Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vaikevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12307-748/2013 pagal pareiškėjos I. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Robertui Vaitkevičiui, skolininkui M. V. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl turto arešto akto, kuriuo areštuota skolininko sutuoktinės vardu registruota transporto priemonė, vykdant baudų, paskirtų už kelių eismo taisyklių pažeidimus išieškojimą, teisėtumo.

Civilinės bylos bei vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolis Robertas Vaitkevičius vykdo vykdomuosius dokumentus Nr. 159707, Nr. 040827, Nr. 551607, Nr. 210399 dėl skolos išieškojimo iš M. V., trečios eilės išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, naudai (vykdomosios bylos Nr. 0147/08/01960, l. 1, vykdomosios bylos Nr. 0147/07/00249, l. 1, vykdomosios bylos Nr. 147/04/2630, l. 1, vykdomosios bylos Nr. 147/03/4149, l. 1). Antstolis 2013 m. gegužės 9 d. turto arešto aktu SD-3550 areštavo I. V. vardu registruotą transporto priemonę BMW 523, v. n. (duomenys neskelbtini) 1997 m. (vykdomosios bylos Nr. 147/03/4149, l. 85). Pareiškėja prašė panaikinti turto arešto aktą motyvuodama tuo, kad skolininko prievolės yra asmeninės, o areštuotas turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, todėl iš jo negali būti vykdomas išieškojimas.

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas išieškojimo nukreipimo eiliškumas. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą išduotą dėl vieno iš sutuoktinių, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininko fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininko asmeninio turto nepakanka visiems įsipareigojimams įvykdyti. Nustatyta, kad transporto priemonė BMW 523 įgyta po pareiškėjos ir skolininko santuokos sudarymo (vykdomosios bylos Nr. 0147/03/04149 68-69 l.). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vienos sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Esant įstatyme įtvirtintai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijai, antstolis turėjo teisinį pagrindą areštuoti skolininko sutuoktinės vardu registruotą transporto priemonę. Civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai yra tokios bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008). Taigi, išieškotojui kreipusis dėl skolininko turto dalies nustatymo, pareiškėja (skolininko sutuoktinė), dalyvaudama byloje suinteresuotu asmeniu, turėtų visas galimybes pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jos teiginį, kad areštuota transporto priemonė jai priklauso nuosavybės teise ir, įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas priimtų atitinkamą procesinį sprendimą.

Tam, kad neapibrėžtą laiko tarpą nebūtų taikomi neproporcingi suvaržymai kitam bendraturčiui (ne skolininkui), CPK 667 straipsnyje yra numatytas turto dalies nustatymo mechanizmas bei imperatyviai nustatytos pareigos antstoliui. Antstolis, areštavęs bendrą turtą, privalo pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Jei per nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš tokio turto nutraukia. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju antstolis neįvykdė CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, t.y. nepasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Ta aplinkybė, kad antstolis pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo neatleidžia antstolio nuo pareigos pateikti minėtą pasiūlymą išieškotojui.

Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog antstoliui nepasiūlius išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo ir nenutraukus išieškojimo po termino, per kurį skolininkui ir jo sutuoktinei (pareiškėjai) pasiūlyta kreiptis į teismą dėl minėtos dalies nustatymo – yra pagrindas panaikinti turto arešto aktą. Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti išieškojimą. Taigi, turto areštas yra skirtas išieškotojo interesams užtikrinti, o juo yra suvaržomos bei apribojamos kitų asmenų teisės. Būtent išieškotojas turi materialinį teisinį suinteresuotumą skolininko turto dalies nustatymu, kadangi tik nustačius konkrečią turto dalį į ją bus galima nukreipti išieškojimą bei teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrame turte nustatymo, kad nebūtų nepagrįstai varžomos kitų asmenų (kitų bendraturčių) teisės apribojus disponavimą visu turtu. Taigi, tik dėl išieškotojo neveikimo atsiranda CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos pasekmės – išieškojimo iš areštuoto turto nutraukimas. Aptariamos pasekmės iš esmės yra sankcija išieškotojui už jo neveikimą. Šiuo atveju skolininko ir jo sutuoktinės interesai yra priešingi išieškotojo interesams, t.y. jie neturi suinteresuotumo turto dalies nustatyme, jiems nenumatyta pareiga kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, todėl negalima taikyti tų pačių pasekmių skolininkui ir jo sutuoktinei nesikreipus į teismą dėl turto dalies nustatymo. Priešingai aiškinant ir taikant CPK 667 straipsnį nepagrįstai nukentėtų išieškotojo interesai – iš išieškotojo būtų atimta galimybė nukreipti išieškojimą į bendrosios nuosavybės turto dalį, nepaisant to, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti išieškotojo neveikimo.

Nurodytų argumentų pagrindu apelianto atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos I. V. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos I. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.