaina išaugo. Lapus laikiau su įrašais, nes visada stengiuosi visą laikyti. Pinigus G. V. gavo iš jos. Jis parašydavo, kad gavo pinigus ir ji saugojo tuos dokumentus. Mokėjo avansą, nes reikėjo ir medžiagas pirkti. Medžiagas pirko G. V.. Nepamena, kiek tiksliai ji sumokėjo avanso. Pinigus iš jos paimdavo tik G. V.. Kiek mokėjo, tiek viskas yra surašyta.

Iš liudytojo A. M. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. M. parodė, kad G. V. pažįsta, nes jis buvo jo vadovas, dirbo pas jį įmonėje. Nepamena, kuriuo metu pas jį dirbo. Dirbo pagal individualią veiklą. Buvo išrašomos sąskaitos ir sumokėdavo pinigus. Dirbo pagalbinius darbus. Su G. V. buvo žodinis susitarimas, dirbo gal apie 6 mėn. Dirbo (duomenys neskelbtini) gamykloje. Jis (G. V.) duodavo pinigus ir jis pasirašydavo. Taip būdavo atsiskaitoma. Kur pasirašydavo nepamena. Ar savo apskaitą vedė nepamena. G. V. buvo užsakovas, o jis jam teikė paslaugas. Ką pateikdavo G. V. apmokėjimui nepamena, bet pasirašydavo. Būdavo sąskaitos faktūros, bet tiksliai nepamena. Nežino ar jis (liudytojas) buvo PVM mokėtojas.

Siekiant patikrinti liudytojo A. M. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 82-83; 84-87).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-14, liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad jis pažįsta G. V., pas jį pradėjo dirbti nuo 2020 metų rugsėjo 13 d., dirbo pas jį ne pagal darbo sutartį, o pagal individualios veiklos pažymėjimą. Iš viso pas G. V. dirbo apie 3 mėnesius. Dirbo pagalbinius statybos darbus. Objektai buvo įvairūs, (duomenys neskelbtini) gamykloje, (duomenys neskelbtini) , daug buvo objektų, kaip jau minėjo, atlikdavo pagalbinius statybos darbus. Atlyginimą iš G. V. gaudavo grynaisiais, dažniausiai gaudavo apie 30-40 Eur per dieną, dirbdavo 5 dienas per savaitę. Už gautą darbo užmokestį niekur nepasirašydavo. Atlyginimą gaudavo kas savaitę, kartais kas dvi. Dažniausiai atlyginimas buvo mokamas penktadieniais. Darbo metu medžiagomis jis nesirūpino, viskuo pasirūpindavo G. V.. Kiek jis atsimena, užsakymais visais rūpindavosi G.. Daugiau pas G. V. niekur nedirbo, su juo reikalų neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-11-07, liudytoju papildomai apklaustas A. M. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, juos patvirtina, tik dar nori patikslinti, kad tikrai pas G. V. pradėjo dirbti nuo 2020 metų rugsėjo 13 d., dirbo apie 3 mėnesius. Apie jo siūlomą darbą turbūt sužinojo iš skelbimų, tiksliai neatsimena, bet anksčiau jo nepažinojo. Dabar jį atpažinti galėtų. Jis yra labai aukštas, pasportavęs, prisimena kad tamsių plaukų ir mėlynų akių. Tikrai dirbo pagal individualią veiklą, kurią buvo išsiėmęs. Taip buvo sutarę su G., tiksliau jis jam ir dar keliems vyrams, neatsimena nei kiek jų buvo, nei vieno nei vardo nei pavardžių taip pat neprisimena, liepė išsiimti verslo liudijimus. Visi dirbo griovimo darbus. Dažniausiai dirbdavo 5 dienas per savaitę, tačiau tikrai atsimena atvejų, kad kai žiemą būdavo šalta, tuomet nedirbdavo. Kad visą savaitę nedirbtų, tai taip nebuvo, gal tik kelias dienas. Taip pat dažniausiai dirbdavo po 8 darbo valandas, tačiau taip pat pamena, kad dėl nepalankių oro sąlygų, dirbdavo ir trumpiau. Dažniausiai kaip ir ankstesnės apklausos metu teigė, darbo užmokestis buvo apie 30-40 Eur per dieną, suma priklausydavo nuo atliekamų darbų. Kuomet nedirbdavo, tuomet atlyginimo negaudavo. Gaudamas atlyginimą niekur nepasirašydavo, tiksliau niekas nieko neduodavo. Per savaitę dažniausiai būdavo uždirbama apie 200 Eur, mažiau gaudavo, kai nedirbdavo. Kiek nedirbamų dienų buvo neprisimena. Tuo metu kai dirbo pas G. V., visus privalomus socialinius draudimus mokėjo jis pats, duomenis deklaruodavo. Sveikatos draudimo jam lyg mokėti nereikėjo, nes jis tuo metu dar mokėsi (duomenys neskelbtini). Jokių dokumentų, kad dirbo pas G. V. pateikti negali, nes jų nėra.

Po šių parodymų pagarsinimo A. M. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad pats buvo išsiėmęs individualios veiklos pažymėjimą per VMI. Susiranda pats kam teikti paslaugas. Pats susirado darbą. Dėl atlyginimo mokėjimo, jeigu vykdė individualią veiklą, tai mokėjo ir viskas. Tai buvo atlyginimas mokamas už suteiktas jo paslaugas. Mokėdavo grynais. Buvo susitarta su G. V., kad jis mokės 30-40 Eur per dieną. Pinigus išmokėdavo grynais, pasirašydavo, kad gaudavo. Dėl parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad nepasirašydavo, tai negali po tiek laiko visko atsiminti. Pasirašydavo, kai gaudavau pinigus, kur pasirašydavo nepamena. Gal ikiteisminio tyrimo metu pamiršo paminėti, kad pasirašydavo. Pasirašydavo sąskaitoje - faktūroje, o kas ją išrašydavo nepamena. Žino, kas yra sąskaita - faktūra. Tikrai nemeluoja. Pinigus gaudavo. Pinigus jam išmokėdavo G. V., juos gaudavo „į rankas“. Pinigus išmokėdavo ten kur dirbdavo. Dėl pasirašymo, tai nepamena. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) gamykloje, (duomenys neskelbtini) prie individualaus namo, (duomenys neskelbtini) prie objekto. Užsakovų pas kuriuos buvo atliekami darbai vardų ir pavardžių nežino. Pats susirado darbą pas G. V., kokiu būdu tiksliai nepamena, bet gal per internetą. Kada pradėjo dirbti pas G. V., jau turėjo individualios veiklos pažymėjimą. Dėl parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, jog sakė, kad G. V. liepė išsiimti verslo liudijimus, tai nepamena to tiksliai, kaip buvo. Jis (liudytojas) vykdė individualią veiklą. Dėl parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad sakė, jog G. V. liepė išsiimti verslo liudijimus, tai buvo suklysta, nes tai yra du skirtingi dalykai. Niekas nieko neprašė dėl parodymų davimo.

Iš liudytojos G. P. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta G. P. parodė, kad G. V. yra jos tėvas. Tėvas turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo jo įmonė, ar šiuo metu veikia įmonė, nežino. Įmonė vykdė statybų veiklą, dirbo toje įmonėje, nes tvarkė socialinius tinklus dėl darbų paieškos, bet darbų nelabai buvo, todėl išėjo. Jai atlyginimas buvo mokamas, bet koks jis buvo nepamena. Kai gaudavo darbo užmokestį pasirašydavo lapelyje, nes grynais atsiskaitydavo. Dirbo apie mėnesį laiko, kada tiksliai nepamena. Kur buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena.

Siekiant patikrinti liudytojos G. P. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68-70; 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-23, liudytoja apklausta G. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jos patėvio G. V. firma, kuri užsiima statybų, stogų dengimo veikla. Kiek žino šią bendrovę įsteigė G. V., tačiau ji nežino ar jis buvo vienintelis steigėjas, ar yra kitų akcininkų. Jai priklauso sodo namelis (duomenys neskelbtini). Anksčiau jis priklausė jos motinai R. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo adresu buvo registruota dar tada, kai sodo namelis priklausė motinai. Kieno tai buvo mintis, ji nežino. Registracijos adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada jokios veiklos nevykdė, sodo namelyje niekada nebuvo laikomi bendrovės dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ji visiškai nesidomi, su ja neturi nieko bendro, todėl nieko daugiau negali paaiškinti apie jos vadovus, buhalterį, veiklą. Sodo namelio raktus turi ji viena, be jos į jį niekas negali įeiti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-28, liudytoja papildomai apklausta G. P. parodė, kad ji nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. sausio 21 d., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kraštovaizdžio dizainerės pareigose. Įmonės direktorius buvo G. V.. G. V. yra jos patėvis. Kadangi jos darbui tinkamų objektų nebuvo, tai užsiėmė internetiniu įmonės viešinimu, socialiniais tinklais. Kadangi jos darbas buvo per nuotolį, tai savo darbo vietą susikūrė ir dirbo iš namų. Jos darbo užmokestis buvo apie 400 - 500 Eur į rankas, tikslios sumos dabar neprisimena, tik žino, kad truputį daugiau nei minimumas. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynaisiais, vieną kartą į mėnesį, išmokėdavo pats G. V.. Kiekvieną kartą gaudama atlyginimą, taip pat gaudavo pasirašyti ir algalapiuose, tačiau jų nėra išsaugojusi. Ką kiti darbininkai dirbdavo, atsakyti negali, nes jos pareigos visiškai nesusiję su statybomis. Kokius objektus, ar kur atliko darbus taip pat nieko nežino, nes nesidomėjo. Taip pat gali pridurti, kadangi valdydavo Facebook paskyrą, ir (duomenys neskelbtini), tai matydama užklausą, bei žinodama kainininką, ji tiesiog parašydavo preliminarią kainą, o jau vėliau, jei klientai susidomėdavo, tuomet tiesiogiai susisiekdavo su vadovu G. V.. Kaip jau minėjo, kadangi jokių objektų užsakymų, dėl kraštovaizdžio darbų negavo, todėl daugiau dirbo, platino informaciją per socialinius tinklus. Ankstesnės apklausos metu teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresas (duomenys neskelbtini), tai yra sodo namelis, kurį ji iš varžytinių įsigijo nuo 2018 metų sausio mėn., iki to laiko jis priklausė jos motinai R. V.. Kaip ir ankstesnės apklausos metu teigė, taip ir dabar patvirtina, kad įmonė tuo adresu jokios veiklos nevykdė, taip pat jokių įmonės dokumentų niekada nebuvo. Kiek žino, įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, buvo nedidelis kabinetukas, tai ten pradžiai ir buvo įmonės dokumentai saugomi, paskui kiek žino, visi dokumentai buvo lyg namuose. Ar kratos metu išimti visi įmonės dokumentai ji nežino, kadangi nebuvo už juos atsakinga.

Po šių parodymų pagarsinimo G. P. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Gaudavo apie 400 - 500 Eur į rankas, pasirašydavo lapelyje, gal algalapiu vadinasi, kiekvieną mėnesį pasirašydavo. Darbo užmokestis buvo išmokamas įvairiai, kadangi šeima, tai ir namuose paduodavo. Pasirašydavo lapelyje, kai paduodavo pinigus. Kur tiksliai pasirašydavo nežino, nepamena, kas ten būdavo parašyta. Pasirašydavo už atlyginimą, nes būdavo parašyta atlyginimo suma. Gaudavo dokumento kopiją – lapuką kažkokį, bet nėra išsaugojusi. Lapukas buvo mažas.

Iš liudytojos E. S. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta E. S. parodė, kad pažįsta G. V., nes pas jį užsisakė apšiltinimo paslaugas namui. Internete susirado, kas teikia apšiltinimo paslaugas, nurodytu telefonu paskambino, tada atvyko G. V. ir susitarė dėl darbų. Po to G. V. atvyko po kelių dienų su paruošta sutartimi, nurodė kiek, kas kainuotų ir kiek užtruktų darbai. Sutartį pasirašė. Ant sutarties pasirašinėjo jos tėvas, nes tai buvo jo butas, o ji ieškojo paslaugos tiekėjo ir su juo bendravo. Buvo sumokėtas avansinis mokestis. Buvo mokėta grynais ir pavedimu per kelis kartus. Suma buvo nurodyta sutartyje. Už darbus sumokėjo apie 5 000 Eur, bet tiksliai nepamena. Darbai buvo atlikti. Kada mokėjo grynais, nepamena ar buvo išrašytas kažkoks dokumentas. Pabaigus darbus nebuvo pasirašytas darbų atlikimo aktas. Visus darbus atliko tinkamai. Sutartyje buvo nurodyta kiek kainuos darbai. Reikėjo mokėti avansą, bet sumos nepamena. Darbai vyko (duomenys neskelbtini). Įmonė buvo gal „(duomenys neskelbtini)“. Dėl pinigų ir sutarties pasirašymo bendravo su G. V..

Siekiant patikrinti liudytojos E. S. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 105-112).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-22, liudytoja apklausta E. S. parodė, kad ji šių metų kovo mėnesį internetu surado kontaktus dėl namo apšildymo. Neatsimena ar buvo nurodyta kokia įmonė, bet susisiekė su G. V., ir vėliau jis apsižiūrėjo ir sudarė sutartį. Ant statybos darbų sutarties 2021-03-08 pasirašė jos tėvas E. S., ir kad darbus atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prie apklausos prideda sutarties kopiją. Darbų atlikimo adresas (duomenys neskelbtini), t. y. ten yra keturių butų namas, ir darbai atlikti tik jų namui. Pagal sutartį darbus pradėjo 2021-03-08, tačiau darbus pabaigė gal tik birželio mėnesį, t. y. buvo iš vis kažkur dingęs, labai darbuotojai keitėsi. Buvo atlikti namo apšiltinimo darbai, tinkavimas ir nudažymas. Darbai buvo visi padaryti iki galo. Medžiagomis rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie tik turėjo už viską sumokėti. Iš karto buvo sutarta suma už visus darbus su medžiagomis, kad bus 5 000 Eur. Nori pažymėti, kad mokėjimas kaip avansu buvo padarytas bankiniu pavedimu iš jos banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 2021-03-04, buvo padarytas 2 500 Eur pavedimas. Vėliau 2021-03-27 iš jos mamos L. S. banko sąskaitos buvo padaryta 2 000 Eur pavedimas. O likusi 500 Eur suma buvo sumokėta visiškai baigus darbus, birželio mėnesio pradžioje, tačiau jie buvo sumokėti grynais, ir jokio pinigų priėmimo kvito, kitokio dokumento ar įrašo iš G. V. negavo. Darbai buvo atliekami darbo dienomis, darbo valandomis, savaitgaliais nedirbo. Kiek žmonių dirbo nepasakys, tačiau buvo labai didelė darbuotojų kaita. Darbininkai visi buvo (duomenys neskelbtini). Prie sutarties buvo surašytas darbų atlikimo prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas, tačiau vėliau darbų atlikimo aktas joks nebuvo surašytas. PVM sąskaita faktūra išrašyta nebuvo, nors žadėjo nuo pat pradžių. Po atliktų darbų, visas statybines atliekas darbininkai išsivežė.

Po šių parodymų pagarsinimo E. S. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad darbai pabrango apie 300 Eur, nes kažkas prisidėjo. 340 Eur nebuvo įskaičiuota į pradinę sumą, kuri buvo sutarta. Koks parašytas sutartyje, toks avansas ir buvo sumokėtas. Mokėjimo dokumentus pateikė tyrėjai. 500 Eur sumokėjo grynais. Mokėjimai vyko taip kaip ir nurodyta. Kvito, kada sumokėjo grynais pinigais negavo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgirdo tik ikiteisminio tyrimo metu, o anksčiau apie ją nebuvo girdėjusi. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių komercinių santykių nebuvo.

Iš liudytojo S. S. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas S. S. parodė, kad G. V. yra jam pažįstamas, jie turėjo komercinių santykių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam girdėta. Turėjo projektą ir reikėjo atlikti statybos darbus. Surado internetu, pasikalbėjo, tiko pasiūlymas, pasirašė sutartį ir atliko darbus. Buvo atsiskaityta ir viskas. Visus darbus atliko tinkamai. Darbai buvo atliekami (duomenys neskelbtini). Darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“. Statybines medžiagas pirko pats, o jie atliko darbus. Tai galėjo būti 2019 m. vasarą. Kiek darbai kainavo tiksliai nepamena, gal apie 30 000 Eur, bet per pusę su kaimyne mokėjo, bet čia buvo bendrai su medžiagomis. Kiek tiksliai kainavo darbai nepamena, o medžiagas pirko pats. Pinigai buvo mokami pavedimu. Kaimynė ir jis mokėjo jam atskirais pavedimais. Buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis, ją pasirašė jis, kaimynė ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovas.

Siekiant patikrinti liudytojo S. S. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 58-67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-29, liudytoju apklaustas S. S. parodė, jis 2019 m. liepos 19 d., su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė objekto, adresu (duomenys neskelbtini), darbų rekonstrukcijos sutartį. Šią sutartį jie pasirašė kartu su kaimyne R. K.. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iš skelbimų internete. Kaip jau minėjo, buvo sudaryta darbų sutartis, kurios kopiją prideda prie šios apklausos. Darbai buvo numatyti atlikti nuo 2019-07-19 iki kiek galima greičiau, tačiau realiai darbus baigė 2019 metų lapkričio ar gruodžio mėn., tikslios datos neprisimena. Pagal sutartį, darbai buvo atlikti visi, kurie buvo suplanuoti. Pagal sutartį, medžiagos buvo jų, t. y. jis pats jomis pasirūpino. Iš viso, pagal sutartį, už darbus buvo sutarta preliminariai, pagal sutarties priedą turėjo būti 12 145,98 Eur, tačiau pagal išrašytas sąskaitas ir pavedimus, galutinė suma gavosi 5 234,46 Eur. Už atliktus darbus jam buvo išrašyta viena PVM sąskaita faktūra, Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kopiją taip pat prideda. Apmokėjimus darė bankiniu pavedimu iš savo banko sąskaitos. Iš viso yra padaręs 5 234,46 Eur bankinį pavedimą, daugiau grynaisiais nieko nėra mokėjęs. Taip pat prie apklausos prideda atliktų darbų aktą už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2019-09-13, tik nėra tikras ar tai paskutinis, ar tik tarpinis. Kiek žmonių dirbo prie šio objekto pasakyti negali, nes praktiškai niekada nepataikydavo atvažiuoti, kuomet jie dirbo, todėl ar dirbo lietuviai ar buvo ir užsieniečių, taip pat negali pasakyt. Gali pasakyti, kad darbai atlikti nepakankamai kokybiškai, tačiau jo kaimynei tiko, artėjo žiema, tad jis nekreipė dėmesio, ir darbus priėmė. Pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi.

Po šių parodymų pagarsinimo S. S. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad pinigus pervedė iš savo sąskaitos. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo nurodžiusi. Kiek kaimynė sumokėjo tiksliai nežino, nes jai buvo daugiau darbų padaryta. Sumokėjo tiek kiek nurodyta sąskaitoje buvo.

Iš liudytojo V. S. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. S. parodė, kad 2018-2019 m., patalpino skelbimą internete, kad ieško statybininkų verandos rekonstrukcijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su G. V. jį susirado, atvyko į objektą. Kalbėjo protingai ir atitiko lūkesčius. Pasirašė sutartį. Buvo prašyta avanso, todėl V. S. jį pervedė bankiniu pavedimu. Ką pradėjo nieko nebaigė iki galo. Jis (V. S.) jam skambino, rašė. G. V. sakė pataisys, bet nieko nepadarė. Laikui einant vis už kažkokį padarytą darbą prašydavo pinigų. Kasos čekio nedavė, todėl jis (liudytojas) sakė jam, kad jis bent ant lapo pasirašytų kiek pinigų paima. Kiekvieną savaitę G. V. sugalvodavo už ką reikia pinigų. Jam V. S. duodavo pinigus. Viskas truko apie 3 mėn. Buvo sudaryta statybų rangos sutartis, ją jis (liudytojas) pateikė ikiteisminiam tyrimui. Bendras biudžetas buvo 16 000 Eur. V. S. sumokėjo ženklią pinigų sumą, tačiau G. V. neišdavė jam čekių. Jis negavo nei sąskaitų, nei čekių. 2020 m. sausio 15 d., rangos sutartis buvo sudaryta. Prieš sutarties sudarymą jis (V. S.) buvo susitikęs su G. V.. Sutartį pasirašė jis ir G. V.. 1 000 Eur, kaip avansas buvo pervesta į banko sąskaitą, kurią nurodė pats G. V.. Sąskaitą buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Buvo tada pradėti darbai. Dėl 4 000 Eur paaiškino, kad G. V. prašė sumokėti grynais, todėl jis (liudytojas) jam davė minimą sumą grynais. Pinigus ėmė G. V., jo statybų prižiūrėtojas, kurio pavardės nepamena ir kitas asmuo. 4 000 Eur į rankas gavo G. V., jokio apskaitos dokumento jis jam (liudytojui) neišrašė. Sumos buvo įvairios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių. Darbai buvo pradėti 2020 metais, gal vasario mėn., o nutraukti gal 2020 m. birželio ar liepos mėn.

Siekiant patikrinti liudytojo V. S. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 2-22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-23, liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad jis 2019 metų lapkričio ar gruodžio mėn., patalpino skelbimą internete, kad ieško statybininkų brigados, kuri renovuotų namo verandą. Statybų objektas buvo (duomenys neskelbtini). Atsirado daug statybininkų, tačiau gražiausiai ir įtikinamiausiai kalbėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. V., po ko 2020-01-15 pasirašė statybos rangos sutartį, kurią prideda prie apklausos. Pagal sutartį, jie turėjo atlikti verandos renovavimą. Sutartyje, ir buvo sutarta darbų kaina turėjo būti viso 15 767 Eur, tokia suma suskaičiuota pagal lokalinę sutartį. Sutartyje nėra numatyta darbų atlikimo terminai, tačiau pagal žodinį susitarimą jie darbus žadėjo atlikti nuo 2020-01-15 iki 2020-03-30. Pirmas mokėjimas bankiniu pavedimu iš jo banko sąskaitos buvo atliktas 2020-01-18, 1 000 Eur sumai, prideda mokėjimo pavedimo kopiją. Antrasis apmokėjimas, neva avansas medžiagoms buvo sumokėtas grynaisiais, jų pageidavimu 4 000 Eur, yra G. V. parašas, kad pinigus gavo. Tačiau jokio kitokio kasos kvito jam neišrašė. Trečiasis mokėjimas grynaisiais buvo atliktas greičiausiai 2020 m. vasario mėn., tikslios datos neprisimena, ir įrašai nepadaryti datos, tačiau ant atliktų darbų priėmimo akto yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, kad G. V. iš jo gavo dar 2 800 Eur. Dar vienas mokėjimas grynaisiais buvo sumokėtas 2020-03-05, pasirašant ant atliktų darbų priėmimo akto, tuomet pinigus sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniniam inžinieriui J. K.. Sumokėjo 1 300 Eur. Kitą dieną, t. y. 2020-03-06 jo vėl paprašė sumokėti pinigų už atliktus darbus, ir neva medžiagoms, tai 2020-03-06 jis sumokėjo dar 300 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui E. K.. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2020-03-13, taip pat grynaisiais, pasirašant ant atliktų darbų priėmimo 2020-03-13, tuomet pinigus sumokėjo E. K. 2 400 Eur, nes G. V. pradėjo nebeatvažinėti į objektą, ir vengti jo skambučių. Pabrėžia, kad joks pinigų priėmimo kvitas, ar PVM sąskaitos faktūros jam nebuvo išrašyti, nors žadėjo. Net už pirktas medžiagas jam nepristatytos nei sąskaitos, nei kvitai. Per laikotarpį nuo 2020-01-15 iki 2020-03-13 buvo ne iki galo nugriauta sena veranda, hidroizoliacija atlikta labai blogai, nes vanduo bėga kiaurai, su skylėmis. Grindis šildomas padarė be stogo ir langų. Nenuardė seno stogelio, naujo neįrengė, turėjo naują laiptelį padaryti prieš tai jį nuardę, tačiau jo net neišardė iki galo, kitaip tariant, sumokėjo iš viso 11 800 Eur, tačiau darbai taip ir nepadaryti, ne iki galo, ir dar blogai. Nors pagal sutartį buvo sutarta, kad pradžioje bus sumokėtas avansas, o paskui likusi suma bus sumokėta jau atlikus darbus. Tačiau darbų eigoje jo vis prašė pinigų, jis nieko blogo neįtardamas ir sumokėjo. Vėliau, po visų barnių, t. y. 2020-05-08, kadangi jie dingo nepabaigę darbų, neatsiliepdami į skambučius, arba atsiliepęs G. V. ir E. K. vis žadėdavo pabaigti darbus, tačiau taip jų ir nepabaigė. Gali pasakyti, kad po viso šių darbų neatlikimo, jis kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka, ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai jam priteisė patirtą žalą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau G. V. vengė ir teismo, ir antstolių įpareigojimo, antstolis jam už ignoravimą net skyrė baudą. Prie objekto dirbo iš viso apie 9 skirtingus žmones, iš jų pastoviai dirbo 4 (duomenys neskelbtini) darbininkai, žino kad jie (duomenys neskelbtini), nes jam patys pasakojo. Darbus žadėdavo pradėti ir dirbti nuo 8, tačiau realiai dirbdavo nuo 11 iki 16 val., savaitgaliais nedirbo. Medžiagos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas ir atsispindi įraše sumokant 4 000 Eur avansą.

