Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-22-630/2018 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei I. Z. dėl žemės sklypo ribos nustatymo ir atsakovės I. Z. priešieškinį ieškovui J. K. dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, žemės sklypo ribų ženklinimo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius ir Šakių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. K. 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini), pakeičiant žemės sklypo ribos tarp posūkio (duomenys neskelbtini) atstumą, nustatant, jog jis yra 13,87 m, tačiau nekeičiant 2010 m. rugsėjo 20 d. UAB „Geodezininkai“ žemės sklypo plane, kuris 2010 m. gruodžio 10 d. suderintas Šakių rajono savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriuje, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2011 m. vasario 8 d., nurodytų posūkio taškų (duomenys neskelbtini) koordinačių ir ribų atstumų tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad viešame registre registruotas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis namų valdos žemės sklypas, įgytas (duomenys neskelbtini) mainų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtinta notarės. Sutartyje nurodyta, jog ieškovas įgijo 29,76 aro namų valdos žemės sklypą. Iš prie sutarties pridėto namų valdos žemės sklypo plano, paruošto (duomenys neskelbtini) korporacijos „Matininkai“, matyti, jog žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos vietinėje sistemoje, kad atstumas tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini) yra 61,90 m, tarp (duomenys neskelbtini) - 58,94 m, tarp (duomenys neskelbtini) - 71,41 m ir tarp (duomenys neskelbtini) - 33,30 m. Notarinėje kontoroje esančiame (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane nurodyta, jog posūkio taško (duomenys neskelbtini) koordinatė yra (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 19 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) gautos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog joje esančiame (duomenys neskelbtini) korporacijos „Matininkai“ paruoštame namų valdos žemės sklypo plane posūkio taško (duomenys neskelbtini) koordinatė ir žemės sklypo ribų ilgiai atitinka prie notarinės sutarties pridėtame plane nurodytą posūkio taško (duomenys neskelbtini) koordinatę ir žemės sklypo ribų atstumus, tačiau neatitinka iš VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) plane nurodytų koordinačių (koordinatė (duomenys neskelbtini)), nors nurodyta, jog saugomą planą taip pat ruošė korporacija „Matininkai“ (duomenys neskelbtini). Šakių rajono žemėtvarkos skyrius ieškovui pateikė (duomenys neskelbtini) korporacijos „Matininkai“ paruoštą planą, kuriame nurodyta jo sklypo koordinatė Nr. (duomenys neskelbtini), atstumas tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini) yra 66,42 m., tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini) yra 36,37 m. Todėl notarė, VĮ Registrų centras ir NŽT skirtingus (duomenys neskelbtini) korporacijos „Matininkai“ paruoštus to paties žemės sklypo planus, su skirtingomis koordinatėmis ir skirtingais jo žemės sklypo ribų atstumais. 2016 m. gegužės 16 d. ieškovas gavo NŽT prie ŽŪM Šakių skyriaus pranešimą dėl I. Z. skundo dėl J. K. galimai perkeltų riboženklių ir dėl to sumažinto bendro naudojimo kelio pločio, esančio tarp I. Z. ir J. K. sklypų. 2016 m. birželio 1 d. buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, nubraižyta situacijos schema, pagal kurią jis neva savo kūdra neteisėtai užima I. Z. priklausančius 4 kv. m žemės ploto, nes tvora stovi 0,85 m ilgiau, nei priklausytų pagal jo žemės sklypo posūkio taškus. Tarp jo ir atsakovės kilo ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribos, nes jis sklypą naudojo kaip aptvertą teritoriją nuo jo įsigijimo momento, buvo įsitikinęs, jog jo sklypo ribos, koordinatės, ribų atstumai nustatyti. Tačiau gavęs 2016 m. gruodžio 1 d. situacijos schemą suvokė, jog 2010 metais buvo kryptingai ir planuotai apgautas: pirmiausia darant žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą būk tai dėl kūdros iškasimo, sutrumpinta ieškovo žemės sklypo riba 0,85 m, po to 2011 metais atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypas suformuotas įeinantis 4 kv. m į ieškovo sklypo teritoriją, turėtą nuo 1997 metų.

