Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-07-12 · Civilinė byla Nr. e2-16130-1044/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-12
Bylos Nr.
e2-16130-1044/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11041-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gerda Sinkevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-16130-1044/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11041-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.2.6.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,sekretoriaujant Rasai Medveckajai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo 6 707,38 Eur skolą, 248,17 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys sudarė 2019 m. rugsėjo 2 d. Mechanizmų remonto ir didmeninio prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2019 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas už atsakovui parduotas prekes 2020 m. sausio 28 d. išrašė ir apmokėti pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. PALT0041824 27 119,73 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2020 m. vasario 11 d.). Tačiau atsakovas apmokėjo iš dalies ir liko skolingas 6707,38 Eur.

3. Nurodoma, kad šalys 2021 m. sausio 4 d. pasirašė Tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame atsakovas pripažino skolą. Atsakovui nesumokant likusios skolos, ieškovas remdamasis Sutarties 5.2. punktu suskaičiavo 248,17 Eur delspinigių, taikant 0,05 proc. dydį už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. Atsakovas su ieškovu iki šiol neatsiskaitė.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime nurodė sutinkantis su visais ieškovo reikalavimais ir prašo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Paaiškino, kad dėl epidemiologinės situacijos šalyje (Covid-19 virusinės infekcijos) įmonėje susiklostė finansiškai sunki ir nepalanki situacija, t. y. įmonė neatlieka pardavimų, nepavyksta sudaryti palankių sutarčių su kitomis įmonėmis. Šiuo metu sumokėti skolos negali, tačiau situacijai pasikeitus ieškovui padengs įsiskolinimą didesnėmis sumomis. Papildomai elektroniniame laiške pažymėjo, kad bendrovės vadovas iš asmeninių lėšų galėtų mokėti ieškovui po 100 Eur per mėnesį.

Šalies argumentai

5. Ieškovas rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas pateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, kad ši turtinė padėtis pagerės ateityje, todėl nėra teisinio pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes būtų neproporcingai pažeisti ieškovo interesai. Tuo pačiu nurodė, kad tenkinus atsakovo prašymą išdėstyti skolą, turėtų nustatyta sąlyga, kad atsakovui nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos ar sumokėjus ją iš dalies, ieškovas įgys teisę reikalauti visos likusios nesumokėtos sumos sumokėjimo iš karto ir kreiptis į dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai sumai su procesinėmis palūkanomis.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi 2021 m. birželio 22 d. paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Šalys apie parengiamojo teismo posėdžio vietą, laiką ir datą, informuotos teismo šaukimais. Šalys procesiniuose dokumentuose prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Esant tokiems šalių prašymams ir atsižvelgdamas į tai, kad šalys nebuvo pateikusios papildomų prašymų, teismas 2021 m. birželio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą išnagrinėjo iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. rugsėjo 2 d. sudarė Mechanizmų remonto ir didmeninio prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2019, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovas užsako, o ieškovas atlieka atsakovo pateiktų mechanizmų techninį aptarnavimą ir/ar remontą, panaudodamas tam reikalingas detales, dalis, medžiagas, o taip pat atsakovui parduoda detales, dalis, eksploatacines medžiagas ir atitinkamai pagal Sutarties sąlygas atsiskaito (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 3.6 punkte šalys susitarė, kad už atsakovas atsiskaitys su ieškovu pagal pateiktą sąskaitą per specialiojoje Sutarties dalyje nurodytą terminą, t. y. per 14 dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos.

8. Ieškovas 2020 m. sausio 28 d. atsakovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. PALT0041824 27 119,73 Eur sumai už pompą ir Pump GP-Gear, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2020 m. vasario 2 d. Šalys 2021 m. sausio 4 d. pasirašė Tarpusavio skolų suderinimo aktą 2020 m. gruodžio 31 d., kuriame atsakovas pripažino 7046,62 Eur skolą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas atsiskaitė iš dalies ir liko skolingas 6 707,38 Eur. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas atsiliepime ieškovo reikalavimus pripažino visiškai.

9. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, surašomi sutrumpinti motyvai.

10. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų dėl prekių nereiškė, su ieškovu tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Atsakovas skolos neginčijo ir reikalavimą pripažino. Ieškovo reikalavimas įrodytas prie ieškinio esamais dokumentais. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovui priteistina 6 707,38 Eur skola.

11. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

12. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis).

13. Pagal šalių 2019 m. rugsėjo 2 d. Mechanizmų remonto ir didmeninio prekių pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško atsiskaitymo. Atsakovui prievolės tinkamai nevykdant, t. y. neatsiskaitant iki 2020 m. vasario 11 d., ieškovas suskaičiavo 248,17 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. balandžio 20 d., taikant 0,05 proc. dydį (iš viso 74 pradelstos dienos). Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 248,17 Eur delspinigius (CK 6.71 straipsnis).

14. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, ieškovas prašo priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Abi sutarties šalys yra verslininkai. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl pagrindinės skolos ir delspinigių priteisimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 8 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (6 955,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Atsakovas papildomai elektroniniame laiške pažymėjo, kad bendrovės vadovas iš asmeninių lėšų galėtų mokėti ieškovui po 100 Eur per mėnesį, o esant galimybei mokės didesnėmis dalimis. Ieškovas nesutiko su šiuo prašymu, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių esamą sunkią turtinę padėtį ir to, kad ateityje ši padėtis pagerės.

16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, kad bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, atidėjimas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Taigi klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą. Akcentuotina, kad asmeniui, prašančiam atidėti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga įrodyti tokio atidėjimo būtinumą lemiančias aplinkybes ir pagrįsti šio išimtinio instituto taikymo reikalingumą (CPK 178 straipsnis).

17. Atsakovas prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą grindžia tuo, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sudėtinga, nes dėl epidemiologinės padėties šalyje jo įmonė nukentėjo finansiškai neturėdama galimybės pakankamai užsidirbti ir turėti kapitalą, neturi pardavimų, lėšų. Tačiau atsakovas neteikė jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų objektyviai vertinti atsakovo turtinę padėtį pagal paties atsakovo prašyme dėstomas aplinkybes (pvz., balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų, sąskaitų išrašų, duomenų apie turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir kt.), jo turtinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad atsakovas neįrodė itin sudėtingos savo finansinės padėties, dėl kurios šiuo teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimas turi būti išdėstytas. Pažymėtina, kad atsakovas yra privatus juridinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, todėl prieš prisiimdamas įsipareigojimuss privalėjo įvertinti prisiimamą riziką bei iš anksto numatyti savo finansines galimybes. Kaip jau minėta, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais, teismų praktikoje, be kita ko, apskritai laikomasi nuostatos, jog pagrindas atidėti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Tokie duomenys apie atsakovo nurodomą galimą įmonės finansinį pagerėjimą ateityje teismui nepateikti. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Dėl nurodyto teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti nagrinėjamu atveju esant išimtinę situaciją ir spręsti dėl teismo sprendimu priteistos skolos išdėstymo (CPK 185 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovo direktorius iš savo asmeninių lėšų mokėtų po 100 Eur per mėnesį nelaikytina pagrindžiančia atsakovo finansinės padėties pagerėjimą ateityje, kadangi atsakovas yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios turtas yra atsietas nuo juridinio asmens vadovo.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio šalims kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pateikiant prašymą pagrindžiančius įrodymus, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo stadijoje (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas), išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 639 straipsnio 8 punktas).

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus, ieškovo turėtos 882 Eur (156 Eur žyminis mokestis +726 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos) bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

20. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 6 707,38 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus septynis eurus) skolos, 248,17 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 17 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 955,55 Eur), skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 882 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymo dėl skolos išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gerda Sinkevičienė