Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad viešame registre registruotas asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausantis žemės sklypas įgytas 1997 m. kovo 5 d. mainų sutartimi, patvirtinta Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. Sutartyje nurodyta, jog ieškovas įgijo žemės sklypą, kurio plotas 29,76 aro. Iš prie sutarties pridėto namų valdos žemės sklypo plano, paruošto 1994 m. spalio mėn. korporacijos „Matininkai“, matyti, jog žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos vietinėje sistemoje, kad atstumas tarp posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2 yra 61,90 m, tarp Nr. 2 ir Nr. 3 - 58,94 m, tarp Nr. 3 ir Nr. 4 - 71,41 m ir tarp Nr. 4 ir Nr. 1- 33,30 m. Notarinėje kontoroje esančiame 1994 m. žemės sklypo plane nurodyta, jog posūkio taško Nr. 4 koordinatė yra x-20670.62, y-23066.22. 2016 m. spalio 19 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) gauta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, jog joje esančiame 1994 m. spalio mėn. korporacijos „Matininkai“ paruoštame namų valdos žemės sklypo plane posūkio taško Nr. 4 koordinatė ir žemės sklypo ribų ilgiai atitinka prie notarinės sutarties pridėtame plane nurodytą posūkio taško Nr. 4 koordinatę ir žemės sklypo ribų atstumus, tačiau neatitinka iš Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – RC) gautame 1994 m. plane, nurodytų koordinačių (koordinatė Nr. 4 yra x-20672.70, y- 23071.030), nors nurodyta, jog RC saugomą planą taip pat ruošė korporacija „Matininkai“ 1994 m. spalio mėn.

Šakių rajono žemėtvarkos skyrius jam pateikė 1994 m. spalio mėn. korporacijos „Matininkai“ paruoštą planą, kuriame nurodyta jo sklypo koordinatė Nr. 4 x- 20669.50, y-23072.12, atstumas tarp posūkio taškų Nr. 1-2 yra 61,52 m, Nr. 2-3 yra 59,15 m, Nr. 3-4 yra 66,42 m., tarp posūkio taškų Nr. 4-1 yra 36,37 m. Taigi notarė, RC ir žemėtvarkos skyrius turi skirtingus 1994 m. spalio mėn. korporacijos „Matininkai“ paruoštus to paties žemės sklypo planus, su skirtingomis koordinatėmis ir skirtingais jo žemės sklypo ribų atstumais.

2010 metais pas jį į namus atvyko UAB „Geodezininkai“ matininkas S. Š. norėdamas permatuoti jo žemės sklypą. Jis tam neprieštaravo, nes po žemės sklypo įsigijimo buvo išsikasęs kūdrą. 2010 m. rugsėjo 6 d., pakvietus gretimo žemės sklypo savininkus R. ir V. L., su kuriais buvo kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas. 2010 m. rugsėjo 20 d. UAB „Geodezininkai“ direktorius - matininkas S. Š. parengė jo žemės sklypo planą LKS-94 koordinačių sistemoje. Buvo nurodyta, jog žemės sklypo plotas 2976 kv. m, pavaizduota kūdra, todėl neatkreipė dėmesio, jog tarp žemės sklypo posūkio taškų Nr. 3-4-5 (buvę posūkio taškai vietinėje koordinačių sistemoje Nr. 3-4, atstumas tarp jų buvo 71,41 m), yra nurodyti atstumai 57,54 m ir 13,02 m, kas sudaro 70,56 m, t. y. 0,85 metro mažiau, posūkio taško Nr. 5 (buvęs taškas Nr. 4) koordinatės yra x-6093534.72, y-467779.11, nes sklypą juosė ta pati tvora, kuri ir buvo užtverta jam sklypą įsigijus.

Kaip sužinojo iš NŽT Šakių skyriaus gautų dokumentų, 1996 m. atkurtos nuosavybės teisės J. Z. į 2,90 ha žemės sklypą, kurį 2006 m. birželio 20 d. paveldėjo atsakovė I. Z. 1995 m. birželio 7 d. parengtas atsakovės žemės sklypo laikinas planas pagal preliminarius matavimus ir jame nurodyta, jog jis galioja iki sklypo ribų geodezinių matavimų.

2011 m. rugsėjo 27 d. ieškovas pasirašė I. Z. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, jog pagal posūkio taškus 6-7-8-9-10 atlikti geodeziniai matavimai, koordinatės susietos. Nors jam nebuvo aišku su kuo jos susietos, bet kadangi pagal jo užtvertą tvorą, kuri jo įsitikinimu atitiko jo žemės sklypo ribas su I. Z. žemės sklypo ribomis, jam nei I. Z., nei matininkė jokių pastabų nereiškė, todėl buvo įsitikinęs, jog viskas tvarkoje, ginčų nėra ir nebus. 2011 m. lapkričio 14 d. paruoštas I. Z. žemės sklypo kadastrinių matavimų planas LKS-94 koordinačių sistemoje. Jame nurodyto žemės sklypo ribų posūkio taško Nr. 8 (jo žemės sklypo posūkio taško Nr. 5), koordinatė yra x-6093534.72, y-467779.11.

2016 m. gegužės 16 d. gavo NŽT Šakių skyriaus pranešimą, jog Šakių skyrius nagrinėja I. Z. skundą dėl J. K. galimai perkeltų riboženklių ir to pasėkoje sumažinto bendro naudojimo kelio pločio, esančio tarp I. Z. ir J. K. sklypų. 2016 m. birželio 1 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, nubraižyta situacijos schema, pagal kurią jis neva savo kūdra neteisėtai užima I. Z. priklausančius 4 kv. m žemės ploto, nes tvora stovi 0,85 m ilgiau, nei priklausytų pagal jo žemės sklypo posūkio taškus.

