Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-3338-428/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-28
Bylos Nr.: eI3-3338-428/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00242-2022-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas: L. T.
Atsakovas: Laisvės atėmimo vietų ligoninė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3338-428/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00242-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Ingridai Pikusau,dalyvaujant pareiškėjui L. T., jo atstovui advokatui A. A.,atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovei N. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas L. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. P-147 „Dėl L. T. nušalinimo nuo pareigų“;

2) įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę išmokėti pareiškėjui L. T. nušalinimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 procento delspinigių nuo šios sumos;

3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) priteisti iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius įrodymus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas advokatas paaiškino, jog skundžiamas įsakymas buvo priimtas formaliai, nušalinimą nuo pareigų išimtinai siejant su faktine aplinkybe, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką.

Pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00417-21. Pareiškėjui 2021 m. lapkričio 25 d. įteiktas pranešimas, jog jis įtariamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas) numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Skundžiamu įsakymu pareiškėjas nušalintas nuo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigų.

Nurodė, jog skundžiamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3–5 dalimis, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 1S-4120 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 1S-4332 „Dėl informacijos pateikimo“.

Pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu.

Teigė, kad, vykstant baudžiamajam persekiojimui, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsniu, su prašymu gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinės prievartos priemonės taikymo. BPK 157 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-0-00417-21 vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokuroras nematė faktinio pagrindo inicijuoti procesinės prievartos priemonės – pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų – taikymą. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras neįžvelgė grėsmės, jog tęsdamas tarnybą pareiškėjas trukdys ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00417-21 organizavimui ir atlikimui ar laikinas nušalinimas nuo pareigų yra būtinas siekiant užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms.

Nurodė, jog panašaus pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų baudžiamojo proceso metu – paskirtis – neleisti atitinkamam valstybės pareigūnui likti tarnyboje (darbe), jeigu nenušalintas nuo pareigų jis turėtų galimybę trukdyti baudžiamosios bylos tyrimui ar net daryti nusikaltimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525- 64/2009, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-951-143/2016, 2017 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-908-756/2017 ir kt.).

Pareiškėjo manymu, laikinas nušalinimas nuo pareigų yra neteisėtas. Net ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nematė pagrindo pareiškėjui taikyti (ir netaikė) procesinę prievartos priemonę – laikinąjį nušalinimą nuo pareigų pagal BPK 157 straipsnį.

Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. KT201-A-N15/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šioje byloje Konstitucinis Teismas pagal individualų skundą vertino Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, susijusių su valstybės tarnautojo nušalinimu nuo pareigų, konstitucingumą ir padarė teisiškai reikšmingas išvadas pripažindamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos statymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, be kita ko, išaiškino, kad įstatymų leidėjas, Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu nušalinimo nuo pareigų teisiniu reguliavimu siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, nesudarė prielaidų įvertinti individualią kiekvieno valstybės tarnautojo, apie kurį gauta informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas atitinkamai individualizuoti konkrečią situaciją, ir nustatyti minėtam asmeniui konkrečiu atveju taikytinas (būtinas) jo teises ribojančias priemones, jų taikymo trukmę, ir taip nesilaikė iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.

Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime toks teisinis reguliavimas taip pat vertintinas kaip neatitinkantis iš konstitucinio teisingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui, reguliuojant nušalinimo nuo pareigų teisinius santykius, užtikrinti tam tikrą interesų, t. y. intereso apsaugoti nušalinamo nuo pareigų valstybės tarnautojo teises ir laisves ir viešojo intereso užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, pusiausvyrą. Vadinasi, teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo nustatyta asmenų, priimančių sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, pareiga, gavus informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalomai nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalomai nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, t. y. sudarant prielaidas nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų neapibrėžtam, taigi ir ilgam, laikui, neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų, taigi ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių imperatyvų.

Analogiškas teisinis reguliavimas, pagal kurį nenustatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui, atsižvelgiant į individualią kiekvieno vidaus tarnybos sistemos pareigūno situaciją, vertinti, ar su šio asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo pareigų vykdymas galėtų kelti grėsmę konstituciškai svarbiems tikslams, taip pat neatitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių ribojimus, be kita ko, nušalinimo nuo pareigų taikymo trukmę, ir yra neproporcingas konstitucinės kiekvieno asmens teisės laisvai pasirinkti darbą varžymas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė negalėjo vadovautis analogiška ir formalia Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir pareiškėją laikinai nušalinti nuo pareigų, lemiant teisinio nihilizmo situaciją ir sukeliant pareiškėjui nepagrįsto masto suvaržymus.