Po šių parodymų pagarsinimo V. S. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad medžiagų buvo atvežta, bet jų pirkimo „popierių“ negavo. Paminėjo, kad iš viso dirbo apie 9 skirtini žmonės. Ne visos medžiagos buvo pateiktos pagal atliktų darbų aktą, kurios buvo ten nurodytos. Negavo visų medžiagų už kurias buvo sumokėti pinigai. Darbai nebuvo pabaigti. Statybines medžiagas jie paliko jam. Pinigus mokėjo ir kitiems G. V. įmonės darbuotojams. Jie sakydavo, kad G. V. prašė pinigų ir jis (liudytojas) duodavo. G. V., jo prašymu sumokėjo 1 000 Eur į banko sąskaitą ir grynais 4 000 Eur, o smulkesnės sumos buvo sumokėtos jo darbuotojams, yra jų parašai. Teikė dėl darbų pretenzijas telefonu, el. paštu ir SMS žinutėmis. Dėl darbų priėmimo akto ir jame nurodymo, kad darbai atlikti tinkamai, pretenzijų nėra, tai buvo tam tikrų etapų padariniai, pvz.: reikėjo išvežti šiukšles, jas išvežė ir pretenzijų nebuvo. Dėl avanso 4 000 Eur, tai įrašą dėl pinigų paėmimo padarė G. V.. Lape (2 t., b. l. 6-7), pasirašė E., kurio pavardės nepamena. 2 800 Eur sumai jis (liudytojas) yra parašęs ir pasirašęs. Jis (liudytojas) sumokėjo 2 800 Eur. (2 t., b. l. 8), taip pat sumokėjo 300 Eur ir yra jo (liudytojo) parašas, o pinigus gavo ir už ją pasirašė E. K.. E. K. jam pristatė G. V., kaip savo dešiniąją ranką. 300 Eur sumokėjimas (2 t. b. l. 8), yra mokėjimų tęstinumas. 2020-03-13, atliktų darbų priėmimo akte (2 t., b. l. 10-11), rankraštinius įrašus darė jis (V. S.). Tai patvirtina jo mokėjimą 2 400 Eur sumoje. Sumokėjo 2 400 Eur, nes darbai buvo nebaigti. Kad pinigus gavo pasirašė E. K.. Pastabas dėl nebaigtų darbų nurodė jis (V. S.). 2020-01-15, statybos darbų lokalinė sąmata (2 t., b. l. 12) buvo sudaryta prieš pradedant darbus. Sudarant lokalinę sąmatą jis (V. S.) bendravo su G. V., o E. K. atvežė jam dokumentus, bet tik su jo vieno parašu. Lokalinė sąmata buvo pateikta prieš pradedant darbus. Dėl PVM mokėjimo ar nemokėjimo pokalbio su G. V. nebuvo. Buvo sutarta galutinė darbų kaina 15 767 Eur. Kodėl darbų sąmatoje yra nurodyta virš 19 000 Eur suma, nežino, nekreipė į tai dėmesio. Sąmatoje esantys rankraštiniai įrašai yra padaryti jo (V. S.). Tai jo žymėjimai dėl aiškumo (2 t., b . l. 12). Jeigu prie parašytos pinigų sumos nėra parašo, kad pinigus gavo, tai reiškia, kad ta suma nebuvo sumokėta G. V.. Dėl 1 300 Eur sumos (2 t. b. l. 15), tai jis (V. S.) nepamena, kam šią sumą sumokėjo. Dėl 1 000 Eur sumos mokėjimo (2 t., b. l. 18), tai šiai sumai buvo atliktas pavedimas. 1 300 Eur (2 t., b. l. 19), jis (V. S.) sumokėjo J. K., jis šiuos pinigus gavo. Pareiškimą dėl sutarties nutraukimo jis (V. S.) G. V. nusiuntė el. paštu (2 t., b. l. 21). Dar patikslino, kad kur jo prie apklausos pateiktuose dokumentuose yra pasirašyta E. K., kad jis pinigus gavo, tai reiškia, kad jam ir buvo parduoti pinigai, o kur yra pasirašęs, kad pinigus gavo G. V., reiškia, kad jam pinigai ir buvo paduoti. Dėl 2 800 Eur (2 t., b. l. 7) sumokėjimo E. K., paaiškino, kad buvo atvykęs E. K. turėdamas atliktų darbų priėmimo aktą ir šiame dokumente, ties grafa „G. V.“ buvo jo (G. V.) parašas ir antspaudas, tačiau šiame pinigų perdavime ir priėmime - 2 800 Eur sumoje, G. V. nedalyvavo, nes pinigai buvo paduoti E. K..

Iš liudytojo V. N. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. N. parodė, kad parėjo daug laiko ir jis neprisimena visų aplinkybių susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. V..

Siekiant patikrinti liudytojo V. N. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 63-66).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-23, liudytoju apklaustas V. N. parodė, kad su G. V. yra pažįstami, kadangi abu dirba su statybomis, labai artimai nesibičiuliauja, tačiau susitikę pabendrauja. Kažkada, 2020 metų gale arba šių metų pradžioje, bendravo su G. ir jis pasiskundė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi problemų, turi daug skolininkų, įmonė savo ruožtu taip pat klimpsta į skolas, minėjo, kad įmonė gavo baudą dėl praleistų terminų ar kažką panašaus. Kai paklausė ką galvoja daryti jis sakė, kad kažkam reikia perduoti įmonę, paklausė jo ar nežino kas norėtų ir galėtų ją iš jo perimti. Pasakė, kad lyg turi vieną žmogų, kuris gal ir susidomėtų ir jo paklausė. Tas asmuo buvo V. P. D.. Tuomet jis nuvažiavo pas V. D. papasakojo jam kas čia per reikalas, kad reikėtų, jog jis perimtų įmonę, jis jo dar pamena paklausė ar už tai nieko nebus, ar neatsidurs kalėjime, sutarė, kad už tai jam atsilygins. Po šio pokalbio su V. D., susiskambino su G. V., papasakojo, jog tas žmogus, apie kurį kalbėjo sutinka perimti įmonę. G. V. paprašė jo, kad suruoštų akcijų pirkimo -pardavimo sutartį. Jis suruošė preliminariąją akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, ją nuvežė V. D. pasirašyti. Jis pasirašė, tuomet tą sutartį nuvežė G. V., pasirašęs sutartį jis ją pasiliko sau, o jam davė 200 Eur. Iš tų pinigų sau pasiliko 150 Eur, likusius norėjo atiduoti V. D., tačiau jo neberado jo tuometinėje gyvenamojoje vietoje, nes V. D. pastovios gyvenamosios vietos neturi. Toliau ar G. V. susitvarkė įmonės pardavimą, užregistruodamas Registrų centre, jis nežino, nes nesidomėjo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir daiktų priėmimo - perdavimo naujajam direktoriui V. D., žino, kad G. V. jokio įmonės turto jam tikrai neperdavė ir greičiausiai nė neplanavo perduoti. Kratos metu išimtos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartys visiškai nesusiję nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei su G. V.. Sutartyje minimos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo įmonės, jis yra jų akcininkas. Taip per kelis savininkus pardavinėjo automobilį, kad būtų mažesnė suma, be to V. D. jokių mokestinių įsipareigojimų neatsiranda, todėl paprašė, kad ir jas pasirašytų jis. Kratos metu rasta ir išimta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kuri buvo pradėta pildyti, bet tik kaip „špargalkė“, t. y. tuo metu kai buvo pas V. D. pakalbėti dėl įmonės pirkimo ir jis sutiko, tai jam reikėjo jo adreso ir asmens kodo, jis tuo metu neturėjo niekur kur kitur užrašyti, tai susirašė į turėtą akcijų pirkimo - pardavimo sutarties šabloną, paskui grįžęs namo, viską perrašė į normalią sutartį, o šita taip matyt ir liko gulėti. Apie G. V. vykdomą veiklą žino tik šiek tiek, žino, kad turėjo didelius įsiskolinimus Sodrai, tačiau vis tiek darbino žmones, klampino įmonę į skolas. Nori pabrėžti, kad jo įmonės perdavime dalyvavo tik tiek, kad surado žmogų, kuriam jis gali perduoti įmonę.

Po šių parodymų pagarsinimo V. N. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė V. P. D., kad padėti G. V.. G. V. reikėjo padėti, kad parduoti įmonę. Nežino, kodėl reikėjo įmonę parduoti. V. P. D. jis (V. N.) pažįsta nuo mažens. V. D. galvojo kažką daryti su metalais, turto nebuvo perduota, nes įmonė neturėjo turto. Įmonės antspaudus perdavė per jį (V. N.) V. P. D. ir dar jam perdavė segtuvą su „popieriais“. Kiek buvo segtuvų jis (V. N.) nepamena. Kas buvo segtuvuose nežino. Segtuvus perdavė, kada kalbėjosi su V. D., nes jau buvo taip sutarta su juo. Tiesiogiai G. V. su V. P. D. nebendravo, nebent telefonu. Nežino koks buvo G. V. įmonės pardavimo tikslas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir antspaudą jis (V. N.) perdavė V. P. D.. Jis (V. N.) netikrino kokie tai buvo dokumentai. Dokumentus atidavė V. D., nes jis pirko įmonę. Buvo parengta pirkimo – pardavimo sutartis. Jis (V. N.) nežino ar buvo pasirašyta preliminari sutartis ar tikroji, nes nežino kuo jos skiriasi. Perdavė V. P. D. viską ir jis pasirašė sutartį. Vienas sutarties egzempliorius liko V. P. D., o kitas atiteko G. V.. Jis (V. N.) nepamena ar buvo pasirašytas dokumentų perdavimo aktas. V. P. D. pasirašė ant sutarties. Koks buvo tos sutarties tekstas, jis (V. N.) nepamena. Sutartį paruošė jis (V. N.) pagal šabloną iš interneto. Nežino, kodėl sutarties neparengė pats G. V.. Žino, kad V. P. D. įsigijo įmonę, nes norėjo vykdyti veiklą su metalais. Niekas jam (V. N.) neperdavė jokių piniginių lėšų. Šie įvykiai galėjo būti 2020 metais. Su G. V. jo (V. N.) santykiai yra draugiški, kartais jie susiskambina. Nežino kodėl G. V. su juo (V. N.) kalbėjosi apie įmonės pardavimą. Su V. P. D. jis kartais bendrauja. V. P. D. gyvena pas motiną arba pas draugus. Įmonės pardavimo kaina buvo 200 Eur. Jis (V. N.) žinojo, kad įmonė yra skolingi. Įmonė buvo realiai parduota, nes buvo pasirašyta sutartis. Pamena, kad įmonei buvo daug skolingi užsakovai. Žinojo, kad įmonė buvo skolinga „Sodrai“, bet nedaug, nes patikrino per „Rekvizitai“. Nepamena ar G. V. sakė, kad reikia skubiai įmonę parduoti. Po įmonės pardavimo su V. P. D. nekalbėjo, nes jis buvo sulaikytas. Jis buvo už kažką paieškomas. Šiuo metu jis jau yra atlikęs bausmę. Po įmonės pardavimo jis (V. N.) yra kalbėjęsis su G. V.. Pas jį (V. N.) buvo atlikta krata. Dėl parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodė, kad G. V. V. P. D. įmonės turto neperdavė, paminėjo, kad kiek jam žinoma, tai jokio turto ir nebuvo. Jeigu įmonė turto neturi, tai pirko tik akcijas. Kalba tokia išėjo, kad reikia parduoti įmonę, o įmonę reikėjo parduoti, nes neišėjo atsiimti skolų ir įmonė „ėjo į minusą“. Buvo manoma, kad V. P. D. gal būt sugebės atsiimti skolas. Jis (V. N.) žinojo, kad įmonė turi įsiskolinimų „Sodrai“. Buvo kalba su G. V., kad jis laiko žmones, nors įmonė „eina į minusą“ (dirba nuostolingai). Jis minėjo, kad įmonė turi įsiskolinimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita jis (V. N.) nesidomėjo.

Iš liudytojo V. V. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. V. parodė, kad G. V. jam žinomas, nes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsisakęs paslaugas. Nepamena, kada paslaugas užsisakė. Sugalvojo apšiltinti namą, padavė skelbimą ir atsiliepė kelios firmos. Atvyko apsižiūrėti, buvo sutarta sąmata, pasirašyta sutartis, prašė avanso medžiagoms, pervedė avansą. Atvežė medžiagas, bet netikrino kiek jų yra. Pradėjo dirbti darbus. Sakė, kad reikia dar pinigų, tai davė grynais kelis kartus. Reikėjo papildomų darbų, jie sutiko daryti papildomus darbus. Darbai buvo vykdomi, vėl davė pinigų. Pradėjo spausti, kad atsiskaitytų iki galo, tačiau jis (V. V.) nesutiko, nes darbai iki šiol nebaigti. Sakė, kad pabaigus darbus surašys aktą ir duos kvitą pinigų paėmimo. Nėra darbų pabaigimo akto ir darbai nėra baigti. Dėl darbų atlikimo kalbėjosi su G. V., jis buvo atvykęs, su juo pasirašė sutartį. Pinigus mokėjo dalimis, kokią sumą sumokėjo, šiuo metu nepamena. Darbų kaina buvo sutarta vienokia, bet prisidėjo darbų ir turėjo paaugti kaina. Kokia buvo kaina nepamena, bet tokia, kokia nurodyta sutartyje. Nebuvo kalbėta apie kainą ir PVM. Avanso prašydavo pats G. V., bet sakydavo, kad jo švogeris paims, kelis kartus ir pats paėmė. Švogerio pavardės, vardo nepamena. Nepasirašė, kad gavo pinigus. Avansą duodavo, nes vyko darbai ir buvo papildomų darbų. Medžiagos yra panaudotos, o kiek jų turėjo būti, nežino. Turėjo darbus pabaigti pavasarį, bet vėliau sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Darbai buvo atliekami (duomenys neskelbtini), darbininkai atvažiuodavo kiekvieną dieną. Pats medžiagų nepirko, visos medžiagos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Rašytinės sąmatos nebuvo, bet sutartyje lyg buvo sąmata. Ar buvo nurodyta suma medžiagoms, nepamena. Dėl parodymų, kad sumokėjo 4 200 Eur, paminėjo, jog nepamena kiek sumokėjo G. V., kiek jo švogeriui, nes daug laiko praėjo. Ar tikrai sumokėjo G. V. grynais 4 200 Eur šiuo metu tiksliai nepamena.

Siekiant patikrinti liudytojo V. V. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 114-120).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-23, liudytoju apklaustas V. V. parodė, jis 2020 m. gegužės mėnesį, skelbimą apšiltinti namą vata, rado internete, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko jo kriterijus. 2020-05-14, atvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. V., sudarė statybos rangos sutartį, kurią pateikia prie ikiteisminio tyrimo. Kainą buvo sutarę apie 37 Eur už kvadratą, o turėjo apšiltinti namą vata, užarmuoti ir uždėti struktūrą, ir už tai viso numatyta suma 5 800 Eur. Darbų atlikimo adresas (duomenys neskelbtini). Vėliau papildomai tarėsi dėl apskardinimo ir pakalimo. Darbus turėjo pradėti 2020-05-20, tačiau realiai darbus pradėjo kažkur birželio pradžioje, t. y. vėlavo nei nurodyta sutartyje. Darbai realiai dar nepabaigti. Šių metų gegužės mėn., buvo atvažiavę pas jį vėl pažiūrėti, tačiau darbų taip ir nepabaigė, vengia su juo kontakto. Jie nekokybiškai uždėjo visą struktūrą, tačiau kadangi labai pridarė broko, jie bandė tvarkyti, tačiau darbų nepabaigė, viską padarė blogai. Dirbo apie 2-4 asmenys, vienas iš jų, buvo vadinamas švogeris, t. y. G. V. žmonos brolis, vienas iš statybininkų buvo vardu V., jis apie 65 metų amžiaus, jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi darbai sunkiai vyko, tai kelis kartus, kai buvo, tai dirbdavo darbo dienomis, darbo valandomis, tačiau jau paskutinį kartą, kai atvažiavo broko taisyti, buvo vieną kartą atvažiavę šeštadienį, kuri tai tiksliai data nepamena, bet tai buvo 2020 m. spalio mėn. Darbininkai buvo visi (duomenys neskelbtini). Medžiagos buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, pats niekuo nesirūpino. Kadangi darbai nebuvo pabaigti, joks darbų atlikimo aktas nebuvo surašytas. Nori pabrėžti, kad realiai grynaisiais per keturis kartus jis G. V. davė 4 200 Eurų, tačiau jokių pinigų sumokėjimo dokumento, ar įrašo ant sutarties negavo, jam G. vis žadėdavo atvežti visus kvitus ir sąskaitas, tačiau taip ir sąskaitos nei kvitų neišrašė. Taip pat 2020-05-14, kaip avansą padarė bankinį pavedimą iš savo asmeninės banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 2 400 Eur. Pavedimą darė tik vieną kartą. Statybinių atliekų dalį išsivežė, didesnius vatos gabalus paliko.

Po šių parodymų pagarsinimo V. V. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad sąmata buvo 5 800 Eur. Sutartį pasirašė jis ir G. V., pas jį (V. V.) namuose. Pavedimą atliko iš savo sąskaitos, į kieno sąskaitą pavedimą darė nepamena, bet ikiteisminio tyrimo metu pateikė duomenis. Sąskaitą, į kurią reikia pervesti pinigus, nurodė G. V.. G. V. sakė, kad reikia medžiagų ir pervedė pinigus joms. Medžiagos buvo atvežtos, tačiau nežino ar viską atvežė, bet atvežė. Kvitų neklausė ir jam jų nerodė. Galutinės sąmatos nėra ir neskaičiavo ar medžiagos atitinka. Grynais sumokėjo 4 200 Eur ir 2 400 Eur pavedimu. Darbus žadėjo atlikti per mėnesį laiko. Pinigus mokėjo iki lapkričio mėn., per keturis kartus. Kokiais intervalais mokėjo pinigus, tiksliai nepamena. Kada mokėjo pinigus, G. V. niekur nepasirašė.

Iš liudytojo E. S. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. S. parodė, kad G. V. buvo direktorius, jo vadovas. Jis (liudytojas) dirbo statybose, kada nepamena.

Siekiant patikrinti liudytojo E. S. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89-94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-14, liudytoju apklaustas E. S. parodė, kad jis nuo 2020-09-05 iki 2021-01-28 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, fasadininko pareigose. Įdarbintas buvo pagal darbo sutartį. Įmonės direktorius buvo G. V.. Išėjo iš darbo, nes kiek žino, direktorius negavo apmokėjimo iš objektų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gamyklos, todėl neturėjo pinigų atsiskaitymui su darbuotojais, todėl ir išėjo, tačiau vėliau pilnai su juo atsiskaitė. Po to, kai išėjo, su G. V. dirbti nebeteko. Kol dirbo, atlyginimą gaudavo grynaisiais, į mėnesį vieną kartą. Kiekvieną karą pasirašydavo ant algalapių, kad pinigus gavo. Gaudavo kažkur pradžioje apie 600 Eur, o vėliau po kokio mėnesio gaudavo apie 600 Eur, plius lauko priedai, tad visumoje apie 800 Eur. Kiek pamena, lyg apie lauko priedus buvo įrašas algalapiuose, tačiau nežino, ar yra juos išsaugojęs. Kada dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam teko dirbti tik prie dviejų objektų, t. y. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gamykloje. Buvo fasado šiltinimo ir griovimo darbai. Kas sudarinėdavo sutartis su užsakovais jis nežino. Medžiagomis darbui taip pat aprūpindavo direktorius. Daugiau nieko pasakyti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar G. V. negali.

Po šių parodymų pagarsinimo E. S. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais. Duodavo kvitus, kuriuos pasirašydavo ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten būdavo G. V.. Būdavo, kad išmokėdavo ir buhalterė. Teisingai nurodyta, kad jis dirbo nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. sausio 28 d. Per šį laiką buvo mokamas darbo užmokestis ir jis pasirašydavo, kada jį gaudavo. Kas medžiagas pristatydavo nežino, į tai nesikišo. Jeigu ko nors trūkdavo, skambino direktoriui. Kaip „Sodrai“ mokėti mokesčiai nežino, bet nebuvo „Sodrai“ skolingas. Kada išėjo iš darbo su juo iš karto atsiskaitė. Iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes kitą susirado.

Iš liudytojo A. S. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. S. parodė, kad G. V. pažįsta, nes dirbo pas jį statybose. Jau senokai viskas buvo, gerai nepamena, bet viskas buvo normalu. Buvo apklaustas apie algų mokėjimą.

Siekiant patikrinti liudytojo A. S. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 75-77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-10, liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad jis nuo 2016 m. liepos mėn. iki kada tiksliai nepamena, nes tai buvo jau labai seniai, gali būti, kad gal iki kokių 2018 metų, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nori paminėti, kad gali būti, jog buvo įdarbintas kelis kartus, su pertraukomis, nes buvo kurį laiką išvykęs į užsienį. Įmonės direktorius buvo G. V.. Šioje įmonėje jis dirbo pagal darbo sutartį. Po to laiko, kai jis išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo, buvo išsiėmęs verslo liudijimą, ir jis jam siūlė darbą, tačiau jis pasiūlė tokią sumą užsidirbti, kad jam tiesiog neapsimokėjo, nes pačiam susimokėti mokesčius kainavo brangiau, todėl nesutiko ir nedirbo. Kol jis pagal darbo sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius visada mokėdavo prie atlyginimo priedus už darbą lauko sąlygomis. Atlyginimą mokėdavo G. V. grynaisiais, nes jam nuskaičiuodavo antstoliai, todėl buvo prašęs, kad mokėtų grynaisiais. Už gautą atlyginimą visada gaudavo algalapius, ant kurių pasirašydavo, kad pinigus gavo. Jei gerai prisimena, bijo primeluoti, bet darbo užmokestis būdavo apie 550 Eur ant popieriaus ir priedas už lauko sąlygas apie 400 Eur, bet jie jau būdavo grynais „į rankas“. Atlyginimas buvo mokamas 2 kartus per mėnesį. Kaip jau minėjo, ant algalapiuose visada pasirašydavo. Po to laiko, kai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, su G. V. daugiau jokių darbinių reikalų neturėjo. Kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdavo visus statybos darbus, būdavo lauko darbai ir vidaus darbai. Dėl atliekamų darbų, negali tiksliai atsakyti ar sutartis buvo pasirašyta, ar ne, bet pamena paskutinį objektą, kuriame dirbo, tai tikrai turėjo būti su sutartimi, kadangi objekto pagrindinis rangovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo subrangovas, tai jo sutartis tikrai turėjo būti. Objektai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nuosavuose namuose, adresų nepamena. Dėl statybinių medžiagų gali pasakyti, kad pačiam rūpintis niekada jomis nereikėdavo, tuo pasirūpindavo dažniausiai kitos įmonės, o kai darbai būdavo nuosavose namuose tai ar direktorius, ar patys fiziniai asmenys susipirkdavo.

Po šių parodymų pagarsinimo A. S. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad atlyginimą išmokėdavo ofise, (duomenys neskelbtini). Jį išmokėdavo G. V.. Duodavo pasirašyti visą laiką. Grynais mokėjo jam dėl antstolių. Prašė, kad darbo užmokestį jam mokėtų grynaisiais. Dirbo statybos darbus, įmonės apskaita nesidomėjo. Gaudavo nustatytą sumą ir pasirašydavo už tą sumą, kokia ir buvo nurodyta sutartyje. Neturėjo sąskaitos, todėl prašė, kad grynais darbo užmokestį išmokėtų. Turėjo ir verslo liudijimą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ su verslo liudijimu nedirbo. Statybų objektai buvo (duomenys neskelbtini).

Iš liudytojos J. T. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta J. T. parodė, kad sunkiai pamena aplinkybes, bet G. V. kontaktus gal per internetą rado. Atvažiavo G. V. apžiūrėti objekto, nes reikėjo namą rekonstruoti.

Siekiant patikrinti liudytojos J. T. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 135-141).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-29, liudytoja apklausta J. T. parodė, kad ji 2019 metais, per internetą susirado UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes greitai reikėjo atlikti statybinius darbus. Kadangi buvo senas namas, bei greitai reikėjo atlikti darbus, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko kriterijus ir sutiko atlikti tai greitai. Darbų atlikimo adresas buvo (duomenys neskelbtini), buvo atlikti namo antro aukšto rekonstrukciniai darbai. 2019-05-27, sudarė statybos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kopiją prideda prie ikiteisminio tyrimo. Pagal sutartį buvo numatyta darbų suma 17 432 Eur su PVM. Į šią sumą įėjo darbas bei medžiagos. Viskuo rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po atliktų darbų, t. y. 2019-09-30 buvo surašytas atliktų darbų aktas, kurį taip pat prideda. Darbus atliko kaip ir visus, tačiau labai nekokybiškai, pridarė daug broko. Darbai buvo atliekami iki 2019 metų spalio mėnesio. Atliko namo išorės rekonstrukcijos darbus. Prie objekto dažniausiai dirbdavo 2-3 pastovūs darbininkai, kiti keisdavosi, gali būti, kad kokį kartą matė lyg ukrainiečių darbininkų, bet kada tiksliai, pasakyti negali. Darbai vykdavo darbo dienomis ir darbo valandomis, savaitgaliais darbų nedarydavo. Atlikus darbus, jai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurią prideda prie ikiteisminio tyrimo. Nori pažymėti, kad visus atsiskaitymus darė bankiniu pavedimu iš savo asmeninės banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Viso sumokėjo 17 432 Eur. Avansinis mokėjimas taip pat buvo atliktas bankiniu pavedimu. Kiek atsimena, visas statybines medžiagas išsivežė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ko neišsivežė, užkasė kieme. Šiaip ką galėtų pasakyti, kad šitą visą reikalą statybų, prisimena kaip blogą sapną, kadangi darbus atliko labai nekokybiškai, nekvalifikuotai, medžiagas naudojo ne tokias, kokios turėtų būti, tačiau kaina buvo didelė. Bei pasikartos, pridarė labai daug broko, kurį vis žadėjo ištaisyti, tačiau neištaisė iki šios dienos.