Nurodė, kad jo žemės sklypas pagal kadastrinius matavimus suformuotas anksčiau nei atsakovės, atliekant jos žemės sklypo kadastrinius matavimus jis dalyvavo, visi aiškiai matė jo užtvertą tvorą, kuri yra nuo jo sklypo įsigijimo. Atliekant žemės sklypo ribų pažymėjimą I. Z. jam jokių pastabų nereiškė, jis savo tvoros nėra niekada kilnojęs, todėl pradėjo aiškintis situaciją. Pagal 2016 m. gruodžio 1 d. situacijos planą, jis neva pažeidė I. Z. žemės sklypo ribą 0,84 m, iš viso 4 kv. m atsižvelgiant į UAB „Geodezininkai“ direktoriaus - matininko S. Š. 2010 m. rugsėjo 20 d. paruoštą žemės sklypo planą. NŽT Šakių skyrius bei atsakovė nepriima jo motyvų, jog pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. jo žemės sklypo planą LKS-94 koordinačių sistemoje tarp žemės sklypo posūkio taškų 3-4-5 yra nurodyti atstumai 57,54 m ir 13,02 m, viso sudaro 70,56 m, t. y. 0,85 metro mažiau, nei pagal 1994 m. jo žemės sklypo planą, kuriame atstumas tarp posūkio taškų Nr. 3 ir Nr. 4 yra 71,41 m.

Pažymėjo, kad S. Š. transformuojant jo žemės sklypo ribų posūkio taškus iš vietinės koordinačių sistemos į LKS-94 koordinačių sistemą turėjo atitinkamai keistis koordinatės, bet ne 0,85 m (tiek, kiek neva jis neteisėtai užima) trumpėti žemės sklypo riba tarp posūkio taškų Nr. 3-4, atžymėtų 1994 m. plane. S. Š. atlikęs kadastrinius matavimus neva dėl to, kad jo sklype atsirado vandenys ir patikslinus kadastro duomenis dėl vandenų atsiradimo, nurodytas tas pats jo žemės sklypo plotas, tačiau, realiai pakeitė jo žemės sklypo ribą, t. y. ji sutrumpėjo 0,85 m, tai realiai pasikeitė ir jo žemės sklypo plotas.

Nurodė, kad nepavyko išsiaiškinti jo žemės sklypo ribos tarp posūkio taškų Nr. 3-4-5 sutrumpėjimo 0,85 m priežasties. NŽT Šakių skyriaus atstovas aiškina, jog galioja 2010 metų jo žemės sklypo ribų kadastrinių matavimų planas, registruotas viešame registre, o žemės sklypo planas, kuriuo remiantis įsigijo žemės sklypą nuosavybėn, neturi jokios juridinės galios, be to, neva jo 2010 m. žemės sklypo plane nėra nurodyta, jog yra pastatytas žemės sklypo ribos posūkio taško Nr. 5 riboženklis, tuo tarpu 2011 m. I. Z. žemės sklypo plane nurodyta, jog yra pastatytas žemės sklypo ribos posūkio taško Nr. 8 riboženklis, kurio koordinatės, kaip aukščiau nurodė, sutampa su jo posūkio taško Nr. 5 koordinate. Pažymėjo, kad į klausimą, kaip atsakovės žemės sklypo riboženklis Nr. 8 2011 m. galėjo būti įstatytas į jo 2010 metais viešame registre atžymėtą kūdrą, žemėtvarkos tarnybos atstovas neatsakė. Atsakovės žemės sklypo riboženklis Nr. 8 trumpina jo žemės sklypo ribą 0,85 m, būtent tiek kiek ji yra sutrumpėjusi sugretinant jo žemės sklypo 1994 ir 2010 m. planus. Šis faktas leidžia daryti išvadą, jog S. Š. ne tik kad neteisėtai arba klaidingai nustatė jo žemės sklypo koordinatę Nr. 5 (buvusi 1994 metų plane Nr. 4), bet ir neteisėtai sumažino jo žemės sklypo plotą 4 kv. m, nurodydamas 0,85 m trumpesnį žemės sklypo ribos tarp posūkio taškų Nr. 3-4-5 atstumą, nei ji nurodyta 1994 m. plane bei nuslėpdamas faktą, jog jo sklypo plotas nėra 2976 kv. m, todėl I. Z. neteisėtai reikalauja jo nukelti tvorą bei nepagrįstai tvirtina, jog jis 4 kv. m pažeidė atsakovės naudojamo žemės sklypo plotą.

Nors yra keli skirtingi 1994 m. jo žemės sklypo planai, tačiau didžiausią juridinę galią turi notarinis sandoris, todėl galioja prie mainų sutarties esantis neatskiriama dalimi laikomas žemės sklypo planas, kuriame yra nurodyta ne tik jo žemės sklypo posūkio taškų koordinatės, bet ir ribų ilgiai. 2016 m. gruodžio 1 d. NŽT Šakių skyriaus parengtoje situacijos schemoje nurodytas posūkio taškas Nr. 7, kurio koordinatės yra x-6083534.89, y-467778.29, pavaizduota, jog yra nutolęs 0,84 m nuo posūkio taško Nr. 4, kuris atitinka atsakovės žemės sklypo plane nurodytą posūkio tašką Nr. 8 ir jo žemės sklypo plane nurodytą posūkio tašką Nr. 5. Taigi situacijos schemoje atžymėtas posūkio taškas Nr. 7 sutampa su jo žemės sklypą juosiančios tvoros kuolu bei nurodo, kur turėjo būti pagal 1994 m. spalio mėn. korporacijos „Matininkai“ paruoštą planą atžymėtas posūkio taškas Nr. 4, transformavus jo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į LKS-94 koordinačių sistemą, jei laikyti, jog jo žemės sklypo ribos tarp posūkio taškų Nr. 3-4 ilgis yra 71,41 m., o ne 70,56 m tarp posūkio taškų Nr. 3-4-5, kaip kad nurodyta UAB „Geodezininkai“ 2010 m. rugsėjo 20 d. paruoštame plane (71,41-70,56= 0,85).

