Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Proceso Nr. 1-01-1-17095-2016-4

2016 m. spalio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams bei pagal BK 187 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, galutinę bausmę E. L. paskiriant laisvės atėmimą devyniems mėnesiams. Taikant BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. L. ir jo bendrininko T. P. taip pat solidariai buvo priteista nukentėjusiajam Ž. E. – 1490 Eur; nukentėjusiajam P. G. – 294,86 Eur; nukentėjusiajam U. J. – 432 Eur; nukentėjusiajam S. Š. – 1000 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, bei sugadino svetimą turtą, t. y. T. P., E. L. bei V. J. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas asmeniui mirus), veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016-04-12, laikotarpiu nuo 02.51 val. iki 04.58 val., Klaipėdoje atvažiavo V. J. vairuojamu automobiliu „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, kur su turėtu garažo nuotolinio valdymo pulteliu T. P. atidarius pirmo aukšto garažo vartus ir automobiliui įvažiavus į vidų, E. L. stebėjo aplinką, vaikščiodamas po garažą bei aplink namą, kol T. P. garaže išdaužė Ž. E. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 70 Eur vertės dešinės pusės galinį stiklą, apgadino aplinkui einantį 50 Eur vertės blizgutį, sugadino 200 Eur vertės galinę odinę sėdynę, nubrėžė 150 Eur vertės automobilio stogą ir, patekęs į automobilį, išplėšė 200 Eur vertės daiktų dėtuvę, sulaužė prie bėgių svirties 150 Eur vertės plastmases, išlaužė porankyje buvusią 50 Eur vertės gertuvę bei pavogė originalią 30 Eur vertės AUDI vaistinėlę, vyrišką tamsiai mėlyną 70 Eur vertės žieminę striukę, 30 Eur vertės sportinę mėlyną vyrišką liemenę „Adidas“, 70 Eur vertės moterišką juodą kepurę su lapės kailio imitacija, sulaužė 100 Eur vertės bagažinės dugną, ir iš bagažinės pavogė 300 Eur vertės valdymo (garso) bloką, 20 Eur vertės avarinį ženklą. Tokiu būdu jie bendrai pagrobė Ž. E. priklausančio turto už 200 Eur ir sugadino jam priklausančio turto už 1 290 Eur.

Po to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, T. P. išdaužė P. G. priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 40 Eur vertės galinį kairės pusės durelių stiklą, apgadino 38 Eur vertės durelių spyną, sugadino 100 Eur vertės galinę sėdynę, ir pavogė 30 Eur vertės alkotesterį „Momert“, 10 Eur vertės automobilinį telefono kroviklį „Acme“, du 20 Eur vertės akinių dėklus „Polar ONE“, 50 Eur vertės juodą įrankių dėžę „Force Tools“, E. L. tuo metu toliau stebint aplinką garaže ir aplink namą. Tokiu būdu jie bendrai pagrobė P. G. priklausančio turto už 110 Eur ir sugadino P. G. priklausančio turto už 178 Eur.

Tęsiant nusikalstamus veiksmus, T. P. išdaužė U. J. priklausančio automobilio ROVER 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 Eur vertės langą ir, patekęs į vidų, pavogė 200 Eur vertės nešiojamąjį baltos spalvos kompiuterį „Apple“, 70 Eur vertės juodos spalvos automagnetolą „Pioner“, 140 Eur vertės žalios spalvos metalinę įrankių dėžę „Proxxon“, 12 Eur vertės pultelį nuo garažo vartų, E. L. tuo metu stebint aplinką garaže ir aplink namą. Tokiu būdu jie bendrai sugadino U. J. priklausančio turto už 10 Eur ir pagrobė U. J. priklausančio turto už 422 Eur.

Tęsiant nusikalstamus veiksmus, T. P. išdaužė A. D. S. priklausančio automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 40 Eur vertės kairės pusės priekinių durelių stiklą, ir, patekęs į automobilį, iš jo pavogė 21 Eur vertės elektrinį kompresorių, 10 Eur vertės automobilinį dulkių siurblį, 5 Eur vertės medžiaginį juodos sp. šaltkrepšį, 10 Eur vertės sulankstomus skaitymo akinius, sulaužė 30 Eur vertės peleninę, o V. J. tuo metu įsilaužė į A. D. S. priklausantį sandėliuką, sulaužydamas 20 Eur vertės spyną ir nulauždamas rankeną, ir iš jo pavogė 75 Eur vertės mašininį akumuliatorių „Atlant“, 33 Eur vertės akumuliatoriaus įkroviklį, 37 Eur vertės kampinį šlifuoklį, 30 Eur vertės elektrinį siaurapjūklį, 10 Eur vertės vyrišką lagaminą – diplomatą, E. L. tuo metu stebint aplinką garaže ir aplink namą. Tokiu būdu jie bendrai sugadino A. D. S. priklausančio turto už 60 Eur ir pagrobė turto už 261 Eur.

Po to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, V. J. išlaužė pirmas grotuotas duris ir, patekęs į koridorių, išlaužė sandėliuko, priklausančio S. Š., 20 Eur vertės spyną ir nulaužė 30 Eur vertės rankeną bei iš jo pavogė sulankstomą 20 Eur vertės stalą, 500 Eur vertės vyrišką dviratį, 50 Eur vertės elektrinį gręžtuvą, dvi 50 Eur vertės meškeres su ritėmis, 30 Eur vertės raktų komplektą, 5 Eur vertės šešiakampius atsukimo raktus „Topex“, 40 Eur vertės medžių purkštuvą, materialiai nevertinamus žvejybinius kostiumus BEGA bei sulankstė S. Š. priklausančio motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), benzino baką, sugadino kuro bako spynelę ir suskaldė 300 Eur vertės nikelio apdailą, E. L. tuo metu stebint aplinką garaže ir aplink namą. Tokiu būdu jie bendrai sugadino S. Š. priklausančio turto už 350 Eur ir pagrobė turto už 695 Eur.