Po šių parodymų pagarsinimo J. T. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad pinigus pervedė bankiniu pavedimu, sąskaitą nurodė G. V.. Dėl darbų kalbėjosi tik su G. V.. Sutiko pervesti 17 000 Eur, nes atrodė patikimai. Nepasirašė atliktų darbų akto. Klausė, kur pinigai panaudoti, žadėjo paaiškinti, bet nepaaiškino. Darbai buvo atlikti nekokybiškai. Dėl priedų prie ikiteisminio tyrimo apklausos, tai ji nieko nepateikė, jokių dokumentų neturėjo apklausos metu. Buvo tik apklausta. Akto ji neturi. Turėjo statybos darbų sutartį (1 t., b. l. 135-141), joje yra jos parašas. Sąskaitą buvo gavusi 17 432 Eur sumai. Pavedimą padarė internetu. Tyrėjams ji dokumentų neteikė, gal čia iš buhalterijos paimta. Pervedė 17 432 Eur „(duomenys neskelbtini)“, prieš darbų pradėjimą. Ne visi darbai buvo padaryti. Nematė, kas atveždavo statybines medžiagas, jų pati nepirko. Pinigus pervesti prašė direktorius. Visus darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“. Teisminių ginčų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra.

Iš liudytojos R. Ž. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta R. Ž. parodė, kad pažįsta G. V., nes tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Dirbo nuo 2018 m. gegužės mėn., pagal individualios veiklos pažymą. Viską pasakė ikiteisminio tyrimo metu. Buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, jai į namus atveždavo dokumentus, sutvarkydavo ir atiduodavo. Darbo sutartis, atlyginimus, išmokėjimus siųsdavo el. paštu, o atvežtų dokumentų atvažiuodavo pasiimti, pasirašydavo. Apskaitos netikslumų jai nebuvo. Atveždavo dokumentus vadovas, suvesdavo į apskaitą, pasirašydavo kur reikia ir grąžindavo. Pas save dokumentų nelaikė. Į programą viską suvesdavo. Iš jos buvo paimtas kompiuteris.

Siekiant patikrinti liudytojos R. Ž. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 58-60).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-23, liudytoja apklausta R. Ž. parodė, kad ji nuo 2018 gegužės mėn., pabaigos, tikslios datos neprisimena, iki 2021-04-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterės pareigose. Įmonės vadovas tuo metu buvo G. V., akcininkas taip pat jis vienas. Įmonės patalpos kur buvo negali pasakyti, nes nežino, gal kažkur (duomenys neskelbtini), o ji visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo toks susitarimas, kad visus dokumentus jai atveždavo į namus direktorius G. V., arba atsiųsdavo elektroniniu paštu. Šiaip jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ji savo namuose nesaugojo, ką sutvarkydavo ir atiduodavo, būdavo tik einamieji dokumentai. Gali pasakyti, kad kratos metu iš jos namų paimti tik juodraštiniai dokumentai. Visi dokumentai turėjo būti saugomi G. V., o kur jis juos tiksliai laikė, ji nežino. Įmonės finansinė padėtis buvo įvairi. Paskutiniu laikotarpiu, t. y. 2021 metais veikla buvo nuostolinga. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą jai tik buvo pasakyta, kad reikia atleisti iš pareigų G. V. ir pateikti Sodrai duomenis apie naują darbuotoją, kuris paskirtas į vadovo pareigas. Žino kad buvo kažkoks D., tačiau ji jo niekada gyvai nematė. D. asmens duomenis jai padiktavo G. V.. Duomenis pateikti Registrų centrui buvo ne jos kompetencija, tai naujojo vadovo pareiga, todėl ar jis susitvarkė ar ne, ji nežino. Jai niekas nesiūlė toliau būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, taip pat ji jau seniai G. V. buvo minėjusi, kad nutrauks paslaugų teikimo sutartį, ir nebetvarkys UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos. Darbų atlikimo sutartis sudarinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. V., o PVM sąskaitas faktūras su programa išrašinėdavo ji, pagal pateiktus darbų aktus, tai, ką vadovas jai pateikdavo. Apie darbų atlikimus be sutarčių, ir kuriems nebuvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros ji nieko nežino, nes tai jai nepriklausė. Pavedimus, atsiskaitymus galėdavo daryti ir vadovas G. V., ir ji. Ji taip pat turėjo prisijungimus prie banko, tačiau grynųjų pinigų ji niekada negaudavo, ir jais nedisponuodavo. Kiek žino, įmonėje būdavo grynaisiais atsiskaitoma, jai buvo pateikiami kasos pajamų ir išlaidų orderiai. VMI deklaracijas ir GPM deklaracijas, pildydavo ir teikdavo ji, pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Darbuotojams darbo užmokesčiai buvo mokami grynaisiais pinigais, nes nė vienas nenorėdavo gauti pavedimais. Atlyginimus darbuotojams mokėdavo vadovas, pagal pateiktus išmokėjimo žiniaraščius. Ar buvo darbuotojams mokamas atlyginimas vokeliuose, ji nežino. Ir duomenis VMI teikdavo tokius, kokią informaciją ji gaudavo. Apie įmonės pardavimą nieko nežino, tik tiek, kiek reikėjo pateikti duomenis „Sodrai“ apie naująjį darbuotoją. Keičiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, nebuvo inventorizuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitomos materialinės vertybės, turtiniai interesai, piniginės lėšos, nes realiai įmonė neturėjo turto, tik buvo 1 automobilis, nes priekaba kiek žino buvo patekusi į auto įvykį, ir turėjo būti išregistruota. Pasikartos, kad 2021-04-09, ji nutraukė paslaugų teikimo sutartį, ir kadangi jokių įmonės dokumentų neturėjo, niekam nieko neperdavė, o ar G. V. kam juos perdavė, ji nežino. Turto priėmimo - perdavimo akto ji nerengė, todėl nieko apie tai nežino. V. N. nepažįsta, niekada apie tokį asmenį nėra girdėjusi.

Po šių parodymų pagarsinimo R. Ž. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad G. V. neprašė jos neteisingai vesti apskaitos ar kažką klastoti, tokių kalbų nebuvo ir ji tuo neužsiima. Apskaitė tai, kas jai buvo pateikta. Paskaičiuodavo darbo užmokestį pagal darbo sutartis, vadovas pasakydavo, kam priklauso lauko priedai, paskaičiuodavo ir siųsdavau el. paštu žiniaraštį, kad parašus surinktų. Jai grąžindavo viską su parašais. Tabelius vedė ji, o duomenis pateikdavo vadovas el. paštu arba skambučiu. Kasos netvarkė, atveždavo pinigų gavimo kvitus, paruošdavo kasos išlaidų orderius dėl išmokėjimo algų. Darbuotojai nenorėjo darbo užmokesčio per banką, norėjo grynais. Prie įmonės sąskaitos prisijungimą turėjo, mokėdavo iš jos mokesčius GPM, „Sodrai“, tiekėjams darydavo atsiskaitymus. Ne visada užtekdavo pinigų mokesčiams sąskaitoje, tada sakydavau G. V. ir likdavo neapmokėdavo, darydavosi kasinius pavedimus tada, nusirašydavo. Balansas buvo daromas. Paslaugų gavėjai – užsakovai ir grynais, ir per banką mokėjo. Grynus apskaitydavome kasos pajamų kvitu. Sutartys su užsakovais buvo pas vadovą. Prie sąskaitos – faktūros būdavo atliktų darbų aktai, sutartys. Sutartis turėdavo kompiuteryje. Tikrino ar užsakovas yra sumokėjęs už atliktus darbus. Gal ir buvo atvejų, kada užsakovai likdavo skolingi. Fiziškai už kasą buvo atsakingas G. V.. Kasos išlaidų orderius ji rašė, jie keliaudavo į kasos knygą. Atskaitingas asmuo buvo G. V., ji jam nemokėjo pinigų, tik išrašydavo orderius. Už avansinę apyskaitą G. V. pateikdavo dokumentus. Ji apskaitos dokumentus atspausdindavo ir jam atiduodavo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji buvo sudariusi sutartį. Dėl 46 000 Eur G. V. neatsiskaitymo su įmone, tai nežino iš kur tokia suma gali būti. Visi sandoriai buvo apskaityti. Sutartis jai paduodavo G. V.. Patikslino, kad buhalterinei apskaitai tvarkyti ji naudojo buhalterinę programą. Joje matosi kasos judėjimas, matosi atskaitingo asmens avansinių apyskaitų judėjimas. Ši programa ikiteisminio tyrimo metu buvo paimta, šiai dienai ji yra grąžinta. Iki šiol ja naudojasi. G. V. buvo vienintelis atskaitingas asmuo. Buvo, kad jis pirkdavo medžiagas už savo lėšas. Jos darbo pabaigos metu G. V. buvo skolinga įmonė, bet kokią sumą nepamena. Jai buvo matomas bankinės sąskaitos judėjimas. Sąmatų jai neteikdavo, tik sutartis. Darbų atlikimo aktus rašydavo ji. Statybines medžiagas nurašydavo pagal aktus darbų atlikimo, ten viskas detaliai buvo. Medžiagos nurašomos buvo per darbų atlikimo aktus. Medžiagos buvo atsargose užpajamuotos. Būdavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienu metu dirbo keliuose objektuose. „(duomenys neskelbtini)“ buvo debitorius, suma buvo apie 7 000 Eur. Apskaitą tvarkė pagal dokumentus, kuriuos jai pateikė G. V..

Iš liudytojo T. J. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas T. J. parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. G. V. buvo jo darbdavys. Dirbo gal 2018-2019 m. Įmonė buvo „(duomenys neskelbtini)“, dirbo darbininku. Buvo mokamas darbo užmokestis, buvo atsiskaityta iki galo. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė, dabar daug laiko praėjo.

Siekiant patikrinti liudytojo T. J. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 95-98).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-02, liudytoju apklaustas T. J. parodė, kad jis nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 kovo mėn., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininko pareigose. Įmonės direktorius buvo G. V.. Jis apie šią įmonę žinojo iš anksčiau, kadangi buvo dirbęs, vėliau buvo išvykęs į užsienį padirbėti, tai grįžęs vėl įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, su direktoriumi G. V. buvo sutarę 800 Eur atlyginimo „į rankas“, tokia suma turėjo būti minimalus atlyginimas ir priedas už lauko sąlygas, tačiau realiai tiek negaudavo. Kiek tiksliai gaudavo pasakyti negali, nes duodavo kartais kas 2 savaites, tai 200 Eur, tai 50 Eur. Niekur nepasirašydavo, kai gaudavo grynuosius pinigus, tačiau vieną kartą G. V. davė pasirašyti algalapiuose už kokius 3 mėnesius. Gali pasakyti, kad realiai ant algalapių parašytos sumos nesutapo su tuo, ką gavo, tačiau jis gražiai prižadėjo visus pinigus išmokėti, todėl ir pasirašė. Nori pasakyti, kad išeinant iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo buvo neatsiskaitę už kokį 1 000 Eur, šitą žino, nes rašėsi į savo užrašus. Taip pat, kai G. V. sužinojo, kad jis ir kiti darbuotojai ruošiasi kreiptis į Darbo ginčų komisiją, jis 2020-04-20 atvažiavo pas jį, ir pasirašė skolos lapelį, pagal kurį sutarė, jog jis jam sumokės 600 Eur banko pavedimu, tačiau žadėtos sumos jam nesumokėjo, o tik 2020-06-13 grynaisiais sumokėjo 100 Eur. Kadangi jis pats nenorėjo niekur pasirašinėti, tai jis pats savo ranka surašė ir nusiuntė jam. Visą darbo užmokestį visada gaudavo tik grynaisiais, bankiniu pavedimu niekada. Jam nebuvo jokio skirtumo kokiu būdu gauti, bet jis visada tik grynais duodavo. Kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrinde atlikdavo stogų šiltinimo darbus, objektai buvo (duomenys neskelbtini) (užtruko apie 3 savaites), (duomenys neskelbtini) - bituminės dangos lyginimas (užtruko kokius porą mėnesių tai tikrai), (duomenys neskelbtini) - fasado lentelių apkalimas ir čerpių apdėjimas (užtruko apie mėnesį), (duomenys neskelbtini) - stogo bituminės dangos lydimas (užtruko apie porą savaičių). Dažnai tekdavo pataisyti padarytus kitų darbus. Apie atliktus darbus niekur nieko nerašydavo, tik kaip jau minėjo, jis sau pasižymėdavo kiek ko padarydavo, ir parodydavo G. V., kad jis žinotų kiek išmokėti, tačiau kaip jau minėjo, jis į tai neatsižvelgdavo, išmokėdavo skirtingomis sumomis, skirtingomis datomis. Dirbdavo visada darbo dienomis, tik gal į (duomenys neskelbtini) yra tekę važiuoti padirbėti šeštadienį. Medžiagų važiuodavo T. K., taip pat G. V. padėjėjas nupirkdavo, jo nei vardo nei pavardės neatsimena, žino, kad kažkoks draugas, jaunas vaikinas, ir taip pat patys užsakovai medžiagas parūpindavo. Fiziniams asmenims gyvenamuosiuose namuose pakeist stogo ar kitų statybos darbų netekę dirbti, vieną kartą teko (duomenys neskelbtini) taisyti, kaip buvo kalbama, G. V. pasamdytų (duomenys neskelbtini) broką. Būdavo kad į darbą neišeidavo, nes G. V. neduodavo pinigų kurui. Šiaip kurą pildavo į savo nuosavus automobilius, nes važiuodavo trise susikooperavę, pinigų grynaisiais duodavo G. V., jie niekur nieko nesižymėjo, kiek davė kurui. Gal kokį vieną kartą buvo davęs kuro kortelę užsipilti iš degalinės.

Po šių parodymų pagarsinimo T. J. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad už atlyginimą pasirašyti reikėjo važiuoti į kondorą (duomenys neskelbtini), bet tikslaus adreso nepamena. Kiek tiksliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepamena, tačiau galėjo būti nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 20202 m. kovo mėn. Koks atlyginimas buvo įrašytas darbo sutartyje nepamena. Algalapiuose nebuvo daugiau nurodyta nei gaudavo. Pasirašydavo už minimumą, kuris būdavo nurodytas algalapiuose. Algalapyje būdavo 800 Eur nurodyta. Buvo susidariusi skola, nes nesumokėdavo visko. Buvo likusi skola, pasirašytas buvo skolos raštelis, o po kurio laiko atidavė. Kai atidavė skolą daugiau niekur nepasirašė, tik skolos raštelyje, kad grąžino, o kitų dokumentų pasirašyti nedavė. Pinigus išmokėjo pats G. V.. Neskiria kas yra fizinis, kas juridinis asmuo. Dirbo pas žmones. Nežino tiksliai pas ką dirbo, nes vyko į objektą ir dirbo, o koks ten asmuo būdavo nežino. Į objektus vykdavo su savo transportu. Būdavo, kad G. V. duodavo autobusiuką, mokėdavo ir už kurą tiems kas važiuodavo su savo automobiliu. Klientų paieška į pareigas neįėjo. Statybinėmis medžiagomis rūpindavosi G. V., o jeigu smulkmenos trūkdavo, tai ir patys nuvažiuodavo nupirkti. Nežino, kaip buvo nurašomos statybinės medžiagos. Teko taisyti ir padarytą kitų broką. Tiksliai nežino ar (duomenys neskelbtini) atlikti darbai buvo priduoti užsakovui. Kokius darbus reikia atlikti pasakydavo G. V.. Dėl lapuko, kuriame nurodyta, kad G. V. skolingas 600 Eur, paaiškino, kad jis jam grąžino visą sumą, kada nesumokėjo tiksliai nepamena, gal prieš porą metų. 600 Eur buvo likusi skola atlyginimo. Darbo užmokestį išmokėdavo kas mėnesį, bet ne visus pinigus iš karto gaudavo, todėl ir buvo susidariusi skola. Pinigus išmokėdavo grynais. Pasirašyti reikėjo už atsiskaitytą, kodėl tiksliai reikėjo pasirašyti nežino, nes nerūpėjo, buvo parašyta, kad atlyginimas ir pasirašė. Pasirašė ne ant tuščio lapo, bet kas buvo užpildyta nekreipė dėmesio.

Iš liudytojo T. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas T. K. parodė, kad pažįsta G. V., jis buvo jo darbdavys. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Teko dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek laiko dirbo nepamena, seniai viskas buvo.

Siekiant patikrinti liudytojo T. K. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 87-89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-01-27, liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn., ir vėliau nuo 2019 lapkričio mėn. iki 2020 m. vasario mėn., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, plataus profilio darbininko pareigose. Įmonės direktorius buvo G. V.. Jis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo per patį G. V., kadangi gyveno (duomenys neskelbtini), tai nuo vaikystės jį pažįsta. 2016 metais neilgai padirbo, nes su G. susipyko objekte, o vėliau išvyko padirbėti į (duomenys neskelbtini), o 2020 metais grįžęs, susitiko su G., ir vėl pradėjo pas jį dirbti. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kurios nebeturi, kadangi kaip tyčia prieš kelias dienas sudegino, tačiau kadangi neseniai žiūrėjo ją, tai pamena, kad joje buvo parašyta 560 Eur „ant popieriaus“ plius iki 50 procentų priedas už darbą lauko sąlygomis. Tačiau realiai gali pasakyti, kad niekada normalaus atlyginimo taip ir negavo, kadangi vis po truputį, po kokią 200 Eur, pamokėdavo, vis kas savaitę. Kiek iš viso per visą savo darbo laikotarpį yra gavęs, negali pasakyti, nes tikrai labai mažai. Pikta buvo, kai darbuotojams atlyginimo neišmokėdavo, bet savo žmonai brangias dovanas pirkdavo, tai matydavo per „Facebook“. Darbo užmokestį visuomet gaudavo grynaisiais, mano todėl, kad įmonės banko sąskaitos buvo areštuotos, tačiau gali pasakyti, kad niekada negaudavo algalapių, ir niekuomet niekur už gautus pinigus nepasirašinėdavo. Gal tik paskutinį kartą, kai jau norėjo išeiti iš darbo, davė pasirašyti, nors jis nenorėjo pasirašyti, nes ne visus pinigus buvo gavęs, bet jis jam prižadėjo išmokėti. Darbo užmokestis jo turėjo būti apskaičiuojamas pagal apdirbtus kvadratus, t. y. už 1 kv.m. - 1 Eur. Tačiau, nors ir darbų daug padarydavo, atitinkamai pinigų negaudavo. Atlyginimų vokeliuose negaudavo, nes apskritai labai mažai pinigų gaudavo, sakydamas kad sumokėjo mokesčiams, ir net būdavo, kad vos ne už savo pinigus pirkdavo medžiagas. Kol dirbo, pagrinde buvo atliekama stogų dengimo darbai. Teko dirbti (duomenys neskelbtini), naujas kotedžas šlaite, gal (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) galėjo būti adresas (duomenys neskelbtini), ten gamybinės paskirties pastatas, su kokiu 1000 kv.m. stogo plotu; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), naujai statomi kotedžai; (duomenys neskelbtini), naujos statybos kotedžai. Fiziniams asmenims netekę dirbti, visada tik stambesnius darbus. Kiek žino, darbų sutartis (duomenys neskelbtini) objekte buvo, (duomenys neskelbtini) irgi sutartis turėjo būti, (duomenys neskelbtini) mano irgi sutartis turėjo būti, nes mokėjimas kiek žino buvo atliktas bankiniu pavedimu. Dėl kitų objektų nežino. Kiek žino, visomis reikalingomis medžiagomis rūpinosi užsakovai, nebent kokią skardą reikėjo, pats G. V. savo namuose lankstydavo skardą.

Po šių parodymų pagarsinimo T. K. parodė, kad palaiko šiuos savo parodymus, juos tvirtina. Dar patikslino, kad kokios buvo tiksliai jo pareigos nepamena. Darbo užmokestis priklausydavo nuo darbo pobūdžio. Kas būdavo „ant popieriaus“ parašyta jis tą sumą tikrai išmokėdavo. Atlyginimą gaudavo kas savaitę, būdavo, kad užvilkindavo užmokėjimą. Algalapius pasirašinėjo, vėliau 3 algalapiai buvo atsilikę, tada sakė pasirašyti ir išmokės, bet jis turėjo ne visą sumą, todėl už vieną algalapį nepasirašė. Algalapius pasirašė ofise, kuris buvo (duomenys neskelbtini), ten yra buvęs. Pasirašyti algalapius duodavo pats G. V.. Algalapiai būdavo užpildyti, yra gavęs ir kopiją, bet išmetęs ją. Pačiam tekdavo kartais kokią skardą nupirkti, būdavo, kad jis duodavo savo automobilį į objektą vykti. Ar automobilis buvo asmeninis ar įmonės, nežino. Į parduotuvę atvažiuodavo ir pasiimdavo medžiagas, gal jose būdavo sudarytos sutarys, reikėdavo nurodyti įmonės duomenis, o atsiskaityti yra tekę ir pačiam, o G. V. atiduodavo pinigus. Pasakydavo, kad kažką pirko iš savo pinigų ir jis atiduodavo pinigus, bet čia buvo iš rankų į rankas grynais, ar buvo sąskaitos, nepamena. Kiek iš viso gavo pinigų, nepamena. Gaudavo daugiau nei nurodyta sutartyje, nes būdavo dienpinigiai. Kiek gaudavo, tiksliai nepamena. Ar liko G. V. skolingas, tai gal kažkiek ir liko. 560 Eur visada sumokėdavo, šią sumą gaudavo į rankas. Į darbą vyko savo transportu arba jis duodavo automobilį. Jeigu su savo, tai kompensuodavo kurą, ar duodavo pinigais ar pildavo kurą, nepamena, nes veždavo A. A. ir jam kompensuodavo. Būdavo, kad pirko medžiagas jis (T. K.), būdavo, kad ir A. A. nupirkdavo, kas turėjo pinigų tas pirko. Gali būti, kad daugiau jam (T. K.) pirkti teko, nes juo labiau pasitikėjo. Priduodant objektus būdavo, jog dalyvaudavo, būdavo, jog ne. Nebuvo nusiskundimų iš užsakovų. Medžiagomis būdavo, kad rūpinosi įvairiai, o kas tiksliai nežino, nes į objektą medžiagos būdavo jau atvežtos. Nupirkdavo jeigu pritrūkdavome kokios smulkmenos. Jis (T. K.) nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. G. V. tik labiau juo pasitikėjo.