Nurodė, kad tarp jo ir atsakovės kilo ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribos, nes jis sklypą naudodamas kaip aptvertą teritoriją nuo jo įsigijimo momento ir būdamas įsitikinęs, jog jo sklypo ribos, koordinatės, ribų atstumai nustatyti 1994 m., tačiau gavęs 2016 m. gruodžio 1 d. situacijos schemą suvokė jam atsakovės ir institucijos reiškiamų pretenzijų esmę ir tai, kad jis 2010 metais buvo kryptingai planuotai apgautas: pirmiausia darant žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą neva dėl kūdros iškasimo, sutrumpinta jo žemės sklypo riba 0,85 m, po to 2011 m. atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, jos sklypas suformuotas įeinantis 4 kv. m į jo sklypo teritoriją, turėtą nuo 1997 metų, ir neva jis pažeidė atsakovės žemės sklypo ribą. Neteisėtai 2010 m. sutrumpinus jo žemės sklypo ribą 0,85 m ir sumažinus jo žemės sklypą 4 kv. m, dėl kurių pretenzijas reiškia atsakovė, nustatytina jo ir atsakovės žemės sklypų riba pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. UAB „Geodezininkai“ paruoštą jo žemės sklypo planą, kuris 2010 m. gruodžio 10 d. suderintas Šakių rajono savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriuje, bei žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2011 m. vasario 8 d., nekeičiant posūkio taškų Nr. 1, 2, 3, 4, 6 koordinačių ir atstumų tarp posūkio taškų Nr. 1-2/61,90 m, 2-3/58,94 m, 3-4/57,54 m, 1-6/23,75 m, 6-5/9,73 m, tačiau pakeičiant žemės sklypo ribos tarp posūkio Nr. 4-5 atstumą, nurodant jog jis yra ne 13,02 m, bet 13,87 m (1 t., b. l. 2-6).

Ieškovas J. K. teismo posėdžio metu palaikė savo ieškinį ir nesutiko su priešieškinio reikalavimais. Nurodė, kad 1997 m. kovo mėnesį jis įsigijo savo žemės sklypą, kuriame iki šiol gyvena. Tuo metu jokių riboženklių žemės sklype nebuvo, tačiau jam buvo parodyta, jog šiaurinė dalis ribojasi su kaimynais L., rytinė dalis – su keliu, pietinė dalis – su pratekančiu grioviu, o vakarinė dalis – su pravažiavimu prie dabartinio atsakovės sklypo. Žemės sklypo planas buvo padarytas senoje koordinačių sistemoje. Apie 2008 m. sužinojo, kad reikia atlikti naujus geodezinius matavimus. Dėl geodezinių matavimų 2009 m. jis kreipėsi į UAB „Geotakas“. Kadastrinius matavimus UAB „Geotakas“ atliko 2009 m. birželio 18 d., tačiau jis su jais nesutiko, nes sklypo kampiniai taškai neatitiko tikrovės. 2009 m. Šakių žemėtvarkos skyriaus vadovas jam pasakė, kad sklypas neatitinka tikrųjų ribų ir reikia perprojektuoti žemės ūkio valdą. Jis jam atsakė, kad klaidas turi ištaisyti jas padaręs asmuo. 2010 m. vasario mėnesį pas jį atvyko S. Š., pasakė, kad yra projektavęs šiuos sklypus, prašė parodyti jam savo žemės sklypo planą. Apie balandžio mėnesio 20 d. pas jį atvyko S. Š. su naujai paruoštais dokumentais ir jie pradėjo matuoti taškus. Taškai tarp jo ir kaimynų L. sklypų turėjo būti tie patys, tačiau S. Š. pamatavo neteisingai ir jis nesutiko su matavimu. 2010 m. balandžio 28 d. S. Š. dar kartą pas jį atvyko su nauju planu. Jis S. Š. atvežtame plane pamatė, kad jo 4 taškas pagal seną sistemą buvo perkeltas už pietinės sklypo ribos, o nuo 4 taško einant į rytinę pusę linija buvo sutrumpinta 5 m. Jis su minėtu planu nesutiko, sakė, kad jo sklypas įeina į atsakovės sklypą, bet S. Š. pasakė, kad taip turi būti ir kitaip jam neleido Šakių žemėtvarkos skyrius. 2010 m. balandžio 29 d. jis nuvyko į apskrities žemės tvarkymo departamentą dėl ribų nustatymo, ten buvo rastos pataisytos žemės sklypo ribos archyviniuose dokumentuose. 2010 m. liepos 20 d. jis žemėtvarkos skyriuje parašė raštą apie susiklosčiusią situaciją ir ji buvo išnagrinėta. Po to jam S. Š. pranešė, kad jam bus padaryti nauji dokumentai. Jis 2010 m. lapkričio 3 d. pasirašė, jog sutinka su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis aprašytomis 2010 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte ir nustatytu plotu. Žymint sklypo taškus kartu su S. Š. jis įkalė 5 riboženklį ten, kur S. Š. jam parodė. Šis taškas natūroje atitiko pirminį žemės sklypo planą. Jam aktualus atstumas nuo 3 taško iki 5 taško. Jam pasirašant naują planą tarp minėtų taškų atstumas buvo 71,41. Kai buvo daromi atsakovės sklypo matavimai, jam niekas jokių pretenzijų dėl jo sklypo ribų nereiškė. Kūdrą jis išsikasė 1998 m. S. Š. jam nesakė, kad 5 koordinatė nustatyta kūdroje. S. Š. jam nepaaiškino, kodėl jo sklypo kraštinę reikia sutrumpinti 85 cm. S. Š. 5 riboženklio nejudino, tačiau žemės sklypo plane pažymėjo 85 cm trumpiau. S. Š. žymėjo tik koordinates, atstumų tarp jis nematavo. 2010 m., tuo metu kai S. Š. atliko kadastrinius matavimus, kūdros 5 taške dar nebuvo. Kūdra išsiplėtė apie 2010 m. dėl atsakovės sklypo nepriežiūros. Kūdra buvo iškasta jo sklype ir jokio susitarimo dėl kūdros kasimo atsakovės sklype nebuvo. Tvora buvo pastatyta 2011 m. pavasarį. Kur tverti tvorą jis nustatė pagal esančius riboženklius. (2018 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 51 sek.– 1 val. 08 min. 55 sek.).

