Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2012-2015 metų laikotarpiu turėjo nuosavybės teise didesnį, negu 500 MGL vertės turtą žinodama, turėdama ir galėdama žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis jos gautomis ir turėtomis pajamomis, po įstatymo (Nr. XI-1199, 2010 m. gruodžio 2 d., Valstybės žinios, 2010, Nr. 145-7439, 2010 m. gruodžio 11 d.) įsigaliojimo, nes iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų 2012 metais gavo 95948 litų (27788,46 eurus) nepagrįstų pajamų, 2013 metais gavo 58735 litus (17010,83 eurų) nepagrįstų pajamų; 2014 metais gavo 20656 litus (5982,39 eurus) nepagrįstų pajamų; 2015 metais gavo 3451 eurą nepagrįstų pajamų, ir gautus pinigus 2012-2015 metų laikotarpiu įnešusi į savo asmenines atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančias banke akcinėje bendrovėje „SEB bankas“, bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, šias nepagrįstas pajamas panaudojo: 2012 metais 14360,28 eurų pervedė 44 įvairiems fiziniams asmenims, 8920,30 eurų pervedė arba įnešė grynaisiais į D. A. sąskaitą Marijampolės pataisos namuose, 1002,09 eurus pervedė G. A. kaip alimentus, 3137,29 eurus pervedė antstoliams A. L. ir A. A., 202,73 eurus pervedė Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie SADM, 59,44 eurus pervedė kredito limito ir palūkanų už debeto likutį dengimui, 106,33 eurus panaudojo buitinėms reikmėms; 2013 metais 6241,32 eurus pervedė 18-ai įvairių fizinių asmenų, 926,78 eurus pervedė arba įnešė grynaisiais į D. A. sąskaitą Marijampolės pataisos namuose, 1621,87 euro pervedė G. A. kaip alimentus, 4721,08 eurus pervedė antstoliams A. L. ir A. A., 232,82 eurus pervedė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ D. A. įsiskolinimui padengti, 35,24 eurus pervedė kredito limito ir debeto likučio palūkanų dengimui, 3231,69 eurus panaudojo buitinėms reikmėms; 2014 metais 1824,61 euro pervedė 11-ai įvairių fizinių asmenų, 347,54 euro pervedė arba įnešė grynaisiais į D. A. sąskaitą Marijampolės pataisos namuose, 868,86 eurus pervedė G. A. kaip alimentus 2,03 eurus pervedė antstolei A. L., 1306,90 eurus pervedė kelionių agentūrai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 43,06 eurus pervedė kredito limitui ir palūkanoms už debeto likutį dengti, 1589,39 eurus panaudojo buitinėms reikmėms; 2015 metais 2130 eurų pervedė 11-ai įvairių fizinių asmenų, 500 eurų pervedė arba įnešė grynaisiais į D. A. sąskaitą Marijampolės pataisos namuose, 200 eurų pervedė G. A. kaip alimentus 300,59 eurų pervedė kredito limito ir debeto likučio palūkanų dengimui, 320,41 eurų panaudojo buitinėms reikmėms, t. y. turėjo nuosavybės teise bendroje sumoje ne mažiau kaip 54232, 68 eurus nepagrįstų pajamų, gautų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų šaltinių, nes laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. jos patirtos išlaidos 54232, 68 eurus viršijo gautas pajamas.

D. P. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad kai kuriuos asmenis, iš kurių gavo pinigų, žino. Gaudavo grynais pinigais. Nenori, kad tie asmenys būtų nustatyti. Tuos pinigus davė ne jai, o jos vyrui D. A.. Jis tada buvo pataisos namuose. Tie nenustatyti asmenys buvo A. pažįstami. Buvo ir jos nelegalių pinigų, kuriuos buvo užsidirbus, kai važiuodavo į Vokietiją ir dirbdavo nelegaliai. Pinigus jam davė, kad tik jis išeitų. Tuos pinigus davė teta, sūnus paskolino, paskui iš draugės pasiskolinus, dar davė jo kažkokie draugai. Ji nenori pasakyti kas tie asmenys, nes žmonės nenori eiti į teismus. Gali įrodyti iš ko gavo tuos pinigus. Vyras prašė pinigus pervesti, tai ir pervedė. Kam pervedė nežino, nepažįsta jų. Vyras turėjo 100000 eurų skolos, tai visokiais būdais jį traukė, skolinosi, kad tik jo neužmuštų ten. Antstoliams pervedė už jį, viską darė ir alimentus mokėjo, galvojo gal išeis ankščiau. Tie pinigai yra iš nenustatytų šaltinių. Vyras kam ir kiek pervesti nurodydavo telefonu. Skambindavo iš pataisos namų. Labai daug pinigų davė teta. Dar jo sūnus D. A. davė 2000 ar 3000 eurų. Dar buvo atvežę keli asmenys, bet jų nepažįsta, kažkokie vyro draugai. Su jais jokių dokumentų neįformindavo. Skolinosi iš draugės Ž. Z., V. A., I. K., D. A. draugai patys atveždavo pinigus. Buvo, kad atvežė 3000 eurų, 2000 eurų, ji paimdavo ir jai paskui pasakydavo, kad pervesti arba padėti į sąskaitą.

