Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devyni) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 243 straipsnį – 25 (dvidešimt penkios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir S. J. paskirta subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. J. paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėta 2022 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos ir 2022 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vienas) mėnuo ir 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyni) mėnesiai ir 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu S. J. taip pat paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nurodant baigti ją taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo S. J. faktinio sulaikymo dienos, vykdant nuosprendį.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz E 200CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 060,00 (tris tūkstančius šešiasdešimt) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu neginčija skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jam inkriminuotų 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, už jas paskirtų bausmių rūšies ir dydžio, taip pat nuosprendžio dalies, kuria bausmės už atskiras veikas buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, ar nuosprendžio dalies, kuria šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su 2022 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Kaip matyti, nuteistasis taip pat neginčija apylinkės teismo nuosprendžio jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių aspektu. Apeliantas tik prašo jam paskirtos galutinės 7 (septynių) mėnesių ir 17 (septyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai yra patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas S. J. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo bei vieno baudžiamojo nusižengimo įvykdymą, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, taip pat už vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

8. Po nusikalstamų veikų padarymo S. J. pripažino savo kaltę, nurodė besigailintis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, 2023 m. vasario 2 d. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, nuteistasis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, duomenų apie tai, kad nuteistasis nesilaikytų probacijos sąlygų, byloje nėra. Šios aplinkybės turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau vien jos savaime niekaip nenulemia išvados, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti S. J. realiai neatliekant jam paskirtos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės. Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir aplinkybes, susijusias su apelianto padarytomis nusikalstamomis veikomis, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai, informaciją apie jo ankstesnius teistumus ir paskirtas bausmes, bei baustumus administracine tvarka, atsižvelgiant į praeityje S. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistojo elgesiui.

9. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už tai, kad padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. J., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę apie 18.09 val., kai eismas paprastai yra kur kas intensyvesnis, nei vėlų vakarą ar ankstų rytą. S. J. tiek pirmojo, tiek antrojo jo patikrinimo alkotesteriu metu nustatytas net 2,4 promilių girtumas labai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), bei gerokai viršijo ribą, nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Vertinant S. J. įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad apeliantas, vairuodamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, rizikavo ne tik savo, bet ir kartu su juo automobiliu važiavusio L. K. sveikata bei gyvybe. Paminėtina ir tai, kad apeliantas sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus nesant jokios būtinybės vairuoti. S. J. paaiškino, jog įvykio dieną jau nuo pat ryto buvo neblaivus, alkoholį vartojo ir iš vakaro, susitikęs su darbdaviu nusprendė nevažiuoti į darbą ir kartu su juo toliau automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, susiskambinęs telefonu su draugu, ir šiam pasiūlius susitikti prie ežero, neblaivus vyko prie ežero. Pastebėtina, jog apelianto vairuota transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigūnų ne vykstant prie ežero, o jau važiuojant atgal nuo vandens telkinio, tuo tarpu prie ežero S. J. pripažino taip pat vartojęs svaigiuosius gėrimus. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad apeliantas įvykio dieną pažeidė ne tik Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, bet jis apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi tokia teisė jam buvo atimta dar Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, kuomet jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Visos aptartos aplinkybės rodo apelianto didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą (net ir po to, kai dėl analogiškų jo neteisėtų veiksmų – transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, buvo kilusios pasekmės kito asmens sveikatai), kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

10. Remiantis bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, S. J. iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas tris kartus ir visi teistumai yra susiję su kelių transporto priemonių vairavimu esant apsvaigus nuo alkoholio. 2018 m. kovo 23 d. jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), to paties teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal jau minėtą BK 281 straipsnio 2 dalį, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, dar neatlikęs Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės. Aptartais pirmais dviem nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos arešto bausmės, tačiau nei jų atlikimas, nei jau vėliau taikytos griežtesnės sankcijos – paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ką neabejotinai įrodo tas faktas, kad nepraėjus nei dviem mėnesiams nuo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio, pakeisto Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, priėmimo jis ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo pačiu vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas taip pat patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. nuteistasis buvo tris kartus baustas administracine tvarka, vėlgi, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad S. J. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl to, kad jis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir nesilaikyti teisės aktais įtvirtintų, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių.

11. Kadangi ankstesniais teismų nuosprendžiais taikytų arešto bausmių atlikimas, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas nesulaikė S. J. nuo naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymo, jo nepaveikė, tiek atlikęs arešto bausmes, tiek jau paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę už kelių transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, nuteistasis ir toliau nusikalstamai veikė, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant apeliantui tik baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ir, atitinkamai taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

12. Skunde apeliantas akcentuoja tai, kad jis vienintelis išlaiko šeimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie S. J. turimus nepilnamečius vaikus ar kitus priklausomus asmenis, jų kartu su skundu nepateikė ir apeliantas. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog S. J. nevedęs, o jis pats, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat nenurodė, jog yra sukūręs šeimą, pats augina vaiką (vaikus) ar bent jau teikia jam (jiems) išlaikymą. Todėl ši apelianto nurodoma, tačiau jokiais rašytiniais duomenimis nepatvirtina aplinkybė nagrinėjamo klausimo kontekste nevertinama, o be to ir neturi esminės reikšmės teisėjų kolegijos sprendimui.

13. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų S. J. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.