Apie tai, kad jų sklypus pietinėje pusėje žymintį riboženklį J. K. pastatė jai priklausančiame žemės sklype jau 2010 m. balandžio 22 d. aktu konstatavo UAB „Geodezininkai“ specialistas S. Š., atlikdamas J. K. žemės sklypo ribų atstatymo darbus (priedas Nr. 2). Nurodė, kad jos sklypo ribos yra aiškiai nustatytos 2012 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 18K-(14.18.110.)-33, kuris priimtas kadastrinių matavimų plano pagrindu ir atžymėtas kadastro žemėlapyje. Pažymėjo, kad J. K. sutiko su 2011 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, jį pasirašė ir anksčiau šių dokumentų neginčijo bei niekada neišsakė jokių abejonių dėl sklypų ribų (priedas Nr. 3).

Atkreipė dėmesį, kad daugiau kaip prieš metus laiko pastebėjo, jog J. K. perkelia riboženklius į jos sklypo pusę. Kreipėsi į NŽT, kuri nustatė, kad ieškovas perkėlė riboženklius ir tai konstatavo žemės naudojimo patikrinimo aktais – 2016 m. birželio 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu ir schema, 2016 m. birželio 2 d. raštu, kuriuo J. K. buvo įpareigotas iki 2016 m. liepos 20 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą dėl 4 kv. m jai priklausančio žemės sklypo dalies neteisėto užėmimo, tačiau J. K. pažeidimo nepašalino. Tai konstatuota dar vienu 2016 m. rugpjūčio 31 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu ir schema, atliktais NŽT Šakių skyriaus, kuriame nurodyti ieškovo padaryti Žemės įstatymo 7 punkto bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalies dėl savavališko žemės užėmimo pažeidimai. 2016 m. gruodžio 2 d. dar kartą buvo atliktas patikrinimas, surašytas aktas ir schema, kuriais konstatuota ta pati padėtis, kad ieškovo pastatytas riboženklis neatitinka nuosavybės dokumentuose nurodytų posūkio taškų, kad užimta žemės sklypo dalis aptverta tvora. Taip pat pateikė ir 2017 m. kovo 13 d. NŽT Šakių skyriaus raštą, kur konstatuota, kad J. K. ne tik neteisėtai užėmė 4 kv. m jai priklausančio sklypo dalį, sunaikino sklypus žyminčius riboženklius, bet ir savavališkai užtvėrė tvorą. Šios aplinkybės ir dokumentai įrodo, kad NŽT Šakių skyrius tris kartus tikrino ieškovo veiksmus ir skirtingais laikotarpiais užfiksavo tuos pačius jo padarytus pažeidimus, todėl tokiais veiksmais ieškovas pažeidė jos konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą - neteisėtai perkėlė riboženklius ir pasisavino 4 kv. m jos žemės sklypo.

Pažymėjo, kad tvenkinį (kūdrą) savo sklypo kampe ieškovas iškasė be jos rašytinio ar žodinio sutikimo, nesuformavo kūdros kranto jos sklypo pusėje, kūdros plotas nebuvo tinkamai apskaičiuotas tokiam vandens kiekiui, kuris ypač lietingu sezonu, išsiplečia virš krantų, griauna juos, užlieja jos žemės sklypo dalį (pievą), kuri pelkėja, auga meldai, menkavertės žolės, kurių neįmanoma išpjauti dėl šlapynės. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. patvirtinto įsakymo Nr. Dl-590/3D-538 „Dirbinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos reikalavimų aprašu“ ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Nurodė, kad akivaizdu, jog J. K. jos interesus ir teises pažeidė tokiais veiksmais - kūdrą iškasė pažeisdamas nustatytas jų sklypų ribas be jos sutikimo ir perkėlė riboženklius į jos sklypo pusę. Geranoriškai J. K. riboženklių negrąžina į sklypų ribas ir nesuformuoja kūdros kranto taip, kad nepažeistų jos sklypo ribų, neįrengia savo vandens telkinio taip, kad vanduo neužlietų jos sklypo dalies. Mano, kad 1 metro atstumas nuo jos sklypo ribos iki ieškovo vandens telkinio būtų protingas ir proporcingas sprendimas atsižvelgiant į tai, kad šioje sklypo dalyje žemė yra paslanki, durpinga, vanduo, augalai, žuvys turi įtakos krantų galimam slinkimui ir sklypo pelkėjimui (2 t., b. l. 14-17).