Iš specialistės Ž. L. paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Ž. L. paaiškino, kad ji yra susipažinusi su specialisto išvada. Dirba FNTT Kauno valdyboje, vyr. specialiste. Atliko dvi apžiūras, nes buvo papildomai apklausti liudytojai. Palaiko išvadas. Dėl atlyginimo klausimų dokumentų apžiūrose buvo patikslinta ir buvo pamažinti priskaičiuoti mokesčiai dėl pasikeitimų apklausų protokoluose – dėl L. P., E. G., R. J., pasikeitė priskaičiuotų mokesčių sumos. Pagal papildomus apklausos protokolus, nes jie keitė pirminius parodymus ir nurodytas gautas atlyginimas artimas tokiam, kuris buvo priskaičiuotas apskaitos dokumentuose. J. G. buvo nurodytas vieno mėnesio priskaitytas darbo užmokestis ir jis nekeitė specialisto išvados. Patikslino, kad apžiūros metu jai buvo pateikti atlyginimo priskaitymo žiniaraščiai. Apskaitos programos suvesti dokumentai nebuvo pateikti ir ji jų nevertino. Buhalterinė programa nebuvo pateikta jai, o D. M. ji buvo vertinta. PVM apskaičiavimas nesiskiria juridiniams ir fiziniams asmenims, nes apskaitomos pardavimo pajamos. PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad PVM mokestį turi sumokėti pirkėjas, nes PVM įstatymo 96 str., yra nurodyta išlygta, kad priskaičiuotą PVM gali sumokėti pirkėjas. Ar gali, ar privalo, tai jeigu nurodyta sąskaitoje, kad pagal 96 str., ir nurodyta PVM suma tada privalo. Dėl fizinių asmenų, tai turi sumokėti įmonė, nes 96 str., numatyta, kad gali naudotis tik PVM mokėtojai. Nevertino, kaip buvo apskaitomos statybinės medžiagos bendrovėje, nes neturėjo įmonės dokumentų. Dėl statybinių medžiagų nurašymo, tai šitos ūkinės operacijos turėtų būti apskaitytos registruose ir turėjo būti pateikti registrai ir specialistas turėjo vertinti. Kaip buvo nurašomos statybinės medžiagos „(duomenys neskelbtini)“, tai šito atsakyti negali iš išvados, o pirminių dokumentų nėra mačiusi. Negali atsakyti, kaip vyko nurašymas ar pagal objektus ar bendrai, bet turėtų būti apskaityta taip, jog būtų pilna informacija kokios pajamos ir išlaidos priklauso kuriam objektui. Atlikdama apžiūrą nevertino specialisto išvados ir piniginių lėšų judėjimo per įmonės kasą. Nevertino įsiskolinimų įmonės, nes nebuvo tokių klausimų jai. Nevertino ar buvo nustatyti statybinių medžiagų trūkumai. Nevertino ar buvo nustatyti įmonės kreditoriai ir debitoriai. Kokie įmonėje buvo atskaitingi asmenys, nevertino. Dėl išvados 11 lapo (5 t., b. l. 11) dėl 3 770 Eur apskaitos, tai įmonės gautos pajamos, tai ta suma yra sumokėta ir neužpajamuota kasoje, ji nėra užpajamuota. Kasoje 2019 m., neužpajamuota 3 770 Eur suma gauta iš E. B.. 3 770 Eur apskaityti, kaip įmonės gautos pajamos <...>, tai apskaityta buvo 1 500 Eur suma ir 237 Eur. Kokie duomenys įtraukiami į Nr. 0(duomenys neskelbtini), tai pardavimo pajamos ši sąskaita vadinasi ir kas buvo į ją įtraukta skiriasi nuo sumokėtos sumos. 3 770 Eur sumokėjimas kasoje nebuvo apskaitytas. Dėl atliktų apžiūrų ir G. V. atliktų veiksmų, apskaitos pažeidimų, tai buvo užfiksuotos ne visos ūkinės operacijos. Išmokėti atlyginimai ne tokie, kokie buvo fiksuoti apskaitoje. Dėl J. G., tai buvo neapskaityti jam išmokėti 497,18 Eur. Dėl J. ir P., tai jie papildomose apklausose paliudijo kitokias gautas sumas. Papildomose apklausose nurodytos sumos buvo artimos apskaitytoms sumoms. Dėl daugiau pažeidimų dėl apskaitos, tai žmonės paliudijo, kad sumokėjo pinigus už remonto darbus ir tos lėšos nebuvo apskaitytos, buvo nefiksuotos ūkinės operacijos, gauti pinigai ir atlikti darbai nefiksuoti. Dėl liudytojų parodymų vertinimo, kai jie nurodo netikslias sumas, o nurodo – apie, tai yra praktika, kad kai apklausos metu nurodo nuo iki, tai yra imama mažiausia suma. Vertiname liudytojų parodymus, kaip teisingus, nes jie pasirašo dėl atsakomybės. Liudytojų parodymai yra lyginami su apskaita. Dėl apžiūros protokolo iš 4 t., b. l. 132-145, tai lygino liudytojų papildomas apklausas su tuo, kaip apskaitoje apskaityta. Palaikau savo paaiškinimus ir fiksuotus duomenis. Dėl 4 t., b. l. 148-151 apžiūros protokolo, tai paaiškinimus palaiko. Dar patikslino, kad dėl liudytojų parodymų vertinimo, tai yra tokia praktika, kad mažiausia asmens nurodyta suma vadovaujamasi teikiant išvadas. Mažiausias duomuo imamas. Tokia praktika vadovaujasi atsižvelgdama apžvalgas, teismo nutartis ir yra tokia praktika susiformavusi. Jos, kaip specialistės darbo stažas yra 23 metai. Dėl metodikos susijusios su liudytojų parodymų vertinimu, tai liudytojų parodymai yra prilyginami dokumentui, o jie (specialistai) lygina dokumentuose užfiksuotus duomenis. Liudytojo parodymai yra prilyginami buhalterinės apskaitos dokumentui, kuriame esančią informaciją lygina su apskaitos dokumentų duomenimis. Liudytojų parodymai yra dokumentas, o jie (specialistai) lygina dokumentus su registrais ir finansine atskaitomybe.

Iš specialisto D. M. paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas D. M. paaiškino, kad jis palaiko savo išvadą. Joje jis pateikė atsakymus į užduotus klausimus. Jam buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Yra nurodyta išvadoje, kas jam buvo pateikta, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiaga, apskaitos dokumentai kompaktiniame diske. Vertino duomenis esančius kompaktiniame diske – registrus. Ar atitiko pirminius dokumentus, kurie buvo pateikti, tai pagal jam pateiktus klausimus neatitikimų nebuvo. Priskaičiuotas darbo užmokestis atitiko deklaracijas. Ar tarp pateiktų dokumentų buvo įmonės kasa ir atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, tai buvo buhalterės pateikti registrai: kasa ir avansinės apyskaitos. Ar pirminiai apskaitos dokumentai buvo, tai pirminiai apskaitos dokumentai buvo ne visi, išvadoje yra nurodyta. Nebuvo kasos išlaidų orderių. Buvo kasos dokumentai, bet jie buvo ne visi. Ar buvo atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos su pridėtais prie jų dokumentais, tai jos buvo. Ar buvo pirminiai dokumentai prie jų, tai šiuo metu tiksliai nepamena, bet išvadoje yra paminėti atvejai, kad gautos grynų pinigų sumos nebuvo apskaitytos nei įmonės kasoje, nei pas atskaitingą asmenį jo avanso apyskaitoje. Kiek atskaitingų asmenų yra, įmonė pati nusistato. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo daugiau atskaitingų asmenų nei vadovas, tai šiuo metu nepamena, jeigu buvo tai buvo tikrinti. Ar buvo pateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai, tai išvadoje yra nurodyta, kad nebuvo pateikti žiniaraščiai, buvo tik vienas kompaktiniame diske, bet popierinių nebuvo. Dėl medžiagų apskaitymo ir nurašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai apie tai jam nebuvo klausimo. Ar tarp pateiktų dokumentų buvo nurašymo aktai, tai nepamena. Pagal jam pateiktus klausimus nereikėjo nagrinėti medžiagų nurašymo. Dėl medžiagų apskaitos nebuvo klausimų. Dėl piniginių lėšų likučio pas atskaitingą asmenį, tai nepamena. Ar tirtas pinigų išmokėjimas asmenims dirbusiems pagal verslo liudijimą, tai buvo tirta ir buvo toks klausimas. Kiek buvo išmokėta dirbusiems pagal verslo liudijimą, tai išvadoje yra nurodyta – 3 klausimas išvados (5 t., b. l. 56-57). Jis palaiko savo išvadą. Patikslino, kad nebuvo išmokėjimo M., tokią išvadą padarė pagal jo parodymus. Dėl apskaitymo ir nurašymo statybinių medžiagų, tai medžiagos yra užpajamuojamos kaip atsargos ir medžiagos užpajamuojamos pagal iš teikėjų gautas PVM sąskaitas – faktūras ir kt., pirkimo dokumentus. Nurašomos medžiagos medžiagų nurašymo aktu. Medžiagų nurašymo aktą surašyti paskirti asmenys turi paskaičiuoti kiek sunaudota medžiagų pagal sąmatas darbams. Ar tirta kiek buvo sunaudota statybinių medžiagų, tai ne netyrė. Dėl išvadoje pateiktų konkrečių sumų, kurias nurodė liudytojai, nors liudytojai nurodė „apie“, o ne tikslią sumą, tai apklausti asmenys nurodė sumas ir buvo pateiktos sutartys darbų, nurodytos sumos. Buvo atvejų, kai nenurodė tikslios sumos: 3.2 punktas – 11 lapas išvados, nurodyta, kad sumokėjo nuo 12 000 iki 14 000 Eur, tai šiuo atveju ėmė mažesnę sumą. Dėl mažesnės sumos ėmimo, tai imama įmonės naudai, kad būtų priskaičiuota mažiau mokesčių. Jeigu nurodo kelias sumas tai yra imama mažesnė suma. Daugumoje buvo nurodytos konkrečios sumos. Dėl 2 t., b. l. 119-121, užfiksuotų liudytojo M. M. parodymų, tai čia yra parodymai apie darbo užmokestį, o ne statybos darbų. Atliko tyrimą ir dėl darbo užmokesčio. Dėl parodymų, kad gavo atlyginimo „apie 600 Eur į rankas“, tai 37-38 išvados lapas, čia nebuvo priskaičiuota jokių mokesčių. Dėl formuluotės, kad liudytojas nurodo „apie 600 Eur“, o išvadoje formuluojama „dėl 600 Eur atlyginimo“, tai šiuo atveju pripažįsta, jog reikėjo parašyti, kad susitarė dėl – apie 600 Eur atlyginimo į rankas, nes įprastai taip jis ir rašo. Dėl V. B. parodymų (2 t., b. l. 122-125), kad „apie 450 Eur“, o išvadoje (5 t., b. l. 40) nurodyta, kad „susitarė dėl 450 Eur atlyginimo“, tai sutinka, kad parašė per daug kategoriškai, bet dėl to nėra priskaičiuota jokių sumų, nėra priskaičiuota mokesčių. Specialisto išvadą palaiko ir ją tvirtina. Dėl papildomai mokėtinos pinigų sumos – 2 336,49 Eur, t. y. gyventojų pajamų mokesčio (5 t., b. l. 61), tai yra nurodytos žmonių pavardės ir iš jų susidarė GPM. Iš ko susidarė GPM nepriemoka – 2 336,49 Eur, tai išmokėtas darbo užmokestis buvo neapskaitytas apskaitoje, o nustatyta, kad neapskaityta buvo pagal žmonių parodymus. Dėl išvados (5 t., b. l. 61) pelno mokesčio sumos – 450 Eur pelno ir 7 649 Eur PVM, tai įmonės apskaitė ne visas gautas pajamas ir dėl to didėja mokėtinas pelno mokestis. Įtraukta tik neapskaityta pajamų suma, kuri gauta 2019 metais. 2020 metais kodėl nebuvo įtraukta, tai buvo nepateikta pelno mokesčio deklaracija už 2020 metus, o ją pateikti reikėjo iki sekančių metų birželio 1 d., t. y. iki 2021 m. birželio 1 d. Dėl atsakymo į 5 klausimą dėl 46 246 Eur, tai nustatyta pagal liudytojų pateiktus duomenis, lygino su įmonės apskaita, ir nebuvo apskaitytos gautos pajamos pagal liudytojų parodymus. Vertino liudytojų pateiktas sutartis, sumas. Sumos visais atvejais buvo nurodytos tikslios, o jeigu buvo nurodyta: nuo ir iki, tai buvo imta mažesnė suma įmonės naudai. Dėl apskaitos pažeidimų, tai išvadoje yra surašyta, yra nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniai ir kt., o už apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. Įmonės vadovas atsakingas už dokumentų surašymą ir pateikimą buhalterei. Įmonės vadovas yra atsakingas už 46 246 Eur neapskaitytą įmonės apskaitoje. Dėl GPM (5 t., b. l. 60), tai išvados padarytos vadovaujantis liudytojų parodymais. Po išvados pateikimo ar buvo jam pateikta liudytojų papildomos apklausos protokolai, nepamena. Priedai buvo mokami, kokie buvo priedai, nepamena. Darbuotojų darbo tabeliai ar buvo pateikti, nepamena. Į pensiją išėjo prieš 1 metus ir 2 mėnesius. Kada pateikė išvadą, po išvados pateikimo jam patikslinimui jokie papildomi buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti. Jam vedėja sakė, kad reikia papildomą tyrimą atlikti, nes atsirado papildomi dokumentai, bet jis jau buvau pensijoje ir atsisakė tai padaryti. Kiek žino papildomų buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūrą atliko specialistė Ž. L..

Iš civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo V. J. paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu. V. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis palaiko civilinio ieškinio reikalavimus. Ieškinys buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 16 d., gavus informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Buvo pateiktas civilinis ieškinys kaltinamajam G. V., kurį sudaro nesumokėtas PVM, už 2019 m. pelno mokestis, GPM. Mokesčiai buvo nesumokėti, kada vadovu buvo G. V.. Sumos nustatytos specialisto išvada, kuria buvo remiamasi pateikiant ieškinį, VMI atskiro tyrimo neatliko. Pažymėtina, kad išvadoje buvo didesnė GPM suma, bet ieškinys pateiktas remiantis mažesne suma apskaičiuota. Prašo tenkinti ieškinį. Prašome priteisti padarytą žalą – 8 298 Eur. Ar teikiant ieškinį buvo vertintas 2022-11-21 apžiūros protokolas, tai taip, šie duomenys buvo vertinti. Ieškinys grindžiamas 2022 m. birželio 13 d. išvada ir 2022 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokolu. Mokesčiai buvo priskaičiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jų nesumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Civilinį ieškinys yra pateiktas G. V., nes jis buvo atsakingas už apskaitą. Juridinis asmuo netrauktas atsakovu, nes nėra tarp kaltinamųjų juridinio asmens.

Iš liudytojo J. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas J. K. parodė, kad pažįsta G. V., jis buvęs jo direktorius, darbdavys. Šiaip su juo nebendrauja. Pas G. V. dirbo prieš 4 metus, apie mėnesį ar pusantro. Pareigos buvo darbų vadovo, dirbo viename objekte, šalia (duomenys neskelbtini). Tai buvo gyvenamojo namo virš garažo pratęsimas. Objekte darbuotojų skaičius keitėsi, 4-7 darbuotojai. Dirbo objekte, paskaičiuodavo sąmatą. Kada pradėjo dirbti, šis objektas jau buvo ir buvo derinama tik sąmatiniai dalykai. Į darbą važiuodavo automobiliu iš (duomenys neskelbtini), kas galėdavo tas ir vairuodavo. Nežino ar pats G. V. dalyvavo statybų procese, bet jis atvažiuodavo, objekte buvo gal 2-3 kartus. E. K. tokios pačios pareigos buvo, tik jis daugiau su kitais objektais dirbo. Dirbančių kvalifikacija buvo vidutinė – statybininkai. Medžiagomis rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, visos medžiagos buvo jos, pats užsakinėjo medžiagas. Medžiagos buvo: birios, izoliacinės medžiagos, blokeliai, betonas, mišiniai, klijai ir pan. Už medžiagas mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis ir asmeniškai yra mokėjęs už medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, kuriuos paduodavo direktorius ir vieną kartą yra padavęs užsakovas pagal atliktų darbų aktą. Kokia buvo suma nepamena, bet kažką pirko. Už paduotus pinigus kažką pirko ir likutis buvo likęs, tai jį atidavė. Medžiagas pirko ir išsirašydavo sąskaitas. Nežino ar buvo atskaitingas asmuo, bet turėjo teisę įmonės vardu pirkti. Buvo ir labai smulkių pirkimų tada, tada vykdavo ir pirkdavo iš tų pinigų, kuriuos duodavo G. V. arba klientas. Viename objekte dirbo, bet būdavo, kad važiuodavo ir padėti kažkur. Važiavo į objektą (duomenys neskelbtini), kažkur sienų išmatuoti. (duomenys neskelbtini) objektas nebuvo pabaigtas, nes vyko konfliktai su užsakovu ir jis išėjo iš darbo ir nežino, kaip viskas baigėsi. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, į darbą priėmė G. V.. Su juo kalbėjosi dėl įdarbinimo, dėl darbo užmokesčio. Darbo užmokestis jo netenkino, gavo už mėnesį 600-800 Eur grynais. Pasirašė, kad gavo pinigus, tačiau, kur pasirašė nežino. Išmokėta buvo ofise, (duomenys neskelbtini). Ofise buvo jis, G. V. ir E. K.. Neturėjo visi atskirų kabinetų, tai buvo viena patalpa ir 3 stalai. Ten skaičiuodavo sąmatas. Darbo užmokestį išmokėdavo G. V.. Ar buvo nustatyta konkreti diena darbo užmokesčio išmokėjimui, tai nežino, nes tik kartą gavo atlyginimą. G. V. jo neprašė nieko dėl parodymų davimo. Statybos darbai prasidėdavo pirmiausia nuo matavimo darbų, buvo pasirašoma sutartis prieš darbus. Klientai atvykdavo arba į ofisą, arba pas klientą objekte pasirašomos buvo sutarys. Sutartį pasirašydavo G. V.. Su klientais daugiau bendravo E. K., o jis (J. K.) atlikdavo techninę dalį. Kaip sutarties sąlygas derino nežino, nes jis padėdavo skaičiuoti sąmatas. Kaip tiksliai buvo vykdomi darbai nežino, gal pagal rangos sutartis, nes sutarčių nelabai matydavo. Kaip buvo vykdoma apskaita, nesidomėjo. Tvarkė apskaitą samdoma buhalterė, bet nėra jos matęs. Pirkęs yra statybines medžiagas. G. V. yra sakęs, kad reikia paimti sąskaitas. Kada pirko medžiagas, pristatydavo sąskaitas G. V. arba E. K.. Sąskaitą apmokėdavau grynais, kuriuos duodavo G. V.. Kai paimdavo iš G. V. pinigus, už juos nepasirašydavo, nes sumos būdavo šimtais eurų, apie 200-300 Eur. Jeigu likdavo pinigų, tai grąžindavo G. V.. Į darbą važiuodavo gal su įmonės automobiliu, nežinau kieno jis vardu buvo. Dėl automobilio panaudojimo jokios sutarties nepasirašė. Kurui irgi duodavo pinigų arba G. V. palikdavo automobilį su pilnu baku. Yra pylęs kuro, kvitą atiduodavo G. V. arba E. K.. Nežino ar buvo degalinėje su įmone sutartis, neturėjo įmonės kuro kortelės. Pildavo kurą už grynuosius ir labai ne daug kartų tai darė. Iš kliento paėmė vieną kartą pinigus ir pasirašė, kad juos gavo. Kai iš G. V. gaudavo pinigus, nepasirašydavo akto dėl pinigų perdavimo - priėmimo. Likutį pinigų grąžindavo arba pasilikdavo sekančiam pirkimui. Materialios atsakomybės sutarties nepasirašė. Išskaičiavimų iš darbo užmokesčio nebuvo. Kada iš kliento paėmė pinigus, pasirašė ant darbo perdavimo – priėmimo akto. Pasirašė jis ir klientas. Aktą atidavė G. V. arba E. K.. Už dalį pinigų pirko medžiagų, o likutį parvedė. Kokia buvo suma nepamena. Kada G. V. duodavo pinigus nepasirašydavo, o iš kur jis gaudavo pinigus, nežino. Nežino, kam priklausė automobilis, nes pats nevairuodavo, nežiūrėjo dokumentų automobilio. Stambesni pirkimai buvo nurodyta, kad reikia daryti iš „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, o smulkūs iš aplinkui esančių parduotuvių. Ar visada iš karto apmokėdavo sąskaitas, nepamena. Buvo firma iš kurios imdavo ir mėnesio gale būdavo atsiskaitoma, kaip vyko atsiskaitymas, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo.

Iš liudytojo E. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. K. parodė, kad G. V. pažįsta, santykiai darbiniai, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma, joje dirbo apie 6 mėn., gal prieš 3 metus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas. Pareigos buvo darbų vadovo. Dirbo (duomenys neskelbtini) pas V. S., (duomenys neskelbtini), objektų tiksliai nepamena. Gali būti, jog teko dirbti ir (duomenys neskelbtini). Buvo darbų vadovas keliuose objektuose, su J. ir L. pagalba buvo vadovais. Pareigos: priimti darbus, žiūrėti, kad darbai tinkamai vyktų, bendrauti su užsakovais. Vienu metu kiek bendrovėje dirbo darbuotojų nežino, bet keli keliuose objektuose. Darbuotojai ne visi buvo aukštos kvalifikacijos. Bendravo su klientais. Surasdavo klientus ir su jais bendraudavo, pasiūlydavo savo paslaugas. Išsiaiškindavo ko reikia užsakovui ir pateikdavo preliminarų pasiūlymą arba žodinį, arba rašytinį. Būdavo ir užsakovo medžiagos ir jie pirkdavo medžiagas. Būdavo, kad kai kažko trūksta, tai važiuoji ir perki. Yra pirkęs medžiagų. Pirko grynaisiais pinigais. Dažniausiai pinigų duodavo užsakovas, bet būdavo visaip. Kokias sumas yra gavęs iš užsakovų ir ką už jas pirko šiuo metu jau nepamena. Būdavo, jog medžiagos buvo perkamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, būdavo, kad neišrašomi kvitai, nes G. V. kartais net nežinodavo, tiesiog užsakovas duodavo pinigų, kad nestotų darbai ir pirkdavo medžiagas. Duotų pinigų negrąžindavo G. V., nes pinigus panaudodavo darbų eigai. Buvo perkami: blokeliai, žvyras, smėlis ir kt. Pinigus sunaudodavo medžiagoms pirkti. J. K. kažkokį dalį kuruodavo, kažkokią jis, pasiskirstydavo. Kai pirkdavo medžiagas, tai paimdavo įmonės vardu sąskaitas. Iš užsakovo (duomenys neskelbtini), nesu paėmęs pinigų. Yra pinigus paėmęs iš G. A., o kitų nepamena. Mano, kad ir kiti yra davę, bet nepamena, būdavo, kad ir neišsirašai sąskaitų. Yra G. V. davęs pinigų medžiagoms. Kai jis duodavo pinigų tai sąskaitas turėdavo pristatyti. Mano, kad įmonėje jis (liudytojas) nebuvo atskaitingas asmuo. Materialiosios atsakomybės sutarties nebuvo pasirašęs. Kada G. V. duodavo pinigų, turėdavo pristatyti sąskaitą. Kai gaudavo algą, pasirašydavo už jos gavimą. Medžiagoms G. V. duodavo pinigų. Jis (liudytojas) nepasirašydavo dėl tų pinigų gavimo, tačiau gerai nepamena. Algalapius reikėdavo pasirašyti. Medžiagoms pirkti dažnai neduodavo pinigų. Jis (liudytojas) pasirašydavo ant tarpinių ar galutinių darbų užbaigimo aktų, būdavo, kad paimdavo pinigus, juos panaudodavo medžiagų pirkimui. Pasirašydavo tarpiniuose aktuose, užbaigimo darbų akte nepasirašydavo. Kada paimdavo pinigus pirkdavo medžiagas, pinigų nenešdavo į įmonę, o be to ir pinigai nebuvo dideli. Būdavo, kad pinigus panaudodavo ir kito objekto medžiagoms, bet labai mažai. Būdavo pateikiamos sąskaitos. Pinigai pasidengdavo su sąskaita. Dėl atskyrimo pinigų, kai iš vieno objekto paimti pinigai panaudojami kitam, tai nebuvo didelių pinigų sumų kitam objektui išleista. Reikalavo, kad apskaitos tvarkymui pristatytų dokumentus. Kokiomis sumomis jis (liudytojas) disponuodavo, nepamena. Darbo užmokestis buvo mokamas pagal algalapius, jį išmokėdavo G. V., buvo buhalterė, jos vardo ir pavardės nepamena, ji būdavo ir ofise. Dokumentus palikdavo ofise, o juos tvarkė buhalterė. Palikdavo ofise ant stalo sąskaitas. Buvo įmonės su kuriomis bendradarbiavo ir iš jų pirko prekes. Už prekes atsiskaitydavo dažniausiai iš karto. Yra kalbėję su G. V. iš kokių įmonių imti medžiagas, bet nebuvo konkrečiai nurodyta. Kada pirkdavo medžiagas, paprašydavo sąskaitos – faktūros, jie turėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, apmokėdavo grynais, o sąskaitą pristatydavo, kai susikaupdavo jų kažkoks jų kiekis, ir palikdavo ofise. Ofisas buvo (duomenys neskelbtini), jame buvo vienas kabinetas, kuriame turėjo stalą jis, G. V. ir J. K.. Apskaita nesidomėjo. Ne visą laiką paimdavo sąskaitą. Jeigu užsakovui reikėdavo už jo pinigus tai neimdavo, kada G. V. duodavo pinigus tai pristatydavo sąskaitas. G. V. reikalaudavo sąskaitų, yra gavę barti, kai buvo jos pamestos. Yra buvę, kad jis yra sakęs, jog surasti reikia sąskaitas, nes buvo pametęs. Buvo, kai ir nerado sąskaitų. Kada iš G. V. imdavo pinigus, nežinojo jų kilmės, nesigilino. Kada G. V. duodavo pinigus grynais, tai už tą sumą pasirašydavo. Pavedimų jam nebuvo atlikta. Pinigai būdavo duodami nedidelėmis sumomis 50-100 Eur. Niekas nėra sakęs, kad tam tikrai pinigų sumai nereikia dokumentų pateikti. Kurą yra pylęs į įmonės automobilį, jis buvo įmonės. Materialiai už jį nebuvo atsakingas. Jis nebuvo jam priskirtas. Pats nevairuoja, tik važiuodavo su tuo automobiliu, kaip keleivis, yra pylęs kuro. Kurą pildavo ir iš savo lėšų. Mano, kad iš įmonės lėšų nepylė kuro. Neprašė kompensacijos už kurą. Įmonėje dirbo apie 6 mėn. Koks buvo darbo užmokestis, nepamena. Darbo užmokestį gaudavo kas mėnesį, už jį pasirašydavo algalapyje, mokėdavo grynais ir mokėdavo jo antstoliams pavedimu. Buhalterė jo neprašė pateikti dokumentų. Su klientais sutartis surašydavo jis, o G. V. pasirašydavo. Sutartį pasirašydavo susitikus su užsakovu, sąlygos būdavo sutartyje nurodytos. Kaip vykdavo atsiskaitymai jam žinoma, kad pavedimu arba grynais. Atsiskaitymų nekontroliavo, juos kontroliavo G. V.. Jis (liudytojas) lėšų gautų iš klientų apskaita domėjosi minimaliai. Klientai už atliktus darbus jam neatsikaitydavo, jie mokėdavo G. V.. Kiek lėšų gaudavo matydavo, nes bendravo su užsakovais. Nebuvo, kad G. V. sakytų, jog sutartyje turi būti nurodyta viena kaina, o atsiskaitymui kita kaina. Jam nėra žinoma, kad kainos būtų buvę skirtingos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo PVM mokėtoja. Nežinoma, kad būtų tartasi už sumą su PVM arba be jos. Jam žinoma, kad tik už sumą su PVM. Kad būtų buvę be PVM, jam nėra žinoma. Kad darbai būtų buvę ne oficialūs, jam taip pat nėra žinoma. Dėl medžiagų nurašymo, tai nežino. Darbai nebuvo pabaigti, nes pykčiai prasidėjo su užsakovais. Pabaigus darbus būdavo užpildomi galutinis pabaigtų darbų aktas ir sąskaita. Pas G. A. nebuvo pabaigti darbai. Iš objektų, kurie liko nepabaigti medžiagų nepasiėmė.