3. Atsakovė I. Z. 2017 m. balandžio 3 d. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodė, kad jai priklausančio sklypo ribos kadastro žemėlapyje atžymėtos 2012 m. balandžio 27 d. Sklypo ribų nustatymo procedūros nebuvo pažeistos, neginčytos, todėl negali būti panaikintas sprendimas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių 2012 m. kovo 28 d. NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo patvirtintas 2011 m. lapkričio 14 d. parengtas atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų planas (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje, nepagrįstumą. Ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog jis neteisingai pažymėjo sklypų ribas, kadangi šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) UAB „Geodezininkai“ surašytas aktas, kuriuo nustatyta, kad ieškovo sklypo taško (duomenys neskelbtini) riboženklis turėtų būti jo kūdros pietiniame krašte vandenyje, o naujas riboženklis pažymėtas atsakovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovas sąmoningai klaidina teismą nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) UAB „Geodezininkai“ ieškovo užsakymu atlikusi naują jo žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje nustatė13,02 bet ne 13,87 atstumą tarp šiuo metu ginčijamų posūkio taškų (duomenys neskelbtini) ir jis sutiko su matavimo rezultatais, tačiau nenurodo, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo atlikti atsakovės sklypo kadastriniai matavimai, su kuriais jis sutiko, jis perkėlė jų sklypus skiriančią tvorą ir riboženklį į atsakovės sklypo pusę maždaug apie metrą. 2017 m. kovo 17 d. NŽT Šakių skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas neteisėtai užėmė 4 m² atsakovei priklausančio sklypo dalį. Ieškovas turėtų ne ginčyti atsakovės sklypo ribas, o atlikti naujus geodezinius savo sklypo ribų matavimus, kuriais būtų patikslintas jo sklypo plotas ir ribos. Ieškinio nepagrįstumą įrodo NŽT Šakių skyriaus (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir schema, kuriais pirmą kartą užfiksuotas ieškovo 4 m² sklypo užėmimo faktas, (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, 2016 m. rugpjūčio 31 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir schema, kuriais užfiksuotas tas pats neatitikimas. Ieškovo pažeidimas yra užfiksuotas, tačiau jis nesiima priemonių klaidai ištaisyti, o kreipiasi į teismą, siekdamas pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas atsakovės žemės sklypo ribas nurodydamas reikalavimo pagrindą – naujai nustatyti atstumus, kuriuos grindžia nebegaliojančiu savo sklypo 1994 m. planu, kuris jo paties iniciatyva buvo patikslintas 2011 m. vasario 4 d. NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovė I. Z. 2017 m. birželio 30 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė: 1) 2017 m. vasario 20 d. J. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir patenkinti jos priešieškinį – įpareigoti J. K. grąžinti savavališkai užimto (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotą ir atstatyti riboženklius į (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu ir žemės sklypo plane nurodytas koordinates ieškovo lėšomis, darbus pavedant atlikti NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus specialistams; 2) įpareigoti J. K. suformuoti jo sklype įrengto vidinio vandens telkinio - kūdros krantą 1 metro atstumu nuo jos sklypo ribos, kranto aukštį suformuojant taip, kad vanduo neužlietų jos sklypo ir užpilti žeme (gruntu) jos sklype iškasto vandens telkinio dalį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ieškovo žemės sklypu iš dviejų pusių, iš vienos – skiria tvenkinys, o iš kitos pusės sklypų ribą skiria ieškovo užtverta tinklo tvora. Apie tai, kad jų sklypus pietinėje pusėje žymintį riboženklį J. K. pastatė jai priklausančiame žemės sklype jau 2010 m. balandžio 22 d. aktu konstatavo UAB „Geodezininkai“ specialistas S. Š., atlikdamas J. K. žemės sklypo ribų atstatymo darbus. Jos sklypo ribos yra aiškiai nustatytos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priimtas kadastrinių matavimų plano pagrindu ir atžymėtas kadastro žemėlapyje. J. K. sutiko su (duomenys neskelbtini)žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, jį pasirašė ir anksčiau šių dokumentų neginčijo bei niekada neišsakė jokių abejonių dėl sklypų ribų. Daugiau kaip prieš metus laiko pastebėjo, jog J. K. perkelia riboženklius į jos sklypo pusę. Kreipėsi į NŽT, kuri nustatė, kad ieškovas perkėlė riboženklius ir tai konstatavo žemės naudojimo patikrinimo aktais – (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo aktu ir schema, (duomenys neskelbtini) raštu, kuriuo J. K. buvo įpareigotas iki (duomenys neskelbtini) pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą dėl (duomenys neskelbtini) jai priklausančio žemės sklypo dalies neteisėto užėmimo, tačiau J. K. pažeidimo nepašalino. Tai konstatuota dar vienu (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo aktu ir schema, kuriuose nurodyti ieškovo padaryti Žemės įstatymo 7 punkto bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalies dėl savavališko žemės užėmimo pažeidimai. (duomenys neskelbtini) dar kartą buvo atliktas patikrinimas, surašytas aktas ir schema, kuriais konstatuota ta pati padėtis, kad ieškovo pastatytas riboženklis neatitinka nuosavybės dokumentuose nurodytų posūkio taškų, kad užimta žemės sklypo dalis aptverta tvora. (duomenys neskelbtini) NŽT Šakių skyriaus rašte konstatuota, kad J. K. ne tik neteisėtai užėmė (duomenys neskelbtini)jai priklausančio sklypo dalį, sunaikino sklypus žyminčius riboženklius, bet ir savavališkai užtvėrė tvorą. Ieškovas tokiais savo veiksmais pažeidė jos teisę į nuosavybės neliečiamumą - neteisėtai perkėlė riboženklius ir pasisavino (duomenys neskelbtini) jos žemės sklypo. Tvenkinį (kūdrą) savo sklypo kampe ieškovas iškasė be jos rašytinio ar žodinio sutikimo, nesuformavo kūdros kranto jos sklypo pusėje, kūdros plotas nebuvo tinkamai apskaičiuotas tokiam vandens kiekiui, kuris ypač lietingu sezonu, išsiplečia virš krantų, griauna juos, užlieja jos žemės sklypo dalį (pievą), kuri pelkėja, auga meldai, menkavertės žolės, kurių neįmanoma išpjauti dėl šlapynės. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. patvirtinto įsakymo Nr. Dl-590/3D-538 „Dirbinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos reikalavimų aprašu“ ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

7. Ieškovas J. K.2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės I. Z. priešieškinį, kuriame prašė priešieškinį atmesti.