Atkreipė dėmesį, kad atsakovės žemės sklypas pagal kadastrinius matavimus suformuotas vėliau nei suformuotas jo žemės sklypas ir patikslinti kadastro duomenys. Jei atsakovės žemės sklypas pagal kadastrinius matavimus suformuotas vėliau, kyla kausimas, kaip jis galėjo įsiskverbti į atsakovės žemės sklypą, o ne ji į jo. Pagal priešieškinio motyvus, atsakovė ignoruoja faktą, jog jo žemės sklypo kraštinė, lyginant 1994 m. ir 2010 m. planus ir kraštinių ilgius, yra sutrumpinta 0,85 m, nors tvora likusi toje pačioje vietoje kaip ir buvo nuo žemės sklypo įsigijimo. Anot atsakovės, su planais viskas gerai, blogai tai, kad jis perkėlė riboženklį ir pastatė jį jos žemės sklype, taip užėmęs 0,85 m ilgio, kas sudaro 4 kv. m. Patvirtino, kad jis riboženklių ar riboženklio neperkėlė. Tai institucija ir matininkas S. Š., o galimai ir atsakovė, pasinaudojo tuo, kad jis neturi specialių žinių, nemoka skaityti žemės sklypų planų, kitų specialių dokumentų ir todėl neteisėtai sumažinus jo daiktą, teigiama, jog jis pažeidė atsakovės teises.

Pažymėjo, kad jo žemės sklypas suformuotas 1994 m. spalio mėn. Atsakovės laikinas žemės sklypo planas paruoštas 1995 m. birželio 7 d., t. y. po to, kai jo daiktas buvo pilnai identifikuotas. Jei, anot atsakovės, jis perkėlė riboženklius, tai ši problema turėjo iškilti jau 1995 metais, bet jos nekilo. Mano, kad atsakovė neįrodė, jog jo kūdroje esantis vanduo semia jos pievas. Ieškovas įsitikinęs, kad jo žemės sklypo riba turi būti atstatyta į pradinę padėtį, nes laikantis 1994 m. plano, jis kasė kūdrą ir jam jokio atsakovės raštiško sutikimo tuomet nereikėjo, nes kūdrą kasė savo žemės sklype, todėl jis jai neturi grąžinti 4 kv. m žemės ploto ir neturi užversti gruntu kūdros. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo priešieškinį atmesti (2 t., b. l. 60-62).

Atsakovės žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, buvo paženklintos 2011 m. rugsėjo 27 d., užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuriame pasirašė ne tik atsakovė, bet ieškovas J. K., tokiu būdu šie asmenys dar kartą patvirtino, kad sklypo ženklinime dalyvavo, yra susipažinę ir sutinka su paženklintomis sklypo ribomis. Atsakovės žemės sklypo plane, parengtame 2011 m. lapkričio 14 d., nurodyta, kad į šį žemės sklypą patenka kūdra, kurios didžioji dalis yra ieškovui J. K. priklausančiame žemės sklype. Iš to darytina prielaida, kad atsakovė I. Z., atliekant jai priklausančio žemės sklypo matavimus, neprieštaravo į jos sklypą patenkančios kūdros dalies įteisinimui. Pagal iki šiol nenuginčytus Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovės žemės sklype vandens telkiniai užima 0,0143 ha plotą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinyje nurodytas reikalavimas įpareigoti ieškovą J. K. užpilti dalį kūdros ir suformuoti naują krantą vertintinas kaip perteklinis ir nepagrįstas.

Atsakovė I. Z. dėl ieškovo ne savo sklypo ribose statomos tvoros jau 2011 m. gegužės 17 d. kreipėsi į tuometinį Nacionalinės žemės tarnybos Šakių žemėtvarkos skyrių (toliau - Šakių žemėtvarkos skyrius). Šakių žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 8 d. I. Z. raštu Nr. 18SS-(14.18.45.)-269 „Dėl žemės sklypo ribų“ pateikė atsakymą. Tuo pagrindu ieškovas J. K. Šakių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 8 d. raštu Nr. 18SD-1002 „Dėl žemės sklypo ribų“ buvo įpareigotas nugriauti ne jam priklausančio sklypo ribose pastatytą tvorą. Minėtas reikalavimas, kaip rodo teismui pateikti įrodymai, iki šiol nėra įvykdytas.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovė savo priešieškiniu nepagrįstai reikalauja teismą įpareigoti NŽT specialistus atlikti atsakovės žemės sklypo ribų atstatymo ir paženklinimo darbus. NŽT kompetencijos ribos yra nustatytos institucijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“. Šių nuostatų 7.14 ir 7.27 papunkčiai nustato, kad NŽT, be kita ko, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę bei atlieka žemės sklypų kadastro duomenų patikrą. Vadovaujantis Žemės įstatymo 43 straipsniu, atlikti žemės sklypų matavimų, ribų atstatymo ir paženklinimo darbus turi teisę asmenys, turintys oficialiai išduotus kvalifikacijos pažymėjimus.

Trečiasis asmuo NŽT Šakių skyrius prašo tenkinti atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovą J. K. grąžinti savavališkai užimtą 4 kv. m žemės plotą atsakovei priklausančiame žemės sklype bei atmesti priešieškinio reikalavimą įpareigoti NŽT darbuotojams atstatyti atsakovės žemės sklypo riboženklius; dėl kitų priešieškinio reikalavimų sprendimą priimti teismo nuožiūra (2 t., b. l. 52-53).