Iš liudytojo, apklausto vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, V. P. D. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 139-141).

2021-04-23, vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, liudytoju apklaustas V. P. D. parodė, kad kažkur 2021 metų vasario mėnesį, V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ar soduose link (duomenys neskelbtini), jo kontaktų neturi, jį pažįsta nuo vaikystės, jam pasiūlė tapti įmonės direktoriumi, kuri užsiėmė statybomis. Jis neva pats buvo tos įmonės direktorius, bet kadangi jam gerklės vėžys, norėjo gauti lengvatas, tai tipo jis norėjo stoti į darbo biržą, todėl jam už 0,7 l., degtinės butelį, pasiūlė tapti įmonės direktoriumi. Jis tuo metu išgėrinėjo, todėl sutiko su pasiūlymu. Kaip minėjo, 2021 metų vasario mėn., tikslios datos neprisimena, V. N. pas jį atvažiavo su degtinės buteliu, ir su kažkokiais dokumentais, kokie tiksliai ten buvo pasakyti negali, nes neskaitė. Jam buvo pasakyta, kad jis bus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Pasirašinėjo kažkur kokius 5-6 dokumentus, kas ten buvo parašyta neprisimena. Po pasirašymo, V. pasiėmė visus dokumentus, ir išvažiavo. Gali patikinti, kad jokių jam dokumentų nepaliko, nė vieno lapo. Apie įmonę visiškai nieko nesidomėjo. Į Registrų centrą jis nesikreipė, į Sodrą dėl jo įdarbinimo taip pat, kas tai padarė už jį jis nežino. Jis mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2021 metų vasario mėn. Kiek žino, V. toje įmonėje veiklą vykdo, tik gali būti, kad neoficialiai, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Kaip jau minėjo, apie įmonę nieko nežino, realiai niekada jokių įmonės dokumentų nematė, apie turtą nieko nežino. Nuo to laikotarpio, kai pasirašė dokumentus, jokio piniginio atlygio negauna, ir niekada nėra gavęs. Gali būti, kad jis pasirašė kažkokį įgaliojimą, kad neva jis yra įmonės direktorius, o jis gali vietoje jo tvarkyti visus su įmone susijusius reikalus. Kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nežino, neskaitė ant ko pasirašė. G. V. nepažįsta, jam nėra girdėtas vardas ir pavardė. Realiai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo girdėta, tik policijoje sužinojo, kad yra būtent šios įmonės direktorius. Kaip jau minėjo, jokių įmonės buhalterinių dokumentų neturi, turto taip pat negavo, pirkimo pardavimo, turto priėmimo perdavimo aktų neturi, nežino ar yra ant jų pasirašęs. Kas įmonės buhalterė yra taip pat nežino. Taip pat kaip jau minėjo, nežino ar Sodroje ir Registrų centre yra pateikti duomenys, kad jis yra įmonės direktorius. Pasikartos, kad sutikdamas patapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, visiškai nieko apie įmonę nesidomėjo, nes jam nebuvo įdomu, taip pat tikrai neplanavo toliau vystyti veiklą. Kaip jam V. N. buvo minėjęs, kad čia kokiems keliems mėnesiams reikia pabūti direktoriumi. Nori paminėti, kad šios įmonės vadovu jis yra buvęs prieš kokius kelis metus, tas pats V. N.jo buvo paprašęs pabūti vadovu, tačiau kadangi tuo metu turėjo reikalų su antstoliais, prasidėjo skolų išieškojimai, V. ant jo pyktelėjo ir jį atleido iš direktoriaus pareigų. Keičiantis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, nebuvo inventorizuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitomos materialinės vertybės, turtiniai interesai, piniginės lėšos. Jam nebuvo perduoti įmonės debitorių ir kreditorių dokumentai, pagrindiniai įmonės dokumentai (įstatai, antspaudai, sutartys), banko kortelės ir prisijungimai. Taip pat nebuvo perduotas joks turtas, tuo labiau automobiliai. Neįsivaizduoja, kur gali būti įmonės patalpos, kur gali būti saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir turtas.

Iš 2021-02-26, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba (toliau - Kauno apskr. VPK KPENTV) disponuoja informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atsakingi asmenys vykdo nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), užregistruota (duomenys neskelbtini), veiklos sritis: statybų paslaugos, tai yra pastatų statyba, inžinierinių statinių statyba, stogų dengimas be kiti įvairūs statybos darbai. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-02-22 bendrovėje dirbo nuo 1 iki 7 darbuotojų. 2021-02-22 VSDF duomenimis dirba 1 darbuotojas, jos vardu registruota viena transporto priemonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams oficialiai moka pusę darbo užmokesčio, o likusią dalį moka neoficialiai, neapskaitytais pinigais (apie 400,68 Eur) sumoka bendrovės direktorius G. V. gimęs (duomenys neskelbtini). Turima duomenų, kad laikotarpyje nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. spalio mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialiai išmokėdama darbo užmokestį nuo valstybės nuslėpė bei nesumokėjo į valstybės biudžetą nemažiau kaip 40 102,68 Eur. Neapskaitytus pinigus G. V. gauna iš statybos objektų, kurių užsakovai yra fiziniai asmenys. Turima duomenų, kad per 2020 m. rugsėjo ir 2021 m. vasario mėnesius turėjo 7 statybos objektus, kurių užsakovai fiziniai asmenys, jiems nėra išrašytos PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus bei nedeklaruotos ir nepateiktos valstybės įgaliotoms institucijoms. Iš fizinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo apie 15 700 Eur pajamų, nuo kurių turėjo sumokėti apie 3 297 Eur PVM sumą. Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. V. ir kiti atsakingi asmenys apgaulingai tvarko bendrovės buhalterinę apskaitą, siekdami išvengti mokesčių dalį darbo užmokesčio ir atsiskaitymų už prekes bei paslaugas vykdo grynais neapskaitytais pinigais, į deklaracijas arba į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai, dėl ko laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-02-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė ir į valstybės biudžetą nesumokėjo nemažiau kaip 43 399,68 Eur mokesčių, todėl tikslinga pradėti nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-4).

Iš 2022-03-16 el. laiške ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. policijos įstaigai pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas statybos darbų paslaugų įgijimo sutartis ir statybos darbų įgijimo dokumentus (statybos darbų sąmatas, atliktų darbų aktus, statybos darbų paslaugų įgijimo PVM sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitus ir kitus dokumentus, kuriais įformintas statybos darbų paslaugų įgijimas), atsiskaitymo, apmokėjimo dokumentus už įsigytas statybos darbų paslaugas, kurie patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą statybų sektoriuje (3 t., b. l. 2-18).

Iš 2022-03-16 el. laiške ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. policijos įstaigai pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas statybos darbų paslaugų įgijimo sutartis ir statybos darbų įgijimo dokumentus (statybos darbų sąmatas, atliktų darbų aktus, statybos darbų paslaugų įgijimo PVM sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitus ir kitus dokumentus, kuriais įformintas statybos darbų paslaugų įgijimas), atsiskaitymo, apmokėjimo dokumentus už įsigytas statybos darbų paslaugas, kurie patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą statybų sektoriuje (3 t., b. l. 20-27).

Iš 2022-03-16 lydraštyje ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. D. policijos įstaigai pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas statybos darbų paslaugų įgijimo sutartis ir statybos darbų įgijimo dokumentus (statybos darbų sąmatas, atliktų darbų aktus, statybos darbų paslaugų įgijimo PVM sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitus ir kitus dokumentus, kuriais įformintas statybos darbų paslaugų įgijimas), atsiskaitymo, apmokėjimo dokumentus už įsigytas statybos darbų paslaugas, kurie patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą statybų sektoriuje (3 t., b. l. 29-37).

Iš 2022-03-23, policijos įtaigoje gautų duomenų, kur nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. I. policijos įstaigai pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas statybos darbų paslaugų įgijimo sutartis ir statybos darbų įgijimo dokumentus (statybos darbų sąmatas, atliktų darbų aktus, statybos darbų paslaugų įgijimo PVM sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitus ir kitus dokumentus, kuriais įformintas statybos darbų paslaugų įgijimas), atsiskaitymo, apmokėjimo dokumentus už įsigytas statybos darbų paslaugas, kurie patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą statybų sektoriuje (3 t., b. l. 39-46).

Iš 2022-03-30, policijos įtaigoje gautų duomenų, kur nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B. policijos įstaigai pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas statybos darbų paslaugų įgijimo sutartis ir statybos darbų įgijimo dokumentus (statybos darbų sąmatas, atliktų darbų aktus, statybos darbų paslaugų įgijimo PVM sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitus ir kitus dokumentus, kuriais įformintas statybos darbų paslaugų įgijimas), atsiskaitymo, apmokėjimo dokumentus už įsigytas statybos darbų paslaugas, kurie patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą statybų sektoriuje (3 t., b. l. 49-52).

Iš 2022-03-15, policijos įtaigoje gautų duomenų, kur nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. policijos įstaigai pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas statybos darbų paslaugų įgijimo sutartis ir statybos darbų įgijimo dokumentus (statybos darbų sąmatas, atliktų darbų aktus, statybos darbų paslaugų įgijimo PVM sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitus ir kitus dokumentus, kuriais įformintas statybos darbų paslaugų įgijimas), atsiskaitymo, apmokėjimo dokumentus už įsigytas statybos darbų paslaugas, kurie patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą statybų sektoriuje (3 t., b. l. 55-59).

Iš 2022-04-22, policijos įtaigoje gautų duomenų, kur nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. J. policijos įstaigai pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas statybos darbų paslaugų įgijimo sutartis ir statybos darbų įgijimo dokumentus (statybos darbų sąmatas, atliktų darbų aktus, statybos darbų paslaugų įgijimo PVM sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitus ir kitus dokumentus, kuriais įformintas statybos darbų paslaugų įgijimas), atsiskaitymo, apmokėjimo dokumentus už įsigytas statybos darbų paslaugas, kurie patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą statybų sektoriuje (3 t., b. l. 61-91).

Iš 2022-04-22, policijos įtaigoje gautų duomenų, kur nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. T. policijos įstaigai pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas statybos darbų paslaugų įgijimo sutartis ir statybos darbų įgijimo dokumentus (statybos darbų sąmatas, atliktų darbų aktus, statybos darbų paslaugų įgijimo PVM sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitus ir kitus dokumentus, kuriais įformintas statybos darbų paslaugų įgijimas), atsiskaitymo, apmokėjimo dokumentus už įsigytas statybos darbų paslaugas, kurie patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą statybų sektoriuje (3 t., b. l. 94-52).

Iš 2022-05-02, policijos įtaigoje gautų duomenų, kur nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. P. policijos įstaigai pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas statybos darbų paslaugų įgijimo sutartis ir statybos darbų įgijimo dokumentus (statybos darbų sąmatas, atliktų darbų aktus, statybos darbų paslaugų įgijimo PVM sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitus ir kitus dokumentus, kuriais įformintas statybos darbų paslaugų įgijimas), atsiskaitymo, apmokėjimo dokumentus už įsigytas statybos darbų paslaugas, kurie patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą statybų sektoriuje (3 t., b. l. (duomenys neskelbtini)-113).

Iš 2022-02-24, policijos įstaigoje gautų duomenų iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI), kur nurodyta jog policijos įstaigai pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinės pajamų ir mokesčio deklaracijos (forma GPM313) už laikotarpį nuo 2019 m. 07 mėn. iki 2021 m. 03 mėn. – 27 lapai. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (Forma GPM312) už 2019 ir 2020 m. – 14 lapų (3 t., b. l. 115).

Iš 2022-02-25, policijos įstaigoje gautų duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01, jiems priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas (3 t., b. l. 119-129).

Iš 2022-06-08, policijos įstaigoje gautų duomenų iš Kauno apskrities VMI apie A. M. 2020-2021 metais registruotą individualią veiklą. Apie tai, kad jis tokią veiklą būtų vykdęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų nėra (3 t., b. l. 133-134).

Iš 2021-04-23, kratos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad iš G. V. kratos metu buvo paimta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai – 376 lapai; 200 lapų; USB laikmena – 1 vnt.; juodos spalvos užrašų knyga – 1 vnt.; automobilis VW „Tauran“ – 1 vnt. (3 t., b. l. 141-144).

Iš 2021-04-23, kratos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad iš G. V. kratos metu buvo paimta: raudonos spalvos sąsiuvinis – 1 vnt.; buhalteriniai dokumentai – 16 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas – 1 vnt.; Statybos rangos sutartis Nr. 102 – 5 lapai; nešiojamas kompiuteris „Huawei“ – 1 vnt.; kompiuterio įkrovimo laidas – 1 vnt. (3 t., b. l. 165-168).

Iš 2021-04-23, kratos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad pas V. P. D. atlikus kratą nieko nerasta ir nepaimta (3 t., b. l. 186-187).

Iš 2021-04-23, kratos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad iš R. Ž. buvo paimti įvairūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai – 55 lapai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai – 39 lapai; nešiojamasis kompiuteris „ASUS“ – 1 vnt. (4 t., b. l. 7-10).

Iš 2021-04-23, kratos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad iš V. N. buvo paimti 2021-03-20, automobilio „Ford Tranzit Custom“, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, pirkėjas V. D. – 1 lapas; 2021-03-04, automobilio „Ford Tranzit Custom“, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, pirkėjas A. J. – 1 lapas; 2021-03-20, automobilio „Ford Tranzit Custom“, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjas V. D. – 1 lapas; 2012 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis su rankraštiniu įrašytu tekstu „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – 1 lapas (4 t., b. l. 26-29).

Iš 2021-05-05, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2021-03-18, 2021-03-19 2021-04-12, 2021-04-13 užfiksuoti pokalbiai tarp G. V. ir M. B.. Vyko pokalbiai apie statybų objektą adresu (duomenys neskelbtini), atsiskaitymus, sutarčių perrašymus, atliktų darbų aktavimus. G. V. jaudinosi, kad jam reikės mokesčius mokėti. 2021-03-26, 2021-03-27, 2021-04-09 užfiksuoti pokalbiai tarp G. V. ir G. V.. Vyko pokalbiai su užsakove, apie statybų objektą adresu (duomenys neskelbtini), darbų įkainius, darbų atlikimo terminus, sąskaitos faktūros išrašymą be PVM mokesčių. 2021-04-07 užfiksuotas pokalbis tarp G. V. ir podukros G. P.. Vyko pokalbis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą. 2021-04-12, 2021-04-14 užfiksuoti pokalbiai tarp G. V. ir darbuotojo K. B.. Vyko pokalbiai apie darbus, darbo užmokestį darbuotojams. 2021-04-28, užfiksuotas pokalbis tarp G. V. ir užsakovo A. S.. Vyko pokalbis apie nebaigtą statybų objektą adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 50-65).

Iš 2021-05-10, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2021-03-18 užfiksuoti pokalbiai tarp G. V. ir E. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus. Vyko pokalbiai apie statybines medžiagas, sąskaitų išrašymus kitos įmonės adresu. 2021-03-18, užfiksuoti pokalbiai tarp G. V. ir buhalterės R. Ž.. Vyko pokalbiai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas, bankrotą, medžiagų panaudojimą, PVM sąskaitų faktūrų išrašymą, naujos įmonės veiklą. R. Ž. pasako G. V., kad ji negauna visų sąskaitų. Taip pat ji sako G. V., kad statybines medžiagas galima pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau jeigu kas nors, neduok Dieve, pradės žiūrėti, kur tie medžiagų pirkimai, tai kur tie aktavimai, sakys, tai kur tos medžiagos, ir jeigu pradės tikrinti, kas yra pats baisiausias variantas, tai tada šakės. Sakys, kur medžiagos?. Taip pat R. Ž. ragina G. V., kad vieną kartą reikia viską tvarkingai susidėlioti, o ne šiaip tik popieriukus (4 t., b. l. 66-73).

Iš 2021-05-17, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2021-03-25 užfiksuotas pokalbis G. V. su R. J.. Pokalbis vyko apie statybos darbų atlikimą. 2021-04-08, 2021-04-09, 2021-04-12 užfiksuoti pokalbiai tarp G. V. ir darbuotojo vardu T.. Vyko pokalbis apie darbus, darbo užmokesčius. 2021-04-08 užfiksuotos SMS žinutės tarp G. V. ir darbuotojo, kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Trumpųjų žinučių turinys apie darbo užmokestį. 2021-04-12, užfiksuotas pokalbis tarp G. V. ir E. K.. Pokalbis vyko apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą. G. V. E. K. pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė už 200 Eur. 2021-04-19, užfiksuotas pokalbis tarp G. V. ir V. V.. Vyko pokalbis apie statybų objektą, adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 74-87).

Iš 2021-07-07, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2021-05-07 užfiksuotas pokalbis G. V. su užsakovu M. B.. Pokalbis vyko apie sutarties nutraukimą ir antspaudo panaudojimą. M. B. prašė G. V. pasiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudą, nes jis atveža sutarties nutraukimą ir reikia joje pasirašyti ir turi būti antspaudas. G. V. jam atsako, kad gerai, ar jį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą) turi su savimi visą laiką (4 t., b. l. 88-91).

Iš 2021-09-27, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte policijos įstaigai užfiksuotų duomenų, kad tyrimui pateikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – sąskaitų išrašai nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01, elektroniniu formatu (4 t., b. l. 105).

Iš 2021-04-22, slapto sekimo protokole ir jo prieduose užfiskuotų duomenų, kur nurodyta, kad slaptai sekant G. V. buvo nustatyta, jog jis lankydavosi statybos objektuose, kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus (4 t., b. l. 112-113).

Iš 2021-04-23, MRT apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėjus V. D. mobiliojo ryšio telefoną, adresų knygoje rastas adresatas: (duomenys neskelbtini), tačiau telefono numerio prie šio adresato vardo nėra. Taip pat adresatų knygoje rastas adresatas pavadinimu: V. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonų skambučių knygoje fiksuoti atlikti skambučiai numeriais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); V. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 114-118).

Iš 2021-05-06, daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėtas 2021-04-23 kratos metu paimtas R. Ž. nešiojamas kompiuteris „ASUS“ X551C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasti aplankai pavadinimais: „Apskaitos tvarkymas“, „(duomenys neskelbtini)“, „Asmens kortelės“, kuriame yra „exel“ programa fiksuoti 2019, 2020, 2021 metų darbuotojų darbo užmokesčiai. Aplanke „(duomenys neskelbtini)“ yra aplankai pavadinimais: „Atliktų darbų aktai“, jame yra aplankas pavadinimu „Darbų aktai A.“. Aplanke „Atliktų drabų aktai“ yra aplankai pavadinimu: „Fiziniai asmenys“, kuriame yra aplankai: „A.“, „B.“, „S.“. „K.“, „T.“, „darbų aktas 202006 29 v.“. Šiuose aplankuose yra atliktų darbų aktai. Aplanke „(duomenys neskelbtini)“ rasti aplankai pavadinimais: „Darbo sutartys“ – aplankai su darbuotojų darbo sutartimis; „Įsakymai“ – aplankai su darbuotojų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo dokumentais. Aplanke „(duomenys neskelbtini)“ rastas aplankas pavadinimu „Kasa“, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 metų iki 2020 metų kasos išlaidų orderiai. Aplanke „(duomenys neskelbtini)“ rastas aplankas pavadinimu „Statybos drabų sutartys“. Aplanke „(duomenys neskelbtini)“ rastas aplankas „Tabeliai“ , laikotarpis nuo 2019 metų sausio mėnesio iki 2021 metų kovo mėnesio. Visi nukopijuoti dokumentai įrašyti į CD laikmeną (4 t., b. l. 122-125).

Iš 2022-05-16, daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėjus 2021-04-23, kratos metu iš G. V. gyvenamosios vietos adresu paimtą juodos spalvos užrašų knygą ir 2021-04-23, kratos metu iš automobilio „VW Carawelle“ paimtą raudonos spalvos sąsiuvinį nustatyta, kad peržiūrėjus juodos spalvos užrašų knygelę rasti rankraštiniai įrašai, kuriuose fiksuotos datos, vardai bei sumos, galimai apie darbuotojams išmokėtus grynuosius pinigus. Apžiūrėjus raudonos spalvos A4 formato sąsiuvinį, matyti, kad sąsiuvinis pildytas iš abiejų pusių. Rasti užrašai, galimai apie darbuotojams išmokėtus grynuosius pinigus (4 t., b. l. 126-129).

Iš 2022-11-21, apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad jog apžiūros objektas yra papildomai nurodytų aplinkybių apžiūrai pateikti: specialisto išvada 2022-06-13 Nr. (duomenys neskelbtini); R. J. 2022-10-17 liudytojo papildomos apklausos protokolas; L. P. 2022-10-17 liudytojo apklausos protokolas; E. G. 2022-10-17 liudytojo papildomos apklausos protokolas; J. G. 2022-03-25, 2022-10-17 liudytojo apklausos protokolai. Pateiktas klausimas: Ar papildomai liudytojų L. P., j. G., E. G., R. J. apklausos keičia 2022-06-13 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), jei keičia tai ką?. Liudytojų parodymai, pateikta specialistės išvada, jog Papildomuose liudytojų apklausos protokoluose: R. J. (2022-10-17 ), L. P. (2022-10-17), E. G. (2022-10-17) nurodytos aplinkybės keičia 2022-06-13 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas antruoju, ketvirtuoju ir penktuoju klausimais.

Įvertinus papildomas liudytojų L. P., J. G., E. G., R. J. apklausas, išvados antrojo (2) klausimo trečia (3) dalis formuojama taip: „3. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kai kuriais atvejais galima įvertinti ir nustatyti kokios neoficialaus ir buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio sumos išmokėtos bendrovės darbuotojams: 3.1 Pagal 2022-03-25 liudytojo apklausoje J. G. pateiktus duomenis, kad jis pirmą mėnesį uždirbo iki 1 000 Eur atlyginimą, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” nepagrįstos apskaitos dokumentais 497,18 Eur (1 000 Eur – 502,92 Eur, apskaičiuota išmokėjimui) darbo užmokesčio išmokėjimo J. G. operacijos už 2019 metų liepos mėnesį. (Specialisto išvados 5.12 punktas).“

Įvertinus papildomas liudytojų R. J., L. P., E. G., J. G. apklausas, išvados ketvirtojo (4) klausimo trečia (3) dalis ir ketvirta (4) dalis formuojamos taip: „3. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius liudytojų apklausos protokolus, bendrovės „(duomenys neskelbtini)” kai kuriems darbuotojams išmokėtos didesnės darbo užmokesčio sumos nei apskaičiuota išmokėti buhalterinės apskaitos duomenimis ir dėl to bendrovės „(duomenys neskelbtini)” formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ įrašyti neteisingi duomenys:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bendrovės “(duomenys neskelbtini)” pateiktoje formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už 2019 metų liepos mėn. pagal darbuotoją J. G. įrašyti neteisingi duomenys:\

- įrašyta 410,43 Eur draudžiamųjų pajamų suma ir pagal 2022-03-25 liudytojo apklausoje J. G. pateiktus duomenis, kad jis liepos mėnesį uždirbo iki 1 000 Eur atlyginimą, įrašoma 1 295,07 Eur draudžiamųjų pajamų suma;

- įrašyta 94,69 Eur įmokų suma iš viso ir įrašoma 298,77 Eur įmokų suma iš viso.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bendrovės “(duomenys neskelbtini)” pateiktoje formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už 2019 metų liepos mėn. pagal darbuotoją J. G. įrašyti neteisingi duomenys apie turto naudojimą, ir dėl to bendrovė “(duomenys neskelbtini)” išvengė sumokėti 204,08 Eur (298,77 Eur – 94,69 Eur) VSD įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą. (Specialisto išvados 5.12.1 punktas).

4. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius liudytojų apklausos protokolus, bendrovės „(duomenys neskelbtini)” kai kuriems darbuotojams išmokėtos didesnės darbo užmokesčio sumos nei apskaičiuota išmokėti buhalterinės apskaitos duomenimis ir dėl to bendrovės „(duomenys neskelbtini)” „Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje“ (forma GPM312) ir šios deklaracijos priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ (forma GPM312L) įrašyti neteisingi duomenys:

Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020-02-07 pateiktoje bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2019 metų „Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje“ (forma GPM312) įrašyti neteisingi duomenys:

- laukelyje 4 „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašyta 55 180,72 Eur išmokų suma, šiame laukelyje įrašoma papildomai 884,64 Eur suma (neapskaitytos išmokos J. G.) ir įrašoma iš viso 56065,36 Eur suma (55 180,72 Eur + 884,64 Eur);

- laukelyje 5 „Bendra išskaičiuota GPM suma“ įrašyta 4 662,95 Eur išskaičiuota GPM suma, šiame laukelyje įrašoma papildomai 199,13 Eur suma (neišskaitytas GPM J. G.) ir įrašoma iš viso 4 862,08 Eur suma (4 662,95 Eur + 199,13 Eur).

Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020-02-07 pateiktoje bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2019 metų „Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje“ (forma GPM312) įrašyti neteisingi duomenys apie turto naudojimą ir dėl to bendrovėje “(duomenys neskelbtini)” neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 199,13 Eur gyventojų pajamų mokesčio suma į valstybės biudžetą. (Specialisto išvados 5.12.1 punktas).