Nurodė, jog laikinas pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų pagal ginčytiną Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindą savaime laikytinas pažeidžiančiu pareiškėjo konstitucinę teisę į nekaltumo prezumpciją.

Mano, jog nagrinėjamu atveju teismui kyla pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto atitikties konstituciniam teisinės valstybės, proporcingumo ir lygybės principui, o būtent, ar minėta įstatymo nuostata dėl nušalinimo nuo pareigų, kai pareigūnas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį pareigūną nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, ar ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Motyvuojamoji dalis

Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas remiantis tik formalia asmens procesine padėtimi ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tad kelia pagrįstų abejonių dėl savo konstitucingumo ir žmogaus teisių suvaržymo.

Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime teigė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog Statuto (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019-12-31) 45 straipsnis reglamentuoja pareigūnų nušalinimą nuo pareigų. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu pareigūnas įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu, pareigūnas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos (Statuto 45 str. 1 d. 3 p.).

Statuto 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gautas Kalėjimų departamento Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pranešta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00417-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo ir kad Saugumo valdymo skyriaus jaunesniesiems specialistams L. T. ir G. M. 2021 m. lapkričio 30 d. šiame ikiteisminiame tyrime įteikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas). Taip pat rašte nurodyta, jog prašoma atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės – nušalinimo nuo pareigų įtariamajam skyrimo, spręsti klausimą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų L. T. ir G. M. nušalinimo nuo pareigų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė, įvertinusi gautą 2021 m. gruodžio 10 d. raštą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gruodžio 27 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, skundžiamu įsakymu nušalino pareiškėją nuo pareigų.

Pažymėjo, jog pareiškėjas buvo nušalintas nuo einamų pareigų pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kurios numato privalomą nušalinimą.

Nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas (Statuto 45 str. 4 d.)

Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu nušalintam nuo pareigų pareigūnui, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad pareigūnas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, pareigūnas toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią vėl pradėjo jas eiti, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai (Statuto 45 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalintas pagrįstai, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, todėl pareiškėjo prašymas dėl darbo užmokesčio priteisimo su delspinigiais už nušalinimo laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 28 d. turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Nurodė, jog pareiškėjas skunde teismo prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau dėl šio kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, neturi nuomonės ir šį pareiškėjo prašymą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nušalinimo nuo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovė skundžiamu įsakymu pareiškėją, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesnįjį specialistą, nušalino nuo pareigų nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos dėl pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas ginčijamo įsakymo neteisėtumą argumentavo tuo, jog priimant įsakymą nebuvo įvertintos individualios aplinkybės, susijusios su jam pareikštu įtarimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas), padarymo ir būtinumu taikyti nušalinimą nuo pareigų. Pareiškėjas taip pat nušalinimo nuo pareigų nepagrįstumą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Bylos duomenys patvirtina, jog skundžiamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3–5 dalimis, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 1S-4120 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 1S-4332 „Dėl informacijos pateikimo“.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00417-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo tarnyba. Taip pat rašte nurodyta, jog pareiškėjui 2021 m. lapkričio 30 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas), padarymo, įtariant, jog pareiškėjas viršijo tarnybinius įgaliojimus – 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 13 val. be teisėto pagrindo panaudojo specialiąsias priemones – elektros impulsinį prietaisą „Taser“, lazdą ir fizinį smurtą prieš nuteistąjį A. M., suduodamas ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas minėtam nuteistajam, padarydamas jam įvairių sužalojimų, sukeldamas taip fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtame 2021 m. gruodžio 10 d. rašte, be kitų aplinkybių, pažymėta, jog prašoma, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės – nušalinimo nuo pareigų įtariamajam skyrimo, spręsti klausimą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto L. T. nušalinimo nuo pareigų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. 1S-4332 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo grindžiamas skundžiamas įsakymas, iš esmės nurodyta, jog pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareigūnas privalo būti nušalintas, jeigu įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu, todėl šiuo atveju pareiškėjas turi būti nušalintas iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Nurodyti duomenys patvirtina, jog ginčijamas įsakymas buvo priimtas ir pareiškėjas nušalintas nuo pareigų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ informacijos pagrindu, kad dėl pareiškėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00417-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo ir kad pareiškėjui 2021 m. lapkričio 30 d. šiame ikiteisminiame tyrime įteiktas pranešimas apie įtarimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas).