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus atstovai T. Š. ir A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, su atsakovės priešieškiniu sutinka iš dalies, tai yra sutinka, kad ieškovas grąžintų užimtą 4 kv. m atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą, nesutinka su reikalavimu atstatyti riboženklius pagal žemės sklypo plane nurodytas koordinates atsakovo lėšomis, darbus pavedant atlikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriaus specialistams. Nurodė, kad koordinatės iš vietinės sistemos į valstybinę sistemą perskaičiuojamos naudojant matematinį modelį, todėl galimi tam tikri neatitikimai. 2010 m. ieškovo žemės sklypas buvo pertvarkytas, tai yra iš dalies buvo suformuotas naujas žemės sklypas atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus. Ieškovo 2010 m. žemės sklypo planas ir atsakovės 2011 m. žemės sklypo planas nepersidengia. Ginčas kyla tik dėl faktinio naudojimo - 4 kv. m, kurių vietoje šiuo metu stovi ieškovo pastatyta tvora. Už riboženklius atsako žemės sklypo savininkas. Ieškovo žemės sklypo plane 5 riboženklis pažymėtas kaip laikinas, kadangi jis yra vandenyje, o atsakovės plane 8 riboženklis pažymėtas neteisingai, tai yra kaip nuolatinis. Laikinas riboženklis galioja iki tol, kol nepasikeičia to žemės sklypo situacija ir neatsiranda pagrindas pastatyti nuolatinį riboženklį. Sklypo riba gali būti žymima vandens telkinyje, tačiau tuomet ji nėra ženklinama nuolatiniu riboženkliu, tik laikinas riboženklis nurodomas plane. Vandens telkiniuose riboženkliai nestatomi. Pagal 2010 m. ieškovo sklypo kadastrinius matavimus ieškovo tvora yra ne jo žemės sklype. 1994 m. ieškovo žemės sklypo planas yra netikslus. Kadangi tuomet nebuvo atlikti kaimyninių sklypų kadastriniai matavimai, nebuvo reikalo tikrinti ieškovo sklypo planą ir jį tikslinti. Atliekant kadastrinius matavimus skaičiuojamos koordinatės prisirišant prie pastatų ir lyginama su tam tikrų metų atidengtais ortofotografiniais žemėlapiais. 1994 m. ieškovo žemės sklypo plane nurodytos netikslios taškų koordinatės ir atstumai, atsižvelgiant į pastatus, namą, kurie atliekant kadastrinius matavimus 2010 m. buvo neperstatyti. Mano, kad į bylą pateiktuose skirtinguose 1994 m. ieškovo žemės sklypo planuose skiriasi atstumai ir koordinatės, kadangi kiekvienas planas yra skirtingos institucijos darbas. NŽT Šakių skyrius turi 1994 m. ieškovo žemės sklypo plano originalą, kuris sutampa su ieškovo pateiktu priedu prie ieškinio kaip notarinio sandorio dalimi (1 t., b. l. 11). 2010 m. kadastrinių matavimų metu nustatytos ieškovo žemės sklypo ribos nėra nuginčytos, nėra naujai atliktų kadastrinių matavimų. Jeigu sklypas yra įregistruotas kadastrinių matavimų pagrindu, po kadastrinių matavimų sklypo plotas negali padidėti ar sumažėti, jo dydis turi likti toks pat, kaimo vietovėje yra leidžiama 30 cm paklaida, todėl ieškovo žemės sklypas yra to paties dydžio, kokį jis įsigijo 1997 m. (2018 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 54 min. 48 sek.– 2 val. 43 min. 10 sek.).

Byloje nustatyta, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis namų valdos žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1997 m. kovo 5 d. mainų sutartimi, patvirtinta Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10). Sutartyje nurodyta, jog ieškovas įgijo namų valdos žemės sklypą, kurio plotas 29,76 aro, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Prie sutarties pridėtas namų valdos žemės sklypo planas, paruoštas 1994 m. spalio mėn., korporacijos „Matininkai“, kuris 1995 m. sausio 6 d. suderintas Šakių rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos viršininko, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos vietinėje sistemoje. Iš žemės sklypo plano matyti, kad atstumas tarp ribų posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2 yra 61,90 m, tarp Nr. 2 ir Nr. 3 - 58,94 m, tarp Nr. 3 ir Nr. 4 - 71,41 m ir tarp Nr. 4 ir Nr. 1- 33,30 m (1 t., b. l. 11). Nors ieškovas į bylą pateikė dar vieną analogiška data pasirašytą 1994 m. spalio mėn. korporacijos „Matininkai“ paruoštą žemės sklypo planą, kuriame skiriasi žemės sklypo kraštinių ilgiai (1 t., b. l. 13), teismas laiko, kad notarinio sandorio dalis yra žemės sklypo planas (1 t., b. l. 11), kurio originalą sulyginimui teismo posėdžio metu pateikė trečiasis asmuo NŽT Šakių skyrius. Aplinkybės, kaip atsirado plano pataisymai, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovo žemės sklypas suformuotas 2010 m. rugsėjo 9 d. UAB „Geodezininkai“ atliekant kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje RC Marijampolės filiale (1 t., b. l. 8-9, 2 t., b.l.112-113). Ieškovas pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte 2010 m. rugsėjo 6 d. (1t., b. l. 63-64). Ieškovas 2011 m. vasario 2 d. NŽT Šakių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą ir prašė patikslinti jam priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis po paskutinių atliktų kadastrinių matavimų LKS-94 koordinačių sistemoje, nes žemės sklype yra kūdra. 2011 m. vasario 4 d. NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. VĮ-(14.18.2)-126 leista nekilnojamojo turto registre patikslinti kitos paskirties žemės sklypo registro įrašus, nurodant, kad žemės sklypo plotas 0,2976 ha, žemės ūkio naudmenų plotas - 0,0344 ha, iš jų ariamos žemės plotas 0, 0344 ha, užstatytos teritorijos plotas 0,2531, vandenų plotas - 0,0101 ha.

Byloje taip pat nustatyta, jog 1996 m. sausio 24 d. Marijampolės apskrities valdytojo įsakymu Nr. 9žŠ „Dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo“ atkurtos nuosavybės teisės J. Z. į 2,90 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2006 m. birželio 20 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 4026 pagrindu paveldėjo atsakovė I. Z.. 1995 m. birželio 7 d. parengtas laikinas žemės sklypo planas pagal preliminarius matavimus ir jame nurodyta, jog jis galioja iki sklypo ribų geodezinių matavimų. 2011 m. lapkričio 14 d. paruoštas I. Z. žemės sklypo kadastrinių matavimų planas LKS-94 koordinačių sistemoje. 2012 m. kovo 28 d. NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 18K- (14.18.110.)-33 patvirtinti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos skyriaus matininkės R. P. 2011 m. rugsėjo 27 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (2 t., b. l. 28-31), žemės sklypo ribos atžymėtos kadastro žemėlapyje. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 27 d. pasirašė Valstybės įmonės Valstybės žemės fondas matininkės R. P. surašytame I. Z. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, jog pagal posūkio taškus 6-7-8-9-10 atlikti geodeziniai matavimai, koordinatės susietos (2 t., b. l. 26).

