- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- A11.-9-610/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00629-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- Y. A.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyba
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Y. A., jo atstovui advokatui E. R.,
nedalyvaujant institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Y. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. lapkričio 11 d., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)direktorius Y. A. vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo, t. y. 2020 m. spalio 28 d. buvo vykdoma akcija „Garažiukas“, kurios metu dėl galimai neteisėtai demontuojamų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apžiūrėta teritorija, esanti(duomenys neskelbtini). Įėjus į teritoriją prisistatė UAB (duomenys neskelbtini)direktorius Y. A. ir nurodė, kad apžiūrimoje teritorijoje vykdo klientų transporto priemonių pakrovimą į vilkikų puspriekabes. Atlikus teritorijos apžiūrą nustatyta, kad apžiūrimoje teritorijoje įmonė priima ir laiko transporto priemones, kurių savininkų prašymu dalinai demontuoja išimant duris, sparnus, stiklus, žibintus, nupjaunant stogą ir kt. Tokiu būdu demontuotos transporto priemonės tampa Eksploatuoti netinkamos transporto priemonėmis (toliau - ENTP), kurias atstatyti iki pradinės būklės nėra galimybės. ENTP su išardytomis dalimis sutalpinamos į puspriekabes, kurios tolimesniam naudojimui, galimai kaip dalys, tinkančios pakartotiniam naudojimui eksportuojamos į trečiąsias šalis. Įmonė apžiūrėtoje teritorijoje nėra atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR) registravusi atliekų naudojimo ir (ar) tvarkymo veiklos, pagal kurią ENTP atliekos būtų ruošiamos naudoti ir šalinti (atliekų tvarkymo veiklos, neapimančios naudojimo ar šalinimo, kodas - S5), būsenos ar sudėties keitimo (Atliekų naudojimo veiklos kodas - R12) ir naudoti skirtų atliekų laikymo (atliekų naudojimo veiklos kodas - R13). Įmonė teritorijoje vykdo ENTP tvarkymo veiklą (ENTP atliekų ruošimas naudoti ir šalinti, būsenos ar sudėties keitimas, naudoti skirtų atliekų laikymas) neturėdama tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo ir neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais Y. A. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 “Dėl taršos leidimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo” 1 priedo 3.1 p. veikla atitinka kriterijus pagal kuriuos įmonės veikla yra priskiriama prie veiklos, kuriai reikalingas taršos leidimas, išskyrus atvejus kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Protokole nurodoma, kad aptartais veiksmais UAB “Tajikios Baltija” direktorius Y. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.
Į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo su nusižengimu nesutiko paaiškino, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, įmonė teikia klientų automobilių demontavimo ir pakrovimo paslaugas, saugoja klientų atvežtas automobilius ar jų detales. Administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną, išardęs, krovė klientų automobilius į sunkvežimį ir ruošė juos išvežimui į Tadžikistaną. Transporto priemones dalinai išardo tam, kad būtų galima jų daugiau pakrauti, nuima variklio ir bagažinės dangčius, dureles, stiklus, nupjauna stogus, nuima ratus. Išardytas detales, supakuoja ir sukrauna kartu, mano, kad automobiliai, Tadžikistane būna, vėl surenkami ir naudojami. Ardant automobilius, jokie taršūs produktai į aplinką nepatenka. Nesutiko, kad ardė netinkamas naudoti transporto priemones.
Liudytojas G. T. nurodė, kad dirba, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu. Paaiškino, kad vykdant darbines funkcijas, atliko patikrinimą teritorijoje, esančioje(duomenys neskelbtini). Patikslino administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes- mano, kad teritorijoje rasti jau pakrauti automobiliai buvo netinkami eksploatuoti, tai sprendė iš pažiūros dėl jų išardymo būdo ir pakrovimo, mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą ir automobilius į trečiąsias šalis išvežė dalims. Ar prieš demontavimą automobiliai buvo netinkami eksploatuoti, nežino tai ne jo sritis, nenustatytas užteršimas skysčiais..