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams yra apibrėžti BK XXXIII skyriuje. Šio skyriaus 228 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Pažymėtina, jog piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veiklos esmę ir turinį. Piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-252 nutartis baudžiamojoje byloje K-28-222/2020).

Pareiškėjo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto, vykdžiusio jam priskirtas statutinio pareigūno funkcijas, padaryta veika, nurodyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. rašte, buvo kvalifikuota kaip piktnaudžiavimas tarnyba.??? ???

Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju pareigūnas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pareigūnas privalo būti nušalinamas nuo pareigų visais atvejais, kai gaunama informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Asmeniui, priimančiam sprendimą dėl pareigūno nušalinimo, nesuteikta teisė vertinti nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą ir būtinumą.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog nušalinimui nuo pareigų pakanka tik informacijos, jog pareigūnas įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nenumatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui, turinčiam teisę skirti nušalinimą nuo pareigų, vertinti, ar su ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo valstybės tarnybai, ar tai būtina ir neišvengiama priemonė apsaugoti ikiteisminio tyrimo ir valstybės tarnybos interesus.

Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, kad proporcingumo principas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į teisės aktų paskirtį teisinėje sistemoje, reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektus, kuriems taikomas teisės aktas, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) įtvirtintas visiškai analogiškas nušalinimo valstybės tarnautojo nuo pareigų teisinis reguliavimas. VTĮ 40 straipsnio 10 dalies 3 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu gaunama informacija, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas, VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu nušalinimo nuo pareigų teisiniu reguliavimu siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, nesudarė prielaidų įvertinti individualią kiekvieno valstybės tarnautojo, apie kurį gauta informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas atitinkamai individualizuoti konkrečią situaciją, ir nustatyti minėtam asmeniui taikytinas (būtinas) jo teises ribojančias priemones, jų taikymo trukmę. Įstatymų leidėjas nesilaikė iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis iš konstitucinio teisingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui, reguliuojant nušalinimo nuo pareigų teisinius santykius, užtikrinti tam tikrą interesų pusiausvyrą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime atkreipė dėmesį, jog iš esmės tapačios šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamoms VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms nuostatoms normos, kuriomis reglamentuojamas tam tikras nusikalstamas veikas padariusių asmenų nušalinimas nuo pareigų ir nustatyta, kad už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nemokamas, yra įtvirtintos ir kituose teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (2018 m. birželio 29 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme (2018 m. birželio 29 d. redakcija), tačiau juose nustatytas teisinis reguliavimas nėra nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas visiškai tapačiai reglamentuoja nusikalstamas veikas padariusių statutinių pareigūnų nušalinimas nuo pareigų, kaip ir VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, dėl kurio konstitucingumo Konstitucinis Teismas pasisakė minėtame nutarime. Konstitucinis Teismas konkrečiai nevertino Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto nušalinimo atitikties konkretiems Konstitucijos straipsniams, tačiau Konstituciniam Teismui 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažinus, jog VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje vertintina, jog Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reglamentavimas nėra teisingas ir atitinkantis pirmiau minėtas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas, tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, kad sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta, kad nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą.

Nagrinėjamo ginčo atveju teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti teisingumo ir proporcingumo principais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 išvadomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

VTĮ ir Statutas normos patenka į vienos teisinės sistemos – viešosios teisės sritį. VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas visiškai analogiškai reglamentuoja valstybės tarnautojų, tarp jų ir statutinių valstybės pareigūnų, nušalinimo nuo tarnybos teisinius santykius. Todėl įgyvendinant neprieštaringą ir vienodos viešosios teisės, tapačiai reglamentuojančios valstybės tarnybos teisinius santykius, reguliavimą, pirmiau minėtus teisingumo ir proporcingumo principus, nagrinėjamo ginčo atveju taikytina teisės analogija ir Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos analogiškai vertinamos taip, kaip buvo įvertinta VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų atitiktis Konstitucijai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime.

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo išvadas, konstatuotina, jog pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų atveju, nevertinant pareiškėjo neteisės veikos aplinkybių, t. y. ar nenušalinus pareiškėjo nuo pareigų bus diskredituojama statutinė valstybės tarnyba arba kils kitokių nepataisomų padarinių, susijusių su nusikalstamos veikos tyrimu, statutinės valstybės tarnybos autoritetu, individualiai neįvertinant nušalinimo nuo pareigų būtinumo ir proporcingumo, nušalinimas nuo pareigų negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta priemonė.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų buvo grindžiamas tik informacija apie įtarimą pareiškėjui padarius baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, numatytą BK 228 straipsnyje, nepagrindžiant įsakymo faktinėmis ar kitomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų neišvengiamumo ir būtinumo. Toks formalus nušalinimas yra neproporcinga priemonė, žymiai daugiau ribojanti pareiškėjo teises, negu yra būtina.