Iš trečiojo asmens NŽT Šakių skyriaus atstovų paaiškinimų ir liudytojų, kadastrinius matavimus atlikusių S. Š., R. P. parodymų nustatyta, jog pagal kadastrinių matavimų duomenis, nei ieškovo, nei atsakovės žemės sklypų planai nepersidengia, koordinatės yra susietos tarpusavyje. Šioje byloje ginčas kyla dėl faktinio naudojimo, tai yra dėl ieškovo žemės sklypo ribos tarp riboženklių Nr. 4 -5 -6 (2010 m. ieškovo žemės sklypo planas 2 t., b. l. 113) ir atsakovės žemės sklypo ribos tarp riboženklių Nr. 7-8-9 (2011 m. atsakovės žemės sklypo planas 1 t., b. l. 56).

CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. ir kt. v R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-470/2014; kt.). Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010).

Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis nuo žemės sklypo įsigijimo 1995 m. naudojasi ta pačia sklypą ribojančia tvora, jos niekada nėra perkėlęs, šias aplinkybes paneigia liudytojų matininkų S. Š., R. P. parodymai, atsakovės I. Z. paaiškinimai ir paties ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog vandens tvenkinį (kūdrą) jis iškasė sklypo kampe 1998 m., o tvorą žemės sklypo riboje tarp koordinačių Nr. 4, 5 ir 6 jis pastatė po atliktų kadastrinių matavimų, tai yra 2011 m. pavasarį. Iš ieškovo žemės sklypo plane esančios informacijos kadastrinių matavimų metu (2010 m. rugsėjo 6 d.) matyti, jog tinklo tvoros tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų nebuvo, ribos posūkio taškas Nr. 5 nebuvo paženklintas riboženkliu, nes jis nustatytas vandenyje (kūdroje). Ženklinant žemės sklypą buvo vadovaujamasi žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo“ (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. sausio 21 d.). Šių taisyklių 9.1 papunktyje nurodyta, kad riboženkliais ženklinamos sausuma einančios žemės sklypų ribos, todėl šiuo pagrindu teisingai nebuvo paženklintas ieškovo žemės sklypo posūkio taškas Nr. 5, kadangi jis buvo vandenyje. Iš liudytojo S. Š. parodymų nustatyta, jog ieškovas dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, sutiko su žemės sklypo ribomis, pasirašė ribų paženklinimo – parodymo akte, jam buvo paaiškinta apie riboženklio Nr. 5 vietą vandenyje, todėl jokio kito riboženklio ar stulpo toje vietoje jis nekalė, tuo metu tvoros tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų nebuvo, nebuvo likę ir jokių senų riboženklių, jis įkalė tik 4 ir 6 riboženklius prie kūdros kraštų. Liudytojas S. Š. taip pat parodė, jog keičiant vietinę koordinačių sistemą į valstybinę koordinačių sistemą atsiranda paklaidos, todėl matavimai buvo masiškai atliekami visuose Lekėčiuose, tarp jų ir ieškovo žemės sklype, po kadastrinių matavimų ieškovo žemės sklypo riba natūroje liko kokia buvo, kokia buvo naudojama iki tol, pasikeitė tik koordinatės, kadangi jos 1994 m. plane buvo apskaičiuotos neteisingai. Liudytojas paaiškino, jog kadastriniai matavimai buvo atliekami pagal natūrą lyginant pirminį planą ir sklype esančius pastatus, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kūdrą, svarbu, kad plotas išliktų toks pats. Žemės sklypo ribų atstumai tarp posūkio taškų realiai nebuvo matuojami nei 1994 m., nei 2010 m., tik fiksuojami sklypo kampai, apskaičiuojamos jų koordinatės ir vadovaujantis šiais duomenimis brėžinyje išsiskaičiuojami linijų ilgiai. Tiek pagal 1994 m. žemės sklypo planą, tiek pagal 2010 m. ieškovo sklypo plotas liko toks pats (2018 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 11 min. 49 sek.– 4 val. 01 min. 20 sek.). Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kaip Žemės tvarkymo departamento Šakių skyriaus specialistas 2009 m. buvo nuvykęs į ieškovo žemės sklypą, kadangi buvo atliktas kontrolinis matavimas ir nustatyti koordinačių neatitikimai, todėl buvo išsiusta informacija matavimus atlikusiai įmonei, kad ši ištaisytų klaidas. Liudytojas patvirtino, jog keičiant koordinačių sistemą atsirado paklaidos (2018 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 46 min. 20 sek.– 2 val. 59 min. 16 sek.).