Tyrimo metu apskaičiuota bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ papildomai mokėtina 8502,21 Eur mokesčių suma (7 649 Eur PVM + 450 Eur Pelno mokestis+199,13 GPM+204,08 VSD įmokų).“

Įvertinus papildomas liudytojų R. J., L. P., E. G., J. G. apklausas, išvada penktuoju (5) klausimu formuojama taip:

„1. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)” buhalterinė apskaita, įvertinus tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai kuriais atvejais buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų: Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)”, nesilaikant Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 79 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra, reikalavimų, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų – 2019 - 2020 metais nepagrįstos apskaitos dokumentais 46 246 Eur (3 770 Eur iš E. B. + 4 296 Eur iš D. B. + 5 000 Eur iš G. A. + 4 200 Eur iš V. V. + 9 400 Eur iš L. K. + 8 780 Eur iš I. P. +10 800 Eur iš V. S.) grynųjų pinigų užpajamavimo ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose (Specialisto išvados 3.1-3.11 punktai); - 2019-2020 metais nepagrįstos apskaitos dokumentais prekių ir paslaugų už 44 075,62 Eur su PVM (E. B. už 237 Eur + E. B. už 1 500 Eur + D. B. už 4 296 Eur + G. A. už 4 862,62 Eur + V. V. už 4200 Eur + L. K. už 9 400 Eur + I. P. už 8 780 Eur + V. S. už 10 800 Eur) pardavimo ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose (Specialisto išvados 3.1-3.11 punktai);

- 2019 metais nepagrįstos apskaitos dokumentais 497,18 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo J. G. ūkinė operacija už 2019 metų liepos mėnesį ir ši ūkinė operacija neįregistruota bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose (Specialisto išvados 5.12.1 punktas);

- nepagrįstos apskaitos dokumentais ne mažiau kaip 1 950 Eur grynais pinigais išmokėjimo individualią veiklą vykdžiusiam A. M. ūkinės operacijos už laikotarpį nuo 2020-09-14 iki 2020-12-11 ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės “(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose (Specialisto išvados 5.16 punktas).

Dėl to pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kiek pajamų uždirbo įmonė 2019-2020 metais, ar 2019-2020 metais gauta ir neužpajamuota 46 246 Eur suma grynais pinigais buvo panaudota įmonės veikloje ir jei taip, tai kokiems įsipareigojimams vykdyti, ar 2019-2020 metais gauta ir neužpajamuota 46 246 Eur suma grynais pinigais buvo nepanaudota įmonės veikloje, kiek realiai išmokėta darbo užmokesčio įmonės darbuotojams ir kitiems asmenims 2019-2020 metais, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019-2020 metus.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2019-2020 metais gauta ir neužpajamuota 46 246 Eur suma grynais pinigais buvo nepanaudota įmonės veikloje ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 46 246 Eur nuostolį. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo direktorius G. V.. Nuo tiriamojo laikotarpio pradžios 2019-01-01 iki 2021-04-09 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė R. Ž. (4 t., b. l. 132-145).

Iš 2022-11-28, apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog apžiūros objektas: Papildomai nurodytų aplinkybių apžiūrai pateikti: specialisto išvada 2022-06-13 Nr. (duomenys neskelbtini); A. M. 2022-11-07 liudytojo papildomos apklausos protokolas; Kauno apskrities VMI raštas (užregistruotas Kauno apskr. VPK 2022-06-08, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakymas į Kauno apskr. VPK 2022-05-26 raštą Nr. (duomenys neskelbtini)); A. M. Pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus (GPM311). Apžiūrėjusi papildomai pateiktus apžiūros objektus, specialistė Ž. L. konstatavo, kad dėl A. M. 2022-11-07 liudytojo papildomos apklausos protokole pateiktų duomenų specialisto išvados 2022-06-13 Nr. (duomenys neskelbtini) trečiojo (3) klausimo išvada nesikeičia (4 t., b. l. 148-153).

Iš 2022-06-13, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos; Kauno apygardos valdybos: ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, kur konstatuota:

1. Klausimas. Ar pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos pajamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas už tam tikruose objektuose (kurie yra nustatyti) vykdytas statybas, ar šiems darbams sudarytos sutartys ir/ar išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Jei neapskaitytos, tai kiek pajamų neapskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje?

1. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos pajamos už įmonėms atliktus statybos darbus ir šie darbai įforminti bendrovės „(duomenys neskelbtini)” surašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Tai:

1.1 MB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2022-04-07 pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pagal 2019-12-03 „Statybos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užsakovui MB „(duomenys neskelbtini)“, įformintus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” surašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis 2020-03-25 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 210 Eur be PVM),2020-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 400 Eur be PVM), 2020-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) (15 512,50 Eur be PVM) ir 2020-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini) (10 300 Eur be PVM), atitinka tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentus (Specialisto išvados 2.1 punktas).

1.2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2022-03-29 pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” atliktus statybos darbus pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įformintus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” surašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis 2019-12-19 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Eur be PVM) ir 2020-01-06 Nr. (duomenys neskelbtini) (200 Eur be PVM), atitinka tyrimui pateiktus bendrovės “(duomenys neskelbtini)” dokumentus. (Specialisto išvados 2.2 punktas).

1.3 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2022-03-24 pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” atliktus statybos darbus už 15 708 Eur be PVM pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įformintus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” surašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis 2019-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 117,50 Eur be PVM), 2019-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini) (3 126,50 Eur be PVM), 2019-06-28 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 690 Eur be PVM), 2019-07-11 Nr. (duomenys neskelbtini) (3 519 Eur be PVM), 2019-08-07 Nr. (duomenys neskelbtini) (3 312,50 Eur be PVM), 2019-08-14 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 332,50 Eur be PVM) ir 2019-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini) (550 Eur be PVM), atitinka tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentus. (Specialisto išvados 2.3 punktas).

1.4 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2022-03-24 pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” atliktus statybos darbus už 18 363 Eur be PVM pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įformintus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” surašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis 2019-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 910 Eur be PVM), 2019-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 910 Eur be PVM), 2019-06-28 Nr. (duomenys neskelbtini) (3 380 Eur be PVM), 2019-07-11 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 926 Eur be PVM), 2019-08-16 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 332,50 Eur be PVM), 2019-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini) (4 172,50 Eur be PVM) ir 2020-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini) (732 Eur be PVM), atitinka tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentus (Specialisto išvados 2.4 punktas).

1.5 MB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini))2022-03-16 pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” atliktus statybos darbus už 16 504,40 Eur be PVM pirkėjui MB „(duomenys neskelbtini)“, įformintus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” surašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis 2020-03-25 Nr. (duomenys neskelbtini) (332,40 Eur be PVM), 2020-03-25 Nr. (duomenys neskelbtini) (6 672 Eur be PVM), 2020-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini) (880,76 Eur be PVM) ir 2021-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini) (8 619,24 Eur be PVM), atitinka tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentus (Specialisto išvados 2.5 punktas).

1.6 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2022-03-16 pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pagal 2019-08-28 „Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ atliktus apdailinių plytelių klijavimo darbus (duomenys neskelbtini) rajone generaliniam rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įformintus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” surašyta 2019-08-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (2 058,50 Eur be PVM), atitinka tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentus (Specialisto išvados 2.6 punktas).

1.7 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2022-03-16 pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pagal 2019-11-18 sutartį „Stogo remonto darbai Nr. (duomenys neskelbtini)“ atliktus stogo remonto darbus (duomenys neskelbtini), užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įformintus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” surašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis 2019-11-21 Nr. (duomenys neskelbtini) (632,50 Eur be PVM) ir 2020-01-15 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 822,60 Eur be PVM), atitinka tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentus (Specialisto išvados 2.7 punktas).

1.8 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2022-03-23 pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pagal 2020-02-27 „Statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ atliktus (duomenys neskelbtini) dvaro sienų tinkavimo darbus generaliniam rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įformintus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2020-03-27 surašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (6 476,62 Eur be PVM), atitinka tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentus (Specialisto išvados 2.8 punktas).

1.9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2022-03-30 pateiktais duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini)” pagal 2020-12-01 „Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ sutarė atlikti statybos darbus už 41 280,48 Eur užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet 2021-03-03 abipusiu susitarimu 2020-12-01 „Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“ nutraukta.

Tarp tyrimui pateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentų yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2021-02-26 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įforminta griovimo darbų paslaugos už 8 470 Eur (7 000 Eur + 1 470 Eur PVM) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje PVM sąskaitoje-faktūroje įrašyta 7 000 Eur be PVM suma įregistruota bendrovės „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirkėjai“ ir įregistruota kaip pajamos buhalterinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). (Specialisto išvados 2.9 punktas).

1.10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2022-03-15 pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pagal 2020-01-03 „Apdailos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ atliktus apdailos darbus užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įformintus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2020-01-31 surašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (3 000 Eur be PVM), atitinka tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentus (Specialisto išvados 2.10 punktas).

1.11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2022-04-22 pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pagal 2018-11-12 „Darbų atlikimo sutartį“ atliktus stogo remonto darbus objekte (duomenys neskelbtini) užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įformintus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2019-03-20 surašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (3 000 Eur be PVM), atitinka tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentus (Specialisto išvados 2.11 punktas).

1.12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2022-05-02 pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” atliktus statybos darbus už 30 000 Eur be PVM pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuo 2019-12-13 iki 2020-07-25 pervedė 30 000 Eur į bendrovės „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“, įformintus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” surašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis 2019-12-19 Nr. (duomenys neskelbtini) (6 300 Eur), 2019-12-30 Nr. (duomenys neskelbtini) (3 700 Eur) ir 2020-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini) (20 000 Eur), atitinka tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentus (Specialisto išvados 2.12 punktas).

1.13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus H. K. 2021-09-20 liudytojo apklausoje pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pagal 2020-08-21 „Statybos subrangos sutartį Nr. 1“ suteiktas fasado šiltinimo darbų objekte (duomenys neskelbtini) užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, įformintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2020-11-18 surašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (10 096,69 Eur be PVM), ir apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-10-09 sumokėjimą už darbus 2 000 Eur grynais pinigais, atitinka tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)” dokumentus (Specialisto išvados 2.13 punktas).

2. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 79 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra, reikalavimų, 2019-2020 metais neįformintos PVM sąskaitomis-faktūromis prekių ir paslaugų už 44 075,62 Eur su PVM (E. B. už 237 Eur + E. B. už 1 500 Eur + D. B. už 4 296 Eur + G. A. už 4 862,62 Eur + V. V. už 4 200 Eur + L. K. už 9 400 Eur + I. P. už 8 780 Eur + V. S. už 10 800 Eur) pardavimo ūkinės operacijos:

2.1 Pagal E. B. 2021-07-20 liudytojo apklausoje pateiktus duomenis, kad jis 2019 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)” per banką 237 Eur už jūrinio konteinerio atvežimą bei nuomą ir 1 500 Eur už namo monolitinio žiedo liejimo medžiagas, į bendrovės „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-14 įskaityta 237 Eur ir 2019-08-20 įskaityta 1 500 Eur iš E. B., bet bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” neįformintos PVM sąskaitomis-faktūromis jūrinio konteinerio atvežimo bei nuomos paslaugos už 237 Eur (195,87 Eur + 41,13 Eur PVM) E. B. ir neįformintas PVM sąskaitomis-faktūromis monolitinio žiedo liejimo medžiagų pardavimas už 1 500 Eur (1 239,67 Eur + 260,33 Eur PVM) E. B. (Specialisto išvados 3.1 punktas).

2.2 Pagal 2021-07-23 liudytojo apklausoje D. B. pateiktus duomenis, kad jis 2019 metais sumokėjo už darbus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo 12 000 Eur iki 14 000 Eur, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” neįformintos PVM sąskaitomis-faktūromis apšiltinimo darbų (duomenys neskelbtini) paslaugos už 4 296 Eur (liudytojo apklausoje nurodyta mažiausia sumokėta suma 12 000 Eur – 7 704 Eur, įmonėje įformintas pardavimas) D. B. ir šias neįformintas 4 296 Eur paslaugas sudaro 3 550,41 Eur pajamos + 745,59 Eur pardavimo PVM (Specialisto išvados 3.2 punktas).

2.3 Pagal 2021-10-22 liudytojo apklausoje G. A. pateiktus duomenis, kad jis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už darbus sumokėjo 15 500 Eur (mokėjimo pavedimu per banką, 10 500 Eur + 5 000 Eur, grynais pinigais), bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” neįformintos PVM sąskaitomis-faktūromis mūro ir stogo įrengimo darbų (duomenys neskelbtini) paslaugos už 4 862,62 Eur (liudytojo apklausoje nurodyta sumokėta suma 15 500 Eur – 10 137,38 Eur, įformintas pardavimas – 500 Eur, įformintas pardavimas) G. A. ir šias neįformintas 4 862,62 Eur paslaugas sudaro 4 018,69 Eur pajamos + 843,93 Eur pardavimo PVM (Specialisto išvados 3.4 punktas).

2.4 Pagal 2021-07-23 liudytojo apklausoje V. V. pateiktus duomenis, kad jis 2020 metais per 4 kartus sumokėjo už darbus 4 200 Eur grynais pinigais G. V., bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” neįformintos PVM sąskaitomis-faktūromis apšiltinimo darbų (duomenys neskelbtini) paslaugos už 4 200 Eur V. V. ir šias neįformintas 4 200 Eur paslaugas sudaro 3 471,07 Eur pajamos + 728,93 Eur pardavimo PVM (Specialisto išvados 3.8 punktas).

2.5 Pagal 2021-07-23 liudytojo apklausoje L. K. pateiktus duomenis, kad pagal apklausos metu pateiktą „Statybos rangos sutartį“ 2020 metų rugsėjo mėn. bendrovė „(duomenys neskelbtini)” pradėjo vykdyti apšiltinimo darbus (duomenys neskelbtini), kad ji 2020 metais per 4 kartus sumokėjo už darbus 9 400 Eur (2 400 Eur 2020-09-11 + 3 000 Eur 2020-10-02 + 2 000 Eur 2020-10-16 + 2 000 Eur 2020-11-16) grynais pinigais G. V., bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” neįformintos PVM sąskaitomis-faktūromis apšiltinimo darbų (duomenys neskelbtini) paslaugos už 9 400 Eur L. K. ir šias neįformintas 9 400 Eur paslaugas sudaro 7 768,60 Eur pajamos + 1 631,40 Eur pardavimo PVM. (Specialisto išvados 3.9 punktas).

2.6 Pagal 2021-09-20 liudytojo apklausoje I. P. pateiktus duomenis, kad pagal apklausos metu pateiktą 2020-10-23 „Darbų atlikimo sutartį“ 2020 metų rudenį bendrovė „(duomenys neskelbtini)” atliko apšiltinimo ir kitus darbus (duomenys neskelbtini), kad ji 2020 metais sumokėjo už darbus 8 780 Eur grynais pinigais G. V., bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” neįformintos PVM sąskaitomis-faktūromis apšiltinimo ir kitų darbų (duomenys neskelbtini) paslaugos už 8 780 Eur I. P. ir šias neįformintas 8 780 Eur paslaugas sudaro 7 256,20 Eur pajamos + 1 523,80 Eur pardavimo PVM (Specialisto išvados 3.10 punktas).

2.7 Pagal 2021-09-23 liudytojo apklausoje V. S. pateiktus duomenis, kad jis 2020 metais sumokėjo už darbus 10 800 Eur grynais pinigais G. V. (4 000 Eur + 2 800 Eur), inžinieriui J. K. (1300 Eur 2020-03-05), direktoriaus pavaduotojui E. K. (300 Eur 2020-03-06 + 2 400 Eur 2020-03-13), bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” neįformintos PVM sąskaitomis-faktūromis renovavimo darbų (duomenys neskelbtini), paslaugos už 10 800 Eur V. S. ir šias neįformintas 10 800 Eur paslaugas sudaro 8 925,62 Eur pajamos + 1 874,38 Eur pardavimo PVM.

2. Klausimas. Kokios darbo užmokesčio ir kitų išmokų sumos laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos duomenis buvo apskaičiuotos ir išmokėtos darbuotojams įdarbintiems bendrovėje? Ar pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją galima įvertinti ir nustatyti kokios neoficialaus ir buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio sumos išmokėtos bendrovės darbuotojams?

1. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis, pagal „Darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius“ apklaustiems bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 14-ai darbuotojų, E. S., V. B., R. J., T. K., E. A., T. J., G. P., L. P., E. G., M. M., V. B., J. G., A. A. ir G. P., priskaičiuotos darbo užmokesčio ir kitų išmokų sumos bei apskaičiuotos darbo užmokesčio išmokėjimui sumos laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01 nurodytos šios specialisto išvados 1-14 lentelėse (Specialisto išvados 5.1-5.14 punktai).

2. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis buvo išmokamas grynais pinigais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkte nurodyta, kad Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, 5 punkte nurodyta, kad Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma, ir 7 punkte nurodyta, kad Mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas (ne ilgiau kaip 5 darbo dienos) tvirtinami ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis buvo išmokamas pagal „Atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraščius“, kuriuose buvo įrašoma žiniaraščio data, darbuotojų vardai ir pavardės, išmokama suma kiekvienam darbuotojui ir yra vieta darbo užmokesčio gavėjo parašui, išrašius kasos išlaidų orderį.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikyta Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo (1995-12-05 Nr. I-1115; 2004-03-30 įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, ir 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad įmonės privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, reikalavimų, nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995-12-05 Nr. I-1115; 2004-03-30 įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinių asmenų dokumentų saugojimo terminų rodykles rengia ir tvirtina Lietuvos vyriausiasis archyvaras. Nuo 2011-03-18 galiojančiu Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100, ir vėlesniais, 2014-11-06 įsakymu Nr. (1.3E)VE-52 ir 2016-10-26 įsakymu Nr. (1.3E)VE-101, ūkinę operaciją patvirtinantiems apskaitos dokumentams ir apskaitos registrams nustatytas 10 metų saugojimo terminas), reikalavimų, nes bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugoti 2019 metais surašyti kasos išlaidų orderiai Nr. 04, 06-07, 10, 13, 15, 17, 19, 21-22, 24-33, kuriais įformintas 37 410,05 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas, neišsaugoti 2020 metais surašyti kasos išlaidų orderiai Nr. 02-07, 09-10, 12, 15-16, 18-22, 22A, 23-28, 30-32, 35-38, 41, 43-44, 46, kuriais įformintas 49 962,30 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas, neišsaugoti nuo 2021-01-21 iki 2021-03-12 surašyti kasos išlaidų orderiai Nr. 01, 03-05, 07, kuriais įformintas 4 006,69 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas, neišsaugoti 2019 metų vasario mėn. - 2021 metų kovo mėn. „Atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraščiai“ (išskyrus 2021-01-21 „Atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraštį“ be parašų, kuriuo įformintas 1 190,19 Eur išmokėjimas darbuotojai G. P. (745,28 Eur) ir darbuotojui G. P. (444,91 Eur), ir 2021-01-28 „Atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraštį“ be parašų, kuriuo įformintas 432,90 Eur išmokėjimas darbuotojui E. S.). Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kam konkrečiai iš įmonės kasos buvo išduota 91 379,04 Eur (2019 m., 37 410,05 Eur + 49 962,30 Eur, 2020 m., + 4 006,69 Eur, nuo 2021-01-21 iki 2021-03-12) suma darbo užmokesčio išmokėjimui 2019 metų vasario - 2021 metų kovo mėnesiais, ar „Atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraščiuose“ yra darbo užmokestį gavusiųjų darbuotojų parašai ir ar apklaustiems įmonės 14-ai darbuotojų realiai buvo išmokėtos šios specialisto išvados 1-14 lentelių 5-ame stulpelyje nurodytos apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos išmokėjimui (Specialisto išvados 6 punktas).

3. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kai kuriais atvejais galima įvertinti ir nustatyti kokios neoficialaus ir buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio sumos išmokėtos bendrovės darbuotojams:

3.1 Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ „Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose“ atžymėta, kad 2019 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais R. J. buvo tėvystės atostogose, bet pagal 2022-01-27 liudytojo apklausoje R. J. pateiktus duomenis, kad jis dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” 2019 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais, kad G. V. jam išmokėjo visus uždirbtus pinigus ir jis gaudavo 750 Eur grynais pinigais darbo užmokestį į rankas, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” nepagrįstos apskaitos dokumentais 750 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo R. J. operacijos už kiekvieną 2019 metų sausio-rugpjūčio mėnesį (Specialisto išvados 5.3 punktas).

3.2 Pagal 2022-02-22 liudytojo apklausoje L. P. pateiktus duomenis, kad jis uždirbdavo apie 1 400 Eur per mėnesį ir visas darbo užmokestis jam buvo išmokėtas, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” nepagrįstos apskaitos dokumentais 268,35 Eur (1 400 Eur – 1 131,65 Eur, apskaičiuota išmokėjimui) darbo užmokesčio išmokėjimo L. P. operacijos už kiekvieną pilnai dirbtą 2019 metų liepos-lapkričio mėnesį (Specialisto išvados 5.8 punktas).

3.3 Pagal 2022-03-24 liudytojo apklausoje E. G. pateiktus duomenis, kad jis uždirbdavo 200 Eur per mėnesį ir visas darbo užmokestis jam buvo išmokėtas, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” nepagrįstos apskaitos dokumentais 85 Eur (200 Eur – 115 Eur, apskaičiuota išmokėjimui) darbo užmokesčio išmokėjimo E. G. operacijos už kiekvieną pilnai dirbtą 2020 metų liepos-rugpjūčio mėnesį (Specialisto išvados 5.9 punktas).

3.4 Pagal 2022-03-25 liudytojo apklausoje J. G. pateiktus duomenis, kad jis pirmą mėnesį uždirbo iki 1 000 Eur atlyginimą, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” nepagrįstos apskaitos dokumentais 497,18 Eur (1 000 Eur – 502,92 Eur, apskaičiuota išmokėjimui) darbo užmokesčio išmokėjimo J. G. operacijos už 2019 metų liepos mėnesį (Specialisto išvados 5.12 punktas).

3. Klausimas. Ar pagal buhalterinės apskaitos duomenis bendrovė turėjo statybos darbų paslaugų įsigijimo sandorių su asmenimis vykdančiais veiklą pagal verslo liudijimus, kokie tai asmenys? Kiek, kokių ir už kokią vertę paslaugų bendrovė įsigijo iš asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus? Kokiais dokumentais įformintas šių paslaugų įsigijimas?

2021-06-14 liudytojo apklausoje A. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)) parodė, kad jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, kad jis dirbo pas G. V. nuo 2020-09-13 apie 3 mėnesius po 5 dienas per savaitę, kad atlyginimą, apie 30-40 Eur už dieną, jam išmokėdavo grynais pinigais kas savaitę, kartais kas dvi savaites, G. V., kad jis už gautą atlyginimą niekur nepasirašinėjo.

Pagal 2021-06-14 liudytojo apklausoje A. M. pateiktus duomenis, jis dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” 65 dienas (nuo 2020-09-14 (pirmadienis) iki 2020-12-11 (penktadienis), 13 savaičių x 5 dienos = 65 dienos), ir pagal apklausoje nurodytą mažesnį atlyginimą už dieną, 30 Eur, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” išmokėta ne mažesnė kaip 1 950 Eur (30 Eur x 65 dienos) suma A. M. už laikotarpį nuo 2020-09-14 iki 2020-12-11.

Pagal tyrimui pateiktą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą ir tyrimui pateiktas atskaitingo asmens direktoriaus G. V. avanso apyskaitas, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstos apskaitos dokumentais ne mažiau kaip 1 950 Eur grynais pinigais išmokėjimo A. M. ūkinės operacijos už laikotarpį nuo 2020-09-14 iki 2020-12-11.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 22 straipsnį „Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką“, įmonės išmokos individualią veiklą vykdančiam asmeniui priskiriamos B klasės pajamoms, ir pagal 33 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad “Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, antrojo mėnesio 15 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas“, bendrovė „(duomenys neskelbtini)” privalėjo iki 2021-02-15 pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai pažymą apie 2020 metais išmokėtas ne mažesnes kaip 1 950 Eur B klasės išmokas A. M.. Kauno apskrities VMI 2022-06-08 raštu pateiktais duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini)” nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai pažymos apie išmokas individualią veiklą vykdžiusiam A. M..

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 25 straipsnio 1 dalį „Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas“, ir pagal 27 straipsnio 1 dalį „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“, A. M. privalėjo iki 2021-05-01 pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 metus, joje deklaruoti 2020 metais gautas ne mažesnes kaip 1 950 Eur pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį (Specialisto išvados 5.16 punktas).

4. Klausimas. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01 pagal apskaitos duomenis ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes įrašė teisingus duomenis apie pajamas ir pelną į deklaracijas bei nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ir jas pateikė valstybės institucijoms? Ar dėl galimai išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė teisingus duomenis? Jei pateikti neteisingi duomenys, tai kokiose deklaracijose ir kokie pateikti duomenys yra neteisingi, bei kiek ir kokių mokesčių neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta?

1. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” kai kuriais atvejais atliktos statybos darbų paslaugos neįformintos PVM sąskaitomis-faktūromis ir todėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)” Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019-10-15 pateiktos patikslintos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2019 metų rugpjūčio mėn., 2020-01-24 pateiktos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2019 metų gruodžio mėn., 2020-04-30 pateiktos patikslintos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2020 metų kovo mėn., 2020-11-24 pateiktos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2020 metų spalio mėn., 2020-12-23 pateiktos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2020 metų lapkričio mėn., 2021-01-24 pateiktos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2020 metų gruodžio mėn. laukelyje 11 „PVM apmokestinami sandoriai“, laukelyje 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir laukelyje 36 „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ įrašyti neteisingi duomenys, kurie nurodyti žemiau pateikiamoje lentelėje stulpeliuose „Įrašyta“, o tyrimo metu nustatyti duomenys nurodyti žemiau pateikiamoje lentelėje stulpeliuose „Nustatyta“:

„Iš viso PVM Deklaracija už nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio „Laukelis 11“ „Įrašyta“ 14 816 Eur, „Nustatyta“ 51 243 Eur, „Laukelis 29“, „Įrašyta“ 3 112 Eur, „Nustatyta“ 10761 Eur.

Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)” Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 2019 metų rugpjūčio, gruodžio ir už 2020 metų kovo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius laukelyje 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas, laukelyje 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašyti neteisingi duomenys apie turto naudojimą ir dėl to bendrovė ‚(duomenys neskelbtini)” išvengė sumokėti 7 649 Eur (301 Eur už 2019 m. rugpjūčio mėn. + 1 590 Eur už 2019 m. gruodžio mėn. + 1 874 Eur už 2020 m. kovo mėn. + 729 Eur už 2020 m. spalio mėn. + 1 631 Eur už 2020 m. lapkričio mėn. + 1 524 Eur už 2020 m. gruodžio mėn.) PVM į valstybės biudžetą (Specialisto išvados 4.1-4.6 punktai).

2. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” kai kuriais atvejais atliktos statybos darbų paslaugos neįformintos PVM sąskaitomis-faktūromis ir todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020-06-02 pateiktoje bendrovės „(duomenys neskelbtini)” Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2019 metus įrašyti neteisingi duomenys:

- laukelyje 18 „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų suma“ įrašyta 122 867 Eur suma, šiame laukelyje neįrašyta papildomai 2019 metais gauta 9 005 Eur pajamų suma už suteiktas paslaugas E. B. (195,87 Eur ir 1 239,67 Eur), D. B. (3 550,41 Eur) ir G. A. (4 018,69 Eur) ir tyrimo metu nustatyta, kad laukelyje 18 „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų suma“ turi būti įrašyta 131 872 Eur (122 867 Eur + 9 005 Eur) suma;

- laukelyje 37 „Mokestinio laikotarpio veiklos pelnas (+)/nuostoliai (-)“ įrašyta 20 013 Eur suma, šiame laukelyje papildomai įrašoma 9 005 Eur suma arba iš viso 29 018 Eur suma (20 013 Eur + 9 005 Eur);

- laukelyje 52 „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašyta 6 714 Eur suma, šiame laukelyje papildomai įrašoma 9 005 Eur suma arba iš viso 15 719 Eur suma (6 714 Eur + 9 005 Eur);

- laukelyje 55 „Pelno mokesčio suma“ įrašyta 336 Eur suma, ir šiame laukelyje įrašoma 786 Eur suma (15 719 Eur x 5% : 100%).

Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020-06-02 pateiktoje bendrovės „(duomenys neskelbtini)” Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2019 metus, laukelyje 18 „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų suma“ įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas, laukelyje 52 „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašyti neteisingi duomenys apie pelną ir dėl to išvengta sumokėti 450 Eur (786 Eur – 336 Eur) Pelno mokestį į valstybės biudžetą. (Specialisto išvados 4.7 punktas).

3. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius liudytojų apklausos protokolus, bendrovės „(duomenys neskelbtini)” kai kuriems darbuotojams išmokėtos didesnės darbo užmokesčio sumos nei apskaičiuota išmokėti buhalterinės apskaitos duomenimis ir dėl to bendrovės „(duomenys neskelbtini)” formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ įrašyti neteisingi duomenys:

3.1 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pateiktoje formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už 2019 metų sausio-rugpjūčio mėnesius pagal darbuotoją R. J. įrašyti neteisingi duomenys:

- įrašyta 0,00 Eur draudžiamųjų pajamų suma ir pagal 2022-01-27 liudytojo apklausoje R. J. pateiktus duomenis įrašoma 1 171,04 Eur draudžiamųjų pajamų suma;

- įrašyta 0,00 Eur įmokų suma iš viso ir įrašoma 249,08 Eur įmokų suma iš viso.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pateiktoje formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už 2019 metų sausio-rugpjūčio mėnesius pagal darbuotoją R. J. įrašyti neteisingi duomenys apie turto naudojimą, ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)” išvengė sumokėti 1 992,64 Eur (249,08 Eur x 8 mėn.) VSD įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (Specialisto išvados 5.3.1 punktas).

3.2 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pateiktoje formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už 2019 metų liepos-lapkričio mėnesius pagal darbuotoją L. P. įrašyti neteisingi duomenys:

- įrašyta 1 000,00 Eur draudžiamųjų pajamų suma ir pagal 2022-02-22 liudytojo apklausoje L. P. pateiktus duomenis, kad jis uždirbdavo apie 1 400 Eur per mėnesį, įrašoma 1 466,70 Eur draudžiamųjų pajamų suma;

- įrašyta 212,70 Eur įmokų suma iš viso ir įrašoma 311,97 Eur įmokų suma iš viso.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pateiktoje formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už 2019 metų liepos-lapkričio mėnesius pagal darbuotoją L. P. įrašyti neteisingi duomenys apie turto naudojimą, ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)” išvengė sumokėti 496,35 Eur ((311,97 Eur – 212,70 Eur) x 5 mėn.) VSD įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (Specialisto išvados 5.8.1 punktas).

3.3 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pateiktoje formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už 2020 metų liepos-rugpjūčio mėnesius pagal darbuotoją E. G. įrašyti neteisingi duomenys:

- įrašyta 200,00 Eur draudžiamųjų pajamų suma ir pagal 2022-03-24 liudytojo apklausoje E. G. pateiktus duomenis, kad jis uždirbdavo 200 Eur per mėnesį, įrašoma 347,83 Eur draudžiamųjų pajamų suma;

- įrašyta 48,54 Eur įmokų suma iš viso ir įrašoma 84,42 Eur įmokų suma iš viso.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pateiktoje formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už 2020 metų liepos-rugpjūčio mėnesius pagal darbuotoją E. G. įrašyti neteisingi duomenys apie turto naudojimą, ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)” išvengė sumokėti 71,76 Eur ((84,42 Eur – 48,54 Eur) x 2 mėn.) VSD įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (Specialisto išvados 5.9.1 punktas).

3.4 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pateiktoje formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už 2019 metų liepos mėn., pagal darbuotoją J. G. įrašyti neteisingi duomenys:

- įrašyta 410,43 Eur draudžiamųjų pajamų suma ir pagal 2022-03-25 liudytojo apklausoje J. G. pateiktus duomenis, kad jis liepos mėnesį uždirbo iki 1 000 Eur atlyginimą, įrašoma 1 295,07 Eur draudžiamųjų pajamų suma;

- įrašyta 94,69 Eur įmokų suma iš viso ir įrašoma 298,77 Eur įmokų suma iš viso.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pateiktoje formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už 2019 metų liepos mėn., pagal darbuotoją J. G. įrašyti neteisingi duomenys apie turto naudojimą, ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)” išvengė sumokėti 204,08 Eur (298,77 Eur – 94,69 Eur) VSD įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (Specialisto išvados 5.12.1 punktas).

Tyrimo metu apskaičiuota bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ papildomai mokėtina 2 764,83 Eur VSD įmokų suma į Valstybinio socialinio draudimo fondą (už išmokas R. J., 1 992,64 Eur + 496,35 Eur, už išmokas L. P. + 71,76 Eur, už išmokas E. G. + 204,08 Eur, už išmokas J. G.).

4. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius liudytojų apklausos protokolus, bendrovės „(duomenys neskelbtini)” kai kuriems darbuotojams išmokėtos didesnės darbo užmokesčio sumos nei apskaičiuota išmokėti buhalterinės apskaitos duomenimis ir dėl to bendrovės „(duomenys neskelbtini)” „Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje“ (forma GPM312) ir šios deklaracijos priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ (forma GPM312L) įrašyti neteisingi duomenys:

4.1 Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020-02-07 pateiktoje bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2019 metų „Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje“ (forma GPM312) įrašyti neteisingi duomenys:

- laukelyje 4 „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašyta 55 180,72 Eur išmokų suma, šiame laukelyje įrašoma papildomai 12 586,46 Eur suma (neapskaitytos išmokos R. J. 9 368,32 Eur + 2 333,50 Eur L. P. + 884,64 Eur J. G.) ir įrašoma iš viso 67 767,18 Eur suma (55 180,72 Eur + 12 586,46 Eur);

- laukelyje 5 „Bendra išskaičiuota GPM suma“ įrašyta 4 662,95 Eur išskaičiuota GPM suma, šiame laukelyje įrašoma papildomai 2 277,35 Eur suma (neišskaitytas GPM R. J. 1 541,52 Eur + 536,70 Eur L. P. + 199,13 Eur J. G.) ir įrašoma iš viso 6 940,30 Eur suma (4 662,95 Eur + 2 277,35 Eur).

Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020-02-07 pateiktoje bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2019 metų „Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje“ (forma GPM312) įrašyti neteisingi duomenys apie turto naudojimą ir dėl to bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 2 277,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio suma į valstybės biudžetą (Specialisto išvados 5.3.1, 5.8.1, 5.12.1 punktai).

4.2 Valstybinei mokesčių inspekcijai 2021-02-12 pateiktoje bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2020 metų „Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje“ (forma GPM312) įrašyti neteisingi duomenys:

- laukelyje 4 „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašyta 69 477,52 Eur išmokų suma, šiame laukelyje įrašoma papildomai 295,66 Eur suma (neapskaitytos išmokos E. G.) ir įrašoma iš viso 69 773,18 Eur suma (69 477,52 Eur + 295,66 Eur);

- laukelyje 5 „Bendra išskaičiuota GPM suma“ įrašyta 5 564,53 Eur išskaičiuota GPM suma, šiame laukelyje įrašoma papildomai 59,14 Eur suma (neišskaitytas GPM E. G.) ir įrašoma iš viso 5 623,67 Eur suma (5 564,53 Eur + 59,14 Eur).

Valstybinei mokesčių inspekcijai 2021-02-12 pateiktoje bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2020 metų „Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje“ (forma GPM312) įrašyti neteisingi duomenys apie turto naudojimą ir dėl to bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 59,14 Eur gyventojų pajamų mokesčio suma į valstybės biudžetą (Specialisto išvados 5.9.1 punktas).

Tyrimo metu apskaičiuota bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ papildomai mokėtina 2 336,49 Eur (už 2019 metus, 2 277,35 Eur + 59,14 Eur už 2020 metus) gyventojų pajamų mokesčio suma į valstybės biudžetą.

Tyrimo metu apskaičiuota bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ papildomai mokėtina 13 200,32 Eur mokesčių bei įmokų suma (7 649 Eur PVM + 450 Eur Pelno mokestis + 2 336,49 GPM + 2 764,83 Eur VSD).

5. Klausimas. Ar UAB ‚(duomenys neskelbtini)” buhalterinė apskaita, įvertinus tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų? Ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros? Kas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01 buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai?

1. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)” buhalterinė apskaita, įvertinus tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai kuriais atvejais buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų:

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)”, nesilaikant Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 79 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra, reikalavimų, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų

- 2019-2020 metais nepagrįstos apskaitos dokumentais 46 246 Eur (3 770 Eur iš E. B. + 4 296 Eur iš D. B. + 5 000 Eur iš G. A. + 4 200 Eur iš V. V. + 9 400 Eur iš L. K. + 8 780 Eur iš I. P. + 10 800 Eur iš V. S.) grynųjų pinigų užpajamavimo ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose (Specialisto išvados 3.1-3.11 punktai);

- 2019-2020 metais nepagrįstos apskaitos dokumentais prekių ir paslaugų už 44 075,62 Eur su PVM (E. B. už 237 Eur + E. B. už 1 500 Eur + D. B. už 4 296 Eur + G. A. už 4 862,62 Eur + V. V. už 4 200 Eur + L. K. už 9 400 Eur + I. P. už 8 780 Eur + V. S. už 10 800 Eur) pardavimo ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose (Specialisto išvados 3.1-3.11 punktai);

- 2019-2020 metais nepagrįstos apskaitos dokumentais 750 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo R. J. ūkinės operacijos už kiekvieną 2019 metų sausio-rugpjūčio mėnesį, 268,35 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo L. P. ūkinės operacijos už kiekvieną pilnai dirbtą 2019 metų liepos-lapkričio mėnesį, 85 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo E. G. ūkinės operacijos už kiekvieną pilnai dirbtą 2020 metų liepos-rugpjūčio mėnesį, 497,18 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo J. G. ūkinės operacijos už 2019 metų liepos mėnesį ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose (Specialisto išvados 5.3.1, 5.8.1, 5.9.1, 5.12.1 punktai);

- nepagrįstos apskaitos dokumentais ne mažiau kaip 1 950 Eur grynais pinigais išmokėjimo individualią veiklą vykdžiusiam A. M. ūkinės operacijos už laikotarpį nuo 2020-09-14 iki 2020-12-11 ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose (Specialisto išvados 5.16 punktas).

Dėl to pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kiek pajamų uždirbo įmonė 2019-2020 metais, ar 2019-2020 metais gauta ir neužpajamuota 46 246 Eur suma grynais pinigais buvo panaudota įmonės veikloje ir jei taip, tai kokiems įsipareigojimams vykdyti, ar 2019-2020 metais gauta ir neužpajamuota 46 246 Eur suma grynais pinigais buvo nepanaudota įmonės veikloje, kiek realiai išmokėta darbo užmokesčio įmonės darbuotojams ir kitiems asmenims 2019-2020 metais, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019-2020 metus.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2019-2020 metais gauta ir neužpajamuota 46 246 Eur suma grynais pinigais buvo nepanaudota įmonės veikloje ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 46 246 Eur nuostolį.

2. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, ir 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „(duomenys neskelbtini)” vadovu buvo direktorius G. V..

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą LR teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Nuo tiriamojo laikotarpio pradžios, 2019-01-01 iki 2021-04-09 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė R. Ž. (5 t., b. l. 1-64).

Iš 2021-04-16, duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“, užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Direktorius G. V. nuo 2016-06-20 (5 t., b. l. 65-67).

Iš 2021-04-16, duomenų bazės SODRA-Draudėjas ir jo darbuotojai išrašo, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 94 darbuotojai. G. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016-06-13 iki 2021-04-08 (5 t., b. l. 68-69; 171-172).

Iš 2021-04-16, duomenų bazės Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Registra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis išrašo, kur užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponavo automobiliu „VW TOURAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 70).

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01)) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, ir 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų 2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1977, 9 straipsnio „Viešosios įstaigos organai“ (2018-05-24 įstatymo Nr. XIII-1177 redakcija) 1 dalis numato, kad „Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už: 1) buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui“.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2017-12-19 įstatymo Nr. XIII-930 redakcija) 2 dalis numato, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 1 dalis numato, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalis numato, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“

Tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2016-06-20 iki 2021-04-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku buvo G. V..

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01)) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01 tvarkė buhalterė R. Ž..

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius ir teismo aprašytus įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai G. V. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto iššvaistymo, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tiksliai konstatuoti, kad G. V. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už teisingą minimos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti šios bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-04-08.

Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. V. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir materialiai atsakingu už jam patikėtą šios bendrovės turtą, užimamų pareigų pagrindu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, iššvaistė jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą labai didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas 46 246 Eur sumoje ir tuo padarė šiai bendrovei 46 246 Eur turtinę žalą.

G. V., baudžiamąją bylą nagrinėjant tesime, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad visas pinigines lėšas jis panaudojo bendrovės tikslais. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo reguliariai teikiami buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalteriai. Visa bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis įstatymų reikalavimų. Taip pat visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo archyvuojami, o parduodant bendrovę V. P. D., pirkimo – pardavimo momentu, visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti būtent minėtam asmeniui.

Su tokiais G. V. paaiškinimais nėra pagrindo sutikti, nes pirmiausia teismo vertinimu jie yra gynybinio pobūdžio, o antra, juos paneigia objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys, kurie buvo ištirti bei įvertinti baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisme.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 – 2020 metais buvo gauta ir neužpajamuota 46 246 Eur suma grynaisiais pinigais ir ši suma nebuvo panaudota įmonės veikloje. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 46 246 Eur nuostolį. Baudžiamosios bylos duomenys, taip pat paaiškėjusios ir nustatytos aplinkybės nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, tiksliai įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuojamos realiai įvykusios ūkinės operacijos ir 2019 – 2020 metais įvykusioms bendrovės veikloje prekių ir paslaugų ūkinėms operacijoms nebuvo išrašomos PVM sąskaitos – faktūros už jau minėtą 46 246 Eur sumą. Taip pat grynųjų pinigų ūkinės operacijos nebuvo registruojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose.

Nors kaltinamasis G. V. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ir teigė, kad jo vadovaujamoje įmonėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinės apskaitos tvarkymui keliamų reikalavimų, tačiau atlikus finansinės veiklos patikrinimą minimoje bendrovėje, apklausus baudžiamojoje byloje minimus liudytojus, buvo nustatyta ir įvertinta priešingai. Kaltinamasis G. V. taip pat teigė, jog parduodamas bendrovę V. P. D. jis perdavė visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie galėtų patvirtinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis įstatymų reikalavimų. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. P. D. tiksliai patvirtino, jog jis negavo jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Kad šie jo parodymai yra teisingi patvirtina ir pas jį 2021-04-23 atliktos kratos rezultatai, nes minimos kratos metu V. P. D. gyvenamojoje vietoje nieko nebuvo rasta ir paimta. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamosios bylos duomenimis yra nustatyta, jog V. P. D. neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena asocialų gyvenimo būdą, todėl neįtikinama yra G. V. nurodyta aplinkybė, kad pats V. D., po bendrovės įsigijimo, būtų vadovavęs ir valdęs šią bendrovę ir kad jam ta įmonė iš tikrųjų buvo reikalinga. Be to, V. P. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tapti bendrovės direktoriumi jam buvo pasiūlyta už degtinės butelį. Jis su tuo sutiko, ir visiškai nesidomėjo, kokius dokumentus jis pasirašo. Baudžiamojoje byloje esant V. P. D. charakterizuojantiems duomenims, netikėti tokiomis jo nurodytomis aplinkybėmis susijusiomis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimu, nėra jokio pagrindo. Sprendžiama, kad G. V. neatsitiktinai nusprendė parduoti įmonę būtent V. P. D., o taip pasielgė siekdamas išvengti atsakomybės dėl netinkamo vadovavimo jai. Daroma išvada, jog G. V. pažinodamas V. P. D., žinodamas jo gyvenimo būdą, taip pat pažinodamas V. N., sprendė, jog skubiai pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitam asmeniui, pavyks išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto iššvaistymo. Nors G. V. ir teigė, jog nepažinojo V. P. D., tačiau liudytojas R. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog jis žino, kad įmonė buvo parduota V. D., su kuriuo kartu G. V. ir V. N. „sėdėjo“ (atliko bausmę) (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Ši liudytojo R. J. nurodyta aplinkybė, tiksliai įrodo, kad tiek V. N., tiek ir G. V. pažinojo V. P. D. ir G. V., siekdamas išvengti atsakomybės, sąmoningai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė V. P. D., manydamas, kad iš jo tikrai nebus galima pareikalauti atsakomybės dėl galimo netinkamo įmonės valdymo. Todėl atmetama, kaip išskirtinai gynybinė G. V. nurodyta aplinkybė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie finansinio patikrinimo metu nebuvo gauti ir rasti, buvo galimai perduoti V. P. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo metu. Taip pat nėra pagrindo tikėti ir liudytojo V. N. parodymais duotais baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, jog jis matė, kaip G. V. turėjo su savimi segtuvus su dokumentais, kurie buvo perduoti V. P. D.. Pirmiausia V. N. yra G. V. draugas, todėl jis yra suinteresuotas jam padėti išvengti atsakomybės. Be to, jo parodymai prieštarauja paties G. V. parodymams apie buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą V. P. D.. Apklausiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu G. V. patvirtino, kad buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos jis galimai perdavė V. P. D., buvo sudėti į polietileninius maišelius, o V. N. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad V. P. D. perdavė segtuvus su dokumentais. Šie paminėti proceso dalyvių išsakyti prieštaravimai apie dokumentų galima perdavimą, leidžia pagrįstai teigti, jog jokie buhalterinės apskaitos dokumentai parduodant įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos pirkėjui V. P. D. nebuvo perduoti. Ką patvirtino ir pats V. P. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo atveju netikėti tokiomis jo nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, nes jie sutampa su kitais objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis. Be to, kaltinamasis G. V. teismui nepateikė jokių objektyvių ir teisingų duomenų, kad trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai iš tikrųjų buvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

Kritiškai vertinami liudytojų R. J., kuris yra G. V. žmonos pusbrolis, G. P., kuris yra G. V. podukros draugas, G. P., kuri yra G. V. podukra, parodymai duoti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodant G. V. palankias aplinkybes dėl jam pareikštų kaltinimų susijusių su darbo užmokesčio išmokėjimu, buhalterinės apskaitos tvarkymu, įmonės pardavimu, jos valdymu, statybinių medžiagų pristatymu į statybos objektus ir pan., nes šie asmenys yra suinteresuoti padėti G. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 – 2020 metais buvo gauta ir neužpajamuota 46 246 Eur suma grynaisiais pinigais ir ji nebuvo panaudota įmonės veikloje, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 46 246 Eur nuostolį ir dėl to taip pat negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-04-08. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2021-04-08, buvo išvaistytos G. V. patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis, labai didelės vertės svetimas turtas – piniginės lėšos 46 246 Eur sumoje. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų R. Ž., A. S., A. M., V. B., E. B., V. V., L. K., D. B., J. T., I. P., V. S., G. A., T. K., E. A., T. J., L. P., E. G., V. B., J. G. parodymais, specialistų Ž. L., D. M. paaiškinimai, 2022-06-13, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, bei kita objektyvūs bylos duomenys, kurie yra aprašyti ir išanalizuoti šiame nuosprendyje.

Kaltinamasis G. V. yra pakankamai išsilavinęs, protingas žmogus, turintis ilgametę patirtį statybų sektoriuje, įmonės valdyme, todėl neabejojama, kad jis tiksliai žinojo, kaip turi būti pagrindžiamas bendrovei priklausančių lėšų panaudojimas. Taip pat neabejojama, kad jis tiksliai sugebėjo atriboti kokia veikla yra neteisėta ir teisėta ir tiksliai žinojo, kaip reikia elgtis galimai neteisėtų situacijų atveju.

Todėl teismo vertinimu, G. V. sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės už bendrovei priklausančių lėšų panaudojimą priešingą įmonės interesams, sąmoningai nepasirūpino jų išlaidas patvirtinančių dokumentų surašymu, kaltinime nurodytai pinigų sumai, tyčia jų nepateikė organizacijos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, jog G. V. asmeniškai bendraudavo su klientais, priimdavo iš jų užsakymus, pinigines lėšas, vykdavo į statybos objektus, jam klientai reikšdavo pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų, vėluojančių darbų. Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog būtent G. V. buvo betarpiškai atsakingas už efektyvų ir teisingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų panaudojimą. Jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi privalėjo veikti išskirtinai įmonės interesais. Jis bendraudamas ir konsultuodamasis su buhaltere R. Ž. tiksliai suprato ir žinojo, kaip buhalteriškai teisingai turėjo būti tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai pagrindžiantys vienas ar kitas turėtas išlaidas, tačiau sąmoningai vengė taip elgtis. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinę žalą.

Šiame teismo nuosprendyje minimoje specialisto išvadoje yra konstatuota, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 79 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra, reikalavimų, 2019-2020 metais neįformintos PVM sąskaitomis-faktūromis prekių ir paslaugų už 44 075,62 Eur su PVM (E. B. už 237 Eur + E. B. už 1 500 Eur + D. B. už 4 296 Eur + G. A. už 4 862,62 Eur + V. V. už 4 200 Eur + L. K. už 9 400 Eur + I. P. už 8 780 Eur + V. S. už 10 800 Eur) pardavimo ūkinės operacijos.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)”, nesilaikant Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 79 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra, reikalavimų, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2019-2020 metais gauta ir neužpajamuota 46 246 Eur suma grynais pinigais buvo nepanaudota įmonės veikloje ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 46 246 Eur nuostolį.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, ir 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „(duomenys neskelbtini)” vadovu buvo direktorius G. V..

Nors G. V. ir teigia, kad pinigai, kurie buvo gauti iš klientų buvo panaudoti išskirtinai jų interesams, nes už juos buvo pirktos statybinės medžiagos, kurios ir buvo panaudotos jų statybos objektuose, tačiau tokią jo nurodytą aplinkybę, galinčių pagrįsti duomenų baudžiamojoje byloje nėra.

G. V. būdamas įmonės vadovu turėjo suprasti, ir net neabejojama, kad tai ir suprato, jog iš įmonės klientų gaunami pinigai turi būti pajamuojami įmonės veikloje, tačiau taip jis nesielgė. Kaip pats yra nurodęs ikiteisminio tyrimo apklausų metu, manė, jog toks pinigų pajamavimas įmonės veikloje yra bereikalingas buhalterinės apskaitos veiksmas.

Šios nustatytos aplinkybės tiksliai įrodo atsainų G. V. požiūrį į bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, įmonės valdymą, mokesčių sistemą.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2017-12-19 įstatymo Nr. XIII-930 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ Tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01 – 2021-04-08) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo G. V. nuo 2016-06-13 iki 2021-04-08.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.” Įstaigos apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė R. Ž..

Pažymėtina tai, kad R. Ž., kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, apskaitė tik tuos buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos jai teikė G. V.. Kad R. Ž. būtų netinkamai vykdžiusi savo tarnybines pareigas, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta.

Teismas išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą teisme, ištyręs ir įvertinęs visus joje esančius duomenis (įrodymus), neturi pagrindo jais abejoti, todėl jais vadovaujasi.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada), atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra laikomas įrodymu ir nustatant bylos aplinkybes vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti byloje esantys įrodymai.

Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.

Taip pat pažymima, kad pagal teismų praktiką išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja bylą nagrinėjantis teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas kaip vieną iš įrodymų.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką specialisto išvada kaip įrodymų šaltinis yra lygiavertė ekspertizės aktui.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių dėl G. V. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų susijusių su apgaulingu apskaitos tvarkymu bei turto iššvaistymu, nes byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo G. V. kaltei pagrįsti dėl visų jam pareikštame kaltinime, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 3 dalį, nurodytų aplinkybių.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojanti redakcija) baudžiamoji atsakomybė numatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad buhalterinė (finansinė) apskaita baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala daroma ir valstybės finansų sistemai, nes šiuo atveju nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Todėl pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas – valstybės finansiniai interesai.

Apgaulingos apskaitos tvarkymo objektyviąją pusę apima veika (veikimas arba neveikimas), padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Viena iš alternatyvių šio nusikaltimo objektyviosios pusės veikų yra ir apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl paminėtų neteisėtų veiksmų padarymo visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmens turtas tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudodamas jis tikisi gauti ekonominės naudos. Asmens nuosavas kapitalas tai subjekto turto dalis, likusi iš viso jo turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams. Asmens įsipareigojimai tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, dydis, jų pobūdis ir pan. Įsipareigojimų struktūra tai informacija apie asmenis, kuriems skolininkas yra įsipareigojęs (kreditoriai).

Tokio nusikaltimo padariniai yra alternatyvūs. Todėl, tam, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pakanka tam tikrų padarinių atsiradimo konkrečiu atveju.

Apgaulingo buhalterinės (finansinės) apskaitos padariniai, pagal suformuotą teismų praktiką, nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita, specialisto išvada, ekspertizės aktu.

BK 222 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo minimo straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių atsiradimo momento.

Apgaulingas buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Šio nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo, apgaulingai tvarkantis įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat ir juridinis asmuo. Nusikaltimo subjektu taip pat gali būti ir ūkio subjekto vadovas tai atvejais, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba ūkio subjekte jos iš viso nėra.

Jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę (finansinę) apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui turto pasisavinimas), visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius.

Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Dalis nusikalstamos buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių (tarp jų ir dalykas) yra blanketinio pobūdžio, dėl to veikos kvalifikavimo procese, siekiant suvokti nusikaltimo sudėties požymius, būtina analizuoti teisės šaltinių, į kuriuos nukreipta blanketinė norma, turinį.

Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjami klausimai, susiję su uždarosios akcinės bendrovės apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu. Nusikaltimo padarymo metu uždarosios akcinės bendrovės buhalterinė apskaita turėjo būti tvarkoma pagal tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka, kuris ir aptartas yra šiame nuosprendyje.

BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020).

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01) 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numatė, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numatė, kad apskaitos politika - apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti.

To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais.

To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numatė, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šiame Įstatyme nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu.

To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numatė, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

To paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numatė, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numatė, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius.

To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.

To paties straipsnio 4 dalis numatė, kad apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius.

To paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numatė, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

To paties straipsnio 4 dalis numatė, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.

To paties straipsnio 5 dalis numatė, kad ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybės archyvui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybės archyvui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius ir jų taikymo praktiką apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą – vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas. Buhalterinę apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), išskyrus tarpinio vykdymo instituto atvejus, kai apgaulingai apskaitai vesti vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi – tada įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-648/2016, 2K-454/2012). Vis dėlto ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus mažosios bendrijos narį ir individualios įmonės savininką. Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis įpareigoja ūkio subjekto vadovą parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti. Tuo tarpu pagal to paties įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Šią atsakomybę jis paprastai realizuoja priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės yra įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tapdamas ūkio subjekto vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, bet ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, be to, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys, o įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), yra nurodęs ir tai, kad jei apgaulingai apskaitai tvarkyti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138-139/2016, 2K-437-303/2015). Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-303/2015).

Teismo vertinimu G. V. tyčia nepildė ir neteikė buhalterei duomenų apie jo gaunamus grynuosius pinigus iš klientų, išmokamus darbuotojams pinigus, dokumentų galinčių pagrįsti jo išlaidas statybinių medžiagų pirkimui, tam, kad tokios gaunamos pajamos neatsispindėtų įmonės buhalterinėje apskaitoje ir būtų nepajamuotos ir kad nereikėtų mokėti mokesčių valstybei. Būdamas ilgamečiu minimos bendrovės direktoriumi, turėdamas ilgalaikę patirtį tokio pobūdžio veikloje, būdamas pakankamai išsilavinusiu, žinodamas įstatymų reikalavimus susijusius su buhalterinės apskaitos tvarkymu, neabejojama, kad jis tiksliai žinojo, kokie dokumentai yra reikalingi buhalterinėje apskaitoje tam, kad ji būtų teisingai apskaityta.

Ištyrus įrodymų visumą, byloje nustatyta, kad G. V. kaltinime nurodytais laikotarpiais tyčia organizavo ir vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekdamas nuslėpti tikrąjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų panaudojimą.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Sankcija numatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 4 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nustatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis yra laikomas bausmę švelninančiu įstatymu, patvirtina ir jau galiojanti teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 166-495/2023). Todėl vadovaujantis šia teisės norma, kaltinamojo G. V. veika kvalifikuotina pagal naująją BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Jau minėtose specialisto išvadose tiksliai yra nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus G. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė ir kokios pasekmės dėl to atsirado. Šioje baudžiamojoje byloje aprašytoje specialisto išvadoje, jų paaiškinimuose, konstatuotos aplinkybės leidžia objektyviai įvertinti G. V. veiksmus ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (straipsnio ir jo dalies redakcija nuo 2023-06-01) atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Iki 2023-06-01, kaltinamojo G. V. veika, vadovaujantis BK 184 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) buvo teisingai kvalifikuota pagal minimą straipsnį ir jo dalį, vertinant tai, kad jis savo nusikalstamais veiksmais išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 46 246,00 Eur sumoje. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.

Nuo 2023-06-01, įsigaliojusi nauja BK 184 straipsnio ir BK 190 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), palengvino nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija, kurioje, be kitų pakeitimų, taip pat buvo įgyvendinti ir BK 184 straipsnio (Turto iššvaistymas) pakeitimai.

Naujos redakcijos BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Už tokius neteisėtus veiksmus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Naujos redakcijos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Už tokius neteisėtus veiksmus baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Naujos redakcijos BK 184 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Už tokius neteisėtus veiksmus baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Nuo 2023-06-01, pasikeitė ir BK 190 straipsnis, kuriame pateikiamas turto vertės išaiškinimas. Pagal ankstesnės redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), didelės vertės turtu buvo laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (12 500,00 Eur). Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000,00 Eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000,00 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000,00 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150,00 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500,00 Eur) dydžio sumos.

Šiuo atveju G. V. iššvaistė jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį labai didelės vertės svetimą turtą – 46 246,00 Eur, todėl jo veika, pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, atitinka BK 184 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius.

Tiek ir už BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą (straipsnio ir jo dalies redakcija galiojusi iki 2023-06-01), tiek ir už BK 184 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą (straipsnio ir jo dalies redakcija galiojanti nuo 2023-06-01), baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Tačiau nuo 2023-06-01, įsigaliojusioje BK 184 straipsnio 3 dalies redakcijoje atsirado alternatyvi laisvės atėmimui bausmė – bauda. Tokia situacija švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį.

Dėl minimų įstatymų pakeitimų G. V. veika dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-06-01) turi būti perkvalifikuota, taikant jam bausmę švelninantį baudžiamąjį įstatymą, į BK 184 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2023-06-01).

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad G. V. iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio vertė 46 246,00 Eur.

G. V. iššvaistė labai didelės vertės svetimą turtą. Tokiu atveju jo veikos kvalifikacija keičiama ir jo atžvilgiu yra taikoma straipsnio ir jo dalies redakcija įsigaliojusi nuo 2023-06-01, kadangi ji švelnina kaltinamojo G. V. padėtį sankcijos prasme.

Nuo 2023-06-01, įsigaliojusi BK 183 straipsnio 3 dalies redakcija, joje įtvirtintą veika priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir joje yra numatytos alternatyvios bausmės.

Iki 2023-06-01 galiojusi BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, buvo priskirta taip pat sunkių nusikaltimų kategorijai ir už tokią veika buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kaltinamojo G. V. padaryta nusikalstama veika, susijusi su turto iššvaistymu, perkvalifikuotina iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Toks veikos perkvalifikavimas, teismo vertinimu nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, nesunkina jo procesinės padėties, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu jis buvo įspėtas apie galimą jo veikos perkvalifikavimą.

BK 184 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, buvęs jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat patikėta teisė į svetimą turtą.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad patikėtas turtas, tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas arba tam tikros turtinės teisės, kurių atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais to turto atžvilgiu.

Būtini objektyviosios pusės požymiai yra veika, padariniais (turtinė žala) ir priežastinis ryšys.

Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad neteisėtas ar nerūpestingas kaltininko elgesys su jo žinioje esančiu turtu, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, lėmė kito asmens praradimus, pajamų negavimą, prievolių atsiradimą, jų padidėjimą, arba neteisėtą jo turtinės teisės perdavimą tretiesiems asmenims.

Turto iššvaistymas tai neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Iššvaistymas gali būti padaromas aktyviais kaltininko veiksmais. Taip pat turto išvaistymas gali būti padaromas ir neveikimu, kai kaltininkas neatlieka tam tikrų turtinio pobūdžio veiksmų, kuriuos dėl jam suteiktų teisių privalo padaryti, ir dėl to nukentėjusysis patyria turtinę žalą: praranda turėtą turtą, negauna pajamų, atsiranda naujų turtinių prievolių ir pan.

Svetimo turto iššvaistymas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga.

Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė dažniausia pasireiškia tyčios forma. Galima tiek tiesioginė, tiek ir netiesioginė tyčia. Vienu atveju asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai švaisto jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą arba neleistinai elgiasi su jam patikėta turtine teise ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam turtinę žalą ir nori numatytų padarinių. Kitu atveju, asmuo savo tyčine veika tiesiogiai nesiekia šių padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Tyčios atveju svetimo turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek dėl savanaudiškų, tiek dėl altruistinių ar kitokių motyvų.

Iššvaistymu gali būti laikomas tik toks turto trūkumas, kuris atsiranda dėl to, kad kaltininkas neteisėtai jį dovanojo arba kitaip neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims arba jo elgesys neatitiko įpratus atidaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio kriterijus, kurių reikalavo konkreti situacija.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltinamasis G. V. vykdydamas statybų ir remonto paslaugas, gaudamas iš klientų tiek ir už suteiktas paslaugas, tiek ir paslaugoms teikti būtinas pinigines lėšas jų nepajamavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, nepildė jokių privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tokių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko didelės vertės turto – 46 246,00 Eur piniginių lėšų. G. V. taip elgėsi sąmoningai, tyčia, nes jo tikslas buvo sumokėti kuo mažiau mokesčių valstybei, neatkleisti tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės padėties, noru disponuoti neapskaitytomis lėšomis. Tokią išvadą suponuoja G. V. telefoninių pokalbių metu su klientais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais išsakyti nuogąstavimai, kad jeigu gaunami pinigai bus užpajamuoti įmonės apskaitoje, tai reikės mokėti mokesčius. Kaip jau minėta, G. V. būdamas ilgamečių įmonės vadovu, turėdamas patirties statybų sektoriuje, įmonės valdymo srityje, bendraudamas ir konsultuodamasis su savo įmonės buhaltere, tiksliai žinojo, kaip turi būti tvarkoma buhalterinės bendrovės apskaita, kokie dokumentai turi būti pildomi gaunat pinigines lėšas grynaisiais iš klientų, kaip tos lėšos turi būti pajamuojamos įmonės apskaitoje, kaip turi būti fiksuojamos piniginių lėšų išlaidos, tačiau sąmoningai taip nesielgė, siekdamas vengti mokesčių valstybei, norėdamas nuslėpti tikrąsias savo vykdomos veiklos apimtis, gaunamas pinigines lėšas iš vykdomos veiklos. Tokio jo elgesio negalima pateisinti. Šiuo atveju G. V. vykdyta su įmonės lėšų panaudojimu susususi veika neatitinka įprastų atidaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio kriterijų, todėl vertinama, kaip nusikalstama.

Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje esantys ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, jų visetas, liudytojų parodymai, paties G. V. paaiškinimai dėl jam pareikšto kaltinimo įrodo, kad G. V. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir tuo pačiu materialiai atsakingu asmeniu už šios bendrovės finansinių lėšų teisingą panaudojimą, siekdamas asmeninių tikslų iššvaistė jam patikėtą buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 46 246,00 Eur turtinę žalą.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tęstinė veika suprantama kaip keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Kalbant apie nusikaltimus nuosavybei, svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai „tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, ne vienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis.

Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą.

Kaltininko veika yra vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas tik tuo atveju, jeigu kaltininkas savinosi svetimą turtą iš to paties šaltinio.

Jau minėta, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tiksliai konstatuoti, kad G. V. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už teisingą šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-04-08.

Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. V. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir materialiai atsakingu už jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, užimamų pareigų pagrindu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir tuo padarė šiai bendrovei 46 246,00 Eur turtinę žalą.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, neabejojama, kad G. V. tikslas buvo neatskleisti savo valdomos įmonės tikrosios finansinės padėties, tuo vengti mokesčių valstybei, disponuoti neapskaitytais pinigais. Šį tikslą jis įgyvendino naudodamasis savo padėtimi darbo santykių srityje, per turto apskaitos ypatumus, esant nedideliems laiko tarpams tarp atskirų epizodų, turėdamas bendrą nusikalstamą ketinimą, pasireiškusi vieningos tyčios forma.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad G. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-06-01), ir teisingai įvertinta, kaip tęstinė, tačiau ji, dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, šiuo nuosprendžiu perkvalifikuotina į BK 184 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikos kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta G. V. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamasis G. V.. G. V. inkriminuota nusikalstama veika atitinka BK 184 straipsnio 3 dalies (straipsnio redakcija nuo 2023-06-01) dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. V. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo susijusio su svetimo turto iššvaistymu, yra įrodyta.

Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikų kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytos G. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kad jas padarė kaltinamasis G. V.. G. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 184 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. V. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 184 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio pagrindais G. V. sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam G. V., 2021-04-23 vyriausiosios tyrėjos nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 102-104).

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Kaltinamasis G. V. dirba, teistas (5 t., b. l. 171-172; 135-137; Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys), administracine tvarka baustas (5 t., b. l. 138-154; 155-170), jos vardu yra registruota transporto priemonė (5 t., b. l. 173). Duomenų apie jo nekilnojamąjį turtą nėra.

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo G. V. nepakaltinamumą (5 t., b. l. 176; 179).

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, jis neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo, todėl G. V. atžvilgiu netaikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

BK 184 straipsnio 3 dalies sankcijoje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2023-06-01) yra numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki ketverių metų (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2023-06-01).

G. V. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir vieną tyčinį sunkų nusikaltimą numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje.

Pagrindo taikyti G. V. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatas nėra.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo G. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padarytos dvi nusikalstamos veikos iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kita jo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis)); į kaltės formą ir rūšį (jo nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamasis G. V. darydamas nusikalstamas veikas siekė savanaudiškų tikslų)), į nusikalstamų veikų stadiją (G. V. padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos), į kaltininko asmenybę (G. V. anksčiau yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai. Jau šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme jis buvo nuteistas už nusikalstamos veikos susijusios su transporto eismo saugumu padarymą, jis daug kartų baustas administracine tvarka ir tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai. Tačiau teigiamai jį charakterizuoja tai, kad jis dirba, yra vedęs, įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Tai įvertinus sprendžiama, jog tam, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis G. V. parinktina švelniausia jai inkriminuotų straipsnių sankcijose įtvirtinta bausmės rūšis – bauda. Tokią bausmę kaltinamajam siūlė skirti ir prokurorė.

Manoma, kad tokia bausmė atitiks savo paskirtį, o kartu ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Tokia bausmė yra numatyta ir G. V. inkriminuotų straipsnių sankcijose. Nustatant G. V. bausmės – baudos dydį atsižvelgtina į BK 61 straipsnio reikalavimus (G. V. elgesyje nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių), taip pat ir į protingumo principą. G. V. parenkami artimi minimaliems jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytų baudų dydžiai. Artimas minimalaus dydžio bausmes G. V. teismui siūlė skirti ir prokurorė.

G. V. skirtos baudos savanoriškam sumokėjimui turi būti nustatytas terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į G. V. skirtinos baudos dydį, vertinat tai, kad jam jau yra paskirta bauda už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, sprendžiama, kad 10 mėnesių terminas yra protingas ir pakankamas savanoriškam baudos sumokėjimui.

G. V. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

V. Dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

Šioje baudžiamojoje byloje G. V., kaltintas tuo, kad jis nuo 2016-06-13 iki 2021-04-08 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiai buhalterei R. Ž., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas – faktūras, kuri į laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01 įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM (Forma FR0600) deklaracijas, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį ir per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, pažeidė LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 79 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra“, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiai buhalterei R. Ž., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas – faktūras, kuri į laikotarpio už 2019 metų rugpjūčio, gruodžio ir už 2020 metų kovo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius laukelyje 11 „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, laukelyje 29 „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė neteisingus duomenis apie turto naudojimą ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)” išvengė sumokėti 7 649 Eur (301 Eur už 2019 m. rugpjūčio mėn. + 1 590 Eur už 2019 m. gruodžio mėn. + 1 874 Eur už 2020 m. kovo mėn. + 729 Eur už 2020 m. spalio mėn. + 1 631 Eur už 2020 m. lapkričio mėn. + 1 524 Eur už 2020 m. gruodžio mėn.) PVM į valstybės biudžetą;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiai buhalterei R. Ž., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas – faktūras, kuri 2020-06-02 pateikė bendrovės “(duomenys neskelbtini)” Metinė pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2019 metus, laukelyje 18 „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų suma“ įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, laukelyje 52 „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė neteisingus duomenis apie pelną ir dėl to išvengė sumokėti 450 Eur (786 Eur – 336 Eur) Pelno mokestį į valstybės biudžetą;

- siekdamas išvengti mokesčių, bendrovės „(duomenys neskelbtini)” kai kuriems darbuotojams išmokėjo didesnes darbo užmokesčio sumas nei apskaičiuota išmokėti buhalterinės apskaitos duomenimis ir dėl to bendrovės „(duomenys neskelbtini)” formoje „SAM3SD“ „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ įrašė neteisingus duomenis už 2019 metų liepos mėnesį, pagal darbuotoją J. G. ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)” išvengė ir nesumokėjo 204,08 Eur VSD įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiai buhalterei R. Ž., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, dėl ko pastaroji Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020-02-07 pateikė bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2019 metų „Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją“ (forma GPM312) įrašė neteisingus duomenis apie turto naudojimą ir dėl to bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 199,13 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumos į valstybės biudžetą,

Tokiu būdu siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, G. V. organizavo neteisingų duomenų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodydamas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei R. Ž., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, įrašyti į PVM deklaracijas neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir mokėtiną PVM, kuriuos per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, dėl šių veiksmų laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-04-08 išvengė 7 649 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio, 450 Eur pelno mokesčio, 204,08 Eur VSD įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir 199,13 Eur gyventojų pajamų mokesčio, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos biudžetui iš viso 8 502,21 Eur žalą,

t. y. G. V. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad G. V. organizavo neteisingų duomenų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodydamas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei R. Ž., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, įrašyti į PVM deklaracijas neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir mokėtiną PVM, kuriuos per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl šių veiksmų laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-04-08 išvengė 7 649 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio, 450 Eur pelno mokesčio, 204,08 Eur VSD įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir 199,13 Eur gyventojų pajamų mokesčio, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos biudžetui iš viso 8 502,21 Eur žalą.

Nuo 2023-06-01 galiojančioje BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Ši naujosios redakcijos įstatymo nuostata reiškia, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nuo 2023-06-01, gali būti taikoma tik tada jeigu siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 400 MGL (20 000 Eur).

Nuo 2017-11-29 iki 2023-06-01 galiojusios 220 straipsnio 1 dalies redakcija, numatė, kad už tokią nusikalstamą veiką baudžiamoji atsakomybė galėjo būti taikoma, jeigu siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 100 MGL (5 000 Eur).

Nuo 2023-06-01, pasikeitė ir BK 190 straipsnis, kuriame pateikiamas turto vertės išaiškinimas. Pagal ankstesnės redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), didelės vertės turtu buvo laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (12 500,00 Eur). Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000,00 Eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000,00 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000,00 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150,00 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500,00 Eur) dydžio sumos.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Kadangi G. V. siektinų išvengti mokesčių suma, pagal nuo 2023-06-01, galiojančią naujos redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalį, neviršija 400 MGL, jis dėl jam pareikšto kaltinimo, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčiu inspekcija, atstovaujama viršininkės J. S. yra pareiškusi baudžiamojoje byloje 8 298,13 Eur civilinį ieškinį. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 8 298,13 Eur sumą iš G. V., kaip žalą padarytą valstybės biudžetui (1 t., b. l. 48-56; 7 t., b. l. 112).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Bendrovė), laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01, į pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie Bendrovės pajamas, turto naudojimą ir mokėtiną PVM, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)‘ išvengė sumokėti 7 649 Eur PVM į valstybės biudžetą. Taip pat Bendrovė Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2019 metus įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir dėl to išvengė sumokėti 450 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą. Taip pat nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, dėl ko Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-02-07 pateikė Bendrovės 2019 metų „Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją“ (forma GPM312) ir įrašė neteisingus duomenis apie turto naudojimą, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 199,13 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) į valstybės biudžetą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-04-01, buvo G. V.. Atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodyti pažeidimai yra vertintini kaip nusikalstami veiksmai, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, bei yra pagrįstas pagrindas valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo faktui. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau - FAĮ) nuostatomis, būtent ūkio subjekto vadovas užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas. Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 2 straipsnio 23 punktu, mokesčiai - valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių, kurių nesumokėjus, valstybės biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau - LAT) yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304- 976/2016 ir 2K-7-68-222/2018). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Šiuo atveju Bendrovei, nedeklaravus ir nesumokėjus privalomų mokėti mokesčių, valstybė patyrė 8 298,13 Eur žalą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neteisėtai negautos pajamos laikomos turtine žala, o šią žalą privalo atlyginti kalti asmenys (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) numatyta, jog nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala turi būti atlyginama (BPK 109 straipsnis, 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintas imperatyvas atlyginti visą nusikalstama veika padarytą žalą. Turtinė žala valstybės biudžetui (papildomai apskaičiuotų mokesčių suma) padaryta tyčiniais neteisėtais Bendrovės direktoriaus veiksmais, kuriais buvo iškreipta reali situacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius, dėl šių veiksmų Bendrovė išvengė turtinės prievolės - valstybei privalomų mokėti mokesčių, o valstybės biudžetas, netekęs įplaukų, patyrė turtinę žalą. Žalos atsiradimą lėmė Bendrovės vadovo, G. V., nusikalstama veika, pasireiškusi apgaulingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos organizavimu, taigi, tarp šių nusikalstamų veikų ir valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Remiantis BPK nuostatomis, civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, kai yra trys sąlygos: fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas prašė patenkinti visiškai civilinio ieškovo civilinį ieškinį.

Kaltinamasis G. V. ir jo gynėjas advokatas Haroldas Juška prašė teismo civilinio ieškinio netenkinti ir jį atmesti.

Pažymėtina tai, kad civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio dalykas yra kildinamas iš G. V. pareikšto kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl kurio jis yra išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo (ieškinio suma 8 298,13 Eur) paliekamas nenagrinėtu.

Civiliniam ieškovui išaiškinama, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikomas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi pas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėją I. D..

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai turi būti grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui (BPK 96 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

2021-04-27, pakvitavimu R. Ž. grąžintas nešiojamas kompiuteris ASUS X55IC, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), su maitinimo kabeliu, kuris buvo paimtas 2021-04-23, kratos metu (4 t., b. l. 11-12), ir kuris 2021-04-27, R. Ž. raštišku pasižadėjimu saugoti turtą, kol baigsis procesas laikomas pas ją (4 t., b. l. 13-14), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas R. Ž. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. V., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir skirti jam bausmę - 200 MGL (10 000,00 Eur) dydžio baudą.

G. V., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir skirti jam bausmę - 150 MGL (7 500,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu G. V. skirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti G. V. subendrintą bausmę – 200 MGL (10 000,00 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti G. V. per 10 (dešimt) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam paskirtą 200 MGL (10 000,00 Eur) dydžio baudą savanoriškai sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, išaiškinant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

G. V. išaiškinti, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, arba, el. p. kauno.apygardos@teismas.lt ) pateikti banko kvitą ar kitą mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnis).

G. V. išaiškinti, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (BK 47 straipsnio 7 dalis, 8 dalis).

G. V. kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-06-01) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam G. V. 2021-04-23, vyriausiosios tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo (ieškinio suma 8 298,13 Eur) palikti nenagrinėtu.

Civiliniam ieškovui išaiškinti, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus pas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėją I. D., šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui (BPK 96 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

2021-04-27, pakvitavimu R. Ž. grąžintą nešiojamą kompiuterį ASUS X55IC, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), su maitinimo kabeliu, kuris buvo paimtas 2021-04-23, kratos metu, ir kuris 2021-04-27, R. Ž. raštiško pasižadėjimo saugoti turtą, kol baigsis procesas pagrindu laikomas pas ją, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus palikti R. Ž. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).