Nustatytų faktinių aplinkybių ir asmens kaltės, padarius ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtinimui teismui pateikta: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 20125388767, kuriame užfiksuota nusižengimų padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 1-2), apžiūros aktas (b. l. 3), fotolentelės, kurioje yra nuotraukos, patvirtinančios lauke laikomas atliekas (b. l. 4-6), Y. A. apklausos protokolas (b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 235 straipsnio 4 dalis numato, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus - užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Protokolas surašomas ir tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, tačiau nuo jo gintis yra įmanoma, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę, suformuluotas kaltinimas gali lemti ir gynybos strategiją. Pažymėtina ir tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.
Nagrinėjamu atveju, 2020 m. lapkričio11 d. administracinio nusižengimo protokole formuluojant kaltinimą, nurodyta, kad Y. A. veiksmai pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punktą, kuris numato, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Tų pačių taisyklių 7.2 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2018-07-01) pateiktas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės apibrėžimas – transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnis nustato, jog atliekos, tai įvairios medžiagos ar daiktai, kuriuos atliekų turėtojas pašalina, nori pašalinti arba privalo pašalinti ir kurie priklauso atliekų kategorijai pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytą atliekų klasifikatorių. Paminėto 8 straipsnio 2 dalis numato, jog atliekų klasifikatorių ir atliekų sąrašus, parengtus vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis, rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija. Taigi pats Atliekų tvarkymo įstatymas neapibrėžia kada transporto priemonė yra priskiriama atliekoms, tai yra blanketinė norma, kuri nukreipia į klasifikatorių ir atliekų sąrašą. Iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo neaišku, kokiu pagrindu UAB (duomenys neskelbtini)teritorijoje laikomos transporto priemonės buvo pripažintomis eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir priskirtos atliekų kategorijai, administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, to detaliai nepaaiškino ir liudytojas, surašęs protokolą bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad tai yra ne jo sritis.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies dispozicijos yra blanketinės – taigi, formuluojant kaltinimą jų pažeidimu, turėtų būti nurodytos konkrečios teisės normos (konkretus teisės aktas ir šio teisės akto straipsnis, dalis ar punktas), kurių reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo tarpu kaltinime minimos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės nurodomos nekonkrečiai, nėra aišku, kokį būtent leidimą privalėjo gauti: taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą, kai vien šių leidimų išdavimą reglamentuoja atskiri poįstatyminiai aktai. Atitinkamai administracinio nusižengimo protokole bendrai nurodyta ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
Byloje pateiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros aktas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. spalio 28 d., buvo vykdoma akcija „Garažiukas“, kurios metu dėl galimai neteisėtai demontuojamų ENTP apžiūrėta teritorija, esanti(duomenys neskelbtini). Įėjus į teritoriją prisistatė UAB (duomenys neskelbtini)direktorius Y. A. ir nurodė, kad apžiūrimoje teritorijoje vykdo klientų transporto priemonių pakrovimą į vilkikų puspriekabes. Atlikus teritorijos apžiūrą nustatyta, kad apžiūrimoje teritorijoje bendrovė priima ir laiko transporto priemones, kurių savininkų prašymu dalinai demontuoja išimant duris, sparnus, stiklus, žibintus, nupjaunant stogą ir kt. Tokiu būdu demontuotos transporto priemonės tampa ENTP, kurias atstatyti iki pradinės būklės nėra galimybės. ENTP su išardytomis dalimis sutalpinamos į puspriekabes, kurios tolimesniam naudojimui, galimai kaip dalys, tinkančios pakartotiniam naudojimui eksportuojamos j trečiąsias šalis. Įmonė apžiūrėtoje teritorijoje nėra Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR) registravusi Atliekų naudojimo ir (ar) tvarkymo veiklos, pagal kurią ENTP atliekos būtų ruošiamos naudoti ir šalinti (atliekų tvarkymo veiklos, neapimančios naudojimo ar šalinimo, kodas - S5), būsenos ar sudėties keitimo (Atliekų naudojimo veiklos kodas - R12) ir naudoti skirtų atliekų laikymo (atliekų naudojimo veiklos kodas - R13). Įmonė teritorijoje vykdo ENTP tvarkymo veiklą (ENTP atliekų ruošimas naudoti