8. Ieškovas nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, kadangi atsakovė į problemą žiūri kitaip. Jo parašas žemės sklypų parodymo – paženklinimo aktuose nereiškia, jog ieškovas suprato jų turinį bei su jais sutiko. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovas perstatė riboženklius, kadangi šiai aplinkybei pagrįsti nepateikia rašytinių įrodymų. Visi patikrinimo aktai surašyti remiantis (duomenys neskelbtini) planu, nekreipiant dėmesio į ieškovo nurodomą aplinkybę, jog jo žemės sklypas apibrėžtas (duomenys neskelbtini). Po kadastrinių matavimų (duomenys neskelbtini) ieškovo žemės sklypo tvora kaip stovėjo, taip ir liko stovėti. Nesuprato, kad (duomenys neskelbtini) planas neatitinka nei faktinės situacijos, nei (duomenys neskelbtini) plano, kuriuo buvo suformuotas jam priklausantis daiktas. Todėl nesupranta atsakovės pretenzijų dėl jo žemės sklypo, kaip daikto suformavimo (duomenys neskelbtini). Kūdrą iškasė įsigijęs žemės sklypą, kuris buvo suformuotas iki ieškovui tampant ginčo sklypo savininku. Dėl jos atsiradimo (duomenys neskelbtini) teko tikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, todėl LR Aplinkos ministro ir LR Žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. D1-590/3D-538 netaikytinas, kadangi kūdros įrengimo metu jis dar nebuvo priimtas ir negaliojo. Atsakovė nenurodė teisės normos, kuria vadovaujantis, anot jos, jis turėjo gauti jos sutikimą įsirengti savo žemės sklype kūdrą. Ji taip pat neįrodė, kad ieškovo kūdroje esantis vanduo semia jos pievas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovo J. K. ieškinį atmetė, o atsakovės I. Z. priešieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo ieškovą grąžinti savavališkai užimtą (duomenys neskelbtini) dydžio žemės sklypo plotą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) NŽT Šakių skyriaus parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemą; priešieškinio dalį dėl įpareigojimo ieškovą atstatyti riboženklius į (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu ir žemės sklypo plane nurodytas koordinates ieškovo lėšomis, darbus pavedant atlikti NŽT prie ŽŪM Šakių žemėtvarkos skyriaus specialistams, atmetė; kitoje priešieškinio dalyje civilinę bylą nutraukė; priteisė iš ieškovo valstybei 25,12 Eur ir atsakovei 41 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas nustatė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis namų valdos žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) mainų sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarės Z. D., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10). Sutartyje nurodyta, jog ieškovas įgijo namų valdos žemės sklypą, kurio plotas (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Prie sutarties pridėtas namų valdos žemės sklypo planas, paruoštas (duomenys neskelbtini), korporacijos „Matininkai“. Šis planas (duomenys neskelbtini) suderintas Šakių rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos viršininko, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos vietinėje sistemoje. Iš žemės sklypo plano matyti, kad atstumas tarp ribų posūkio taškų (duomenys neskelbtini) yra 61,90 m, tarp Nr. (duomenys neskelbtini) - 58,94 m, tarp (duomenys neskelbtini) - 71,41 m ir tarp (duomenys neskelbtini) - 33,30 m (1 t., b. l. 11). Nors ieškovas į bylą pateikė dar vieną analogiška data pasirašytą (duomenys neskelbtini) korporacijos „Matininkai“ paruoštą žemės sklypo planą, kuriame skiriasi žemės sklypo kraštinių ilgiai (1 t., b. l. 13), teismas laikė, kad notarinio sandorio dalis yra žemės sklypo planas (1 t., b. l. 11), kurio originalą sulyginimui teismo posėdžio metu pateikė trečiasis asmuo NŽT Šakių skyrius. Aplinkybes, kaip atsirado plano pataisymai, teismas laikė nereikšmingomis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, jog ieškovo žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) UAB „Geodezininkai“ atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Marijampolės filiale (1 t., b. l. 8-9, 2 t., b.l.112-113). Ieškovas pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 63-64). Ieškovas (duomenys neskelbtini) NŽT Šakių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą ir prašė patikslinti jam priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis po paskutinių atliktų kadastrinių matavimų (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje, nes žemės sklype yra kūdra. (duomenys neskelbtini) NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leista nekilnojamojo turto registre patikslinti kitos paskirties žemės sklypo registro įrašus, nurodant, kad žemės sklypo plotas 0,2976 ha, žemės ūkio naudmenų plotas - 0,0344 ha, iš jų ariamos žemės plotas- 0, 0344 ha, užstatytos teritorijos plotas - 0,2531, vandenų plotas - 0,0101 ha. Taip pat teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities valdytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo“ atkurtos nuosavybės teisės J. Z. į 2,90 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2006 m. birželio 20 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėjo atsakovė I. Z.. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas laikinas žemės sklypo planas pagal preliminarius matavimus ir jame nurodyta, jog jis galioja iki sklypo ribų geodezinių matavimų. (duomenys neskelbtini) paruoštas I. Z. žemės sklypo kadastrinių matavimų planas (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje. (duomenys neskelbtini) NŽT prie ŽŪM Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos skyriaus matininkės R. P. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (2 t., b. l. 28-31), žemės sklypo ribos atžymėtos kadastro žemėlapyje. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 27 d. pasirašė Valstybės įmonės Valstybės žemės fondas matininkės R. P. surašytame I. Z. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, jog pagal posūkio taškus (duomenys neskelbtini) atlikti geodeziniai matavimai, koordinatės susietos (2 t., b. l. 26). Iš trečiojo asmens NŽT Šakių skyriaus atstovų paaiškinimų ir liudytojų, kadastrinius matavimus atlikusių S. Š., R. P. paaiškinimų nustatė, jog pagal kadastrinių matavimų duomenis, nei ieškovo, nei atsakovės žemės sklypų planai nepersidengia, koordinatės yra susietos tarpusavyje.

11. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl sklypą ribojančios tvoros perkėlimo paneigia liudytojų matininkų S. Š. ir R. P., paties ieškovo ir atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės žemės sklypų ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, lygindamas žemės sklypų planus nustatė, jog ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) posūkio taško koordinatės sutampa su atsakovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) koordinate, jog atliekant kadastrinius matavimus tiek ieškovo žemės sklype, tiek atsakovės žemės sklype ginčo koordinatė tuo metu buvo vandens telkinyje (kūdroje), todėl ji nebuvo pažymėta, jog žemės sklypų planus ir jų ribų paženklinimo – parodymo aktus pasirašė šalys, teismas laikė, jog žemės sklypų savininkus tenkino nustatytos žemės sklypų ribos ir vandens telkinio (kūdros) buvimas abejuose sklypuose. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), kai buvo sudarytas ieškovo žemės sklypo planas, žemė buvo matuojama teodolitiniais matavimo prietaisais, kurie nepasižymėjo tokiu tikslumu, kokį buvo galima pasiekti vėliau naudojant elektroninius matavimo prietaisus.

12. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pakeisti žemės sklypo ribos tarp posūkio (duomenys neskelbtini) atstumą, nustatant, jog jis 13,87 m, tačiau nekeisti 2010 m. rugsėjo 20 d. UAB „Geodezininkai“ žemės sklypo plane, kuris 2010 m. gruodžio 10 d. suderintas Šakių rajono savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriuje bei žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2011 m. vasario 8 d., nurodytų posūkio taškų (duomenys neskelbtini) koordinačių ir ribų atstumų tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, jog nustačius žemės sklypo ribos Nr. (duomenys neskelbtini) atstumą 13,87 m, vietoje kadastriniais matavimais užfiksuoto 13,02 m, padidės ieškovo žemės sklypo plotas atsakovės žemės sklypo sąskaita, be to pasikeis žemės sklypo ribos ir jos neatitiks ankstesniais kadastriniais matavimais užfiksuotų ir nekilnojamojo turto registre užregistruotų viešų duomenų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas savo ieškinį grindžia aplinkybe, kad pagal (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, žemės sklypo kraštinė (duomenys neskelbtini) buvo 71,41 m, o pagal (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą ji yra tik 70,56 m, tačiau pats neatkreipia dėmesio į tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) planą sklypo kraštinė (duomenys neskelbtini) buvo 33,30, o pagal (duomenys neskelbtini) – 33,48 (9,73+23,75). Todėl, atsižvelgdamas į trečiojo asmens atstovo A. V. paaiškinimą, jog, patenkinus ieškinio reikalavimus taip kaip prašo ieškovas, būtų pažeistos atsakovės nuosavybės teisės, kadangi atsakovės sklypo sąskaita būtų padidintas ieškovo žemės sklypas, laikė įrodytu, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė valdo ir naudoja jiems nuosavybės teise priklausančius atitinkamo dydžio žemės sklypus, jų žemės sklypų koordinatės sutampa, sklypai nepersidengia. Dėl šios priežasties teismas pripažino, jog sklypo ribos nustatytos pagal kadastrinius matavimus, kurie yra registruoti viešame Nekilnojamojo turto registre. Iš liudytojo S. Š. paaiškinimų teismas nustatė, jog ieškovo nuo 1997 m. iki 2010 m. faktiškai valdytas žemės sklypas nesiskyrė nuo kadastriniais matavimais užfiksuotų duomenų. Įvertinus tai, jog sklypo kampe buvo iškasta kūdra, kurios krantai galimai keičiasi dėl šio aplinkos objekto ypatumo, tai, kad kūdra pasiplėtusi nedideliu atstumu, tai yra galimai apie 1 m į atsakovės žemės sklypą, posūkio taškas (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu buvo nepažymėtas. Tos pačios aplinkybės užfiksuotos atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovas patvirtino, jog tik (duomenys neskelbtini), po atliktų kadastrinių matavimų, jis kūdrą užtvėrė tvora, laikydamas, kad visa kūdra patenka į jo žemės sklypą. Nuo to momento prasidėjo ginčai tarp šalių, todėl laikė, kad tokie faktinio naudojimosi santykiai nesusiklostė ir jokių susitarimų dėl tokio naudojimosi tarp šalių nebuvo. Sklypus skirianti tvora nėra užfiksuota nei ieškovo, nei atsakovės žemės sklypų planuose, nors pagal 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (aktuali redakcija nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. spalio 12 d.) tuo atveju, kai žemės sklypo ribos sutampa su natūraliais ar dirbtiniais objektais, žemės sklypo ribos, sutampančios su vietovėje besiribojančia tvora, riboženkliais neženklinamos ir esama faktinė padėtis nekeičiama. Teismas nurodė, jog ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina faktą, kad ieškovo pastatyta tvora nežymi faktinio žemės sklypo naudojimo ribos, kadangi ji pastatyta savavališkai, užimant dalį atsakovės žemės sklypo ir atsakovė su tuo nesutinka. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų kadastriniais matavimais buvo nustatyta teisėta žemės sklypų riba, ji nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisių ir teisėtų interesų bei civilinių santykių stabilumo, todėl neturėjo pagrindo tenkinti ieškinį ir nustatyti ieškovo prašomą žemės sklypo ribą, taip padidinant ieškovo žemės sklypo plotą atsakovės žemės sklypo ploto sąskaita.

13. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, jog nustatęs, kad šalių žemės sklypų ribą apibrėžia 2010 m. ir 2011 m. šalių žemės sklypų planai, parengti atlikus kadastrinius matavimus, jis laiko pagrįstu atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovą grąžinti savavališkai užimtą (duomenys neskelbtini) dydžio žemės sklypo plotą atsakovei I. Z. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo dėl įpareigojimo ieškovą atstatyti riboženklius į (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu ir žemės sklypo plane nurodytas koordinates ieškovo lėšomis, darbus pavedant atlikti NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus specialistams, teismas laikė jį išvestiniu – pertekliniu. Įvertinęs tai, jog byloje nėra nustatyta, kad trūksta riboženklių atsakovės žemės sklype, kas nurodyta ir NŽT Šakių skyriaus 2017 m. kovo 13 d. rašte (1 t., b. l. 132), tai, jog liudytoja matininkė R. P. patvirtino savo klaidą atsakovės žemės sklypo plane riboženklį (duomenys neskelbtini) nurodydama kaip pastovų, nors realiai jis nebuvo pastatytas, šį reikalavimą teismas pripažino atmestinu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog NŽT Šakių skyrius šioje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, todėl jam negali būti pareikštas reikalavimas atlikti tam tikrus veiksmus, šiuo atveju pavesti atstatyti riboženklius.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė priešieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo ieškovą suformuoti jo sklype įrengto vidinio vandens telkinio - kūdros krantą 1 metro atstumu nuo jos sklypo ribos, kranto aukštį suformuojant taip, kad vanduo neužlietų jos sklypo ir užpilti žeme (gruntu) jos sklype iškasto vandens telkinio dalį, atsisakė nurodydama priežastį, jog ją įtikino trečiojo asmens NŽT Šakių skyriaus atstovų paaiškinimai, kad jos žemės sklype atliekant kadastrinius matavimus buvo fiksuota vandens telkinio (kūdros) dalis ir ji sutiko su tokiomis žemės sklypo ribomis, bei į tai, kad atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atsisakymą nuo šios ieškinio dalies priėmė ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta atmesti ieškovo J. K. ieškinį, o atsakovės I. Z. priešieškinį tenkinti iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. K. ieškinį tenkinti, o atsakovės I. Z. priešieškinį atmesti, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

8.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimą ir sprendimo turinį reglamentuojančias CPK nuostatas, visiškai nemotyvuotai rėmėsi NŽT Šakių skyriaus pateiktu (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo planu, bet ne ieškovo pateiktu tos pačios datos planu, kuris buvo pridėtas prie notariškai patvirtintos mainų sutarties, kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybės apie tai, kaip atsirado (duomenys neskelbtini) rengto žemės sklypo plano pataisymai, nėra reikšmingos, tačiau (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo plano pataisymų padarymo aplinkybės ir laikas turi esminės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, kadangi būtent minėto plano duomenimis buvo vadovaujamasi atliekant vėlesnius matavimus, įskaitant (duomenys neskelbtini) sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovas minėjo, jog egzistuoja 3 skirtingos (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo plano versijos: 1) ieškovo turima versija, kuri buvo pridėta prie sklypo (duomenys neskelbtini) mainų sutarties, kurios pagrindu ieškovas įgijo ginčo žemės sklypą. 2) VĮ Registrų centre esantis planas, ir 3) Šakių rajono žemėtvarkos skyriuje esantis planas. Visų šių planų turinys yra identiškas, išskyrus sklypo kraštinių ilgius ir ribų posūkio taškų koordinates, kurie yra skirtingi. (duomenys neskelbtini) mainų sutarties priede ginčo žemės sklypo plane kraštinės tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini) ilgis yra 71,41 m. Tuo tarpu Šakių rajono žemėtvarkos skyriuje esančiame analogiškame plane, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, tos pačios kraštinės ilgis nurodytas 66,42 m (13,02 m + 57,54 m). Be to, minėtame plane pakeistos ribų posūkio tarškų koordinatės. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ignoravo šį akivaizdų ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planų neatitikimą ir nenurodydamas jokių motyvų rėmėsi Šakių rajono žemėtvarkos skyriuje esančiu planu, tokiu būdu padarė klaidingą išvadą, jog kadastriniais matavimais buvo nustatyta teisėta ieškovo ir atsakovės sklypų riba. Pirmosios instancijos teismas nenurodydamas jokių motyvų atmetė ieškovo pateiktą (duomenys neskelbtini) sklypo planą. Mainų sutarties sudarymo metu galiojusio Notariato įstatymo 2 straipsnyje buvo numatyta, kad notaras veikia valstybės vardu ir remdamasis įstatymais užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtu sandorių ir dokumentų. Sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo pateiktas sklypo planas buvo notariškai patvirtinto sandorio priedas. CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Teismas tokių nenurodė, todėl jo priimtas sprendimas yra neteisėtas.

