- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-863-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01085-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Altus LT“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Altus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6306-937/2025, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Leovira“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altus LT“ dėl skolos priteisimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Leovira“ 2025 m. sausio 17 d. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 5 759,67 Eur skolos, 887,65 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (6 647,42 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 157 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš UAB „Altus LT“.
3. Nurodė, kad taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 16 d. sumokėti ieškovei skolos dalį – 2 000 Eur, tačiau laiku prievolės neįvykdė. Šalys taikos sutartimi sutarė, jog atsakovei nesumokėjus įmokų laiku, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos sumos.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Altus LT“ prašė neišduoti vykdomojo rašto iki 2025 m. vasario 16 d. Jį išduoti tik po 2025 m. vasario 16 d., jei UAB „Altus LT“ nebus atsiskaičiusi.
5. Nurodė, jog taikos sutartyje nurodyta suma bus grąžinama vėliausiai iki 2025 m. vasario 16 d. Tik nesumokėjus 4 000 Eur sumos iki nurodytos datos, UAB „Altus LT“ kyla ypač didelės pasekmės – vietoje 4 000 Eur sumos atsiranda visa 2024 m. rugpjūčio 22 d. preliminariam teismo sprendime nurodyta skolos suma. Šios pasekmės sudaro net 60 procentų didesnę sumą, nei taikos sutartimi šalys buvo sutarusios. Būtų neproporcinga, neadekvatu taikyti tokias sankcijas. UAB „Altus LT“ neturi jokių ketinimų neatsiskaityti su pareiškėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – išdavė UAB „Leovira“ vykdomąjį raštą dėl 5 759,67 Eur skolos, 887,65 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą (6 647,42 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 157 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Altus LT“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-30496-937/2024.
7. Teismas nurodė, kad šalys taikos sutarties 1 punkte nurodė, jog atsakovė sutinka sumokėti ieškovei dalį skolos, t. y. 4 000 Eur, šią sumą pervesdama į ieškovės sąskaitą šia tvarka: 1.1) 2 000 Eur sumą ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 16 d.; 1.2) 2 000 Eur sumą ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 16 d. Šalys taikos sutarties 2 punkte susitarė, jog atsakovei nesumokėjus taikos sutarties 1.1.-1.2. punkte nurodytu laiku visos sumos, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. preliminariam teismo sprendime nurodytos skolos sumos.
Šalies argumentai
8. Taikos sutarties 2 punkte žodis „punktas“ pateikiamas vienaskaita. Taigi, šalys pagrindą prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo siejo su vienos 1.1. – 1.2. punkte nurodytos įmokos nesumokėjimu, o ne abiejuose punktuose nurodytų sumų nesumokėjimu. Be to, vykdomojo rašto išdavimas po nustatyto galutinio termino pabaigos yra savaime suprantamas dalykas, tam nereikia jokio papildomo šalių susitarimo, jei skola nėra sumokėta. Neturint jokių kitų duomenų apie šalių valią, tariantis dėl taikos sutarties 2 punkto sąlygos, yra pagrindas spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suėjus pirmam nurodytam terminui.
Žemesnės instancijos teismas
9. UAB „Altus LT“ teismui nepateikė jokių duomenų, paaiškinimų, dėl kokių priežasčių nebuvo įvykdyta 1.1. punkte numatyta prievolė, taip pat nepateikė duomenų, kad iki šios nutarties priėmimo dienos sumokėjo bent dalį skolos. Įvykdęs taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, suinteresuotas asmuo turi teisę, pareiškėjai inicijavus priverstinio vykdymo veiksmus, pateikti duomenis antstoliui dėl vykdomojo dokumento dalinio ar visiško įvykdymo.