ir šalinti, būsenos ar sudėties keitimas, naudoti skirtų atliekų laikymas) neturėdama tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo. Nurodyta, kad teritorijoje buvo laikoma apie 50 transporto priemonių, 9 plastikine plėvele apvynioti varikliai, kėbulo dalys, įvairios važiuoklės dalys, kurios Įmonės direktoriaus teigimu, priklauso klientams. Įmonės direktoriui Y. A. buvo duotas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus žodinis nurodymas, kuriame iki 2020 m. spalio 30 d. įpareigotas visas teritorijas esančias transporto priemonių dalis perkelti į pastatą ir sutvarkyti teritorijoje esančias atliekas, kurios laikomos pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus. Prie apžiūros akto yra pateiktos tikrintos teritorijos fotonuotraukos (b.l.3-6). Byloje nenustatyta ir nėra aišku ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teritorijoje rastos transporto priemonės, iki patenkant į teritoriją buvo pripažintos ENTP ir kokiu pagrindu, ir ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui demontavus eksploatuoti tinkamas transporto priemones jos tapo eksploatuoti netinkamomis ir tuo pačiu atliekomis. Liudytojas teigė, kad išvadą dėl transporto priemonių netinkamumo eksploatuoti padarė vizualiai apžiūrėję jas dėl to, kad jos apardytos, dalis jų yra be ratų, durų ar kitų dalių, todėl negali būti eksploatuojamos pagal paskirtį, tačiau konkrečios transporto priemonės iš rastų tikrintoje teritorijoje, atitinkančios šiuos kriterijus, surašant administracinio nusižengimo protokolą niekaip neidentifikuotos, nenustatyti jų savininkai, netikrintas transporto priemonių registras, o tai padaryti šiuo metu jau nėra galimybės, kadangi kaip paaiškino asmuo kuriam surašytas protokolas transporto priemonės išardytos laikinai bei išvežtos į trečiąją šalį.
Kaip jau minėta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 7.2 punkte pateiktas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės apibrėžimas – tai transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir atitinkanti šių taisyklių 2 priede nustatytus kriterijus. Tačiau pažymėtina, kad minėtoje teisės normoje įtvirtintas atliekų kaip medžiagos ar daikto, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, apibrėžimas yra nekonkretus, šioje įstatymo normoje nenustatyti jokie kriterijai, kokiais atvejais medžiagos ar daikto turėtojui kyla pareiga jais atsikratyti. Taigi, šiuo atveju institucija iš esmės neturėjo pagrindo apardytų transporto priemonių pripažinti atliekomis, nes tą savo sprendimu gali padaryti tik pats šių daiktų savininkas. Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje pateikta atliekos sąvoka, taip pat Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018, išmontuotos transporto priemonės ar jų dalys gali būti pripažintos atliekomis tik turėtojo valia, nes jos gali būti panaudotos pakartotinai tiek pagal tiesioginę paskirtį (įmontuojamos į kitą transporto priemonę), tiek pagal netiesioginę paskirtį (kaip metalo laužas) savininko reikmėms, parduotos, taigi, reguliavimas, pagal kurį eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti tvarkomos kaip atliekos ar priverstinai perduodamos atliekų tvarkytojui, pažeidžia tokios transporto priemonės savininko nuosavybės teisę laisvai naudoti, valdyti ir disponuoti savo turtu. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad visi automobiliai priklauso klientams, nuosavybės teise, jie juos vertino ne kaip atliekas, o kaip turtą, pavedė jam šiuo turtu atitinkamai pasirūpinti ir po transportavimo į Tadžikistaną atkuria šiuos automobilius. Šie teiginiai surašant administracinio nusižengimo protokolą netikrinti ir nepaneigti, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, patikrinti šių aplinkybių nėra galimybės, nes po transporto priemonių ir jų dalių pakrovimo, transporto priemonės išvežtos iš Lietuvos Respublikos.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad Y. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujama bendrovė, jo teigimu užsiima pakrovimo, saugojimo paslaugomis, viešai skelbiamuose įmonės duomenyse nurodoma, kad bendrovė užsiima produktų, prekių importu ir eksportu tarp Tadžikistano ir Baltijos šalių. Nagrinėjamu atveju, neabejotinų duomenų, kad bendrovė vykdo veiklą, susijusią su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimu ir jų apdorojimu, nenustatyta, institucija nepateikė įrodymų, kad bendrovė vykdo ir tokią veiklą, kuriai reikalingas taršos leidimas, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius Y. A. veikoje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 637 straipsniu, teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje pradėtą Y. A. atžvilgiu, nutraukti nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.