Liudytojas D. A. paaiškino, kad yra pervedęs kaltinamajai 2000 litų ir dar davęs grynais. Tada turėjo sąskaitą akcinės bendrovės „Swedbank“ banke. Jai pervedė apie 2000 litų ir grynais padavė, nes tėvas paprašė paskolinti, o jis banko sąskaitos neturėjo, tuo metu buvo kalėjime. Pinigų skolino tėvui, ji tik paėmė pinigus. Sutarties nebuvo. Tiek pinigų pervedė, nes turėjo tiek sąskaitoje. Pinigai nėra grąžinti. Telefonu tėvas sakė, kad pinigus gavo.

Liudytoja J. N. paaiškino, kad piniginių santykių su kaltinamąja turėjo, duodavo jai pinigų, kad pervestų D. A. Kaltinamoji persiųsdavo pinigus, nes jis buvo įkalinimo įstaigoje nuo 2008 metų iki šių metų kovo mėnesio. Jau nepasakys, kiek ir kada pinigų perdavė. Kiek prašė, tiek davė, yra davusi daug, kokius 12000 eurų tai tikrai. Kada davė pinigų, nepasakys terminų jau. Jokių dokumentų nesurašydavo. Pinigus davė D. A. prašymu, paprašydavo pinigų telefonu.

Liudytoja Ž. Z. paaiškino, kad prieš maždaug 5 metus pervedė kaltinamajai 5000 litų. Paskolos raštelis nesurašytas. Draugė sakė, kad reikia pagalbos, bet nesakė, kam, neatsimena, greičiausiai net nesidomėjo.

Liudytoja I. K. paaiškino, kad D. A. jai skolino pinigų, o D. P. skolinosi iš jos. D. P. paskolino apie 2500 eurų. Pinigus skolino banko pavedimu iš savo banko sąskaitos į D. P. banko sąskaitą. Dėl skolinimo buvo tik žodinis susitarimas

Liudytoja Ž. S. paaiškino, kad prieš ketverius metus su kaltinamąja skrido į (duomenys neskelbtini). D. P. padavė pinigų, kad juos pervestų už kelionę, padavė jai apie 900 eurų, litais tai buvo 3100. Turkijoje pailsėjo. Daugiau nieko kaltinamajai neskolino, nei jai, nei A.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Pagal šio baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalį baudžiamas „tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“. Neteisėto praturtėjimo sudėties objektyvusis požymis „turėjo nuosavybės teise“ apibūdina asmens nusikalstamą būseną, tačiau turto turėjimo, kaip nusikalstamos veikos, konstatavimas neatsiejamas nuo turto įgijimo. Turto turėjimas nuosavybės teise įmanomas tik tą turtą nuosavybės teise įgijus ir būtent nuo įgijimo momento prasideda to turto turėjimas. Tokią išvadą suponuoja ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies dispozicija, kurioje nurodyta, kad „turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime pažymėjo, kad „asmuo, įgijęs nuosavybės teise baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, nuo to paties momento jį ir turi“. Todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą praturtėjimą reikia nustatyti ne tik tai, kad asmuo nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, bet ir tai, kada jis nuosavybės teise įgijo šį turtą“. Tai reiškia, kad minėtos aplinkybės buvimas ar nebuvimas turi reikšmę sprendžiant, ar atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį taikytina tais atvejais, kai asmuo nuosavybės teise turi šiame baudžiamajame įstatyme nurodytus požymius atitinkantį turtą, kurį yra įgijęs iki įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnis) įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę susiejo su turto turėjimu, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik toms situacijoms, kai šiame straipsnyje nurodytą turtą asmuo yra įgijęs ne anksčiau negu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio įsigaliojimo dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d., priešingu atveju „jeigu asmuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnyje nurodytą turtą nuosavybės teise įgijo iki jo įsigaliojimo ir turėjo (turi) jį po šio straipsnio įsigaliojimo, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį“. Nagrinėdami bylas teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-169-222/2017).