10. Pareiškėja nėra praleidusi CPK 606 straipsnyje nustatyto termino, todėl nėra pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Altus LT“ prašė panaikinti 2025 m. sausio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjos UAB „Leovira“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
12. Atskirajame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė, kad visa taikos sutarties 1.1.-1.2. punkte nurodyta suma turi būti sumokėta vėliausiai iki nurodyto termino pabaigos – iki 2025 m. vasario 16 d. Taikos sutartyje buvo nurodyti būtent abu, o ne išskirtas vienas punktas. Teismas neteisingai įvertino, jog vykdomojo rašto išdavimas po nustatyto galutinio termino pabaigos yra savaime suprantamas ir tam nereikia jokio papildomo šalių susitarimo, jei skola nėra sumokėta. Teismas neatsižvelgė į suinteresuoto asmens poziciją, jog vėlavimo laiku (2025 m. vasario 16 d.) nesumokėti visos (maksimalios) skolos sumos sankcija (pasekmė) yra ir labai didelė. Tarpinio mokėjimo terminas buvo orientacinis, tačiau esminis terminas buvo būtent galutinė atsiskaitymo data – 2025 m. vasario 16 d.
Atsiliepimas
13. Pareiškėja UAB „Leovira“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsiliepime nurodė, kad teismas teisingai išaiškino taikos sutartie sąlygą, numatytą 2 punkte, ir pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą visai ieškinyje nurodytos skolos su netesybomis sumai. Atsakovė, atstovaujama teisininko profesionalo, teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, neskundė, šios sąlygos neginčijo, todėl, taikos sutarčiai įgijus galutinio teismo sprendimo galią, atsakovė, pažeidusi taikos sutartį, privalo sumokėti ir delspinigius. Ieškovė padarė nuolaidų atsakovei ir, sudarydama taikos sutartį, sutiko atgauti mažesnę skolos sumą nei buvo sutarta pagal 2023 m. gruodžio 7 d. sutartį Nr. 23-27 ir priteistą teismo preliminariu sprendimu. Be to, atsakovė išderėjo šios skolos mokėjimo atidėjimą dviem mėnesiams, kas buvo nurodyta taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose, todėl buvo logiška taikos sutartyje (2 punkte) įrašyti sąlygą, kad, jei laiku nesumoka visos bent viename taikos sutarties 1.1 arba 1.2 punkte nurodytos sumos, ieškovė įgyja teisę reikalauti visos anksčiau ieškinyje nurodytos skolos sumos. Kitaip aiškinti negalima, nes nebūtų prasmės išskaidyti taikos sutartyje aptartą 4 000 Eur skolą į dvi dalis ir nustatyti du atskirus terminus toms dalims sumokėti. Net jei teismas laikytų teisingais atsakovė teiginius dėl taikos sutarties 2 punkto prasmės, vykdomasis raštas turi būti išduotas ir skundžiama nutartis palikta galioti, kadangi atsakovė iki 2025 m. vasario 16 d. nieko iš to, kas buvo numatyta taikos sutartyje, nesumokėjo. Teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento išdavimą.
15. Pareiškėja pateikė ir prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus – išrašą iš ieškovės banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 16 d. iki 2025 m. vasario 16 d. Nurodė, kad šių įrodymų patiekimo būtinybė kilo tik dabar, nes, teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, baigėsi ir taikos sutarties 1.2 punkte numatytas laikas tame punkte nurodytai skolos daliai sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė savo banko sąskaitos išrašą. Įvertinus, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas rašytinis įrodymas yra susijęs su byloje nagrinėjamu klausimu, jo pateikimo būtinumas kilo po skundžiamos nutarties priėmimo, be to, suinteresuotas asmuo turėjo galimybę su juo susipažinti ir teikti dėl jo paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas šį dokumentą priima ir vertina kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
20. Taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, nustatytų Civiliniame kodekse, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas.
21. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi, ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Taigi, savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d.).
