Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Vidos Gagienės (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. vasario 22 d. nutarimo Y. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. lapkričio 11 d. Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad UAB „T. B.“ direktorius Y. A. vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo, t. y. 2020 m. spalio 28 d. buvo vykdoma akcija „Garažiukas“, kurios metu dėl galimai neteisėtai demontuojamų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apžiūrėta teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Įėjus į teritoriją prisistatė UAB „T. B.“ direktorius Y. A. ir nurodė, kad apžiūrimoje teritorijoje vykdo klientų transporto priemonių pakrovimą į vilkikų puspriekabes. Atlikus teritorijos apžiūrą nustatyta, kad apžiūrimoje teritorijoje įmonė priima ir laiko transporto priemones, kurių savininkų prašymu dalinai demontuoja išimant duris, sparnus, stiklus, žibintus, nupjaunant stogą ir kt. Tokiu būdu demontuotos transporto priemonės tampa Eksploatuoti netinkamos transporto priemonėmis (toliau – ENTP), kurias atstatyti iki pradinės būklės nėra galimybės. ENTP su išardytomis dalimis sutalpinamos į puspriekabes, kurios tolimesniam naudojimui, galimai kaip dalys, tinkančios pakartotiniam naudojimui, eksportuojamos į trečiąsias šalis. Įmonė apžiūrėtoje teritorijoje nėra atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR) registravusi atliekų naudojimo ir (ar) tvarkymo veiklos, pagal kurią ENTP atliekos būtų ruošiamos naudoti ir šalinti (atliekų tvarkymo veiklos, neapimančios naudojimo ar šalinimo, kodas – S5), būsenos ar sudėties keitimo (Atliekų naudojimo veiklos kodas – R12) ir naudoti skirtų atliekų laikymo (atliekų naudojimo veiklos kodas – R13). Įmonė teritorijoje vykdo ENTP tvarkymo veiklą (ENTP atliekų ruošimas naudoti ir šalinti, būsenos ar sudėties keitimas, naudoti skirtų atliekų laikymas) neturėdama tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo ir neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Minėtame protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais Y. A. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 1 priedo 3.1 p. veikla atitinka kriterijus pagal kuriuos įmonės veikla yra priskiriama prie veiklos, kuriai reikalingas taršos leidimas, išskyrus atvejus kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Protokole nurodoma, kad aptartais veiksmais UAB „T. B.“ direktorius Y. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

6. Apygardos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, jog Y. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje bei, kad Institucija nepateikė įrodymų, jog bendrovė vykdo ir tokią veiklą, kuriai reikalingas taršos leidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė nepagrįstai.

7. Pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Administracinei atsakomybei pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš anksčiau nurodytų alternatyvių veiksmų: 1) ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose; arba 2) nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų; arba 3) kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo; arba 4) nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą; arba 5) pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokolas Y. A. buvo surašytas už tai, kad jis vykdė ENTP ardymo veiklą, neturėdamas tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo ir neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Y. A. kaltę pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.

8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 28 d. apžiūros aktas (b. l. 3), foto nuotraukos (b. l. 4 – 6), teismo posėdžio metu apklausto Institucijos pareigūno G. T. paaiškinimai (b. l. 24), paties Y. A. paaiškinimai (b. l. 7) patvirtina aplinkybę, kad Y. A. užsiėmė būtent eksploatuoti netinkamų transporto priemonių veikla, tam neturėdamas reikiamo leidimo ir neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.

9. Teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, yra aiškus tiek Y. A. Institucijos suformuotas kaltinimas, tiek aiškiai nurodyti ir teisės aktai, kurių reikalavimai buvo pažeisti. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad įmonė teritorijoje vykdo ENTP tvarkymo veiklą (ENTP atliekų ruošimas naudoti ir šalinti, būsenos ar sudėties keitimas, naudoti skirtų atliekų laikymas) neturėdama tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo ir neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Formuojant kaltinimą Y. A. buvo aiškiai nurodyta, kad jo veikla pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo Nr. Dl-710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimus (eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos), kadangi apžiūros metu buvo nustatyta, kad teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įmonė priima ir laiko transporto priemones, kurių savininkų prašymu dalinai demontuoja, išimant duris, sparnus, stiklus, žibintus, nupjaunant stogą ir kt. Teritorijoje buvo laikoma apie 50 transporto priemonių, 9 plastikine plėvele apvynioti varikliai, kėbulo dalys, įvairios važiuoklės dalys, t. y. vykdoma ENTP apdorojimo veikla, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo. Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodyta, kad nagrinėjamu atveju pažeista Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis (atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą) bei Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3.1. papunktis (apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas). Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Y. A. pareikštas kaltinimas yra suformuluotas aiškiai, nurodant kokio administracinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas, nurodytos jo padarymo aplinkybės bei norminiai aktai, kurių reikalavimus jis pažeidė.

10. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku, kokiu pagrindu UAB „T. B.“ teritorijoje laikomos transporto priemonės buvo pripažintos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis ir priskirtos atliekų kategorijai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo Nr. D1-710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 7.2 punkte nustatyta, kad eksploatuoti netinkama transporto priemonė – transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms įstatyme. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M₁ klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N₁ klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais. Taisyklių 2 priede nustatyti kriterijai, pagal kuriuos transporto priemonė priskiriama atliekoms. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. UAB „T. B.“ rastos transporto priemonės buvo iš esmės išardytos – be registracijos numerių, kai kurios be ratų, durų, sparnų, stiklų, žibintų, stogo ir pan., todėl jos, teismo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme pateikto transporto priemonės apibrėžimo. Sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad transporto priemonės, dalinai demontuotos išimant duris, sparnus, stiklus, žibintus, nupjaunant stogą ir kt. tampa ENTP, kurias atstatyti iki pradinės būklės nėra galimybės. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad įmonės teritorijoje esančios transporto priemonės yra išardytos dalimis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, šios ENTP laikytinos atliekomis. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju UAB „T. B.“ teritorijoje rastos iš esmės išardytos transporto priemonės atitinka Taisyklių 2 priedo 3 ir 7 punktus, t. y. transporto priemonės, priskiriama atliekoms.

11. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad nėra aišku, kokį būtent leidimą privalėjo gauti Y. A. – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą, kai vien šių leidimų išdavimą reglamentuoja atskiri poįstatyminiai aktai, tačiau apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo protokole kaltinimas suformuotas aiškiai ir suprantamai – vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, neturint nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo ir nurodyta, kad buvo pažeistos būtent taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės. Šios aptartos aplinkybės leidžia aiškiai suprasti, kad versdamasis ENTP demontavimo veikla, Y. A. neturėjo būtent Taršos leidimo.

12. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Y. A. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2020 m. spalio 28 d. buvo vykdoma akcija „Garažiukas“, kurios metu dėl galimai neteisėtai demontuojamų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apžiūrėta teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Įėjus į teritoriją prisistatė UAB „T. B.“ direktorius Y. A. ir nurodė, kad apžiūrimoje teritorijoje vykdo klientų transporto priemonių pakrovimą į vilkikų puspriekabes. Atlikus teritorijos apžiūrą nustatyta, kad apžiūrimoje teritorijoje įmonė priima ir laiko transporto priemones, kurių savininkų prašymu dalinai demontuoja išimant duris, sparnus, stiklus, žibintus, nupjaunant stogą ir kt. Tokiu būdu demontuotos transporto priemonės tampa Eksploatuoti netinkamos transporto priemonėmis (toliau – ENTP), kurias atstatyti iki pradinės būklės nėra galimybės. ENTP su išardytomis dalimis sutalpinamos į puspriekabes, kurios tolimesniam naudojimui, galimai kaip dalys, tinkančios pakartotiniam naudojimui, eksportuojamos į trečiąsias šalis. Įmonė apžiūrėtoje teritorijoje nėra atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR) registravusi atliekų naudojimo ir (ar) tvarkymo veiklos, pagal kurią ENTP atliekos būtų ruošiamos naudoti ir šalinti (atliekų tvarkymo veiklos, neapimančios naudojimo ar šalinimo, kodas – S5), būsenos ar sudėties keitimo (Atliekų naudojimo veiklos kodas – R12) ir naudoti skirtų atliekų laikymo (atliekų naudojimo veiklos kodas – R13). Įmonė teritorijoje vykdo ENTP tvarkymo veiklą (ENTP atliekų ruošimas naudoti ir šalinti, būsenos ar sudėties keitimas, naudoti skirtų atliekų laikymas) neturėdama tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo ir neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Minėtame protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais Y. A. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 1 priedo 3.1 p. veikla atitinka kriterijus pagal kuriuos įmonės veikla yra priskiriama prie veiklos, kuriai reikalingas taršos leidimas, išskyrus atvejus kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, dėl ko Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarimas panaikinamas, priimant naują nutarimą – Y. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.

13. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Y. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Y. A. elgesys nėra nepriekaištingas.

15. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę bei padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą, laiko, kad Y. A. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, skirtina straipsnio dispozicijoje numatyta nuobauda – bauda. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Y. A. skiriama arčiau minimumo – 1000 eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

pripažinti Y. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 1000 (tūkstančio) Eur baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.