Motyvuojamoji dalis

D. P. kalta prisipažino, jos kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis (3 priedas, 2 tomas, b. l. 161-162) D. P. vardu buvo registruotas lengvasis automobilis „Audi A4“, kuris parduotas 2014 m. liepos 30 d. už 500 litų. Automobilį „Hyundai Santa Fe“ pardavė 2015 m. birželio 15 d. už 8500 eurų. D. A. vardu registruotų transporto priemonių nėra

Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis (3 priedas, 2 tomas, b. l. 163-164), nei D. P., nei D. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto nenustatyta.

Valstybės mokesčių inspekcijos duomenimis (4 tomas, b. l. 2-4, 8-12, 21-24), D. P. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju nebuvo įsiregistravusi, buvo įsigijusi verslo liudijimą nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. Metines pajamų deklaracijas yra pateikusi už 2005-2010 metus, 2012-2016 metus, už 2011 metus. Pranešimo apie sudarytus sandorius apie grynais pinigais gautas paskolas ir dovanas bei pranešimo apie dovanas ir paskolas, gautas po 2004 metų nėra pateikusi. Notariškai patvirtintų piniginių lėšų dovanojimo sutarčių, kurių suma virš 50 000 litų ir pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 str. 1 dalies nuostatas privaloma notarinė forma, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. D. P. vardu nebuvo sudaryta.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją (2 tomas, b. l. 145) bei specialisto išvadą Nr. T02-2 D. P. 2005 - 2010 metais pajamos, susijusios su darbo santykiais, sudarė 70739,59 litų, neatskaičius mokesčių. 13604 litų išskaičiuotas gyventojų pajamų mokesčių, 2118,83 litų Valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1007,67 litai privalomojo sveikatos draudimo įmokų, sumokėjo 4540 litų už studijas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į 2005-2010 metais gautas pajamas ir patirtas išlaidas, 2010 m. gruodžio 31 d. turėtą pinigų likutį banke, apskaičiuojamas galimas grynųjų pinigų likutis 5505 litai.

2011 metų (14 priedas,3 tomas, b. l. 180) D. P. galimas pinigų likutis metų pabaigoje ne banke 2996 litai ir banke 175 litai.

2012 metų įvertinus gautas pajamas (19 priedas, 3 tomas, b. l. 192), patirtas išlaidas, metų pradžiai turėtą grynųjų pinigų likutį bei metų pradžiai ir metų pabaigai bankų sąskaitose turėtas pinigines lėšas, nustatyta, kad 2012 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 95948 litais.

2013 metais įvertinus gautas pajamas (21 priedas, 3 tomas, b. l. 196), patirtas išlaidas, bei metų pradžiai ir metų pabaigai bankų sąskaitose turėtas pinigines lėšas, nustatyta, kad 2013 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 58735 litais.

2014 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 20656 litais (24 priedas, 4 tomas, b. l. 1.).

2015 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 3451 euru.

D. P. 2016 m. gavo 10216 eurų pajamų (iš jų 6913,91 eurų pervedė įvairūs fiziniai asmenys, 2945,46 eurai su darbo santykiais susijusios pajamos atskaičius mokesčius, 45 eurai grąžinti gyventojų pajamų mokesčiai, 312 eurų su verslo liudijimu gautų pajamų), patyrė 7470 eurų išlaidų, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus metų pradžiai ir metų pabaigai bankų sąskaitose turėtas pinigines lėšas, nustatyta, kad gautų pajamų užteko patirtoms išlaidoms padengti.

Liudytojų D. A., J. N., Ž. Z., I. K., Ž. S. parodymai patvirtino D. P. parodymus, bet nepaneigė kaltinime minimų aplinkybių. Liudytojai negalėjo nurodyti, kada, kiek, kokiomis aplinkybėmis buvo perduodami pinigai D. P.. Nei vienas pinigų perdavimas nebuvo patvirtintas notariškai ar kitais oficialiais procesais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio nusikalstamų veikų padarymo metu redakcija) 190 straipsnis „Turto vertės išaiškinimas“, kad šiame skyriuje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“) numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ (galiojusio nusikalstamų veikų padarymo metu redakcija) minimalaus gyvenimo lygio MGL dydis – 38 (trisdešimt aštuoni) eurai.

Kaltinime minima 54232,68 eurų suma žymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. šiuo atveju yra didelės vertės turtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio „Turto vertės išaiškinimas“ antroji dalis numato, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose: „Reikia nustatyti, kad turtas įgytas neteisėtai. Įstatymas nereikalauja nustatyti turto įgijimo šaltinių. Išvadai apie turto įgijimo neteisėtumą tiesiog pakanka, kad asmuo negali pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumo. Teisėtai įgytas turtas – tai turtas, įgytas iš darbo ar kitų su darbu ar verslu susijusių pajamų, dovanojimo, paveldėjimo, loterijų, dividendų gavimo ir pan. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir išlaidas už visą darbinės veiklos laikotarpį. Šios kategorijos bylose svarbi yra specialisto išvada. Tačiau jos vertinimui didelę reikšmę turi ta aplinkybė, ar specialistui pateikiama visa dokumentais patvirtinta medžiaga apie asmens gyvenimo pajamas bei civilinius sandorius.“ (Lietuvos A. T. 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014).

Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikti duomenys įrodo, kad D. P. pajamos gal ir galėtų būti teisėtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio prasme, t. y. kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio antrojoje dalyje, kad teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne. Bet visiškai nėra aišku, nėra jokių absoliučiai įrodymų, to negalėjo paaiškinti ir D. P., kad jos pajamos yra teisėtos.

Įvertinus įrodymus teismas pripažįsta, kad D. P. 2012-2015 metų laikotarpiu turėjo nuosavybės teise didesnį, negu 500 MGL vertės turtą žinodama, turėdama ir galėdama žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis jos gautomis ir turėtomis pajamomis, po įstatymo (Nr. XI-1199, 2010 m. gruodžio 2 d., Valstybės žinios, 2010, Nr. 145-7439, 2010 m. gruodžio 11 d.) įsigaliojimo, nes iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų 2012 metais gavo 95948 litų (27788,46 eurus) nepagrįstų pajamų, 2013 metais gavo 58735 litus (17010,83 eurų) nepagrįstų pajamų; 2014 metais gavo 20656 litus (5982,39 eurus) nepagrįstų pajamų; 2015 metais gavo 3451 eurą nepagrįstų pajamų, ir gautus pinigus 2012-2015 metų laikotarpiu įnešusi į savo asmenines atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančias banke akcinėje bendrovėje „SEB bankas“, bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, šias nepagrįstas pajamas panaudojo: 2012 metais 14360,28 eurų pervedė 44 įvairiems fiziniams asmenims, 8920,30 eurų pervedė arba įnešė grynaisiais į D. A. sąskaitą Marijampolės pataisos namuose, 1002,09 eurus pervedė G. A. kaip alimentus, 3137,29 eurus pervedė antstoliams A. L. ir A. A., 202,73 eurus pervedė Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie SADM, 59,44 eurus pervedė kredito limito ir palūkanų už debeto likutį dengimui, 106,33 eurus panaudojo buitinėms reikmėms; 2013 metais 6241,32 eurus pervedė 18-ai įvairių fizinių asmenų, 926,78 eurus pervedė arba įnešė grynaisiais į D. A. sąskaitą Marijampolės pataisos namuose, 1621,87 euro pervedė G. A. kaip alimentus, 4721,08 eurus pervedė antstoliams A. L. ir A. A., 232,82 eurus pervedė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ D. A. įsiskolinimui padengti, 35,24 eurus pervedė kredito limito ir debeto likučio palūkanų dengimui, 3231,69 eurus panaudojo buitinėms reikmėms; 2014 metais 1824,61 euro pervedė 11-ai įvairių fizinių asmenų, 347,54 euro pervedė arba įnešė grynaisiais į D. A. sąskaitą Marijampolės pataisos namuose, 868,86 eurus pervedė G. A. kaip alimentus 2,03 eurus pervedė antstolei A. L., 1306,90 eurus pervedė kelionių agentūrai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 43,06 eurus pervedė kredito limitui ir palūkanoms už debeto likutį dengti, 1589,39 eurus panaudojo buitinėms reikmėms; 2015 metais 2130 eurų pervedė 11-ai įvairių fizinių asmenų, 500 eurų pervedė arba įnešė grynaisiais į D. A. sąskaitą Marijampolės pataisos namuose, 200 eurų pervedė G. A. kaip alimentus 300,59 eurų pervedė kredito limito ir debeto likučio palūkanų dengimui, 320,41 eurų panaudojo buitinėms reikmėms, t. y. turėjo nuosavybės teise bendroje sumoje ne mažiau kaip 54232, 68 eurus nepagrįstų pajamų, gautų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų šaltinių, nes laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. jos patirtos išlaidos 54232, 68 eurus viršijo gautas pajamas, t. y. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ str. 1 d.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 61 str. nuostatomis.

D. P. neteista, bausta administracine tvarka (4 tomas, b. l. 102-106).

D. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis- bauda, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d. nustatyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Vadovaujantis Lietuvos A. T. praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2011, Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007). Nuo 2008 m. spalio 22 d. galiojantis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis –130 litų, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo 37,66 eurai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta 2015 m. Todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. pagrindu D. P. atžvilgiu taikytinas jos bausmę švelninantis galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 eurai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL, tai yra 2824,50 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 50 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

Įpareigoti D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą/-us, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.