22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-30496-937/2024 pagal ieškovės UAB „Leovira“ ieškinį atsakovei UAB „Altus LT“ dėl skolos priteisimo patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
23. Taikos sutarties 1 punkte atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 4 000 Eur, šią sumą pervesdama į ieškovės sąskaitą banke (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, šia tvarka: pagal 1 punkto 1.1 papunktį – 2 000 Eur sumą ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 16 d.; pagal 1 punkto 1.2 papunktį – 2 000 Eur sumą ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 16 d. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad atsakovei nesumokėjus taikos sutarties 1.1.-1.2. punkte nurodytu laiku visos sumos, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. preliminaraus teismo sprendime nurodytos skolos sumos: 5 759,67 Eur skolos, 887,65 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (6 647,42 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 157 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taikos sutarties 3 punkte nurodyta, kad ieškovė atsisako visų kitų taikos sutarties 1 punkte neaptartų reikalavimų atsakovės atžvilgiu. Pagal taikos sutarties 4 punktą šalys atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo viena kitos atžvilgiu.
24. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja privalomo dokumento galią (CK 6.985 str.), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 str. 1 d. 4 p.) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.).
25. Pareiškėja UAB „Leovira“ 2025 m. sausio 17 d. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Skundžiama 2025 m. sausio 28 d. nutartimi teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutartimi patvirtintos ir UAB „Altus LT“ neapmokėtos 5 759,67 Eur skolos, 887,65 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanų už priteistą (6 647,42 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 157 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
27. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-316/2014).
28. Pareiškėja vykdomąjį raštą išduoti prašė tuo pagrindu, kad UAB „Altus LT“ taikos sutartimi prisiimta prievolė ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 16 d. sumokėti 2 000 Eur sumą nėra įvykdyta. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo UAB „Altus LT“ teigia, kad esminis terminas buvo galutinė atsiskaitymo data – 2025 m. vasario 16 d., todėl vykdomasis raštas galėjo būti išduotas tik suėjus šiam terminui, be to, jis buvo išduotas daug didesnei sumai, nei šalys buvo susitarusios.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė dėl pirmosios įmokos sumokėjimo prievolės pažeidimo, kaip vykdomojo rašto išdavimo pagrindo, neteko teisinės reikšmės, nes pareiškėjos pateikti įrodymai – banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Altus LT“ su ja nėra atsiskaičiusi nei suėjus paskutinės įmokos mokėjimo terminui, t. y. iki 2025 m. vasario 16 d.
30. Tačiau šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais dėl vykdomuoju raštu priverstinai išieškotinų sumų apimties.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad m. gruodžio 16 d. taikos sutarties 1 punkte šalys susitarė dėl 4 000 Eur sumos sumokėjimo pareiškėjai. Kaip minėta, šios sutarties 3 punktu ieškovė atsisakė visų kitų taikos sutarties 1 punkte neaptartų reikalavimų atsakovės atžvilgiu, o 4 punktu šalys atsisakė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo viena kitos atžvilgiu. Šalių 2024 m. gruodžio 16 d. sudaryta taikos sutartis yra abiejų šalių pasirašyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta, yra įsiteisėjusi.
32. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2014).
33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
34. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą.
35. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų yra akivaizdu, kad šalys skirtingai supranta ir aiškina jų sudarytos taikos sutarties sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesiaiškino aplinkybių, ar taikos sutarties sąlygos šalims yra aiškios, ar jos vienodai jas supranta, ar apskritai yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą reikalavimams pagal taikos sutarties 3 ir 4 punktus.
36. Pažymėtina, kad šalys, siekdamos kitokio teisių ir pareigų įgyvendinimo, nei nustatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje, gali pasinaudoti vykdomąjį procesą reglamentuojančių teisės normų suteiktomis teisėmis: jos gali sudaryti naują taikos sutartį, kuri CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtinama teismo; išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 629 str. 1 d. 1 p., 2 p., 641 str.).
37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias procesines teisės normas, vykdomojo rašto išdavimo klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka, netinkamai taikydamas esmines materialiosios ir proceso teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju būtų tikslinga prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
38. Prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.