8.2. Sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad „nustačius žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) atstumą 13,87 m, vietoje kadastriniais matavimais užfiksuoto 13,02 m, padidės ieškovo žemės sklypo plotas atsakovės žemės sklypo sąskaita, be to pasikeis žemės sklypo ribos ir jos neatitiks ankstesniais kadastriniais matavimais užfiksuotų ir nekilnojamojo turto registre užregistruotų viešų duomenų. <...> Taigi laikytina įrodyta aplinkybė, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė valdo ir naudoja jiems nuosavybės teise priklausančius atitinkamo dydžio žemės sklypus, ieškovas - 0,2976 aro, atsakovė - 2,90 ha, žemės sklypų koordinatės sutampa, sklypai nepersidengia, todėl sklypo ribos laikytinos nustatytos pagal kadastrinius matavimus, kurie yra registruoti viešame Nekilnojamojo turto registre. <...> Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų kadastriniais matavimais buvo nustatyta teisėta žemės sklypų riba, ji nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisių ir teisėtų interesų bei civilinių santykių stabilumo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir nustatyti ieškovo prašomą žemės sklypo ribą, taip padidinant ieškovo žemės sklypo plotą atsakovės žemės sklypo ploto sąskaita.“ (duomenys neskelbtini) ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingi, padaryti nukrypstant nuo (duomenys neskelbtini) fiksuotos plane, kuris buvo pridėtas prie notariškai patvirtintos (duomenys neskelbtini) mainų sutarties, sklypo konfigūracijos. Todėl laikytina, kad sklypo ribos yra neaiškios.

8.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepagristai, ignoruodamas egzistuojantį akivaizdų skirtingų ieškovo žemės sklypo planų neatitikimą, konstatavo, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų kadastriniais matavimais buvo nustatyta teisėta žemės sklypų riba. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo ieškinys, naikintinas kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismui šioje dalyje priimant naują spendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.

8.4. Pirmosios instancijos teismui nepagristai pripažinus, jog ginčo žemės sklypų ribos nustatytos teisingai ir skundžiamu sprendimu iš dalies tenkinus atsakovės priešieškinį dėl reikalavimo grąžinti tariamai ieškovo savavališkai užimtą (duomenys neskelbtini) atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo dalį, apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, ir šioje dalyje priėmus naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, kartu naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis.

17. Atsakovė I. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo J. K. 2018 m. gegužės 3 d. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo panaikinimo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, skundžiamame sprendime aprašė ir išanalizavo byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, pagrįstai nustatė, kad šalių žemės sklypų ribą apibrėžia (duomenys neskelbtini) šalių žemės sklypų planai, parengti atlikus kadastrinius matavimus, ir laikė pagrįstu atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovą grąžinti savavališkai užimtą (duomenys neskelbtini) dydžio žemės sklypo plotą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Jos nuomone, ieškovas turėtų ne ginčyti atsakovės sklypo ribas, o esant abejonei, atlikti naujus geodezinius savo žemės sklypo ribų matavimus, kuriais būtų patikslintas jo žemės sklypo plotas ir ribos. Apeliacinio skundo nepagrįstumą įrodo: NŽT prie ŽŪM Šakių skyriaus (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir schema, kuriais pirmą kartą užfiksuotas ieškovo (duomenys neskelbtini) sklypo užėmimo faktas, (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas iki (duomenys neskelbtini) pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą dėl (duomenys neskelbtini) atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies neteisėto užėmimo, (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir schema, kuriais užfiksuotas tas pats neatitikimas ir konstatuotas Žemės įstatymo 7 punkto bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalies dėl savavališko žemės užėmimo bei vengimo grąžinti, 2016 m. gruodžio 2 d. ieškovo iniciatyva dar kartą atlikto patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir schema, 2016 m. liepos 18 d. NŽT prie ŽŪM Šakių skyriaus pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. Kauno apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 17 d. gautas ieškovo J. K. prašymas dėl apeliacinio skundo papildymo ir su juo pateikti nauji įrodymai. Civilinio proceso kodekso 323 straipsnis nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovo 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateiktą apeliacinio skundo papildymą ir su juo pateiktus rašytinius įrodymus, o bylą nagrinėja tik pagal ieškovo 2018 m. gegužės 5 d. apeliacinį skundą.

20. Byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribą pagal jo nurodytus duomenis ir patenkintas atsakovės priešieškinis dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus.

21. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje nustatytos tokios reikšmingos aplinkybės. Ieškovas J. K. jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį 29,76 arų ploto namų valdos žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini) mainų sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarės (1 t., b. l. 10). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog šis ieškovo žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) UAB „Geodezininkai“ atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (1 t., b. l. 8-9; 1 t., b.l. 70-75). Formuojant šį sklypą (duomenys neskelbtini) buvo atžymėtos jo ribos, surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas (1 t., b. l. 65-66), kuriame ieškovas pasirašė ir nereiškė pastabų, kad žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai. Ieškovas (duomenys neskelbtini) NŽT Šakių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą ir prašė patikslinti jam priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis po paskutinių atliktų kadastrinių matavimų (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje, nes žemės sklype yra kūdra. 2011 m. vasario 4 d. NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leista nekilnojamojo turto registre patikslinti kitos paskirties žemės sklypo registro įrašus, nurodant, kad žemės sklypo plotas 0,2976 ha, žemės ūkio naudmenų plotas - 0,0344 ha, iš jų ariamos žemės plotas 0, 0344 ha, užstatytos teritorijos plotas 0,2531, vandenų plotas - 0,0101 ha, kadastro duomenys pagal šį įsakymą buvo patikslinti (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 99; t. 1, b. l. 8-9). Atsakovė I. Z. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 2,8116 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisė buvo atkurta (duomenys neskelbtini) J. Z., paveldėjo (duomenys neskelbtini) Atkuriant nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) parengtas laikinas šio žemės sklypo planas pagal preliminarius matavimus ir jame nurodyta, jog jis galioja iki sklypo ribų geodezinių matavimų. (duomenys neskelbtini) paruoštas I. Z. žemės sklypo kadastrinių matavimų planas (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje. (duomenys neskelbtini) NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos skyriaus matininkės R. P. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (2 t., b. l. 28-31), žemės sklypo ribos atžymėtos kadastro žemėlapyje. Nustatant šio sklypo kadastrinius duomenis (duomenys neskelbtini) buvo atžymėtos jo ribos, surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas (1 t., b. l. 61-62), kuriame pasirašė dalyvavę gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai, tarp jų ir ieškovas J. K., kuris nereiškė pastabų, kad žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai, ar įrašas, kad pagal posūkio taškus (duomenys neskelbtini) atlikti J. K. žemės geodeziniai matavimai, koordinatės susietos, neatitinka tikrovės (2 t., b. l. 26). Riba tarp nurodytų ieškovo ir atsakovės žemės sklypų buvo nustatyta atliekant šių sklypų geodezinius matavimus, parengiant žemės sklypų kadastro duomenų bylas, tokius duomenis patvirtinant teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatant tokią ribą, nebuvo ginčų tarp gretimų sklypų savininkų – ieškovo ir atsakovės. Kaip matyti iš bylos duomenų, ką nurodė atsakovė ir pateiktame atsiliepime į ieškinį, NŽT Šakių skyrius (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo aktu ir schema pirmą kartą užfiksavo, kad ieškovas užėmė atsakovės (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, 2016 m. birželio 2 d. raštu ieškovas buvo įpareigotas iki (duomenys neskelbtini) pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą dėl (duomenys neskelbtini) atsakovei priklausančio žemės sklypo dalies neteisėto užėmimo ( 1 t., b. l. 134-140). NŽT Šakių skyrius (duomenys neskelbtini) pakartotinai atliko žemės naudojimo patikrinimą ir patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) fiksavo, kad ieškovas nepašalino pažeidimo ir toliau yra užėmęs atsakovės žemės sklypo dalį – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 141-145). Dar kartą žemės naudojimą NŽT Šakių skyriaus pareigūnai atliko (duomenys neskelbtini) ir ( 1 t., b. l. 147-151) ir akte nurodė, jog nustatyta, kad atsakovės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų posūkių taškų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) koordinatės atitinka žemės sklypo nuosavybės dokumentuose (žemės sklypo plane) nurodytas posūkių taškų koordinates; šio sklypo posūkio taškų (duomenys neskelbtini) koordinatės atitinka gretimo žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės dokumentuose (žemės sklypo plane) nurodytų posūkio taškų (duomenys neskelbtini) koordinates; nustatyta, kad žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) natūroje užtverta tvora ir pastatytas riboženklis (žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini)) neatitinka nuosavybės dokumentuose nurodyto posūkio taško ir viršija leistiną maksimalią šio posūkio taško paklaidą; <...> tuo būdu yra pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas ( t. 1, b. l. 148-151). Atsakydamas į atsakovės prašymą NŽT Šakių skyrius 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą patvirtino, kad ieškovas J. K. yra neteisėtai užėmęs atsakovės žemės sklypo dalį ( 1t., b. l. 132-133). Ieškovas J. K. 2017 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. Z., prašydamas nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą pagal jo nurodytų posūkio taškų koordinates. Atsakovė I. Z. 2017 m. birželio 30 d. byloje pateikė priešieškinį ieškovui, prašydama 2017 m. vasario 20 d. J. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir patenkinti jos priešieškinį – įpareigoti J. K. grąžinti savavališkai užimto (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, taip pat kitus reikalavimus. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovo J. K. ieškinį atmetė, atsakovės I. Z. priešieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo ieškovą J. K. grąžinti savavališkai užimtą (duomenys neskelbtini) dydžio žemės sklypo plotą atsakovei I. Z. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) NŽT Šakių skyriaus parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), posūkio taškų Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemą. Apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo pateikė ieškovas, kuris prašo panaikinti šio sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas jo ieškinys ir iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis.

22. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas šioje byloje reikalavimus dėl žemės sklypų ribos grindė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tą jis pats nurodė ir ieškinyje. Tam, kad būtų galima vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Sprendžiant klausimą, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; jei tai įvyko iki valstybinės žemės privatizavimo ar ją privatizuojant, tai ar susitarimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, reikalavimus; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusią ar sutartą ribą; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas mano, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ir kt.).

23. Įvertinusi paminėtus ginčų dėl žemės sklypų ribos nustatymo nagrinėjimo ir sprendimo ypatumus, šios nutarties 21 punkte nurodytus faktinius duomenis, kad riba tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta atliekant ieškovo žemės sklypo matavimus (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną žemės sklypo ribos buvo paženklintos vietoje, vėliau ta pati riba (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta ir matuojant bei paženklinant vietoje atsakovės žemės sklypą, su abiem ribos nustatymais neginčijamai sutiko ieškovas J. K., teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai pripažino, kad esant aiškiai ir žemės sklypų kadastriniuose duomenyse užfiksuotai šalių valdomus žemės sklypus skiriančiai ribai, ieškovui neturint teisės tikslinti žemės sklypo ribą taip, kad padidėtų jo turimos žemės sklypo plotas ir sumažėtų atsakovės turimos žemės plotas nėra pagrindo tenkinti ieškovo pareikštus reikalavimus, o todėl nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo apeliacinį skundą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovų nurodytų argumentų.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas skundžiamame sprendime neargumentavo, kodėl atmeta kai kuriuos įrodymus, iš esmės nesiaiškino, kodėl skirtingi duomenys nurodyti skirtinguose byloje pateiktuose (duomenys neskelbtini) ieškovo žemės sklypo planuose. Pirmosios instancijos teismas visiškai aiškiai sprendime nurodė, kad aplinkybės apie tai, kaip (duomenys neskelbtini) rengtuose ieškovo žemės sklypo planuose atsirado pataisymai, nėra teisiškai reikšmingos, nagrinėjant šią bylą, o reikšminga yra tai, kad ieškovo žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini), su tuo metu atžymėtomis jo žemės sklypo ribomis ieškovas sutiko, o atsakovės žemės sklypo kadastriniai duomeny parengti (duomenys neskelbtini), su atsakovės žemės sklypo matavimo ir atžymėjimo duomenimis, taigi ir jų sklypus nustatančia riba, ieškovas taip pat sutiko.

25. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepagristai, ignoruodamas egzistuojantį akivaizdų skirtingų ieškovo žemės sklypo planų neatitikimą, konstatavo, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų kadastriniais matavimais buvo nustatyta teisėta žemės sklypų riba. Ieškovo ir atsakovės žemės sklypų riba nustatyta žemės sklypų kadastro duomenimis. Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) sprendimas (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (1 t., b. l. 57), kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos skyriaus matininkės R. P. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie nustatė ir ieškovo bei atsakovės žemės sklypų ribą, nėra panaikintas, todėl ir negalima pripažinti, kad nustatyta neteisėta žemės riba.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl žemės sklypų ribos, kaip tą leidžia daryti CK 4.45 str. 1 d. nuostatos. Tačiau ieškovas neįrodė, kad jo ir atsakovės žemės sklypų riba yra neaiški iš esamų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog iš trečiojo asmens NŽT Šakių skyriaus atstovų paaiškinimų ir liudytojų, kadastrinius matavimus atlikusių S. Š., R. P. paaiškinimų matyti, jog pagal kadastrinių matavimų duomenis nei ieškovo, nei atsakovės planuose nurodyti žemės sklypai nepersidengia, sklypų ribų posūkio taškų koordinatės yra susietos tarpusavyje. Be to, patenkinus ieškovo ieškinį ir nustačius žemės sklypų ribas, kaip jis prašo, ieškovo žemės sklypas padidėtų, o atsakovės žemės sklypas sumažėtų. Įrodymų, kad atsakovės žemės sklypas nesumažėtų, ieškovas byloje taip pat nepateikė. Todėl jo ieškinys remiantis CK 4.45 str. 1 d. ir negalėjo būti patenkintas.

27. Pagrįstai atmetęs ieškinį teismas pagrįstai patenkino ir atsakovės priešieškinį. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai patenkino atsakovės priešieškinį tik todėl, kad netenkino jo ieškinio, apeliacinės instancijos teismui patenkinus jo ieškinį turėtų būti atmestas atsakovės priešieškinis. Kadangi kitų skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas atsakovės priešieškinis, nepagrįstumo pagrindų ieškovas nenurodo, teisėjų kolegija, nepripažindama, jog ieškovo ieškinio reikalavimai byloje pagrįsti, sprendžia, jog priešieškinis patenkintas pagrįstai. Taip nuspręsdama teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl bylos baigties teisinis pagrįstumas nenuginčytas. Nenustačius teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai pagal teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Šioje byloje netenkinant ieškovo apeliacinio skundo, jam turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė priteisti jai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas iš ieškovo neprašė. Iš ieškovo valstybei priteistinos 6,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.