Pažymėtina ir tai, kad nušalinimo taikymo pagrindai neabejotinai turi būti nustatyti įstatyme. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta formali sąlyga, jog vienintelis nušalinimo pagrindas, jeigu statutinis pareigūnas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nesudaro teisėto ir pagrįsto pagrindo pareigūną nušalinti nuo statutinės tarnybos, neindividualizuojant konkretaus nušalinimo atvejo ir šios priemonės taikymo būtinumo aplinkybių.

Teismo nuomone, dėl nurodytų argumentų skundžiamas įsakymas dėl nušalinimo, nors ir atitinka Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą formalią nušalinimo nuo pareigų sąlygą, tačiau dėl pirmiau minėtų teisingumo ir proporcingumo principų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo išvadų negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Pareiškėjas taip pat prašė, panaikinus įsakymą dėl nušalinimo, įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui nušalinimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 procento delspinigių nuo šios sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Statuto 45 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog kai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu nušalintam nuo pareigų pareigūnui, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad pareigūnas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, pareigūnas toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią vėl pradėjo jas eiti, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenis su užpraeitų metų gruodžio mėnesio duomenimis).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-59 patvirtintas delspinigių dydis – 0,08 procento.

Nagrinėjamo ginčo atveju nepagrįsto pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareiškėjui turi būti išmokėtas darbo užmokestis ir delspinigiai. Įvertinus tai, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. pasikeitė delspinigių dydis, pareiškėjui nušalinimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. išmokėtinas neišmokėtas darbo užmokestis ir 0,08 procento delspinigių.

Be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo išvadas dėl analogiško VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto valstybės pareigūnų nušalinimo teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nėra tikslinga ir būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl analogiško Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio reglamentavimo atitikties toms pačioms Konstitucijos nuostatoms. Todėl pareiškėjo prašymas dėl nurodytų argumentų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 p.).

Pareiškėjo atstovas advokatas prašo priteisti iš atsakovės 387,20 Eur išlaidų už skundo parengimą. Papildomai po teismo posėdžio pateikė išlaidas už prašymo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžio metu – 181,50 Eur. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir sąskaitų išrašai, patvirtinantys apie apmokėtas sąskaitas.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aptariamoje nuostatoje numatytas terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduoti yra naikinamasis (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019), tačiau ABTĮ nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo ir tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Teismas šiuo atveju sprendžia, jog pateiktos papildomos išlaidos negalėjo būti pateiktos anksčiau, kadangi nebuvo galimybės įvertinti, kiek truks teismo posėdis, kuriame pareiškėją atstovavo advokatas, ar byla bus išnagrinėta iš esmės. Todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti šias pateiktas papildomas išlaidas dėl atstovavimo teismo posėdyje ir spręsti dėl jų atlyginimo.

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. sausio 27 d. (2022 m. I ketv.), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1598,1 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 3995,25 Eur. Pareiškėjo prašoma suma už skundo parengimą 387,20 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.

Advokatas dalyvavo 2022 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje, kuris truko 24 min. Už atstovavimą teisme galima priteisti maksimali suma yra 159,81 Eur ((1598,1 (2021 m. III ketv.)*0,1)) (Rekomendacijų 8.19, 9 p.). Taip pat prašoma priteisti už pasirengimą teismo posėdžiui (1 val.). Maksimali galima priteisti suma – 159,81 Eur ((2021 m. III ketv. (1598,1 Eur)) * 0,1) (Rekomendacijų 8.19 p.). Prašoma priteisti 145,20 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl gali būti priteisiama iš atsakovės. Prašoma priteisti 36,30 Eur už prašymo parengimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atstovas rengė ir teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog prašoma 36,30 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto dydžio, todėl gali būti priteistina iš atsakovės.

Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat į tai, jog šioje byloje sprendimas tenkintas visiškai, konstatuotina, jog pareiškėjas patyrė 568,70 Eur (387,20+145,20+36,30) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovės (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. T. skundą patenkinti.

Panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. P-147 „Dėl L. T. nušalinimo nuo pareigų“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę išmokėti pareiškėjui L. T. nušalinimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,08 procento delspinigių nuo šios sumos.

Prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, netenkinti.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti. Priteisti pareiškėjui L. T. iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės 568,70 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 70 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė