Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1499-271/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-05-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-30Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-10-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
1-1499-271/2015
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01452-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
O. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1499-271/2015Proceso Nr. 1-18-1-01452-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.3.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2015 m. gegužės 5 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai,dalyvaujant prokurorui V.Gritei,kaltinamajam O. J.,kaltinamojo gynėjai advokatei E.Žilėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. J., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams laisvės atėmimo;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį– vieneriems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo;

3) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams laisvės atėmimo;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams laisvės atėmimo, galutinė bausmė – treji metai laisvės atėmimo;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį – vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo;

7) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį – vieneriems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo;

8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, galutinė bausmė, subendrinus nuosprendžius, dveji metai ir penki mėnesiai laisvės atėmimo. 2014 m. sausio 23 d. atlikęs bausmę, paleistas iš Alytaus pataisos namų;

9) Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, dviejų mėnesių viešaisiais darbais, įpareigojant per šį laiką neatlygintai išdirbti 40 valandų visuomenės labui;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-14 pagal LR BK 22 str.1d. 178 str. 4 d., 187 str.3d. 35 paromis arešto;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nusprendžiu pagal LR BK 178 str.1d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, subendrinus bausmes pagal nuosprendžius - 9 mėn. ir 10 dienų laisvės atėmimo, 2015-02-20 nutartimi bausmė sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo, bausmė atlikta, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J. 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 17.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, viešojo transporto sustojime „Viršuliškės“, adresu Viršuliškių g. 73, Vilniuje, lipdamas į autobusą, pažymėtą numeriu 2G, paskui nukentėjusiąją E. B., iš jos neužsegtos rankinės pagrobė mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy S2“, 144,81 eurų vertės, po ko jis išlipo ir nubėgo link namo, esančio Viršuliškių g. 65, Vilniuje, kur buvo sulaikytas nepažįstamo asmens, tokiu būdu pagrobė svetimą E. B. priklausantį 144,81 eurų vertės turtą (kišenvagystė).

Kaltinamasis O. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2014-09-27, valandos neatsimena, Viršuliškių gatvėje, Vilniuje, tikslaus adreso nežino, jis stovėjo autobusų stovėjimo sustojime bei laukė autobuso į Pilaitės mikrorajoną. Priėjo dvi merginos ir taip pat laukė autobuso. Pas vieną iš merginų, kuri buvo apsirengusi mėlynais džinsais bei juoda medžiagine striuke, buvo rankinė. Rankinė buvo atsegta ir matėsi juodai baltas telefonas, modelio jis negali pasakyti. Tuo metu atvažiavo autobusas ir minėta mergina norėjo lipti į autobusą. Jis priėjo prie merginos iš nugaros ir slaptai ištraukė telefoną iš rankinės. Po ko nubėgo kiemais link daugiabučių. Bėgo apie 8-10 minučių, nubėgo 200 metrų atstumą. Neneigia, kad pakeliui išmetė striukę. Galėjo išmesti ar paslėpti ir telefoną. Po kiek laiko jį pradėjo vytis nepažįstami vaikinai. Buvo pargriautas. Prie jų pribėgo nukentėjusioji mergina ir dar viena. Atsiprašė nukentėjusiosios. Grąžino jai telefoną. Atvažiavo policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Kas iškvietė policijos pareigūnus, jam nėra žinoma. Dėl šio įvykio labai gailisi, žada pasikeisti ir daugiau taip nesielgti. Problemos kyla dėl to, kad jis gimė Rusijoje, neturi paso. Pripažįsta, kad yra vartojęs narkotikus.