Tokiu būdu jie, veikdami bendrai grupe, pagrobė turto, priklausančio Ž. E., P. G., U. J., A. D. S., S. Š. už 1 688 Eur ir sugadino turto už 1 888 Eur.

Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis E. L. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią (prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus) ir sunkinančią (nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje) aplinkybes. E. L. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, padarytos žalos neatlygino, taip pat yra teisiamas ne pirmą kartą, teistumas neišnykęs. Visa tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Tai rodo, kad nuteistasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei apeliantas nurodo skunde, atkreipė dėmesį į tai, kad E. L. aktyvių nusikalstamų veiksmų neatliko ir skatino bendrininkus kuo greičiau nutraukti nusikalstamas veikas. Vis dėlto nors apeliantas tiesiogiai turto nevogė ir jo negadino, visus kaltinamuosius siejo bendras tikslas ir kol T. P. bei asmuo, tyrimas kuriam nutrauktas jam mirus, darė vagystes ir gadino svetimą turtą, E. L. stebėjo aplinką, būdamas pasiruošęs informuoti kitus kaltinamuosius apie iškilusį pavojų. Bendrininkavimas pagal BK 24 str. 1 d. yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-89-693/2015). Sprendžiant klausimą apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Dar kartą pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Taigi nagrinėjamu atveju, nors E. L. su T. P. ir V. J. iš anksto nesitarė, kad darys vagystes, kokius ir kiek daiktų vogs ar kad gadins ir kokiais būdais svetimą turtą, tačiau jo veiksmai, kai jis stebėjo aplinką ir, kaip pats nurodė, būtų bendrininkus informavęs apie kilusį pavojų (t. 2, b. l. 193), liudija, jog nusikalstamų veikų metu E. L. savo konkliudentiniais veiksmais pritarė daromiems nusikaltimams ir padėjo juos realizuoti, t. y. jo indėlis padėjo įgyvendinti nusikalstamą sumanymą. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad apeliantas suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą, suprato, kad yra daromos uždraustos veikos, taip pat nesukliudė nusikaltimams ir apie juos nepranešė teisėsaugos pareigūnams. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai vieni nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys visiškai realizavo jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (T. P., V. J.), o kiti tik iš dalies (E. L.). Nusikaltimo bendrininku – vykdytoju – yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo, ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius požymius. Taigi nors saugojimas yra įvardijamas kaip padėjėją apibūdinantis požymis, tačiau nagrinėjamu atveju E. L. buvo įvykio vietoje, užtikrino bendrininkų saugumą nuo netikėtumų, visa tai rodo, kad jis atliko ne saugojimo ir pridengimo vaidmenį, būdingą padėjėjui, bet T. P., asmuo, kuriam tyrimas nutrauktas jam mirus, ir E. L. darė nusikalstamas veikas kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai. Būtent E. L. veiksmai sudarė realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Vienoje savo nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus. <...> Vykdytojas yra ir tas, kuris atvežė kitą vykdytoją prie namo, laukė automobilyje ir kartu išvažiavo su pagrobtais daiktais. Atsakomybė už svetimo turto pagrobimą kyla visiems bendrininkams nepriklausomai nuo to, kad pagrobtu turtu disponuoja ne visi.“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Taigi veikos kvalifikavimui neturi įtakos ir ta nuteistojo E. L. nurodoma aplinkybė, kad byloje nenustatyta, kokius daiktus jis paėmė, ir kad nė vienas pagrobtas daiktas pas jį nerastas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.279 str. 1 d. numatoma, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarus žalos atlyginimas reiškia tai, kad šią prievolę įvykdyti turi tiek visi nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, t. y. civilinį ieškinį (-ius) gali atlyginti ir vienas nuteistasis. CK 6.6 str. 6 d. numato, kad bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiškia, kad kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo ją mokėti. Ši teisės norma pirmiausia gina nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) interesus. Vien nuteistojo samprotavimai apie tai, kad jo indėlis į sukeltą žalą yra minimalus, jo pageidavimai civilinį ieškinį atlyginti jam patogiu būdu, o ne teismo nustatyta tvarka nėra pagrindas tenkinti jo skundą. Kaip jau nurodyta anksčiau, E. L. yra bendravykdytojas ir jo atliktų veiksmų pobūdis (nusikalstamos veikos padarymo vietos aplinkos saugojimas) neturi reikšmės priteistos žalos dydžiui ir priteisimo būdui, t. y. pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad E. L. ir T. P. žalą nukentėjusiesiems pagal pareikštus civilinius ieškinius turi atlyginti solidariai.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Taigi nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas neturi atsižvelgti į jo teistumą. Pirmiausia šis faktas formuoja teismo nuomonę apie kaltininko asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia vesti socialiai teisingo gyvenimo, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams, todėl yra būtina į asmens teistumą atsižvelgti ir jį įvertinti. Skirtingai nei apelianto nurodyta itin sunki jo mamos sveikatos būklė, kadangi teismas jokiu teisės aktu, skirdamas asmeniui bausmę, nėra įpareigotas atsižvelgti į jo šeimos narių ar artimų giminaičių sveikatos būklę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad visiškai prisipažino, gailisi, ketina daugiau nenusikalsti. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę dar vienu trečdaliu.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad E. L. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.