Iš byloje esančių atsakovės žemės sklypo kadastrinių duomenų matyti, jog į žemės sklypą patenka kūdra, kurios didžioji dalis yra ieškovui J. K. priklausančiame žemės sklype. Iš to darytina prielaida, kad atsakovė I. Z., atliekant jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, neprieštaravo į jos sklypą patenkančios dalies kūdros įteisinimui. Pagal iki šiol nenuginčytus nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovės žemės sklype vandens telkiniai užima 0,0143 ha plotą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. P.. Ji nurodė, kad atliko kadastrinius matavimus atsakovės sklype, riboženklius galėjo pastatyti ne visur, kadangi viena koordinatė buvo tvenkinyje, plane ji suklydusi pažymėjo kūdroje esantį 8 tašką kaip nuolatinį, nors turėjo pažymėti jį kaip laikiną, tai buvo jos klaida, 2011 m. atsakovės sklype matuodama kūdrą ji vadovavosi kaimyninio sklypo koordinatėmis, kadangi jos buvo neseniai įregistruotos, neprisimena, kad tuo metu ieškovo sklype būtų buvusi tvora. Ji pastatė 5, 6 ir 7 riboženklius, o 8 riboženklio koordinačių ji nenustatė, jos jau buvo nustatytos darant ieškovo sklypo matavimus, ieškovo sklype esanti 5 koordinatė sutampa su atsakovės sklype esančia 8 koordinate (2018 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 00 min. 00 sek.– 3 val. 11 min. 25 sek.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės žemės sklypų ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, lyginant žemės sklypų planus matyti, jog ieškovo žemės sklypo Nr. 5 posūkio taško koordinatės sutampa su atsakovės žemės sklypo Nr. 8 koordinate, jog atliekant kadastrinius matavimus tiek ieškovo žemės sklype, tiek atsakovės žemės sklype ginčo koordinatė tuo metu buvo vandens telkinyje (kūdroje), todėl ji nebuvo pažymėta, jog žemės sklypų planus ir jų ribų paženklinimo – parodymo aktus pasirašė šalys, todėl darytina išvada, jog žemės sklypų savininkus tenkino nustatytos žemės sklypų ribos ir vandens telkinio (kūdros) buvimas abejuose sklypuose. Tokią poziciją išsakė ir atsakovė I. Z., teigdama, jog ieškovas J. K. apie 1998 m. tarėsi su jos uošviu dėl kūdros iškasimo ieškovo žemės sklypo kampe, jog buvo planuojama kūdros vandeniu naudotis abiem kaimynams.

Atsakovė I. Z. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovą J. K. grąžinti savavališkai užimto 4 kv. m jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotą. Atsakovė savo priešieškinį motyvuoja tuo, kad nuo 2011 m. su ieškovu prasidėjo ginčai dėl žemės sklypo ribos, tai yra iš pradžių jis savavališkai susiaurino įvažiavimo kelią, vėliau savavališkai užtvėrė tinklo tvorą, sunaikino sklypus žyminčius riboženklius, taip užimdamas 4 kv. m dydžio atsakovės žemės sklypo plotą, dėl ko atsakovė kreipėsi į NŽT Šakių skyrių (2 t., b. l. 57, 59).

CK 3.47 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsakovė neginčija ieškovo nuosavybės teisės, tik nurodo, jog jis įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į žemę, pažeidžia jos teises.

Pagal teismui pateiktus įrodymus matyti, kad NŽT Šakių skyriaus darbuotojai, vadovaudamiesi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, tris kartus (2016 m. gegužės 31 d., rugpjūčio 31 d., gruodžio 1 d.) atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę (1 t., b. l. 132-151). Patikrinimų metu gauti identiški rezultatai, užfiksuoti Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktuose: 2016 m. birželio 1 d. aktas Nr. 18ŽN-20-(14.18.73.); 2016 m. birželio 1 d. aktas Nr. 18ŽN-20-(14.18.73.); 2016 m. rugpjūčio 31 d. aktas Nr. 18ŽN-73-(14.18.73.) ir 2016 m. gruodžio 2 d. aktas Nr. 18ŽN-20-(14.18.73.). Kartu su šiais dokumentais buvo parengtos ir situacijos schemos M1:500, kuriose grafiškai vaizduojamas užfiksuotas teisės pažeidimas – 4 kv. m žemės ploto užėmimas atsakovei priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. 8460/0006:10. Tai, kad tvora, esanti kūdros pietinėje ir vakarinėje dalyje yra už sklypo ribų ir ieškovas buvo įpareigotas ją nugriauti, konstatuota jau 2011 m. birželio 8 d. NŽT Šakių žemėtvarkos skyriaus rašte, adresuotame ieškovui ir atsakovei ( 2 t., b. l. 57-58). Šias aplinkybes patvirtino liudytojas Ž. S., jog buvo nuvykęs į įvykio vietą ir pamatavęs nustatė, kad užimti atsakovei priklausantys 4 kv. m, buvo užtverta tvora pietvakarinėje sklypo pusėje, tvora eina kūdros kraštu, vadovaujantis 2010 m. ieškovo žemės sklypo planu nustatyta, kad tvora pastatyta už ieškovo žemės sklypo ribų, dalis kūdros patenka į atsakovės žemės sklypą (2018 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 val. 01 min. 46 sek.– 4 val. 13 min. 00 sek.). Taip pat liudytojas P. A. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovas užima 4 kv. m atsakovei priklausančio žemės sklypo, tokią išvada padarė vadovaudamasis teisiškai įregistruotais, šiuo metu galiojančiais žemės sklypo planai, parengtais po kadastrinių matavimų (2018 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 val. 13 min. 39 sek.– 4 val. 20 min. 50 sek.).

Be to atsakovė buvo pareiškusi priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovą suformuoti jo sklype įrengto vidinio vandens telkinio - kūdros krantą 1 metro atstumu nuo jos sklypo ribos, kranto aukštį suformuojant taip, kad vanduo neužlietų jos sklypo ir užpilti žeme (gruntu) jos sklype iškasto vandens telkinio dalį, tačiau baigiant bylą nagrinėti iš esmės šio reikalavimo atsisakė nurodydama priežastį, jog ją įtikino trečiojo asmens NŽT Šakių skyriaus atstovų paaiškinimai, kad jos žemės sklype atliekant kadastrinius matavimus buvo fiksuota vandens telkinio (kūdros) dalis ir ji sutiko su tokiomis žemės sklypo ribomis. Atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.