Nukentėjusioji E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-27, apie 17.30 val., ji buvo autobusų stotelėje „Viršuliškės“, prie Viršuliškių 73-ojo namo, Vilniuje. Atvažiavus 26 autobusui ji lipo paskutinė, tuo metu iš kairės pusės, labai arti prie jos atsirado nepažįstamas vaikinas. Ji jau buvo beveik įlipusi į autobusą, tuomet atsisuko ir pamatė, kad tas vaikinas jai iš rankinuko ištraukė jos mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S2 - 500 Lt vertės ir pabėgo į kiemus. Stotelėje buvęs nepažįstamas vaikinas pasidomėjo jos: „ką paėmė?“. Ji pranešė jam, kad yra pavogtas jos telefonas. Tuomet vaikinas nubėgo iš paskos telefoną pagrobusiam vaikinui. Užsidarė autobuso durys, prašė vairuotojo sustoti ir išleisti ją. Kartu su mergina bėgo paskui vagį. Pakeliui, prie Viršuliškių 65-ojo namo, Vilniuje, krepšinio aikštelėje pastebėjo gulinčią vaikino, kuris pavogė telefoną, šviesios spalvos striukę. Iš kitos aikštelės pusės nepažįstamas vaikinas atvedė vagį. Vagis atsiprašė jos ir grąžino telefoną su dėklu bei kortele. Telefonas buvo nesugadintas. Vagis prašėsi paleidžiamas, bet ji su nepažįstamu vaikinu iškvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė vagį (b.l.6).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) Vagystės objektyviesiems požymiams būdinga tai, kad vagystės veika apima du momentus: slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas paimto daikto užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą. Vagystės sudėtis yra materialioji. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 teigiama, kad va­gys­tė lai­ko­ma baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis O. J. viešojoje vietoje, slaptai iš nukentėjusiosios rankinės ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir pabėgo.

Vagystė laikoma baigta, kadangi kaltinamasis O. J. pagrobė svetimą nukentėjusiosios turtą (telefoną) iš nukentėjusiosios rankinės, jai nematant šio veiksmo. Po to, kai nukentėjusioji atsisuko į jo pusę ir matė nubėgantį su jos telefonu kaltinamąjį bei pranešė apie tai stovinčiam stotelėje vaikinui, kaltinamasis O. J. buvo jau tarp namų, kiemuose. Pats kaltinamasis nurodė, kad bėgo 8-10 minučių, nubėgo apie 200 metrų atstumą. Kaltinamasis buvo sulaikytas jau kitoje vietoje, šalia namo Nr.65 Viršuliškių gatvėje, t.y. per kelis namus nuo stotelės, kur buvo įvykdyta vagystė. Pakeliui kaltinamasis išmetė savo striukę. Pripažino, kad turėjo galimybę išmesti ir telefoną. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vagystė buvo baigta, kadangi kaltininkas po įvykdytos vagystės sulaikytas buvo kitoje vietoje, praėjus tam tikram laiko tarpui, jis įgavo realią galimybę naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, t.y. galėjo išmesti telefoną, paslėpti jį, perduoti kitiems asmenims.

Kaltinamojo O. J. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

O. J. padarė nusikaltimą veiką, kurią įstatymas priskiria prie apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino nusikaltimo padarymo faktą, nuoširdžiai gailisi dėl savo veikos. Įvykio vietoje po sulaikymo iš karto atsiprašė nukentėjusiosios. Grąžino jai pavogtą telefoną (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra.

Kaltinamasis O. J. teisiamas yra 12 kartą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.1d.). Baustas administracine tvarka už nedideles vagystes, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (b.l.35-36). Nedirbo ir nesimokė. Nusikaltimą vykdė tuo metu, kai buvo paieškomas policijos dėl bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį. Dėl narkotikų vartojimo gydėsi psichiatrinėje ligoninėje (b.l.79).

Esant nusikaltimų recidyvui (Lietuvos Respublikos BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat įvertina tai, kad iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų kaltinamasis nepadarė, savo nuostatų nepakeitė, vėl vykdė tyčinį savanaudišką nusikaltimą.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, jo asmenybę, tai, kad nukentėjusioji atgavo savo turtą, bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė negu sankcijoje numatytas už padarytą veiką bausmės vidurkis. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. reikalavimai dėl bausmės mažinimo trečdaliu, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302- 308 str. str., teismas

nusprendė:

O. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti O. J. nuteistu 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-09-27 18.00 val. iki 2014-09-29 15.50 val. (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski